Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-27 · Civilinė byla Nr. e2-13641-545/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
e2-13641-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08285-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
UAB „Šeimyniškių viešbutis“
Atsakovas
N. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13641-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08285-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šeimyniškių viešbutis“ ieškinį atsakovei N. P. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu, prašydamas:

1. Įpareigoti atsakovę N. P. savo sąskaita ir jėgomis nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr.-., esančias pastato, kurio - dalis;

2. Nustatyti atsakovei vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškinio 1 punkte nurodytam įpareigojimui įvykdyti. atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, nustatyti, kad Atsakovė privalo mokėti Ieškovui 200,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną, atliekant mokėjimus į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT83 7044 0600 0822 7987, esančią AB SEB banke;

3. Priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad ieškovui UAB „Šeimyniškių viešbutis“ (toliau – Bendrovė) nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas adresu - (toliau – Žemės sklypas). Su ieškovui nuosavybės priklausančiu Žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype, t.y. žemės sklype adresu - , pastatytas pastatas, kurio unikalus, pažymėjimas plane 2A1/p, kurio dalis patenka į Bendrovei priklausantį Žemės sklypą (toliau ir – Pastatas). Dėl Pastato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente N. P. buvo surašytas 2018-07-16 privalomasis nurodymas Nr. (23.29)-PN-839 bei 2018-08-11 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-180811-00093, nors nuosavybės teisės į šį pastatą nėra įregistruotos.

Kaip matyti iš pridedamo, viešai dienraštyje „Lietuvos žinios“ publikuoto skelbimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau ir – Departamentas), patikrinęs žemės sklype adresu - esantį gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą, kurio unikalus Nr.-, adresas-, konstatavo, jog šiuo atveju: a) savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, rekonstruotas nesudėtingas pastatas į neypatingą su mansarda pastatą, keičiant garažų paskirties patalpų (-) Vilnius, -ir (unikalus-) -paskirtį į gyvenamosios (butų) paskirties patalpas; b) pastatas pastatytas neišlaikant norminių atstumų iki žemės sklypo, kurio kadastrinis - (t.y. ieškovo Žemės sklypo) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. -. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių Departamentas konstatavo, jog N. P. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir šio straipsnio 24 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 2 punktą. Kaip matyti iš viešai publikuotų duomenų, Departamentas surašė atsakovei privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180813-00093 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-180811-00093 nurodytas, savavališkai pastatytas ar perstatytas Pastato dalis. Šiai dienai Pastatas ir/ar jo dalys, kurios yra pastatytos nesilaikant privalomųjų atstumų nuo ieškovo Žemės sklypo ribos ir, negana to, kurių dalis patenka į ieškovo žemės sklypą, nėra nugriautos ar pradėtos griauti.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl pažeistų nuosavybės teisių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas esantis - nuosavybės teise priklauso ieškovui. Nuosavybės teisės į pastatą-gyvenamąjį namą esantį - neįregistruotos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-180811-00093 buvo konstatuota savavališka statyba, aktas buvo surašytas atsakovei N. P.. Dokumente, be kita ko, skiltyje Pažeidimo esmė, nurodyta, kad „Savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, rekonstruotas nesudėtingas, gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas (-)-, valstybinės žemės sklype (-) Vilnius, - , į neypatingą gyvenamosios (vieno buto) paskirties su mansarda pastatą, keičiant garažų paskirties patalpų (unikalus Nr.-) - ir (unikalus Nr.-) - (į šias patalpas nuosavybės teisė neįregistruota), paskirtį į gyvenamosios (butų) paskirties patalpas.“ Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto dalyje Duomenys apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, statant naujus statinius, rekonstruojant ar griaunant statinius skiltyje Pastabos, be kita ko nurodyta: „Neišlaikyti atstumai, Esmė: Pagal skundo pateikėjo ir statytojo pateiktas: Statinio padėties planą, 2018-05-09 atliktą geodezininko (kval. paž. Nr. 1GKV-707) Š. P., ir pastato ir inžinerinių tinklų kontrolinę geodezinę nuotrauką, 2016-12-21 atliktą geodezininko (kval. Paž. Nr. 1GKV-940) R. S., pastatas (unikalus Nr.-) pastatas pastatytas neišlaikant norminių atstumų iki žemės sklypų: (kadastrinis Nr.-)-, ir (kadastrinis Nr.-). Projektiniai / norminiai atstumai, m: 3 Faktiniai atstumai, m: 0.“ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgiant į teisės aktų pažeidimus, įpareigojo N. P. 2018-07-16 Privalomu nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29)-PN-839 iki 2019-02-11 „Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti, savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-180811-00093 nurodytas, savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio: gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (unikalus Nr.-)-, valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr.-)-, dalis vadovaujantis 1996-10-26 nustatytais naujais kadastro duomenimis, ir 1996-10-26 ir 1996-10-28 įregistruotais Nekilnojamojo turto registre (pridedama) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.“ Iš Matininko Š. P. 2018-05-09 sudaryto besiribojančių žemės sklypų - ir - plano matyti, kad pastatas-gyvenamasi namas (-) per taškus 11 ir 10 ribojasi su ieškovo žemės sklypu (-), t. y. atstumas yra 0 m. Taškuose 11, 13, 14, 16, 10 pastatas-gyvenamasi namas (-) yra ieškovo žemės sklype (-).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

