- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-108-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01707-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-684-1021/2019 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui M. B. ir atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei V. K. dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija, duodanti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. ieškiniu prašė: pakeisti 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 priteisto išlaikymo dydį, padidinant atsakovo M. B. mokamą išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, šį turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; pakeisti 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693- 375/2018 nustatytą vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu ir jo dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką, nustatant ją taip: 2.1. kiekvieną metų neporinį savaitgalį, atsakovui pasiimant vaikus penktadienį nuo 17 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir nuvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.; 2.2. kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, atsakovas turi teisę praleisti su vaikais, ir su jais išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų atostogų laikui, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei vaikų atostogų laikui, priešpaskutinę dieną iki 20 val. ir neporiniais metais pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą priešpaskutinės vaikų atostogų dienos iki 20 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose atostogų metu, ieškovė turi teisę praleisti su vaikais ir išvykti su jais iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos ir vasaros atostogų laikui); 2.3.kiekvienų porinių metų vaikų rudens atostogų ugdymo metu, atsakovas turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaikų atostogų laikui, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20 val.; 2.4.kiekvienų neporinių metų vaikų pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu, atsakovas turi teisę praleisti su vaikais, ir su jais išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaikų atostogų laikui, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20 val.; 2.5. kiekvienų neporinių metų Kūčių dieną atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 15 val.; kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20 val.; 2.6. per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos iki 20 val.; 2.7. kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. iki 15 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20 val.; 2.8. atsakovas turi teisę pasiimti abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų balandžio 15 d. (M. gimtadienio dienos) ir gegužės 26 d. (I. gimtadienio dienos) nuo 15 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2.9. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2.10. jeigu Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, balandžio 15 d., gegužės 26 d., Tėvo diena, sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais bendru grafiku, numatytu 1.1 - 1.4. punktuose tai laikomasi nustatyto bendro grafiko; 2.11. Atostogų laikotarpiu ieškovė įsipareigoja perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovei vaikų asmens dokumentus grąžindamas vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą; 2.12. esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaikų liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys) šalys tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiems šalims ir vaikams priimtino bendravimo laiko; 2.13. ieškovė įsipareigotina nedaryti kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus vaikų interesams; 2.14. Šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarką, privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo, informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį; 2.15. Ieškovė įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti atsakovą apie vaikų (vaiko) ligą, nurodydama, kuo vaikai (vaikas) serga ir kokia pagalba vaikams yra reikalinga; 2.16. Vaikams būnant pas atsakovą ir vaikui (vaikams) susirgus, atsakovas privalo ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai ieškovę, nurodydamas, kuo vaikas (vaikai) serga ir kokia pagalba vaikui (vaikams) yra reikalinga; 2.17. šalys privalo informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint vaikus, bei abipusiai imtis priemonių toms kliūtims ir sunkumams pašalinti; 2.18. bet kokie pranešimai susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu, gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, ei.paštu ir kt.). 2.19. tuo atveju jeigu atsakovas negalės atvykti pasiimti vaikų nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 buvo nutraukta šalių 2007-07-21 sudaryta santuoka, bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų buvo nustatyta šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškove. 2018-07-01 ieškovei su vaikais išsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) , paaiškėjo, kad nei Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyta vaikų su tėvu bendravimo tvarka, nei susitartas išlaikymo dydis, kurį tėvas teiks vaikams, neatitinka ir nebepatenkina nepilnamečių vaikų poreikių, todėl yra keistini. Yra pasikeitusi tiek abiejų tėvų turtinė padėtis, tiek ir yra atsiradusios papildomos vaikų priežiūros išlaidos. Atsakovas papildomos materialinės paramos vaikams neteikia, su vaikais bendrauja minimaliai, bei yra nusišalinęs nuo jų priežiūros ir auklėjimo pareigų. Nurodė, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos mėn. niekur nedirbo ir buvo registruota Darbo biržoje, o įsidarbino tik nuo 2018-11-06 ir gauna apie 700 Eur atlyginimą. Ieškovė viena iš savo gaunamų pajamų vaikų nepajėgia išlaikyti, todėl šiuo metu prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai maždaug 200-300 Eur suma kas mėnesį. Nurodė, kad papildomos sūnaus M. priežiūros išlaidos atsirado dėl jam diagnozuoto aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, dėl vaiko vežiojimo pas medikus, papildomų užsiėmimų apmokėjimui, taip pat specialių ugdymo priemonių įsigijimui, bei aktyvaus laisvalaikio praleidimui, nesusijusiam su sportine veikla. M. taip pat yra diagnozuotas dviburio vožtuvo prolapsas ir priešlaikinė prieširdžių depoliarizacija (TLK-I0-AM kodas 134.1 ir 149.1). Atsirado papildomos išlaidos dėl vaikų vežiojimo į ugdymo įstaigas bei popamokines veiklas esančias Marijampolėje. Padidėjo ir būsto išlaikymo išlaidos, kurios tai pat priskirtinos prie vaikų išlaikymui reikalingų sumų. Pagal ieškovės realius išlaidų paskaičiavimus ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, abiems vaikams išleidžiama per mėnesį suma sudaro vidutiniškai 934 Eur (kiekvienam vaikui po 467 Eur.). Bendravimo tvarka keistina dėl to, kad ieškovei su vaikais išvykus gyventi iš Kauno į Vilkaviškio r. sav., nustatyta vaikų bendravimo tvarka tapo nebeaktuali ir per minimali. Atsakovas nebesilaiko net ir nustatytos bendravimo tvarkos, dėl ko vaikai jaučiasi nuskriausti ir pageidauja su tėčiu matytis daugiau. Be to, atsakovas dažniausiai pasiima tik vieną sūnų – M., o I. neima, dėl ko jaunėlis jaučiasi blogai. Nustatyta tvarka keistina, nustatant maksimalią tėvo bendravimo su vaikais ir jo dalyvavimo auklėjant vaikus tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nei ieškovės motyvai, nei įrodymai nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių. Pirma, ligos vaikams neatsirado staiga ir apie