Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-684-1021/2019

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-07
Bylos Nr.: e2-684-1021/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: M. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius

Civilinė byla Nr. e2-684-1021/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01707-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.3.4; 2.3.4.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, Vilmai Matulevičienei, Ligijai Vosylienei,dalyvaujant: ieškovei V. K., jos atstovei advokato padėjėjai S. R. –S.,atsakovui M. B., jo atstovei advokato padėjėjai J. R.,

institucijos, duodančios išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui M. B., atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei V. K., dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija, duodanti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

I. V. K. (toliau - ieškovė) ieškiniu prašo: pakeisti 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693- 375/2018 priteisto išlaikymo dydį, padidinant atsakovo mokamą išlaikymo sumą nuo 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, šį turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei V. K.; pakeisti 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693- 375/2018 nustatytą vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarką , nustatant ją taip: 2.1. kiekvieną metų neporinį savaitgalį, pasiimant sūnus penktadienį nuo 17 val. iš sūnų gyvenamosios vietos, ir nuvežant sūnus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.; 2.2. kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, M. B. turi teisę praleisti su sūnumis, ir su jais išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnų atostogų laikui, priešpaskutinę dieną iki 20 val. ir neporiniais metais pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą priešpaskutinės sūnų atostogų dienos iki 20 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose atostogų metu, V. K. turi teisę praleisti su sūnumis ir išvykti su jais iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos ir vasaros atostogų laikui); 2.3.kiekvienų porinių metų vaikų rudens atostogų ugdymo metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20 val.; 2.4.kiekvienų neporinių metų vaikų pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš sūnų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaikų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20 val.; 2.5. kiekvienų neporinių metų Kūčių dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 15 val.; kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20 val.; 2.6. per kiekvienų porinių metų Šv.Velykas M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos iki 20 val.; 2.7. kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. iki 15 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20 val.; 2.8. M. B. turi teisę pasiimti abu sūnus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų balandžio 15 d. (M. gimtadienio dienos) ir gegužės 26 d. (Igno gimtadienio dienos) nuo 15 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2.9. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2.10. jeigu Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, balandžio 15 d., gegužės 26 d., Tėvo diena, sutampa su M. B. bendravimo su sūnumis bendru grafiku, numatytu 1.1 - 1.4. punktuose tai laikomasi nustatyto bendro grafiko; 2.11. Atostogų laikotarpiu V. K. įsipareigoja perduoti M. B. sūnų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o M. B. įsipareigoja grąžinti V. K. vaikų asmens dokumentus grąžindamas vaikus į V. K. gyvenamąją vietą; 2.12. esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaikų liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys) šalys tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiems šalims ir sūnums priimtino bendravimo laiko; 2.13.V. K. įsipareigotina nedaryti kliūčių M. B. bendrauti su nepilnamečiais sūnumis, dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus sūnų interesams; 2.14. Šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su sūnumis tvarką, privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo, informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį; 2.15.V. K. