- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- eAN2-131-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00181-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-05 nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2025-02-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-2094-2025 (ROIK: 25265411683) V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2025-02-09 8.26 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovas advokatas Darius Kurpavičius apskundė.
2. Skundžiama 2025-05-05 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas V. M. atstovo advokato D. Kurpavičiaus skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2025-02-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-2094-2025 (ROIK: 25265411683) ir V. M., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos. Likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-05 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025-02-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-2094-2025 nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
3.1. Cituojami skundžiamos nutarties motyvai, Institucija su skundžiama nutartimi nesutinka. Cituojama su ANK 422 straipsnio 5 dalies ir 569 straipsnio 5 dalies bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkto taikymu susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.
3.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025-02-09, 08.26 val. pareigūnai sustabdė patikrinti V. M. vairuojamą automobilį. 08.26 val. pirmu neblaivumo tikrinimu alkotesteriu nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, 08.42 val. antru neblaivumo tikrinimu alkotesteriu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Protokole V. M. pasirašė paaiškinimą, kad: ,,vairavau transporto priemonę iš vakaro vartojęs alkoholį, alkoholį baigiau vartoti apie 23 val.“ Administracinio nusižengimo byloje pateiktame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte nurodyta, kad V. M. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko 2025-02-09, 9.30 val., kraujas paimtas taip pat 9.30 val. Gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 promilės etilo alkoholio. V. M. skunde teismui buvo nurodęs, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 promilių etilo alkoholio, todėl, esant prieštaringiems duomenims dėl V. M. neblaivumo, turėtų būti skiriama ekspertizė, kuri leistų pašalinti abejones dėl V. M. blaivumo. Su šia V. M. pozicija nesutinkama, nes alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys V. M. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują. Be to, alkotesterio rodmenis patvirtina ir kiti minėti duomenys, tai yra V. M. pripažinimas jį sustabdžiusiems pareigūnams, kad nusižengimo išvakarėse vartojo alkoholį. Taigi, įvykio vietoje atlikta V. M. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.
3.3. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio, tačiau pateikti duomenys nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų. V. M. pareigūnams pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholį. Neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad nuo V. M. sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, šie neblaivumo požymiai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirašytinai sutiko. Nuvykus į gydymo įstaigą, V. M. nebuvo tikrintas alkotesteriu, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje užpildytame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte pažymėta, kad jaučiamas „silpnas, labiau pagirių kvapas“.
3.4. Cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rūpinimasis artimaisiais, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl rūpinimosi artimaisiais, jau buvo žinomos prieš padarant administracinį nusižengimą, tačiau tai V. M. nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties V. M. neatsakingo elgesio rezultatas. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo praradimą, apsunkinti šeimos, kurioje auga mažamečiai vaikai, materialinę padėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų įvertinti dar prieš darydamas administracinį nusižengimą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. V. M. ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o darbo pobūdis negali būti pripažintas išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės, nei įstatyme numatyta, nuobaudos taikymą.
3.5. V. M. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Be to, V. M. specialioji teisė vairuoti transporto priemones Institucijos nutarimu atimta minimaliam numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, veikos pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisinės padėties švelninimas yra nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek su valstybės politika griežtinti atsakomybę vairuotojams už vairavimą esant neblaiviems ir apsvaigusiems nuo alkoholio, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką administracinį nusižengimą.
3.6. Aplinkybė, jog V. M. neblaivumas vos per 0,01 promilių viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai, todėl šiuo atveju niekaip nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nutartyje akcentuojama, kad V. M. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Be to, yra svarbu, kad V. M. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė itin judriame kelyje (magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame iš esmės nuolat vyksta eismo judėjimas, taip neabejotinai keldamas pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Nors transporto priemonės vairavimo metu nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti ir kiti KET reikalavimai, tačiau šios aplinkybės V. M. padaryto pažeidimo realaus pavojingumo laipsnio nemažina.
3.7. Šiuo atveju, teismui sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių už labai šiurkštų KET pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), buvo paskirta analogiška arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei gali būti skiriama už daug švelnesnius administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas V. M. iškreiptų „bausmės paskirtį“ ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. V. M. nei prieš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, nei skųsdamas Institucijos nutarimą neprašė taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kuri iš esmės sudarytų jam sąlygas greičiau (praėjus 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminui) sėsti už transporto priemonės vairo. Taip pat visiškai nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
3.8. Teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apibūdinančius padarytą administracinį nusižengimą, priimdamas skundžiamą nutartį turėjo įvertinti, kad visos šios faktinės bylos aplinkybės ir byloje surinkti duomenys nesudarė pagrindo pakeisti Institucijos nutarimo. Cituojamos ANK 22 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovas advokatas D. Kurpavičius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025-05-05 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino Institucijos 2025-02-24 nutarimu V. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Įstatymų leidėjas, laikydamasis Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančioje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje apibrėžtų reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).
