- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-905-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01707-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- M. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) M. B., atstovaujamo advokato padėjėjos J. R., atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-684-1021/2019 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui M. B. dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B. dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nepilnamečių vaikų M. B. ir I. B. su tėvu M. B. bendravimo tvarką. Nurodė, kad bylos šalių santykiai po santuokos nutraukimo dėl vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais tvarkos yra įtempti. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 nustatyta minimali ir nekonkretizuota vaikų bendravimo ir tėvo dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka tapo nebeaktuali, nebeatitinkanti vaikų poreikių, taip pat pažeidžianti ieškovės galimybes planuoti savo laiką. Ieškovė mano, kad yra tikslinga nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarką, kad vaikai galėtų pilnavertiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o ieškovė ir atsakovas, vadovaudamiesi nustatyta laikinąja bendravimo tvarka, turėtų galimybes racionaliai planuoti savo laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, atsakovo M. B., bendravimo su nepilnamečiais sūnumis M. B. ir I. B. tvarką: 1) atsakovas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvieną metų neporinį savaitgalį, pasiima sūnus penktadienį nuo 17 val. iš sūnų gyvenamosios vietos, ir nuveža sūnus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.; 2) kiekvienų neporinių metų vaikų pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš sūnų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaikų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20 val.; 3) kiekvienų porinių metų Šv. Velykų dieną M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos iki 20 val.; 4) M. B. turi teisę pasiimti abu sūnus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų balandžio 15 d. (M. gimtadienio dienos) ir gegužės 26 d. (I. gimtadienio dienos) nuo 15 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5) kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 6) atostogų laikotarpiu V. K. privalo perduoti M. B. sūnų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o M. B. privalo grąžinti V. K. vaikų asmens dokumentus grąžindamas vaikus į V. K. gyvenamąją vietą; 7) esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaikų liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys) šalys 8) tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem šalims ir sūnums priimtino bendravimo laiko; V. K. privalo nedaryti kliūčių M. B. bendrauti su nepilnamečiais sūnumis, dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus sūnų interesams; 9) šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su sūnumis tvarką, privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo, informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį; 10) V. K. privalo ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti M. B. apie sūnų (sūnaus) ligą, nurodydama, kuo sūnūs (sūnus) serga ir kokia pagalba sūnums yra reikalinga; 11) sūnums būnant pas M. B. ir vaikui (vaikams) susirgus, M. B. privalo ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai V. K., nurodydamas, kuo sūnus (sūnūs) serga ir kokia pagalba sūnui (sūnums) yra reikalinga; 12) šalys privalo informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint sūnus, bei abipusiai imtis priemonių toms kliūtims ir sunkumams pašalinti; 13) bet kokie pranešimai: susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu, gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.); 14) tuo atveju jeigu M. B. negalės atvykti pasiimti sūnų nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti V. K. ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas.
4. Teismo vertinimu, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais atitinka nepilnamečių vaiko interesus, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, todėl ieškovės prašymas tenkintinas.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas M. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį pakeisti ir nustatytą tokią laikiną bendravimo su vaikais tvarką: 1) antrą ir trečią mėnesio savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio iki 19.00 val., antrą savaitę tėvui paimant vaikus penktadienį 17 val. iš jų buvimo vietos ir parvežant vaikus sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą, o trečią savaitę pareiškėja V. K. pristato vaikus tėvui ir pasiima vaikus iš jų buvimo vietos. Apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, vaikų tėvas praneša apie tai vaikų motinai prieš dvi dienas SMS žinute ar kita susisiekimo priemone; 2) tėvo dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą; 3) neporiniais metais vaikų tėvas praleidžia su vaikais pagrindines šventes - Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. iki 26 d. imtinai), poriniais - Šv. Velykas ir Naujuosius metus (dvi dienas nepertraukiamai); 4) tėvas su vaikais praleidžia pusę jų vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų, apie ketinimą pasiimti vaikus prieš penkias dienas (vasaros atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites) informuodamas vaikų motina bet kuria susiekimo priemone; 5) kas antrą vaikų gimtadienio savaitgalį; 6) sutartam šalių laikotarpiui, vaikų motina netrukdo tėvui su vaikais keliauti į Lietuvos Respublikos ar už Lietuvos Respublikos ribų, Vaiko kelionės išlaidas finansuoja vaiko tėvas asmeninėmis lėšomis. Išsivežant sūnus už Lietuvos Respublikos ribų ar iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (vaikui gyvenant užsienyje), kelionės metu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos būklę, jai pablogėjus, leisti netrukdomai vaikams bendrauti telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis su motina; 7) šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ir netrukdyti vienas kitam bendrauti su nepilnamečiais vaikais galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.); 8) vaikų tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinsis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų mokytis sudarymo; 9) tėvai privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.