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti M. B. apie sūnų (sūnaus) ligą. nurodydama, kuo sūnūs (sūnus) serga ir kokia pagalba sūnums yra reikalinga; 2.16. Sūnums būnant pas M. B. ir vaikui (vaikams) susirgus, M. B. privalo ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai V. K., nurodydamas, kuo sūnus (sūnūs) serga ir kokia pagalba sūnui (sūnums) yra reikalinga; 2.17. šalys privalo informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint sūnus, bei abipusiai imtis priemonių toms kliūtims ir sunkumams pašalinti; 2.18. bet kokie pranešimai susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu, gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, ei.paštu ir kt.). 2.19. tuo atveju jeigu M. B. negalės atvykti pasiimti sūnų nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti V. K. ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas; Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai (e. b. 1 t., b. l. 1-9)

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo 2007-07-21 sudaryta santuoka, bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų buvo nustatyta bylos šalių nepilnamečių vaikų : M. B. , gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini)nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. K., iš tėvo M. B. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei nustatyta minimali tėvo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią tėvas su vaikais bendrauja 2 savaitgalius per mėnesį (nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 21 val.). Darbo dienomis, mokslo metų laikotarpiu tėvas su vaikais bendrauja 2 vakarus (nuo 17 val. iki 21 val.) per savaitę. Vasaros atostogų, švenčių (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv.Velykos ir kt.). Nutraukiant santuoką ir dar kurį laiką po santuokos nutraukimo šalys gyveno Kauno mieste. Tačiau 2018-07-01 ieškovei su vaikais išsikrausčius gyventi į Gižų k. Vilkaviškio sav. (3 priedas), paaiškėjo, kad nei Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyta vaikų su tėvu bendravimo tvarka, nei susitartas išlaikymo dydis, kurį tėvas teiks vaikams, neatitinka ir nebepatenkina nepilnamečių vaikų poreikių, todėl yra keistini. Nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 priėmimo yra pasikeitusi tiek abiejų tėvų turtinė padėtis, tiek ir yra atsiradusios papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kurioms padengti nebepakanka ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui po 170 Eur. Be to, atsakovas papildomos materialinės paramos vaikams neteikia, su vaikais bendrauja minimaliai, bei yra nusišalinęs nuo jų priežiūros ir auklėjimo pareigų. Vertinant pirmąją iš teisinių prielaidų kreipiantis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo - padidinimo, t.y. iš esmės pasikeitusią tėvų turtinę padėtį, pažymėtina, kad lyginant ieškovės šiuo metu gaunamas pajamas su buvusiomis 2018 m. vasario mėn. - jos yra beveik nepakitusios, nors ieškovė nuo 2018 m. liepos mėn. niekur nedirbo ir buvo registruota Darbo biržoje. Ieškovė įsidarbino tik nuo 2018-11-06 ir gauna apie 700 Eur atlyginimą. Pažymėtina, jog ieškovė po santuokos nutraukimo turėjo planų ir toliau gyventi Kaune, kur ketino už iš atsakovo nutraukiant santuoką gautą piniginę kompensaciją ir paimtą paskolą įsigyti būstą. Tačiau nutraukus santuoką, ieškovei pradėjus domėtis dėl paskolos gavimo aplinkybių, paaiškėjo, kad ji, kaip solidari skolininkė pagal santuokoje įgytą kreditą, papildomo kredito gauti negali, nes yra nepakankamos jos pajamos. Dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta išeiti iš darbo Kauno mieste, kadangi Kaune negalėdama įsigyti nuosavo būsto, ieškovė priėmė sprendimą po santuokos nutraukimo kartu su vaikais atvykti gyventi į Gižų k. Vilkaviškio r. sav., kur buvo laisvas tėvų namas ir kurį tėvai ieškovei padovanojo 2018-10-09 dovanojimo sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė intensyviai siekė pagerinti savo turtinę padėtį dėdama pastangas susirasti darbą, nes kaip minėta, gaunamų išmokų iš darbo biržos ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepakako patenkinti net ir būtinuosius vaikų poreikius. Ieškovė prideda rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos aktyvius veiksmus ieškantis darbo. Kadangi ieškovė viena iš savo gaunamų pajamų vaikų nepajėgia išlaikyti, šiuo metu prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai maždaug 200-300 Eur suma kas mėnesį. Labai svarbu pažymėti, kad atsakovui ir ieškovei 2017 m. rugsėjo - spalio mėnesiais tariantis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, ieškovas teigė dirbantis UAB „Kauno dujotiekio statyba“, kuri bankrutuoja, dėl ko atsakovas negauna jokio darbo užmokesčio , todėl susitarimas teikti vaikams tik po 170 Eur išlaikymą ir buvo priimtas būtent dėl to, kad atsakovas, jo teigimu, tuo metu negavo jokių pajamų, ir didesnio išlaikymo vaikams teikti jo teigimu negalėjo. Taip pat pažymėtina, kad ši aplinkybė (dėl gaunamo atsakovo darbo užmokesčio) niekada nebuvo iš naujo diskutuojama net ir teisme tvirtinant Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo metu, ieškovei yra žinoma, kad. atsakovas dirba gerai apmokamą darbą AB „Lietuvos geležinkeliai“. Nuo kada atsakovas pradėjo dirbti pastarojoje bendrovėje, ieškovei nėra žinoma. Kita teisinė prielaida kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo - padidinimo, yra atsiradusios papildomos (naujos) vaikų priežiūros išlaidos. Papildomos sūnaus M. priežiūros išlaidos yra atsiradusios dėl pasikeitusios vaiko sveikatos būklės lyginant su ta, kuri buvo priimant sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo 2018 m. vasario mėn. Ieškovei su vaikais atsikrausčius gyventi į Gižų k. Vilkaviškio sav., taip pat atsirado papildomos išlaidos dėl vaikų vežiojimo į ugdymo įstaigas bei popamokines veiklas Marijampolės mieste, taip pat, kaip minėta, dėl M.sveikatos būklės pasikeitimo (pablogėjimo) ir su tuo susijusio vaiko vežiojimo į gydymo įstaigas į Marijampolę , Kauną, bei Vilnių. Pridedami rašytiniai medicininiai dokumentai patvirtina, kad M. diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas po to, kai motina su vaiku 2018-09-19 kreipėsi į gydymo įstaigą ir kad M.kartą per savaitę lankosi pas psichologę J. A. pagal vaikų ir paauglių psichiatro pritaikytą gydymo planą. Šie naujai atsiradę vaiko poreikiai, susiję su jo psichinės sveikatos pablogėjimu, reikalauja išlaidų vaiko vežiojimui pas medikus, papildomų užsiėmimų apmokėjimui, taip pat specialių ugdymo priemonių įsigijimui, bei aktyvaus laisvalaikio praleidimui, nesusijusiam su sportine veikla. Šiuos vaiko poreikius ieškovė turi patenkinti, nes tam neskyrus papildomų lėšų ir laiko, vaiko sveikata gali tik blogėti. Pažymėtina, kad minėti vaiko poreikiai yra atsiradę po 2018 m. vasario mėn., kuomet tam lėšų skirti nereikėjo. Visi įrodymai - vaikų poreikių ir išlaidų suvestinė už 2018 m. rugsėjo ir spalio mėnesius bei išlaidas patvirtinantys dokumentai pridedami prie ieškinio. M. taip pat yra diagnozuotas dviburio vožtuvo prolapsas ir priešlaikinė prieširdžiu depoliarizacija (TLK-I0-AM kodas 134.1 ir 149.1) Dėl minėtų susirgimų vaikui šiais metai lankantis pas kardiologus buvo nuspręsta riboti fizinį krūvį ir padažninti planinį vizitą pas gydytojus nuo vienerių metų iki pusės metų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas su motina dabar gyvena Vilkaviškio r. sav., o pas kardiologus Kauno klinikose reikia lankytis kas pusę metų, atsirado papildomos kelionės išlaidos. Taip pat, M.apribojus fizinę veiklą, atsirado poreikis vaiką užimti kitomis veiklomis, kurios nekenktų vaiko fizinei sveikatai bei padėtų pataisyti psichinę būseną, kas be jokios abejonės, reikalauja papildomų išlaidų nebuvusių 2018 m. vasario mėn. Tuo tikslu, ieškovė 2018-11-06 sudarė sutartį su VŠĮ „Lispa“ dėl M. dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo programoje „Informatikas“ , kurios lankymas kainuoja 33 Eur per mėnesį . S. I. lanko Nacionalinę krepšinio akademiją ir anglų k. pamokas UAB „Kalba.lt“ . Taip pat Igną reikia vežti kas pusę metų ar dažniau į Kauno klinikas pas pulmonologę periodiniams vizitams. Be aukščiau nurodytų naujai atsiradusių vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingų papildomų išlaidų, padidėjo ir būsto išlaikymo išlaidos (kurios taip pat sudaro būtinąsias vaikams skirtas išlaidas), kadangi dabar šios išlaidos yra dalijamos trims šeimos nariams, o nebe keturiems, kaip buvo gyvenant šeimoje, ir kaip šie poreikiai buvo apskaičiuoti 2018 m. vasario mėn. Pažymėtina, jog ieškovė būsto, kuriame dabar gyvena, 2018 m. vasario mėn. neturėjo ir negalėjo žinoti bei apskaičiuoti jo išlaikymui