Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B., atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Dinos Baltic“ ir P. B. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-121-251/2020 išsprendus atsakovų P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dinos Baltic“ prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme 2019-07-04 priimtas ieškovo K. B. ieškinys atsakovui P. B., trečiajam asmeniui UAB „Dinos Baltic“ dėl savininko teisių gynimo, išreikalaujant iš neteisėto valdymo žieminio rapso pasėlius. 2020-02-20 ieškovas K. B. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė negrąžinti daikto natūra, nes pasėlių neliko, o kompensuoti jo vertę pinigais. Ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, nuostolius įvertindamas 118654,89 Eur suma, bei nurodė antrą atsakovę – UAB „Dinos Baltic“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 27 straipsniu, Šiaulių apylinkės teismas 2020-03-03 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-121-251/2020 persiuntė pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2020-04-01 nutartimi priėmė K. B. patikslintą ieškinį atsakovams P. B., UAB „Dinos Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo, tačiau išskyrė civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį dėl reikalavimo išreikalauti iš neteisėto valdymo žieminio rapso pasėlius ir bylą grąžino Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2020-05-04 nutartimi ieškovo K. B. ieškinį atsakovams P. B., UAB „Dinos Baltic“ dėl savininko teisių gynimo, išreikalaujant iš neteisėto P. B. valdymo žieminio rapso pasėlius, paliko nenagrinėtą.

2. Teisme gauti atsakovo P. B. atstovo prašymas dėl 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Dinos Baltic“ atstovo prašymas dėl 1600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad klausimas nebuvo išspręstas nutraukiant bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, baigus bylą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės

12. Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.

13. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi išspręsdamas klausimą dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertindamas ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nedetalizavo ir neišanalizavo priežasčių, lėmusių ieškovo sprendimą keisti pareikšto reikalavimo pagrindą ir dalyką.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

18. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2010). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

19. CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Taigi pagal įstatymą galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis. Sisteminė proceso įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, jog naujų (papildomų) ieškinio reikalavimų, kurie nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai), pareiškimas, nekeičiant tų, kurie buvo pareikšti ankstesniu ieškiniu, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, vietoje ankstesnio ieškinio reikalavimo (dalyko), suformuluojant naują. Atitinkamai, keičiant ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas), ankstesnis ieškinio pagrindas pakeičiamas nauju. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-933/2002; Nr. 3K-3-34/2008; Nr. 3K-3-380/2008).

20. Taigi, pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas, atsižvelgiant į CPK nuostatas, turi teisę tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką, jeigu nenustatoma piktnaudžiavimo procesu ir pan. Taigi, kaip minėta CPK 141 straipsnyje numatyta teisė ieškinio dalyką arba pagrindą pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vėlesnis pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus patikslintą ieškinį, apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl poreikio atlyginti atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintos ieškovo pradinio ieškinio pareiškimo bei jo tikslinimo priežastys šiame procese.

21. Iš bylos duomenų, yra pagrindo manyti, kad galimai ieškovo poreikį inicijuoti bylą iš esmės lėmė atsakovo P. B. veiksmai, nuo kurių ieškovas buvo priverstas ginti savo teises pareikšdamas pradinį ieškinį. Byloje buvo reikalaujama išreikalauti iš neteisėto atsakovo valdymo žieminio rapso pasėlius, esančius nurodytuose žemės sklypuose. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. tarp UAB „Dinos Baltic“ (nuomotojo) ir K. B. (nuomininko) buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kurios 1 punkte buvo susitarta, jog nuomotojas išnuomoja, t. y. už užmokestį perduoda nuomininkui laikinai šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis 92.5932 ha žemės sklypą, susidedantį iš sklypų, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (41,3684 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (11,3919 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (13,5559 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (6,2620 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (20,0150 ha), o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytą nuomos mokestį; sutarties 7 punkte buvo nustatyta, kad sutartis yra sudaroma 3 metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d. (b. l. 7–8). Duomenys apie sudarytą žemės nuomos sutartį buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 9–21).

22. Byloje nurodoma, kad 2018 m. spalio 1 d. tarp UAB „Dinos Baltic“ ir P. B. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Dinos Baltic“ parduos P. B. 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 6,2620 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 11,3919 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 13,5559 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 20,0150 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); 41,3684 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 26–27, 30–31). 2019 m. birželio 26 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) užsodinti žieminiais rapsais.

23. Atsakovas P. B. nurodė, jog 2019 m. kovo 13 d. tarp UAB „Dinos Baltic“ ir P. B. buvo pasirašyta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje jokie pasėlius liečiantys klausimai nebuvo aptariami, jokių apribojimų nebuvo nurodyta, jokių įsipareigojimų, susijusių su pasėliais, prieš kitus asmenis atsakovas neprisiėmė (b. l. 77–79).

24. Byloje nurodoma, kad 2019 m. birželio 10 d. tarp P. B. (pardavėjo) ir UAB „Žvalguva“ (pirkėjos) buvo sudaryta pasėlių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjai nuosavybės teisę į esamos būklės žieminio rapso pasėlius (prekę), kurie yra pasėti žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.2. punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į prekę, taip pat ir į prekės derlių, pirkėjai pereina nuo sutarties pasirašymo dienos (b. l. 70–73).

25. Taigi, byloje kilus ginčui dėl pasėlių nuosavybės teisių, ieškovas laikosi pozicijos, kad patyrė nuostolius, todėl šioje civilinėje byloje buvo priverstas keisti ne tik pareikšto ieškinio dalyką, bet ir teisinius nuosavybės teisių gynimo pagrindus. Ieškovas K. B. kelis kartus tikslino ieškinį, 2020-02-10 patikslintu ieškiniu pareiškė prašymą solidariai priteisti iš P. B. ir UAB „Dinos Baltic“ 118 654,89 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

26. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje susiklostė situacija, kai ieškovo vertinimu byloje pareikštas ieškinys dėl reikalavimo išreikalauti iš neteisėto valdymo žieminio rapso pasėlius prarado savo aktualumą. Tolesnis šios civilinės bylos nagrinėjimas tapo nebetikslingas dėl tos priežasties, kad Šiaulių apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovo patikslintas ieškinys atsakovams P. B., UAB „Dinos Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo.

27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio nutarties 12-15 punktuose, pažymėtina, kad CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtam pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtam pagrindus, numatytus kitus CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atvejus. Teismui palikus pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo (ieškovas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu) bendra tvarka (CPK 297 straipsnis). Nors šiuo atveju 2020-05-13 prašymuose priimti papildomą sprendimą nurodoma, kad ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų ir civilinė byla nutraukta, todėl turėjo būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, tačiau byla nėra nutraukta. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant atsakovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, reikšminga tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo K. B. ieškinį atsakovams P. B., UAB „Dinos Baltic“ dėl savininko teisių gynimo, išreikalaujant iš neteisėto P. B. valdymo žieminio rapso pasėlius, paliko nenagrinėtą būtent CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą priėmė po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė K. B. patikslintą ieškinį atsakovams P. B., UAB „Dinos Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo. Nors išskirta civilinė byla pagal ieškovo K. B. ieškinį dėl reikalavimo išreikalauti iš neteisėto valdymo žieminio rapso pasėlius buvo grąžinta Šiaulių apylinkės teismui, byloje nėra ieškovo atsisakymo nuo šio reikalavimo. Taigi, kaip minėta, tokia susiklosčiusi situacija lemia tai, kad ieškovas šioje byloje ieškinio neatsisakė, ieškinys po jo patikslinimo buvo perduotas nagrinėti kitam teismui.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai).

29. CPK numato, kad teismas vadovaudamasis CPK 277 straipsniu turi teisę priimti papildomą sprendimą, nutartį ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgdamas į bylos duomenis, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ir priimtas sprendimas ieškinį palikti nenagrinėtą ir paprastai atsižvelgiant į CPK nuostatas spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, tačiau šiuo atveju susiklosčius minėtai situacijai, atsižvelgiant į byloje esančius procesinius dokumentus, bylos eigą, pateiktus prašymus bei duomenis dėl suteiktų paslaugų, patirtų išlaidų dydžio, taip pat ir ieškovės pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisimo, išsprendimo iš esmės klausimą. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 12-16 punktuose dėl bylinėjimosi išlaidų, dėl teisės tikslinti ieškinio reikalavimus (šios nutarties 18-20 punktai) daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo priežasčių, lėmusių ieškovo sprendimą keisti pareikšto reikalavimo pagrindą ir dalyką, procesinių veiksmų tikslingumo, bei su konkrečiais veiksmais susijusių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, kadangi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju, objektyviai įvertinti minėtas aplinkybes galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų P. B. ir UAB „Dinos Baltic“ prašymai dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo paliktini nenagrinėti, t. y. nepriimant galutinio sprendimo dėl patirtų išlaidų priteisimo ar nepriteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 297 straipsnis).

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tikslinga spręsti priimant galutinį sprendimą byloje, kurioje yra prašoma priteisti iš atsakovų ieškovo patirtus nuostolius, CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, taip pat spręstina išnagrinėjus minėtą bylą iš esmės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų P. B. ir UAB „Dinos Baltic“ prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo palikti nenagrinėtus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.