išlaidas gydymui, sveikatos problemas buvo žinoma jau pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Ieškovė pateikė dokumentus apie M. B. ligas ir gydymą, tačiau I. B. dokumentų apie ligas neteikia. Vaistų pirkimo kvitai, nepatvirtina didelių ar nenumatytų išlaidų, kurioms padengti nepakaktų atsakovo teikiamo išlaikymo lėšų. Ieškovė kurą naudoja ir savo poreikių tenkinimui, kadangi dirba Marijampolėje, vaikai lanko ugdymo įstaigas Marijampolėje, tad negalima vaikams skirtų išlaidų didinti savo poreikių tenkinimo sąskaita. Ieškovė nepateikė skaičiuotės, kuri atspindėtų realią situaciją. Prie atsakovo išlaikymo pridėjus tokią pačią sumą ieškovei, gaunamų lėšų tikrai pakanka maistui, laisvalaikiui ir kitoms išlaidoms. Nurodė, kad ieškovė su juo persikėlimo gyventi į Vilkaviškio rajoną nederino, tuo pažeisdama jo teisę dažniau matytis su vaikais. Ieškovės nurodyta būtina vaikų išlaikymui suma yra nereali ir neatitinka net pačios ieškovės faktiškai gaunamų pajamų dydžio. Antra, šalių turtinė padėtis nepablogėjo. Ieškovė pati pasiblogino savo situaciją, nes ji už iš atsakovo gautus pinigus Kaune galėjo įsigyti būstą. Trečia, ieškovės kaltinimai dėl bendravimo sumažėjimo yra be jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos: nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą po 170 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį, pinigus pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke, uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoju iki vaikų pilnametystės paskiriant atsakovą, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti tokią ieškovės bendravimo su vaikais tvarką: antrą ir trečią mėnesio savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio iki 19.00 val., antrą savaitę ieškovei paimant vaikus penktadienį 17 val. iš jų buvimo vietos ir parvežant vaikus sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą, o trečią savaitę atsakovas pristato vaikus motinai ir pasiima vaikus iš jų buvimo vietos. Apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, ieškovė praneša apie tai atsakovui prieš dvi dienas SMS žinute ar kita susisiekimo priemone. Motinos dieną, ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Neporiniais metais ieškovė praleidžia su vaikais pagrindines šventes - Šv. Kalėdas (nuo 24 d. iki 26 d, imtinai), poriniais - Šv. Velykas ir Naujuosius metus (dvi dienas nepertraukiamai). Ieškovė su vaikais praleidžia pusę jų vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų, apie ketinimą pasiimti vaikus prieš 5 dienas (vasaros atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites) informuoja atsakovą bet kuria susisiekimo priemone. Sutartam šalių laikotarpiui, atsakovas netrukdo ieškovei su vaikais keliauti Lietuvos Respublikoje ar už jos ribų, vaikų kelionės išlaidas finansuoja ieškovė meninėmis lėšomis. Išsivežant vaikus už Lietuvos Respublikos ribų ar iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (vaikui gyvenant užsienyje), kelionės metu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos būklę, jai pablogėjus, leisti netrukdomai vaikams bendrauti telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis su atsakovu. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ir netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.). Vaikų tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinsis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų mokytis sudarymo. Tėvai privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku. Vaikų buvimo pas ieškovę nepertraukiamai dvi savaites ir ilgiau metu, ieškovė teikia vaikams visišką materialinį išlaikymą savo lėšomis ir už šį laikotarpį išlaikymas vaikams nepervedamas ir/ar mažinamas atsižvelgiant į ieškovės teiktą išlaikymą.
5. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad iki santuokos nutraukimo vaikai gyveno (duomenys neskelbtini) . Vaikai Kaune lankė ugdymo įstaigas, jais buvo tinkamai rūpinamasi, jiems buvo teikiama tinkama priežiūra, sveikatos paslaugos ir kt. Ieškovei yra per sunku išlaikyti vaikus, pasirūpinti tinkamai jų ugdymu, sveikatos problemomis, jų poreikiais, todėl atsakovas atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali jiems užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas. Dėl šių priežasčių atsakovo nuomone, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, o iš ieškovės priteistas išlaikymas vaikams ir nustatyta bendravimo tvarka. Atsakovo gaunamos pajamos ir darbo grafikas leistų geriau pasirūpinti vaikais. Vaikams jų gyvenamosios vietos pakeitimas nesukeltų papildomų stresų, nes jiems ši gyvenamoji vieta būtų įprasta. Vaikai čia gimė, augo, praleido savo didesnę gyvenimo dalį. Ieškovė praėjus trumpam laiko tarpui po santuokos nutraukimo, pradėjo demonstruoti perdėtą globą, rūpestį vaikais, kuris jau peraugo į maniją. Tad laikui bėgant vaikai gali stokoti socialinių įgūdžių. Tokia perdėta globa kenkia vaikų savarankiškam tvarkymuisi namuose, buityje, mokymuisi, bendravime su bendraamžiais. Atsakovo prašomas priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis atitiktų jų poreikių tenkinimą ir įstatymo nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokio pagrindo , keisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą nėra. Atsakovas nenurodė ir neįrodė nei vienos iš priežasčių, lemiančios jau nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumą. Atsakovas ketina parduoti būstą, kuriame jis šiuo metu gyvena ir kuriame gyveno šeima iki santuokos nutraukimo, todėl šis faktas tik patvirtina, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa. Atsakovas dažnai būna komandiruotėse. Atsakovas vengia bendrauti su vaikais pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Vaikai jau yra pripratę prie ugdymo įstaigų, kurias jau lanko beveik vienerius mokslo metus ir ten gerai jaučiasi. Tai, kad išaugus ir pasikeitus vaikų poreikiams, ieškovei tapo materialiai sunkiau išlaikyti vaikus ir dėl to reikia padidinti priteistą išlaikymo sumą, nereiškia, kad ieškovė nebesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir tai negali būti priežastis pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, pakeitė 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 patvirtintos šalių 2018 m. sausio 24 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II skyriaus 3 p., ir jį išdėstė taip: M. B. kiekvieno nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 200 Eur per mėnesį iš visų rūšių pajamų, šią sumą indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą“, nustatė, kad pakeistas išlaikymo dydis mokėtinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 30 d. iki vaikų pilnametystės, šį turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; pakeitė 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 patvirtintos šalių 2018 m. sausio 24 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II skyriaus poskyrio ,,Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo“ 1 ir 2 punktus, ir juos išdėstė taip: tėvas M. B. su savo nepilnamečiais sūnumis M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir I. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) , bendrauja taip:
1. kiekvieną metų neporinį savaitgalį, vieną neporinį savaitgalį pačiam pasiimant sūnus penktadienį nuo 17:00 val. iš sūnų gyvenamosios vietos, ir nuvežant sūnus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:00 val.; o kitą neporinį savaitgalį motinai V. K. pristatant vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį 19:00 val., ir juos pasiimant sekmadienį 18:00 val.
2. kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, M. B. turi teisę praleisti su sūnumis, ir su jais išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnų atostogų laikui, priešpaskutinę dieną iki 20:00 val., ir neporiniais metais pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą priešpaskutinės sūnų atostogų dienos iki 20:00 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose atostogų metu, V. K. turi teisę praleisti su sūnumis ir išvykti su jais iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos ir vasaros atostogų laikui);
3. kiekvienų porinių metų vaikų rudens atostogų ugdymo metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
4. kiekvienų neporinių metų vaikų pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš sūnų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaikų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
5. kiekvienų neporinių metų Kūčių dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos iki 10:00 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 15:00 val. Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15:00 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20:00 val.;
6. per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10:00 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki Šv. Velykų antrosios dienos pirmadienio 18:00 val.;
7. kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. iki 15:00 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20:00 val.;
8. M. B. turi teisę pasiimti abu sūnus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų balandžio 15 d. (M. gimtadienio dienos) ir gegužės 26 d. (I. gimtadienio dienos) nuo 15 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
9. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.;
10. Jeigu Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, balandžio 15 d., gegužės 26 d., Tėvo diena, sutampa su M. B. bendravimo su sūnumis bendru grafiku, numatytu 1.1 - 1.4. punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, visas su tuo susijusias iškilusias neaptartas situacijas vertinant mažiau su vaikais bendraujančio tėvo M. B. naudai;
11. Atostogų laikotarpiu V. K. įsipareigoja perduoti M. B. sūnų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o M. B. įsipareigoja grąžinti V. K. vaikų asmens dokumentus grąžindamas vaikus į V. K. gyvenamąją vietą;
12. esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaikų liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys) šalys tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem šalims ir sūnums priimtino bendravimo laiko, apie tai pranešdamos viena kitai ne vėliau kaip prieš dvi dienas, jei aplinkybė paaiškėjo anksčiau.
13.V. K. įsipareigotina nedaryti kliūčių M. B. bendrauti su nepilnamečiais sūnumis, dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus sūnų interesams;
14. Šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su sūnumis tvarką, privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo, informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį;
15.V. K. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti M. B. apie sūnų (sūnaus) ligą, nurodydama, kuo sūnūs (sūnus) serga ir kokia pagalba sūnums yra reikalinga;
16. Sūnums būnant pas M. B. ir vaikui (vaikams) susirgus, M. B. privalo ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai V. K., nurodydamas, kuo sūnus (sūnūs) serga ir kokia pagalba sūnui (sūnums) yra reikalinga;
17.šalys privalo informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint sūnus, bei abipusiai imtis priemonių toms kliūtims ir sunkumams pašalinti;
18.bet kokie pranešimai susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu, gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, ei.paštu ir kt.).
19. tuo atveju jeigu M. B. negalės atvykti pasiimti sūnų nustatytu laiku, arba jų negalės atvežti V. K., jie apie tai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas“.
Priteisė iš atsakovo 81,26 Eur žyminio mokesčio valstybei; ieškovei iš atsakovo priteisė 577,50 Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų.
8. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo). Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santuokos nutraukimo metu nekilo, ir ji buvo nustatyta abiejų tėvų laisva valia. Atsakovas sutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu kartu su ieškove, nepaisant to, kad ji tuo metu gyveno nuomojamame bute. Šio klausimo atsakovas nekėlė ir vėliau, ieškovei su vaikais 2018-07-01 išsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) . Teismas sutiko ieškove, kad atsakovas priešieškinyje nepagrindė kokias jis geresnes gyvenimo sąlygas sukurtų savo vaikams. Nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta gali būti keičiam esant ne bet kokių sąlygų pasikeitimui, bet jos turi pasikeisti iš esmės. Vien tai, kad atsakovas gauna didesnį atlyginimą negu ieškovės, teismo vertinimu nėra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Be to, ši aplinkybė nėra pasikeitusi, nes atsakovas gerą atlyginimą gauna nuo 2017-11-20. Teismas nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatoma konkrečioje gyvenamojoje vietoje, o su konkrečiu tėvu, todėl aplinkybė, kad ieškovė, išvykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) , siekė vaikams sudaryti tinkamesnes gyvenimo sąlygas, turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, jaustis saugiems dėl savo ateities, turėti savo namus, o ne nuomojamą laikiną būstą Kaune, neleidžia teigti, kad ji sudarė vaikams blogesnes gyvenamąsias sąlygas negu turi atsakovas Kaune. Teismas sutiko, kad vaikai gyvendami Kaune galbūt turėtų geresnes sąlygas užsiimti įvairesne užklasine veikla, galbūt geresnėmis sąlygomis lankytis kultūriniuose renginiuose, užsiimti savo mėgstama veikla, tačiau vien toks materialinis pagrindas nėra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pagal miestą, o ne pagal vieną iš tėvų. Teismas nustatė, kad vaikai lanko būrelius ir Marijampolėje, kuri yra netoli apie 10-12 km nuo vaikų gyvenamosios vietos, kas įvertinus paties Kauno atstumus ir kamščius eisme, yra analogiškoje padėtyje kaip ir Kaunas laiko ir kurų sąnaudų prasme. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas, kad nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama tik išimtiniais atvejais, nustatant, kad dabartinėje vaikų gyvenamoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi ir tolimesnis gyvenimas joje su vienu iš tėvų neatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, kad abu tėvai turi vienodas teises į vaiko auklėjimą ir priežiūrą, nei vienam iš tėvų nėra teikiama išankstinė pirmenybė, siekiant kuo mažiau traumuoti vaikus, padarė išvadą, kad vaikų gyvenamoji paliekama su ieškove, todėl priešieškinį dėl šio reikalavimo atmetė. Kadangi teismas vaikų gyvenamosios vietos nekeitė, todėl atmetė atsakovo reikalavimus priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams.
9. Dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Teismas, remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas išmokėjo 20 000 Eur kompensaciją ieškovei, ir laikė kad ieškovė šį faktą įrodė. Atsakovas nuo 2017-11-20 iki 2019-03-06, kai sumokėjo ieškovei pavedimu 10 000 Eur likusią kompensacijos dalį, gavo apie 2 000 Eur atlyginimą, todėl jis galėjo sutaupyti ir sumokėti 10 000 Eur kompensaciją ieškovei, o ne imti iš tėvų paskolą 20 000 Eur sumai. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovo paskolos sutartis su tėvais sudaryta jau ieškovei padavus ieškinį teismui. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovui nebuvo tokios paskolos objektyvaus reikalingumo, bei tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip papildomų įsipareigojimų prisiėmimą, siekiant išvengti didesnio išlaikymo vaikams mokėjimo. Teismas sprendė, kad pagal gaunamas pajamas ir patiriamas objektyvias išlaidas atsakovas gali mokėti ieškovės prašomą 250 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Teismas fakto apie atsakovo ieškovei 30 000 Eur kompensacijos išmokėjimą dalinantis turtą, už jam tekusią didesnę turto dalį, nepripažino kaip ieškovės turtinės padėties pagerėjimu, kadangi ieškovė šią turto dalį bendroje nuosavybėje kaip ir atsakovas turėjo santuokos metu, po santuokos nutraukimo ši dalis jai buvo išmokėta pinigais, tai yra jos turtas, ir ji neturi jokios prievolės šį turtą išleisti vaikų išlaikymui, tuo labiau, kad namas liko atsakovo nuosavybė. Teismo vertinimu, nors formaliai ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, tačiau tai neturi jokios įtakos jos galimai skirti vaikų išlaikymui sumai, kadangi jos gaunamos pajamos yra tris kartus mažesnės, iškovė sutinka prisiimti pusę reikalingų išlaidų, todėl gauta kompensacijos suma yra skirta jos pačios ir vaikų buities pagerinimui, prie ko atsakovas neturi pareigos prisidėti, ir jos nėra įskaičiuotos į išlaikymo dydį (t. y. baldų vaikams, buities priemonių pirkimas, automobilio pirkimas, jo priežiūra ir remontai, eiliniai namo remontai ir kt.), t. y. išlaidos kurios nors nėra skirtos vaikams, tačiau tiesiogiai turi įtakos jų išlaikymui, gerų sąlygų jiems sudarymui.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl išlaikymo padidinimo dėl specialių poreikių atsiradimo, padarė išvadą, kad šios išlaidos atsirado ir jos padidėjo, tačiau ieškovė rašytiniais dokumentais nepagrindė, kiek šios išlaidos konkrečiai padidėjo. Teismas sutiko su ieškove dėl padidėjusių būsto išlaikymo išlaidų, tačiau ieškovė neįvertino to, kad ji apskaičiuodama išlaidas nuomojamame bute, buvo nurodžiusi nuomos mokestį, kuris sudarė 133 Eur, o dabar šiuo metu tokių išlaidų nėra. Teismas nurodė, kad ieškovė nustatydama išlaikymo dydį, ir atsakovo mokėtiną dalį, neįvertino vaikų buvimo pas atsakovą išlaidų. Teismas pagrįstais pripažino atsakovo teiginius, kad šios išlaidos sudaro papildomai po 100 Eur kas mėnesį, t. y. per mėnesį po 50 Eur. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad abi šalys bendrai gali skirti daugiau negu 340 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, ši suma yra daug mažesnė negu rekomenduojamas išlaikymo dydis šiuo metu (1 MMA) - 430 Eur, todėl vaikų išlaikymui skirtina ne mažesnė kaip 400 Eur suma, t. y. atsižvelgiant dar į gana jauną vaikų amžių, šiek tiek mažesnė negu 1 MMA. Teismas įvertino, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, ji patiria daugiau rūpesčių, laiko sąnaudų, nuolat rūpinasi vaikais, jos atlyginimas yra tris kartus mažesnis negu atsakovo, todėl sprendė, kad ieškovas turėtų prisiimti didesnes išlaikymo vaikams išlaidas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bendrauja su vaikais, juos pasiima nustatytu laiku pas save, pats perka jiems daiktus, keliones, vedasi į kavines, pramogauja kartu, ima atostogoms, ir tai daro iš savo piniginių lėšų, o ne prašydamas ieškovės, ar išskaičiuodamas iš jo mokamo išlaikymo, jo dalies bendrame išlaikyme padidinimas, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant nepabloginti vaikų padėties, jų bendravimo su atsakovu, galėtų pakenkti iš atsakovui, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui dydis turi būti padidintas iki 200 Eur.
11. Dėl bendravimo tvarkos. Teismas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nustatė atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių siūlomą bendravimo tvarką, tiek, kiek siūloma tvarka atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus. Teismo vertinimu ieškovės siūloma tvarka yra labiau atitinkanti vaikų interesus, kadangi vaikai gyvena pas ieškovę, todėl su ja daugiau bendrauja, o didesnis atsakovo bendravimas su vaikais atostogų metų atitinka jų interesus. Atsakovas neturi pareigos bendrauti su vaikais, tai yra jo teisė, todėl negalėdamas su vaikais bendrauti visomis jų rudens ir pavasario atostogomis jis gali pranešti ieškovei ir vaikų neimti. Teismas sprendė, kad pakoreguota ieškovės siūloma tvarka labiau užtikrins vaikų ir atsakovo interesus, užtikrins jų ilgesnį bendravimą, nepažeis ieškovės teisių, kadangi jos ilgesnį bendravimą su vaikais užtikrina vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, užtikrins tėvų lygiateisiškumą, leis išvengti trumpalaikio bendravimo, kuris tėvams gyvenant apie 70 km. atstumu, yra mažiau įmanomas.
12. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 68,75 proc., o atsakovo priešieškinis netenkintas 100 proc., dėl ko atsakovas turėtų sumokėti 68,75 proc. ieškovės sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio, kas sudarytų 81,26 Eur bei 577,50 Eur ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
1.1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos;
1.2. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo vertinimas, kad priešieškinyje nepateikta faktų, kad vaikams aplinka pas ieškovę tapo nesaugi, neobjektyvus, padarytos išvados neteisingos, nes teismas turi vertinti ne pavienius įrodymus, o įrodymus bendrai. Teismas nevertino, kad apklausos metu šalių nepilnametis sūnus, nenurodė, jog jis nenori gyventi pas atsakovą, jis paaiškino, kad būtų viskas gerai, tik pradžioje būtų liūdna. Nevertino aplinkybių, patvirtinančių apie iš esmės pasikeitusią situaciją: vaikai paliekami vieni namuose, vaikai daugiau serga, paaiškėjo nesaugios aplinkos egzistavimas, prasti santykiai vaikų su ieškovės draugu, vaikai daugiau pykstasi tarpusavyje, vaikai pradėjo stokoti socialinių įgūdžių. Nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu;
1.3. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nevertino, kad ieškovė dėl išlaikymo padidinimo kreipėsi praėjus vos 9 mėnesiams nuo išlaikymo priteisimo, kad vaikai neserga naujomis ligomis, o jei vaikai serga, tai dėl netinkamos ieškovės priežiūros. Tai, kad M. B. turi sveikatos problemų, buvo žinoma jau šalims gyvenant santuokoje, tos pačios aplinkybės egzistavo ir santuokos pasekmių sutarties sudarymo metu. Jokie esminiai vaikų poreikiai neatsirado, o turtinė ieškovės padėtis net pagerėjo, bet nepablogėjo. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktas išlaidų skaičiuotes. Iš jų matyti, kad ieškovė siekia nepagrįstai ir nemotyvuotai padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį be jokios pateisinamos priežasties ar įstatyme įtvirtintos nuostatos. Teismas netinkamai įvertino atsakovo patiriamų išlaidų detalizavimą, netinkamai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl paskolos sutarties su jo tėvais sudarymo. Teismo sprendimo vienas motyvas prieštarauja kitam. Teismas nepasisakė dėl ieškovės nesąžiningo elgesio paduodant ieškinį vos po 9 mėnesių. Teismas nevertino aplinkybių dėl ieškovės turtinės padėties pagerėjimo. Ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą, gavo iš atsakovo 30 000 Eur piniginę kompensaciją. Teismas nevertino, kad atsakovo būstas, kuriame jis šiuo metu gyvena, įsigytas už suteiktą kreditą, jo parduoti negalima, nes atsakovas liktų be gyvenamojo būsto. Teismas nevertino ieškovės pateiktų medicininių dokumentų, kuriais buvo grindžiamas vaikų poreikių padidėjimas. Aplinkybės, kad ieškovė skolinasi pinigus iš savo tėvų, ji neįrodė;
1.4. Dėl bendravimo tvarkos. Teismas netinkamai vertino atsakovo prašomą nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius šalių vaikus tvarką, nes ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra neaiški, nekonkreti ir įneš dar daugiau nesklandumų, konfliktų tarp šalių. Priešingai, atsakovo pasiūlyta nustatyti bendravimo tvarka su vaikais yra aiškesnė, priimtinesnė ir lengviau įvykdoma, o tuo labiau atitiktų nepilnamečių šalių vaikų teisėtus interesus, pateisintų jų lūkesčius. Vaikai gyvena nutolę apie 100 km atstumu, šis išsikėlimas nebuvo derintas su atsakovu. Vienais metais tėvui būnant su vaikais visas Šv. Kalėdų ir Kūčių dienas, kitais Šv. Velykų dienas, vaikai praleistų visas šventes su tėvu, o ne kelyje, kaip tai nusprendė teismas. Tas pats yra ir dėl bendravimo atostogų metu, kurių atsakovas negali imti kada nori. Teismas neįvertino, kad pagal tokią pačią nustatytą laikiną bendravimo tvarką tarp šalių kilo konfliktai, dėl kurių kentėjo vaikai. Bendravimas turėtų vykti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, kas sudarytų tik dviejų savaičių tarpą. Vaikams tokia bendravimo tvarka nebūtų sudėtinga, nesukeltų jokios įtampos, nekenktų jų teisėtiems interesams ir atitiktų vaikų poreikius.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą sprendimą palikti galioti ir priteisti iš apelianto patirtas išlaidas teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliaciniame skunde nėra nurodytas konkretus pažeidimas ir nėra nurodyta nei viena aukštesnės instancijos teismo nutartis, kur teismas analogišką ar labai panašią savo aplinkybėmis situaciją sprendė kitaip, nei šioje byloje;
2.2. Teismas teisingai pasisakė, kad aplinkybė, jog apeliantas gauna didesnį atlyginimą nei ieškovė, nėra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Ši aplinkybė yra pagrindas padidinti išlaikymą ir paneigia apelianto nurodytas aplinkybes apie jo blogą turtinę padėtį;
2.3. Teismas tyrė ir vertino į bylą pateiktas iš vaikų ugdymo įstaigų charakteristikas, kuriose, priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovė kaip motina charakterizuojama labai teigimai, atsiliepimai apie mamos ir vaikų santykius nepriekaištingi. Apklausti vaikai nenurodė, kad ieškovė jais nesirūpina, institucija byloje teikianti išvadą, tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikai serga dėl netinkamos jų priežiūros ar auklėjimo;
2.4. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl vaikų saugumo. Ištirti įrodymai pagrįstai teismui neleido suabejoti nesaugia aplinka. Vandens telkinio buvimu kieme grįsti vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą nėra pagrindo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokio amžiaus vaiko grįžimas namo viešuoju transportu vaiko saugumui pavojaus nekelia. Teismas nenustatė jokių grėsmių ar pavojaus vaikų interesams, kuriuos galėtų sukelti naujasis ieškovės draugas, kuris net negyvena kartu su ieškove. Teismas įvertino vaikų nuomonę, kuri apelianto nebuvo paneigta, net ir interpretuojant kai kuriuos vaikų pasisakymus, kad vaikai nori dažniau matyti tėvą, kad mama griežtesnė ar kad vaikai mažiau pykstasi su tėvu;