reikalingų lėšų. Pažymėtina, kad namas (duomenys neskelbtini) . yra 154 kv. m. , todėl vien jo šildymui ieškovė patiria nemažas išlaidas, kurios negalėjo būti numatytos ir apskaičiuotos tariantis dėl išlaikymo dydžio 2017 m. rugsėjo - spalio mėn. Ieškovė pateikia teismui kvitą , patvirtinantį sumokėjimą UAB „Vilkdara“ už anglis namo šildymui 480, 42 Eur sumai. Pažymėtina, jog tai yra apytiksliai tik pusę reikalingos sumos , reikalingos visam šildymo sezonui. Vadinasi, per mėnesį vien būsto šildymui ieškovė turi skirti apie 80 Eur. ( dviejų vaikų dalis - 53,33 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės pateikiamus realius (ne tikėtinus) išlaidų paskaičiavimus ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus abiems vaikams išleidžiama per mėnesį suma sudaro vidutiniškai 934 Eur (kiekvienam vaikui po 467 Eur.), o ieškovė iš savo gaunamų pajamų ir turimo turto tokios sumos kas mėnesį vaikams skirti neturi galimybių, 170 Eur priteista iš atsakovo išlaikymo mėnesinė suma vaikams didintina iki 250 Eur kiekvienam vaikui. Tai sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusę viso reikalingo kas mėnesį vienam vaikui išlaikymo dydžio, tačiau toks reikalavimas, ieškovės nuomone, tėvų lygybės principo išlaikant vaikus nepažeidžia, kadangi bylos šalims gyvenant skirtinguose miestuose, ieškovei vienai tenka kasdienės pareigos, susijusios su vaikų priežiūra, rūpinimusi ir auklėjimu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad prie vaikų išlaikymo iš ieškovės pusės prisideda ir jos tėvai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės žiniomis atsakovas gauna daug didesnes pajamas nei ji, laikytina, kad ieškovės ir atsakovo pareigos išlaikymo prievolėje, padidinus priteisto išlaikymo dydį iš atsakovo, yra lygios. Ieškovei su vaikais išvykus gyventi iš Kauno į Vilkaviškio r. sav. , 2018-02-07 teismo sprendimu nustatyta vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarka tapo nebeaktuali ir per minimali, kadangi dar vaikams gyvenant Kaune, atsakovas vaikus pasiimdavo ir su vaikais bendraudavo daugiau , nei buvo numatyta tvarkoje, o išvykus, atsakovas nebesilaiko net ir nustatytos bendravimo tvarkos, dėl ko vaikai jaučiasi nuskriausti ir pageidauja su tėčiu matytis daugiau. Be to, atsakovas dažniausiai pasiima tik vieną sūnų – M. , o I. neima, dėl ko jaunėlis jaučiasi blogai. Įvertinant tai, kad vaikai labai myli tėtę ir jaučia bendravimo su tėvu stygių, nori su juo bendrauti dažniau , nustatyta tvarka keistina, nustatant maksimalią tėvo bendravimo su vaikais ir jo dalyvavimo auklėjant vaikus tvarką. (e. b. 1 t., b. l. 1-9)

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko bei nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 buvo nutraukta santuoka su ieškove, patvirtinant pasirašytą pasekmių sutartį. Tuo pačiu teismo sprendimu, šalių susitarimu iš manės buvo priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 170 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo nustatyta, bendravimo tvarka su vaikais, kuri abiems atrodė priimtina. Be to, ieškovei įsipareigojęs sumokėti sutartą pinginę kompensaciją už jam natūra tenkantį turtą 30 000 Eur, sumokant 20 000 Eur per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią 10 000 Eur sumą po vienerių metų nuo teismo įsiteisėjimo dienos, kas per mėnesį skaičiuojant nuo prisiimto įsipareigojimo įvykdymo sudarytų po 2500 Eur įmoką per mėnesį. Šiuo metu, praėjus 9 mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo ir 8 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą vaikams išlaikymą iki 250 Eur per mėnesį, t.y. po 80 Eur kiekvienam vaikui daugiau, motyvuodama tuo, kad pasikeitė vaikų poreikiai ir kitos reikšmingos aplinkybės: neva ieškovė prarado darbą, negauna paskolos ir kt. Pagal ieškovės pateiktą skaičiuotę, ji nurodo, kad dviem vaikams jų išlaikymui ji išleidžia 934 Eur (vienam vaikui 467 Eur), pateikia savo motyvus ir rašytinius įrodymus, tačiau nei motyvai, nei įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių. Pirma: ieškovė nurodo, kad vaikai serga, tačiau ligos vaikams neatsirado staiga ir apie išlaidas gydymui, sveikatos problemas buvo žinoma abiem jau pasirašant sutartį. Tuo labiau, kad ieškovė pateikia tik dalį dokumentų ir jais remiasi, tačiau nuslepia kitus dokumentus, kurie turi taip