10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).
11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
12. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025-02-24 nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė V. M. minimalią 800 Eur dydžio baudą ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. M. neginčijo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailisi, itin neigiamai vertino savo veiksmus, išimtinai teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nebuvimą, atsitiktinį nusižengimo pobūdį, jam nustatytą 0,43 promilių neblaivumą, pagrįstai pakeitė Institucijos nutarimą ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, iki 3 mėnesių sutrumpino jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
13. Sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam turi būti vertinamas kaip labai šiurkštus, vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o pažeidėjui skiriama nuobauda turi jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių (nepatogumų) atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo, ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.
14. Šiuo atveju įvertintina tai, kad V. M. nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, nedaug viršijo leistiną normą, jis visos administracinio nusižengimo teisenos metu pripažino, kad alkoholį buvo vartojęs vairavimo išvakarėse, nurodė, kad alkoholį baigė vartoti apie 22-23 val., iš ryto prieš vairuodamas tikrinosi alkotesteriu, kuris parodė, kad vairuoti galima, jautėsi gerai, nejautė, jog dar gali būti neblaivus. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu V. M. vairuota transporto priemonė būtų sustabdyta dėl netinkamų vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo. Nors V. M., būdamas neblaivus, 2025-02-09 8.26 val., rytinio piko metu, vairavo automobilį pakankamai judriame magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), tačiau žala jo veiksmais nebuvo padaryta, iš karto po policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo nuvykus į gydymo įstaigą jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. Po minėtos apžiūros atlikimo surašytame 2025-02-09 9.30 val. akte Nr. 9 nurodyta, jog V. M. „remiantis apžiūra vairuoti gali, tikslios išvados po kraujo tyrimų atsakymo“, o jo iškvepiamame ore „iš uoslės jaučiamas silpnas, labiau pagirių kvapas“, tuo tarpu neadekvati elgsena, nesiorientavimas aplinkoje, nekoordinuoti judesiai jam nustatyti nebuvo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. M. kraujyje (kuris buvo paimtas 2025-02-09 9.30 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 prom. etilo alkoholio. Tokios nustatytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamai versijai, jog alkoholį jis buvo vartojęs ne iš ryto, prieš sėsdamas už automobilio vairo, o iš vakaro. Byloje nėra duomenų, kad V. M. per pakankamai ilgą vairavimo stažą būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, taip pat nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu, o su atsiliepimu į apeliacinį skundą apygardos teismui buvo pateiktas 2025-05-23 sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad V. M. įvykdė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina V. M. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jis nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas iš tiesų yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
15. Administracinio nusižengimo bylai buvo pateikti duomenys apie tai, kad V. M. tiek administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, dviejų vaikų ugdymo įstaigos yra Klaipėdoje, į jas juos darbo dienomis gabena būtent jis, taip pat jis dirba gydytoju chirurgu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiose darbovietėse yra charakterizuojamas išimtinai gerai, kaip labai geras, drausmingas ir pareigingas specialistas, drausminių nuobaudų neturi, dažnai skatintas už puikiai atliktą darbą, teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas darbinių funkcijų atlikimui, vykimui iš namų į ligonines, esančias skirtinguose miestuose, pacientų lankymui. Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad apylinkės teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nustatęs ne vieną ar dvi aplinkybes, kurios nagrinėjamos bylos kontekste turi būti ir buvo įvertintos pažeidėjo naudai, o visą kompleksą tokio pobūdžio faktinių duomenų, tai leido teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą – žymiai sušvelninti V. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę.
16. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas sutrumpindamas V. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių ANK nuostatų nepažeidė, jas taikė tinkamai. V. M. 800 Eur dydžio baudos ir sušvelnintos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams) paskyrimas šiuo konkrečiu atveju iš esmės užtikrina visuomenės interesą ir yra pakankamas pasiekti tikslui nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, užkardyti tolimesnį priešingą teisei elgesį.
17. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025-05-05, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-05 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.