6.1. Teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą, procesinį sprendimą priėmė nežinodamas atsakovo pozicijos, nepranešęs atsakovui ir jam nedalyvaujant, neišklausęs jo pozicijos, taip pat nedalyvaujant ir neišsakius nuomonės nagrinėjamais klausimais Vaiko teisių apsaugos tarnybai, pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl nutartis turi būti panaikinta arba pakeista, nes teismas rėmėsi išimtinai ieškovės nurodytais motyvais, nors teismas net neturi duomenų ar ieškovės duomenys teisingi.
6.2. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovės nesąžiningų interesų pusiausvyrą, todėl teismas visiškai ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pažeidė teisėtus vaiko ir atsakovo interesus. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su vaikais, atsakovo netenkina, nes tokia tvarka būtų pažeisti ir jo, ir vaikų interesai, nes pati ieškovė pasirinko gyvenamąją vietą dideliu atstumu nuo jo gyvenamosios ir darbo vietos. Dėl šios priežasties jo bendravimas su vaikais apsunkintas pačios ieškovės iniciatyva.
Šalies argumentai
6.3. Skunde nurodė, kad turėtų būti nustatyta, jog nepilnamečių šalių vaikų buvimo pas tėvą nepertraukiamai dvi savaites ir ilgiau metu, vaikų tėvas teikia sūnums visišką materialinį išlaikymą savo lėšomis ir už šį laikotarpį išlaikymas vaikams nepervedamas ir/ar mažinamas atsižvelgiant į tėvo teiktą materialinį išlaikymą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė V. K., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovo M. B. atskirojo skundo ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1.1. Atskirajame skunde nėra argumentų, kodėl ir kaip buvo pažeisti atsakovo ir vaikų teisėti interesai; kodėl, atsakovo manymu, teismas užtikrino ieškovės nesąžiningus interesus ir kokie tie nesąžiningi interesai bei kodėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir suvaržo atsakovo teises daugiau nei būtina teisėtam interesui pasiekti. Atsakovas nekonkretizuoja, kuris konkrečiai teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos punktas ar dalis trukdys ar apribos atsakovo bendravimo galimybes su vaikais arba kuris punktas ar dalis pažeidžia vaikų interesus.
1.2. Atsakovo siūlomas laikinas bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos projektas niekuo nesiskiria nuo atsakovo atsiliepimu į ieškinį pasiūlyto nuolatinės bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo reikalavimai nustatyti bendravimo tvarką neporinių metų Šv. Kalėdų dienomis, porinių metų Naujųjų Metų dienomis, rudens ir žiemos atostogų metu nesuderinami su laikinųjų apsaugos priemonių esme (atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla dėl bendravimo tvarkos nustatymo teisme nagrinėjama šiuo metu) ir yra pertekliniai.
1.3. Atsakovo siūlomas laikinas bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos projektas, kuriame yra nekonkretizuotas vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas šventinėmis dienomis, atostogų metu ir vaikų gimtadienių dienomis (neaišku, kurio vaiko gimtadieniu pradedamas bendravimas, ar abu vaikus pasiima tėvas ir pan.), kaip tik suponuoja tikimybę, kad esant konfliktiškiems tėvų santykiams, vaikų, o ir pačių tėvų interesai bus pažeisti, o atsakovas turės visas galimybes rinktis konkretų bendravimo laiką su vaikais taip, kaip patogu jam pranešant apie tai iš anksto ieškovei prieš penkias dienas.
1.4. Pažymėjo, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neišklausęs atsakovo nuomonės, savaime nereiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra suvaržančios atsakovo teisėtus interesus.
1.5. Atsakovo teiginys, kad teismas net neturi duomenų ar ieškovės duomenys teisingi, taip pat neturi jokio loginio ir teisinio pagrindimo, nes atsakovas su atskiruoju skundu nepateikia jokių duomenų (įrodymų), kurie sudarytų prielaidas keisti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką sprendžiant, kad atsakovo ar vaikų interesai buvo kaip nors pažeisti ar suvaržyti.