pat įrodomąją reikšmę, pvz. UAB Aušros medicinos centras echokardiografinio tyrimo rezultatus ir medikų rekomendacijas ir kt. Sūnaus M. B. dokumentus apie gydymą pateikia, tačiau sūnaus I. B. dokumentų apie ligas neteikia. Pateikti vaistų pirkimo kvitai, nepatvirtina didelių ar nenumatytų išlaidų, kurioms padengti nepakaktų jo teikiamo išlaikymo - 340 Eur abiem vaikams ir 170 Eur vienam vaikui, nes tokia pačia pinigų suma turi prisidėti ir ieškovė. Ieškovės pateikti kvitai, kuriuos išanalizavus ir paskaičiavus galintis daryti pagrįstas išvadas, kad jie kelia abejones, nes vaikai nedėvi kūdikiams skirtų rūbelių, nedėvi moteriškų kojinių, jiems nereikia žvakių ar žvakidžių, jie negeria kavos, jie nedėvi mergaitėms skirtų drabužių, už vaiko neformaliojo švietimo teikimą ieškovė nemoka (pagrindas pačios ieškovės teikiama sutartis), o kurą naudoja ir savo poreikių tenkinimui, kadangi ieškovė dirba Marijampolėje, vaikai lanko ugdymo įstaigas Marijampolėje, tad negalima vaikams skirtų išlaidų didinti savo poreikių tenkinimo sąskaita. Jis neprivalantis ieškovės išlaikyti, o tai numatyta teismo sprendime. Ieškovė nepateikė skaičiuotės, kuri atspindėtų realią situaciją. Iš to, kas nurodyta ieškinyje, ieškovė mini kūrenimą įsigyto namo, skaičiuodama 480, 42 Eur ir tvirtina, kad kurą įsigijo ir vaikų dalis mėnesiui sudaro 53,33, nors neva mėnesiui reikia apšildyti namą 80 Eur., tačiau kitų gaunant 340 Eur, likusi vaikų poreikiams tenkanti dalis sudaro 286,67 Eur. Iš šios sumos atėmus 15 Eur už treniruotes, 11 Eur už sūnaus mokymą anglų k. kursuose, 48 Eur už sūnaus M. ir 65 Eur už sūnaus I. ugdymą ir maitinimą ugdymo įstaigose, ieškovei lieka iš jo teikiamo išlaikymo 147,67 Eur. Be to ieškovei prisidedant ta pačia suma 340 Eur, vaikų išlaikymui ieškovei lieka 487,67 Eur, kurių tikrai pakanka maistui, laisvalaikiui ir kitoms išlaidoms. Jis vaikus pasiimantis šiuo metu rečiau dėl pačios ieškovės kaltės, nes su juo persikėlimo gyventi į Vilkaviškio rajoną ieškovė nederino, tuo pažeisdama jo teisę dažniau matytis su vaikais. Tuo pačiu pažeidžia ir vaikų teises, nes jie negali kada nori būti su juo. Kai būnantis su vaikais per mėnesį papildomai išleidžiantis 100 Eur kiekvienam vaikui, nes su jais einantis į kiną, žaidimų kambarius, pavalgyti. 2018 m. birželyje jo tėvai sūnų M. B. išsivežė atostogauti į Bulgariją, kur jo poilsis jam kainavo 350 Eur, į Preilą, kur papildomai išleidęs 150 Eur, 2019 m. gegužę sūnus I. B. vyks į Turkiją, kur jo poilsis kainuos jam 450 Eur. Tad visiška netiesa ir tai, kad ieškovei atsirado naujos vaikų priežiūros išlaidos ir jis nepraėjus net protingam laikotarpiui privalantis mokėti kiekvienam vaikui po 250 Eur. Nors ieškovės teigiama, kad pasikeitė vaikų sveikatos būklės, lyginant su ta, kurios jie buvo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. O jei taip ir yra, galintis šią situaciją vertinti kaip pačios ieškovės netinkamos priežiūros rezultatą ir, paaiškėjus šioms aplinkybėms bei joms pasitvirtinus, reikšiąs byloje priešieškinį, prašydamas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su juo. Jis yra pajėgus užtikrinti vaikų tinkamą gyvenimą, tinkama sveikatos būklę. Ydingos taktikos ėmėsi ieškovė, nes jos tokius veiksmus vertinantis kaip nesąžiningus, juolab, kad lyginant pragyvenimo lygį Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Kaune, ieškovės turtinė padėtis dėl jos persikėlimo tikrai nepablogėjo. Antra: Pasirašant pasekmių sutartį, jis dirbęs ir šiuo metu dirbantis toje pačioje darbovietėje AB „Lietuvos geležinkeliai“, jo pajamos buvo ir yra panašios, tad ieškovės nurodyti argumentai, kad neva tariantis dėl pasekmių sutarties sąlygų jai suteikęs informaciją, kad negaunantis pajamų yra prasimanymas. Juolab, kad 2018-02-07 teismo sprendime nurodyta, kad pasekmių sutartis pasirašyta 2018 m. sausio 24 d., tad apie kokias derybas kalbama ieškinyje, kurios neva vyko 2017m. spalio - lapkričio mėnesiais, jam nesuprantama. Akivaizdu, kad per šiuos keletą mėnesių jo turtinė padėtis nepakito, priešingai nei ieškovės. Ieškovė teigia, kad ji buvo priversta persikelti gyventi į Vilkaviškio rajoną, nes neva negavo kredito. Šie argumentai vertintini kritiškai, nes tokių duomenų ieškovė nepateikė, priešingai jis vertinantis, kad pati ieškovė išvyko gyventi savo noru į Vilkaviškio