2.5. Apeliantas, siekdamas, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su juo, ne tik turėjo įrodyti šio pobūdžio bylose pagrindines aplinkybes - kad dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi ir tolimesnis gyvenimas joje su vienu iš tėvų neatitinka reikalavimų normaliam vystymuisi;
2.6. Teismo išvados ir įrodymų vertinimas dėl išlaikymo padidinimo apeliantui nėra priimtini, todėl apeliantas kvestionuoja bet kokius skundžiamo sprendimo motyvus. Skaičiuotėse nurodytos išlaidos yra būtinos vaikų poreikiams tenkinti ir pagrįstos įrodymais;
2.7. Teismas tinkamai įvertino, kad iš apelianto gauta 30 000 Eur piniginė kompensacija nelaikytina ieškovės turtinės padėties pagerėjimu. Apelianto argumentas, kad jam liko finansinė našta bloginanti jo turtinę padėtį, kurią jis turi vykdyti mokėdamas paskolą už namą Kaune, yra visiškai nepagrįsta, kadangi teismų praktikoje laikoma, jog paskolos už įsigytą turtą mokėjimas yra savininko turtinės padėties gerinimas, nes tokiu būdu yra išmokamas (išperkamas, įsigyjamas) turtas. Apeliantui po santuokos nutraukimo atitekusi turto dalis jau buvo dalinai išmokėta bendromis sutuoktinių lėšomis, kurių apeliantas ieškovei taip ir nekompensavo. Ieškovė, nors ir nebėra šio turto savininkė, tačiau yra bendraskolė pagal prievolę bankui, todėl finansiniai įsipareigojimai jai yra galiojantys;
2.8. Teismas teisingai suskaičiavo apelianto nurodytas patiriamas mėnesines išlaidas, kurios beveik 100 Eur viršija jo gaunamas pajamas, todėl pagrįstai pasisakė, kad yra pagrindo abejoti atsakovo gaunamomis pajamomis ir išlaidomis;
2.9. Pagrįsta teismo išvada, kad apelianto sudaryta paskolos sutartis su jo tėvais dėl 20 000 Eur paskolos suteikimo, yra siekiant išvengti prievolės mokėti padidintą išlaikymą vaikams;
2.10. Teismas išsamiai analizavo pateiktus medicininius duomenis apie vaikų sveikatos pasikeitimą - pablogėjimą po santuokos nutraukimo ir teisingai šių duomenų pagrindu nusprendė, kad pasikeitusi vaikų sveikatos būklė yra pagrindas priteistą išlaikymo dydį peržiūrėti iš naujo;
2.11. Išlaikymo kiekvienam vaikui padidinimas po 30 Eur nesiekia rekomenduojamo orientacinio 1 MMA dydžio;
2.12. Apeliantas, nesutikdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nedetalizavo šios tvarkos neaiškumų ir trūkumų. Laikina bendravimo tvarka jau buvo revizuota aukštesnės instancijos teismo, nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir apelianto atskirasis skundas buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams padidinimo ir nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.
Dėl papildomų įrodymų
17. Apeliantas M. B. su apeliaciniu skundu pateikė susirašinėjimo SMS žinutėmis su sūnumi M. B. kopijas. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija šiuos įrodymus atsisako priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas priima į bylą apelianto 2019 m. lapkričio 14 d. pateiktą papildomą įrodymą iš gydymo įstaigos UAB „Neuromeda“ apie sūnaus M. sveikatos būklę, kadangi tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
18. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kilus ginčui dėl tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis)
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloj S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
20. Byloje nustatyta, kad 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo 2007-07-21 sudaryta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų buvo nustatyta bylos šalių nepilnamečių vaikų – M. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. B. gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta su motina V. K., iš tėvo M. B. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo sprendimu buvo nustatyta minimali tėvo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią tėvas su vaikais bendrauja 2 savaitgalius per mėnesį (nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 21 val.). Darbo dienomis, mokslo metų laikotarpiu tėvas su vaikais bendrauja 2 vakarus (nuo 17 val. iki 21 val.) per savaitę. Vasaros atostogų, švenčių (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir kt.), gimtadienių metu M. B. su nepilnamečiais vaikais bendrauja netrukdomai, pagal tėvų ir vaikų poreikį, iš anksto suderinus su mama V. B., visais atvejais prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų nuomonę ir poreikius.
21. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu atsakovo reikalavimas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu buvo atmestas. Atsakovas M. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei aplinkybes, patvirtinančias apie iš esmės pasikeitusią situaciją. Apeliantas nurodė, kad vaikai paliekami vieni namuose, daugiau serga, paaiškėjo nesaugios aplinkos egzistavimas, prasti vaikų santykiai su ieškovės draugu, vaikai pradėjo stokoti socialinių įgūdžių, daugiau pykstasi tarpusavyje. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu apeliantas prašo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu.
22. Iš Kauno apylinkės teismo 2018-02-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 matosi, kad santuokos nutraukimo metu tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, šalys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų su motina. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pareiškė reikalavimą atsakovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo bei detalesnės bendravimo tvarkos nustatymo. Nors atsakovas nurodė aplinkybes, kurių pagrindu, jo nuomone, turi būti pakeista nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų šios aplinkybėms patvirtinti nepateikė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas gavęs nepilnamečių vaikų I. B. ir M. B. charakteristikas iš Marijampolės Mokolų mokyklos – darželio nustatė, kad vaikai auga darnioje aplinkoje, prižiūrimi. Motina rūpinasi vaikų auklėjimu, domisi vaikų pasiekimais, elgesiu, lankosi tėvų susirinkimuose. Tuo tarpu atsakovas su mokytojais nebendravo, nesidomėjo vaikų ugdymu (t. 2, b. l. 178, 180). Byloje apklausti nepilnamečiai vaikai nenurodė, kad ieškovė jais nesirūpina, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikai serga dėl netinkamos jų priežiūros ar auklėjimo.