1.6. Visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai atsakovo reikalavimas laikinojoje bendravimo tvarkoje įtvirtinti nuostatą, kad tėvui su vaikais bendraujant nepertraukiamai dvi ir daugiau savaites, jis nemoka vaikams išlaikymo pervesdamas jo vaikų motinai arba pervedamas mažesnį išlaikymą išminusavus faktines išlaidas. Akivaizdu, kad per dvi savaites skyrium gyvenantis tėvas, pas kurį bus vaikai, kiekvieną kartą nepirks rūbų, nesilankys su vaikais pas gydytojus ir pan., todėl išlaidų, kurios paskaičiuotos mėnesiui, jis nepatirs, o tai turės padaryti motina, gyvenanti su vaikais kitą mėnesį, todėl nukentės vaikų interesai būti aprūpintiems sumažėjusio išlaikymo sąskaita. Pažymėjo, kad atsakovo, būnant vaikams su juo dvi savaites, vaikus maitinant, pramogaujant su jais ir kitaip jais rūpinantis patiriant išlaidas, niekas neatleidžia nuo pareigos mokėti vaikams visą priteistą teismo sprendimu išlaikymą, nes tokia praktika laikoma nepažeidžiančia atsakovo interesų, o kaip tik išlyginančia abiejų tėvų išlaikymo pareigą, kalbant apie tai, kad kartu su vaikais gyvenančiam tėvui įprastai skyrium gyvenantis tėvas nekompensuoja kasdieninio rūpinimosi vaikais naštos bei nenumatytų, nekasdienių išlaidų, kurias neišvengiamai patiria kartu gyvenantis tėvas (motina).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovė V. K. 2018 m. lapkričio 19 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, padidinant atsakovo mokamą išlaikymo sumą nuo 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, šį turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei V. K.; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu nustatytą vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarką (pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarkos projektą); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
13. 2019 m. sausio 24 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nepilnamečių vaikų M. B. ir I. B. su tėvu M. B. bendravimo tvarką.
14. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, atsakovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis M. B. ir I. B. tvarką.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas M. B. nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis teigė, kad teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą, nes procesinį sprendimą priėmė nežinodamas atsakovo pozicijos, jam nedalyvaujant bei neišklausęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonės. Taip pat apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pažeidė teisėtus vaiko ir atsakovo interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo M. B. atskirojo skundo argumentais nesutinka.
16. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
17. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
18. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka darytų neigiamą įtaką atsakovui ar nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Taip pat negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą, nes priėmė procesinį sprendimą neišklausęs atsakovo pozicijos ir jam nepranešęs.
19. Teismas pažymi, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi minėta proceso teisės norma nenumato privalomo šalies (atsakovo) informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) pranešus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo neinformavimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonės neišklausymas), iš esmės pažeidė jo ir nepilnamečių vaikų teises ar interesus.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių kokias konkrečias jo ar nepilnamečių vaikų teises ar interesus ir kokiu būdu pažeidė teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka. Taip pat apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą keisti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką pagal jo pasiūlytą bendravimo tvarkos projektą ar, kad ieškovės nurodyti duomenys yra neteisingi. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta laikina bendravimo tvarka yra gana nekonkreti ir netiksli (nenustatytos vaikų pasiėmimo ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą valandos šventinėmis dienomis, atostogų metu ir vaikų gimtadienių dienomis, taip pat neaišku, kurio vaiko gimtadieniu pradedamas bendravimas kas antrą vaikų gimtadienio savaitgalį ir kt.). Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir nustatė laikiną bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais projektą, savaime nereiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra suvaržančios atsakovo teisėtus interesus.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovės nesąžiningų interesų pusiausvyrą, nes pati ieškovė pasirinko gyvenamąją vietą dideliu atstumu nuo atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos ir dėl šios priežasties jo bendravimas su vaikais apsunkintas pačios ieškovės iniciatyva. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai neturi jokios įtakos pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, dėl ko būtų pagrindas keisti teismo nustatytą laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, atsakovo M. B., bendravimo su nepilnamečiais sūnumis, tvarką.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta vaikų bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka, siekiant, kad vaikai galėtų pilnavertiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atitinka vaikų interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga vaikų ir jų tėvų atžvilgiu.
23. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos tuo atveju, jeigu abiem šalims pavyktų taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau esant konfliktiškiems šalių santykiams, kol kas šalims nepavyksta priimti taikaus sprendimo, dėl to laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaikais, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, nepilnamečius vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu.
24. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nustatyta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų ir jų tėvų teises ir interesus, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.