rajoną, nes čia ir be kredito įsigijo nekilnojamąjį turtą: namų valdą, susidedančią iš 0,2445 ha žemės sklypo, 154,29 kv. m gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, kiemo statinių. Šis turtas jai atiteko 2018-10-08 dovanojimo sutarties pagrindu ir jam žinoma, kad ieškovės tėvas jai šį turtą padovanojo. Tad kam prisiimti prievoles bankui, kurių net ieškovė ir neketino prisiimti, bet patogiau gauti viską neinvestuojant asmeninių lėšų. Juolab, kad jis ieškovei 2018 m. kovo 5 d. pervedęs 20 000 Eur (pagrindas - pavedimas), 2019 m. kovo 5 d. pervesiąs dar 10 000 Eur, kas sudarys jau 30 000 Eur, tačiau ieškovė teigia, kad jos turtinė padėtis pablogėjo. Akivaizdu, kad ieškovė klaidina teismą, nepagrįstai kreipiasi į tesimą, siekdama tik turtinės naudos, vadovaujasi savo užgautomis ambicijomis, bet negina vaikų interesų. Ne kartą ieškovės prašęs pateikti jai ataskaitą, kur ji leidžia vaikams skirtus pinigus, tačiau iki šios dienos jokio atsakymo nėra gavęs. Priešingai nei teigia ieškovė, jo turtinė padėtis pakito, nes prisiėmęs įsipareigojimus bankui ir kreditą mokantis asmeninėmis lėšomis. Neneigiantis, kad turintis asmeninės nuosavybės teisėmis valdomą ir kitą nekilnojamąjį turtą - namų valdą, adresu Miškinio g. 10, Kaune (173/521 žemės sklypo, 28/100 gyvenamojo namo, 28/100 kiemo statinių, ūkinio pastato), tačiau auginantis du vaikus, tad kol išgalintis, siekiantis turtą išsaugoti vaikams. Ieškovė pati pasiblogino savo situaciją kiek tai liečia darbą, nes ji už gautus pinigus Kaune galėjo įsigyti būstą, gaudama dalį paskolos ir tą dalį grąžinsiąs po 2019 m. kovo 5 d., tačiau lengviau buvo išeiti iš darbo, išsikelti iš Kauno ir tokiu būdu teigti, kad ji ilgą laiką buvo bedarbė. Akivaizdu ir pagal pačios ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kad ji jau 2018 m. lapkričio mėnesyje pradėjo dirbti, tad 4 mėnesiai be darbo negali būti laikoma, kad iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis (manantis ji pagerėjo), nes ji disponavo tiek naujai įsigytu turtu, tiek jai jo pervestomis lėšomis - 20 000 Eur, bei kas mėnesį gaudama iš jo vaikams po 170 Eur kiekvienam vaikui. Rinkdamasi vaikų draudimo bendroves, ieškovė nežiūrėjo, kuri bendrovė patikima, kurioje bus draudimo įmokos mažesnės ir su juo šių klausimų nederino. Tad ir šios ieškovės išlaidos yra ieškovės pasirinkimas ir veikimas savo rizika, dėl ko ir gyvenant santuokoje kildavę nesutarimai. Jis per mėnesį turintis šias išlaidas: 280 Eur mokantis kreditą (pagrindas kredito sutartis; dviejų nekilnojamųjų turtų išlaikymas (250 Eur); kelionės išlaidos į namus iš darbo ir atvirkščiai, kelionė pas vaikus ir atgal (120 Eur); maistui namie ir darbe (150 Eur); vaikų išlaikymas ir papildomos išlaidos vaikams 440 Eur (dovanos gimtadieniams, šventėms ir vaikų atostogoms per metus sudaro apie 700 Eur kiekvienam vaikui); ieškovei kompensacija 2500 Eur per mėnesį, tad jam tenka skolintis ir skolinęsis pinigus, nes tokių pinigų tiesiog neturintis. Pagal notaro patvirtintą kredito sutartį, jis kreditoriams mokės po 834 Eur per mėnesį kredito grąžinimo. Ieškovės nurodyta būtina vaikų išlaikymui suma yra nereali ir neatitinka net pačios ieškovės faktiškai gaunamų pajamų dydžio. Juk ieškovė negyvena iš 30 Eur, nes jam puikiai žinomi ieškovės poreikiai, gyvenę daugiau nei 11 metų. Tad jei ieškovei per sunku auginti vaikus ir akivaizdu, kad situacija pablogėjo nutraukus santuoką, sutinkantis auginti vaikus, gaudamas iš ieškovės po 170 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti. Akivaizdu, kad situacija Lietuvoje ir gaunamos pajamos nuolatos kinta, kad santykis gaunamų pajamų ir kainų yra ženklus, tad sunku pragyventi, tačiau situacija blogėja ne tik šiuo metu, bet ji kinta nuolatos. Ieškovė tik po 8 mėnesių kreipiasi į teismą, niekada jam asmeniškai nėra net pasiūliusi tartis ir mokėti didesnio išlaikymo vaikams, su juo jokių klausimų nederina, tad ar kiekvienais metais ieškovė kels jam bylas ir taip sieks sau turtinės naudos ? Iš ieškovės skaičiuotės jis darantis išvadą, kad privalantis išlaikyti ne tik vaikus, bet ieškovę ir namus. Nors ieškovė nurodo, kad ji nedirba, vėliau jau kad dirba, kad ilgai negavusi darbo, tačiau akivaizdu, kad pati ieškovė negali pagrįsti savo ieškinio, todėl išgalvotais motyvais siekia apsunkinti jam pragyvenimo naštą, apkrauna teismą nepagrįstais ieškiniais. Ieškovei bepigu, nes ji neturi jokių papildomų įsipareigojimų, priešingai jis juos sau pasididinęs, siekiant nepažeisti ieškovės ir vaikų teisėtų interesų. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovė šių aplinkybių nepatvirtino, neįrodė, priešingai drįstantis teigti, kad būtent ieškovės, o ne jo turtinė padėtis pagerėjo. Net neaišku, kur ieškovė per 11 mėnesių padėjo 20 000 Eur, kuriuos jai pervedęs kaip kompensaciją. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis neatitinka nei jo turtinės padėties, bet net ir pažeistų jo interesus. Kadangi ieškove nepasitikėjęs, jos prašęs ne kartą pateikti duomenis, patvirtinančius jos turimas išlaidas vaikų poreikiams, tačiau vaikų mama to nedaro, tad ieškovė įpareigotina pateikti iki kiekvieno mėnesio 15d. išsamią skaičiuotę su patvirtinančiais dokumentais apie vaikų poreikiams skirtas lėšas. Trečia: ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su vaikais jo netenkina, nes tokia tvarka būtų pažeisti ir jo, ir vaikų interesai, nes pati ieškovė pasirinko gyvenamąją vietą ne menku atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, darbo vietos. Su juo šie klausimai nebuvo derinami ir jam nebuvo žinomi ieškovės ketinimai. Dėl šios priežasties jo bendravimas su vaikais apsunkintas pačios ieškovės iniciatyva. Tad jo kaltintini bendravimo sumažėjimu ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo. Dėl to bendravimo tvarka su vaikais turėtų būti nustatyta sekanti: antrą ir trečią mėnesio savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio iki 19.00 val., antrą savaitę tėvui paimant vaikus penktadienį 17 val. iš jų buvimo vietos ir parvežant vaikus sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą, o trečią savaitę pareiškėja V. K. pristato vaikus tėvui ir pasiima vaikus iš jų buvimo vietos. Apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, vaikų tėvas praneša apie tai vaikų motinai prieš dvi dienas SMS žinute ar kita susisiekimo priemone. Tėvo dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais vaikų tėvas praleidžia su vaikais pagrindines šventes - Šv. Kalėdas (nuo 24 d. iki 26 d, imtinai), poriniais- Šv. Velykas ir Naujuosius metus (dvi dienas nepertraukiamai). Tėvas su vaikais praleidžia pusę jų vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų, apie ketinimą pasiimti vaikus prieš 5 dienas (vasaros atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites) informuodamas vaikų motina bet kuria susiekimo priemone kas antrą vaikų gimtadienio savaitgalį. Sutartam šalių laikotarpiui, vaikų motina netrukdo tėvui su vaikais keliauti į LR ar už LR ribų, Vaiko kelionės išlaidas finansuoja vaiko tėvas asmeninėmis lėšomis. Išsivežant sūnus už Lietuvos Respublikos ribų ar iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (vaikui gyvenant užsienyje), kelionės metu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos būklę, jai pablogėjus, leisti netrukdomai vaikams bendrauti telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis su motina. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ir netrukdyti vienas kitam bendrauti su nepilnamečiais vaikais galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.). Vaikų tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinsis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų mokytis sudarymo. Tėvai privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t.y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku. Nepilnamečių šalių vaikų buvimo pas tėvą nepertraukiamai dvi savaites ir ilgiau metu, vaikų tėvas teikia sūnums visišką materialinį išlaikymą savo lėšomis ir už šį laikotarpį išlaikymas vaikams nepervedamas ir/ar mažinamas atsižvelgiant į tėvo teiktą materialinį išlaikymą. ( e. b. 1 t., b. l. 174-179).

Institucija, duodanti išvadą, pateikė išvadą į ieškinį, kuriame nurodo, kad 2018-02-07 priteisto išlaikymo suma neatitinka vaikų poreikių, teisių ir teisėtų interesų, yra per maža, todėl skyriaus specialistai palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą padidinti atsakovo M. B. vaikams M. B. ir I. B. teikiamo išlaikymo dydį. V. K. prašoma nustatyti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka atitinka vaikų M. B. ir I. B. teises ir teisėtus interesus. ( e. b. 1 t., b. l. 150-152).