23. Byloje apklausus nepilnametį sūnų M. B. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sūnus pasiilgsta kartu negyvenančio tėvo, tačiau nenustatė, kad jis toliau nenorėtų ar negalėtų gyventi su motina, o norėtų gyventi su atsakovu. Įvertinęs sūnaus I. B. paaiškinimus teismas nenustatė, kad jis galėtų motyvuotai išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau nenustatė ir tai, kad sūnus norėtų gyventi būtent su atsakovu.
24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo gaunamas didesnis už ieškovę atlyginimas negali būti priežastimi pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2000 Eur atlyginimą gauna nuo 2017-11-20, t.y. ši aplinkybė egzistavo priimant Kauno apylinkės teismo 2018-02-07 sprendimą dėl santuokos nutraukimo.
25. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei pakeitus vaikų gyvenamąją vietą jų gyvenimo sąlygos pablogėjo, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė. Byloje nustatyta, kad ieškovė po santuokos nutraukimo kartu su vaikais atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur buvo laisvas tėvų namas ir kurį ieškovės tėvai 2018-10-09 dovanojimo sutarties pagrindu jai padovanojo. Institucija, teikianti išvadą byloje nustatė, kad name yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai turi atskirus kambarius. Po užsiėmimų Mokolų pradinėje mokykloje – darželyje, vaikai dalyvauja popamokiniuose užsiėmimuose: sūnus M. lanko sporto būrelį, Marijampolės sveikatingumo centre „Sveikatos banga“ lanko baseiną, robotikos būrelį. I. lanko anglų kalbos būrelį, asociacijoje Nacionalinė krepšinio lyga - krepšinio treniruotes. Nesant jokių įrodymų apie nepilnamečiams vaikams sudarytas netinkamas gyvenimo ar ugdymo sąlygas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėjo.
26. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad vaikų aplinka tapo nesaugi dėl to, kad jų gyvenamosios vietos kieme yra neaptvertas prūdas, kad vyresnysis vaikas iš mokyklos grįžta autobusu, vaikai namuose būna vieni ir kad galimai neigiamą įtaką vaikams daro ieškovės draugas. Kaip teigia ieškovė, vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) vandens telkinys visada buvo ir apeliantui apie tai buvo žinoma, nes šioje sodyboje šeima su vaikais lankydavosi nuolat dar gyvenant santuokoje, vaikai yra pripratę prie šios aplinkos. Vaikams persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) atsakovas jokio susirūpinimo dėl vaikų saugumo neišreiškė, o pateikęs priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo šia aplinkybe taip pat nesirėmė. Tačiau pirmosios instancijos teismas išanalizavęs atsakovo nurodytas aplinkybes apie kieme esantį tvenkinį nustatė, kad vaikams draudžiama vieniems eiti prie vandens telkinio ir vaikai šio motinos nurodymo klauso, be to, vyresnysis vaikas moka plaukti, o mažasis mokosi ir abu vaikai kartu su tėvu dažnai važiuoja maudytis į vandens telkinius, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo abejoti vaikų nesaugia aplinka dėl kieme esančio tvenkinio nėra. Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad sūnus M. iš mokyklos grįžta autobusu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokio amžiaus vaiko grįžimas namo viešuoju transportu vaiko saugumui pavojaus nekelia. Teismas taip pat nenustatė jokių grėsmių vaikų interesams, kuriuos galėtų sukelti naujasis ieškovės draugas, kartu su ieškove negyvenantis.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas byloje neįrodė, kad dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t.y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi ir tolimesnis gyvenimas joje su ieškove neatitinka reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
28. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
30. Byloje nustatyta, kad 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų buvo priteistas iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų – M. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas kiekvienam vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą padidino po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, mokėtiną nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 30 d. iki vaikų pilnametystės.
31. Atsakovas M. B., nesutikdamas su teismo padidintu išlaikymo dydžiu teigia, jog teismas, padidindamas išlaikymą vaikams, nesivadovavo CK 3.201 straipsnio 1-2 dalimis, kuriose numatyta, kad išlaikymas gali būti padidintas tik kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau ieškovė nei vienos iš šių aplinkybių neįrodė.
32. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
33. Byloje nustatyta, kad tvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatant išlaikymo dydį kiekvienam vaikui po 170 Eur per mėnesį vaikų poreikiai nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios.
34. Ieškovė, reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė argumentais, kad pasikeitus jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai bei pasikeitus vaikų sveikatos būklei atsirado papildomos išlaidos, susijusios su vaikų sveikatos priežiūra, be to, atsakovas pagal savo darbines pajamas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų nepilnamečių vaikų poreikių lentelių matyti, kad vaikų poreikiai šiuo metu yra didesni, negu teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sulygta nepilnamečių vaikų išlaikymo suma ir šiuo metu ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas nėra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti, t. y. negali garantuoti vaikams socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių netinkamai įvertino realius nepilnamečių vaikų poreikius, negali būti pagrindas atmesti jos ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi negali būti teikiamas mažesnis, nei vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.
36. Tokia išvada išplaukia iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
37. Pažymėtina ir tai, jog nepilnamečių vaikų tėvai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neveikė vaikų interesais ir sudarė jų teisės gauti pakankamą (jų poreikius pilnai patenkinantį) išlaikymą iš abiejų tėvų negarantuojantį susitarimą, negali paneigti vaikų interesų viršenybės principo. Tokiu atveju, kai nepilnamečių vaikų tėvai santuokos nutraukimo padarinių sutartimi dėl išlaikymo prievolės vykdymo susitarė taip, kad toks susitarimas neužtikrino vaikų teisės gauti pakankamą išlaikymą, ir tokį susitarimą teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laikytinas tinkamu vaiko teisių gynimo būdu ir atitinka konstitucinį teisingumo principą.
38. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnametis vaikas M. lanko pradinės mokyklos trečią klasę, o sūnus I. lanko priešmokyklinę grupę, be to, vaikai lanko būrelius, sporto treniruotes. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis taip pat laikytina tai, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, jiems tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, iš pirmosios instancijos teismo įvertintų medicininių dokumentų matosi, kad sūnus M. turi sveikatos problemų, dėl ko ir po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo tarp šalių buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis lankosi gydymo įstaigose, dėl ko atsirado papildomos sveikatos priežiūros išlaidos bei išlaidos, susijusios su nuvykimu į gydymo įstaigas Marijampolėje, Kaune.
39. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės V. K. nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaikų sveikatos priežiūrai, vaikų lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaikų amžių, sveikatos būklę, ieškovo paaiškinimus ir pateiktas vaikų poreikių lenteles, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių nepilnamečiams vaikams būtiniausių poreikių patenkinimui reikalinga 400 Eur suma. Nors apeliantas savaip vertina ir apskaičiuoja būtinas išlaidas vaikų poreikių patenkinimui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatytas nepilnamečiams vaikams reikalingų išlaidų dydis yra būtinas užtikrinti tokio amžiaus vaikams vystymosi sąlygas.
40. Vertinant šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nekilnojamojo turto. Atsakovas gauna apie 2000 Eur atlyginimą nuo 2017-11-20. Ieškovė nurodė, kad tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jai nebuvo žinoma, jog atsakovas gauna tokio dydžio atlyginimą. Ieškovė šiuo metu gauna 700 Eur atlyginimą. Nors apeliantas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi dėl jai išmokėtos 30 000 Eur piniginės kompensacijos už atsakovui atitekusią didesnę santuokinio turto dalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės gauta piniginė kompensacija už santuokoje įgytą turtą nesudaro pagrindo daryti išvadai dėl jos turtinės padėties esminio pagerėjimo. Atsakovo nurodytas turimas išlaidas ir kreditorinių įsipareigojimų dydį pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagal gaunamas pajamas atsakovas gali mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur per mėnesį.
41. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo padidinimo teisėtumui bei pagrįstumui. Nagrinėjamojoje byloje teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, o tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra netinkamai motyvuota ar nepagrįsta.
Dėl bendravimo tvarkos
42. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pakeitė 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693- 375/2018 patvirtintos V. K. ir M. B. 2018 m. sausio 24 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II skyriaus poskyrio ,,Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo“ 1 ir 2 punktus ir nustatė naują tėvo M. B. su savo nepilnamečiais sūnumis M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir I. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, kuri yra išdėstyta šios nutarties 7 punkte.
44. Apeliantas M. B., nesutikdamas su nustatyta bendravimo tvarka apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra neaiški ir nekonkreti. Kadangi vaikai gyvena nutolę 100 km atstumu, todėl siūlo nustatyti, kad vienais metais tėvas su vaikais praleistų visas Šv. Kalėdas ir Kūčių dienas, kitais metais – Šv. Velykų dienas, o ne taip, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu, nes jis negali atostogauti kada nori, be to, nurodo, kad jo ir vaikų bendravimas galėtų vykti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nes tokia bendravimo tvarka būtų paprastesnė ir patogesnė bei atitiktų vaikų poreikius.
45. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, sprendžia, kad ji atitinkanti vaikų interesus bei sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Bendravimo tvarkos 2-4 punktuose teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką jų žiemos, pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu. Pagal šią tvarką kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, M. B. turi teisę praleisti su sūnumis ir su jais išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnų atostogų laikui, priešpaskutinę dieną iki 20:00 val., ir neporiniais metais pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą priešpaskutinės sūnų atostogų dienos iki 20:00 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose atostogų metu, V. K. turi teisę praleisti su sūnumis ir išvykti su jais iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos ir vasaros atostogų laikui); kiekvienų porinių metų vaikų rudens atostogų ugdymo metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis ir su jais išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.; kiekvienų neporinių metų vaikų pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis ir su jais išvykti iš sūnų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaikų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.
46. Nors apeliantas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka vaikų atostogų metu, tačiau apeliaciniame skunde kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė. Iš atsakovo priešieškinio reikalavimų matosi, kad jis prašydamas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nurodė, kad ieškovė su vaikais turėtų praleisti pusę vaikų vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatydamas vaikų bendravimo tvarką su atsakovu jų atostogų metu konkretizavo ieškovės ir atsakovo pateiktus pasiūlymus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta tvarka yra aiški, realiai vykdoma, atitinka tėvų lygiateisiškumo principą ir jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismas pagrįstai atkreipė atsakovo dėmesį ir į tai, kad jis negalėdamas su vaikais bendrauti per visas jų rudens ir pavasario atostogas ar kitu metu, gali pranešti ieškovei ir vaikų neimti.
47. Bendravimo tvarkos 5-7 punktais nustatyta, kad kiekvienų neporinių metų Kūčių dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos iki 10:00 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 15:00 val. Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15:00 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20:00 val.; per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10:00 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki Šv. Velykų antrosios dienos pirmadienio 18:00 val.; kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. iki 15:00 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20:00 val.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka švenčių metu atitinka nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrina abiems tėvams bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais metinių švenčių metu, todėl šioje dalyje keisti bendravimo tvarkos nėra pagrindo.
49. Bendravimo tvarkos 1 punktas numato, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną metų neporinį savaitgalį, vieną neporinį savaitgalį pačiam pasiimant sūnus penktadienį nuo 17:00 val. iš sūnų gyvenamosios vietos ir nuvežant sūnus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:00 val., o kitą neporinį savaitgalį motinai V. K. pristatant vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį 19:00 val. ir juos pasiimant sekmadienį 18:00 val. Kaip matyti, vaikai su atsakovu bendrauja kas antrą savaitgalį, todėl atsakovo siūlymas nustatyti jo ir vaikų bendravimą kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nekeičia nustatyto bendravimo periodiškumo, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą, nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą bei bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymą, taip pat nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė V. K., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ką patvirtina 2019-11-27 mokėjimo nurodymas apie 220 Eur sumokėjimą advokato padėjėjai S. R.-S. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.