Ginant savininko teises nuo kito asmens statybos būdu sukurto daikto naudojimu daromo neigiamo poveikio, galima, tačiau ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą ar įrodyti kitų statybos veiklos teisinių reikalavimų pažeidimą. Statybą leidžiančio dokumento pripažinimas negaliojančiu ir (arba) neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieškiniu gali būti svarbūs tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės savavališkos statybos, savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, rekonstruojant nesudėtingą, gyvenamosios paskirties pastatą esantį - , valstybinės žemės sklype - į neypatingą gyvenamosios paskirties su mansarda pastatą, keičiant garažų paskirties patalpų - , ir - , paskirtį į gyvenamosios (butų) paskirties patalpas ir ieškovo, žemės sklypo- , savininko nuosavybės teisių pažeidimo yra priežastinis ryšys. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – atsakovė nesilaikė teisės aktais nustatyto reikalavimo išlaikyti 3 metrų atstumą nuo tarpusavyje besiribojančių sklypų ribos, taip pat atsakovės rekonstruotas pastatas-gyvenamasis namas (-), kaip matyti iš 2018-05-09 matininko Š. P. S. padėties plano, taškuose 11, 13, 14, 16, 10 yra ieškovo žemės sklype, dėl to ieškovas negali pilna apimti valdyti naudotis ir disponuoti žemės sklypu esančiu - . Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pašalinusi savavališkos statybos padarinius (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę N. P. savo sąskaita ir jėgomis nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. - , esančias pastato, kurio unikalus Nr. - , pažymėjimas plane 2A1/p, adresas - , dalis ir nustatyti atsakovei vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtam įpareigojimui įvykdyti, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, nustatyti, kad atsakovė privalo mokėti ieškovui 200,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną, atliekant mokėjimus į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Teismas sprendžia, kad vieno mėnesio terminas nustatytinas savavališkos statybos padariniams pašalinti neatitinka protingumo kriterijaus (CK. 1.5 str.), todėl atsakovei nustatytinas trijų mėnesių terminas, nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos, pašalinti savavališkos statybos padariniams.

Ieškovas prašo skirti atsakovei 200,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną, tuo atveju jei atsakovė neįvykdys teismo įpareigojimo per nurodytą terminą. Teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti ieškovo ir atsakovės interesų bei teisių ir pareigų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą – taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), 200,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną proporcingumą teisės pažeidimo pobūdžiui (teismo sprendimo privalomumas CPK 18 str.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju proporcingas ir adekvatus baudos dydis yra 20,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą bei vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, atsakovė įpareigotina savo sąskaita išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. - , kadastrinis Nr. - ) esančio - , ieškovo žemės sklype (unikalus Nr. - , kadastrinis Nr. - ) - , dalis, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos. Jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, atsakovė privalės mokėti ieškovui 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną, atliekant mokėjimus į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT83 7044 0600 0822 7987, esančią AB SEB banke.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 94 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 707,44 Eur (75,00 Eur+677,60 Eur*94 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), savo sąskaita išardyti (nugriauti) statinio gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. - , kadastrinis Nr. - ) esančio - , ieškovo, UAB „Šeimyniškių viešbutis“, į. k. 304630871, žemės sklype (unikalus Nr. - , kadastrinis Nr. - ) - , dalis, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos.

Jeigu atsakovė N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, įpareigotina mokėti ieškovui UAB „Šeimyniškių viešbutis“, į. k. 304630871, 20,00 Eur (dvidešimt Eur) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, atliekant mokėjimus į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT83 7044 0600 0822 7987, esančią AB SEB banke.

Priteisti iš atsakovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 707,44 Eur (septynis šimtus septynis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Šeimyniškių viešbutis“, į. k. 304630871, naudai.

Priteisti iš atsakovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,31 Eur (penkių Eur 31 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė