Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R., atstovaujamos globėjos L. R., ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (siuntų sekimo ataskaitose nurodyta, kad siuntos įteiktos gavėjui), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovę atstovaujančios globėjos paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – santuokos liudijimu, ieškovės asmens dokumento, neįgaliojo pažymėjimo kopija, teismo nutartimi, duomenimis iš VĮ Registrų centro ir VĮ „REGITRA“, globos namų pažyma dėl ieškovės išlaikymo, VSDF valdybos Kauno skyriaus pateikta informacija, išrašais iš antstolių informacinės sistemos registro, nustatyta, kad ieškovė S. R. ir atsakovas A. R. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrų nepilnamečių vaikų šalys neturi. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5049-874/2022 S. R. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat ir šeimos santykių srityje. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12978-874/2022 nustatyta neveiksnios tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse S. R. nuolatinė globa ir jos globėja bei turto administratoriumi paskirta L. R. Ieškovei nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (iki 2024 m. kovo 17 d.). S. R. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kuriuose deklaruota jos gyvenamoji vieta. S. R. įstaigoje teikiamos ilgalaikės socialinės paslaugos. Jos gaunamos mėnesinės pajamos, atskaičius 80 proc. asmens pajamų – 347,58 Eur ir 100 proc. – 161,70 Eur pirmojo lygio priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos išlaikymo išlaidoms, yra 78,21 Eur. Iš LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos informacijos gyventojų registre nustatyta, kad atsakovas A. R. yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje galioja nuo 2018 m. rugsėjo 5 d.

Dėl santuokos nutraukimo, esant kaltei

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovę atstovaujančios globėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai nuo 2017 m., kai atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę, gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Nuo to laiko atsakovas nepalaiko jokių ryšių su ieškove, nedalyvavo ir procese dėl sutuoktinės pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, nors buvo informuotas apie procesą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, todėl konstatuotina, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės ir ieškovės, atstovaujamos globėjos, reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas, o santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, kaip tai nustatyta CK 3.66 straipsnio 1 dalyje.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė, atstovaujama globėjos, prašo po santuokos nutraukimo palikti R. pavardę. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina santuokos metu turėta R. pavardė.

Dėl turto padalijimo

Gyvenant santuokoje šalys registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, todėl jo padalijimo klausimas nespręstinas. Šalys santuokos metu bendrų kreditorių neįgijo.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė, atstovaujama globėjos, reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki pagerės ieškovės sveikatos būklė, išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovės globėją. Ieškovę atstovaujanti globėja nurodė, kad ieškovei lieka tik 86 Eur, atskaičius pragyvenimo išlaidas socialinės globos namuose.

CK 3.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Bendroji taisyklė yra ta, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, tačiau, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bylos duomenimis ieškovė yra darbingo amžiaus, iki 2024 m. kovo 17 d. jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Teismo sprendimu ieškovė pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei teismo nutartimi ieškovei nustatyta nuolatinė globa ir jai paskirta globėja bei turto administratorius. Ieškinio pateikimo metu ieškovė iš VSDF valdybos Kauno skyriaus gavo 434,48 Eur per mėnesį išmoką, nuo 2024 m. sausio mėn. gauna 480,44 Eur per mėnesį išmoką. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kuriuose jai teikiamos ilgalaikės socialinės paslaugos. Jos gaunamos mėnesinės pajamos, atskaičius už pragyvenimą globos namuose, yra 86 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Nurodytų aplinkybių visuma duoda pagrindo pripažinti, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti, todėl ji turi teisę į išlaikymą.

Atsakovas pasirinko pasyvų dalyvavimo procese būdą, neteikė jokių oficialių rašytinių duomenų apie savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovas turėtų specialiuosius poreikius. Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Nuo 2017 m. atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį užsienyje teismas neturi. Nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl piniginio išieškojimo 1 421,34 Eur sumai, išieškotinos sumos yra ženkliai sumažėjusios, todėl darytina išvada, kad atsakovas gauna pajamas. Byloje nėra nustatyta kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės ir jis turi galimybę teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi jokių galimybių dirbti, yra nedarbinga, gyvena socialinės globos namuose, šalių santuoka truko beveik septyniolika metų, yra pagrindas ieškinį šioje reikalavimo dalyje tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovo prašomą išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d., iki pagerės ieškovės sveikatos būklė, išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovės globėją.

Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, atstovaujama globėjos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis sudaro 176,50 Eur (109 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 67,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), todėl iš atsakovo priteistina 176,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Bylos duomenimis, valstybė patyrė 301,25 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 301,25 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R. (iki santuokos – B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dėl A. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalių santuokos metu turėtas pavardes: ieškovei – R., atsakovui – R.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą buvusiai sutuoktinei S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d., iki pagerės ieškovės S. R. sveikatos būklė.

Buvusiai sutuoktinei S. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja skirti S. R. globėją L. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 176,50 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 301,25 Eur (trijų šimtų vieno euro 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti šalims, kad iš esmės pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.