Šalies argumentai

Atsakovas į ieškinį pateikė priešieškinį, kuriame prašo teismo pakeisti 2018 m. vasario 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarką: nustatyti nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu M. B.; priteisti iš ieškovės V. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį po 170 EUR, pinigus pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke, uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoju iki vaikų pilnametystės paskiriant atsakovą M. B., ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; Nustatyti tokią bendravimo motinos (ieškovės) su nepilnamečiais vaikais tvarką: - antrą ir trečią mėnesio savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio iki 19.00 val., antrą savaitę ieškovei paimant vaikus penktadienį 17 val. iš jų buvimo vietos ir parvežant vaikus sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą, o trečią savaitę atsakovas M. B. pristato vaikus motinai ir pasiima vaikus iš jų buvimo vietos. Apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, vaikų motina praneša apie tai vaikų tėvui prieš dvi dienas SMS žinute ar kita susisiekimo priemone. Motinos dieną, ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Neporiniais metais vaikų motina praleidžia su vaikais pagrindines šventes - Šv. Kalėdas (nuo 24 d. iki 26 d, imtinai), poriniais - Šv. Velykas ir Naujuosius metus (dvi dienas nepertraukiamai). Vaikų motina su vaikais praleidžia pusę jų vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų, apie ketinimą pasiimti vaikus prieš 5 dienas (vasaros atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites) informuodamas vaikų tėvą bet kuria susiekimo priemone kas antrą vaikų gimtadienio savaitgalį. Sutartam šalių laikotarpiui, vaikų tėvas netrukdo motinai su vaikais keliauti į LR ar už LR ribų, Vaiko kelionės išlaidas finansuoja vaiko motina asmeninėmis lėšomis. Išsivežant sūnus už Lietuvos Respublikos ribų ar iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (vaikui gyvenant užsienyje), kelionės metu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos būklę, jai pablogėjus, leisti netrukdomai vaikams bendrauti telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis su tėvu. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ir netrukdyti vienas kitam bendrauti su nepilnamečiais vaikais galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).Vaikų tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinsis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų mokytis sudarymo. Tėvai privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku. Nepilnamečių šalių vaikų buvimo pas motiną nepertraukiamai dvi savaites ir ilgiau metu, vaikų motina teikia sūnums visišką materialinį išlaikymą savo lėšomis ir už šį laikotarpį išlaikymas vaikams nepervedamas ir/ar mažinamas atsižvelgiant į motinos teiktą materialinį išlaikymą ( e. b. 2 t., b. l. 100-105).

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad santuokoje su ieškove turi du nepilnamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie iki santuokos nutraukimo su ieškove gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). V. K. lankė ugdymo įstaigas, jais buvo tinkamai rūpinamasi, jiems buvo teikiama tinkama priežiūra, sveikatos paslaugos ir kt. Šiuo metu atsakovė vaikus persikėlė gyventi kartu į Vilkaviškio miestą, kur jie gyvena tik trumpą laiką. Kadangi iš ieškovės paaiškinimų ir ieškinio esmės darantis pagrįstas išvadas, kad ieškovei yra per sunku išlaikyti vaikus, pasirūpinti tinkamai jų ugdymu, sveikatos problemomis, jų poreikiais, atsakovas atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali jiems užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas. Dėl šių priežasčių atsakovas nori, kad būtų pakeistas 2018 m. vasario 7d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas išlaikymas vaikams ir nustatyta bendravimo tvarka. Atsakovas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, jo gaunamos pajamos ir darbo grafikas leistų geriau pasirūpinti vaikais, jų gerove. Be to, vaikams jų gyvenamosios vietos pakeitimas nesukeltų papildomų stresų ir nepakenktųjų teisėtiems interesams, nes jiems ši gyvenamoji vieta būtų įprasta. Jie čia gimė, augo, praleido savo didesnę gyvenimo dalį. Atsakovui nebus kliūčių nuo 2019 m. rugsėjo l d. užtikrinti tinkamo vaikų ugdymo, nes vaikų gyvenamoji, ugdymo vieta ir atsakovo darbo vieta bus tame pačiame mieste. Atsakovas dirba iki 17.00 val., todėl nebus kliūčių jam vaikus pasiimti iš ugdymo įstaigų, nuvežti juos į papildomus užsiėmimus, gydymo įstaigas. Jei tai bus susiję su darbu ir atsakovas išvyks į trumpalaikę komandiruotę, vaikus galės prižiūrėti jo tėvai, kurie turi vairuotojo pažymėjimus, transporto priemones, atsakovo mama nedirba ir turi galimybes atsakovui dirbant vaikais pasirūpinti, todėl keblumų nebus. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad jie ir ilgą laiką gyveno su juo ir tuose pačiuose namuose, kur jiems yra pažįstama aplinka, šį ginčą tikslinga išspręsti vadovaujantis vaikų interesais Pažymėtina, kad vaikui svarbiausia turėti geras socialines ir kitokias sąlygas vystytis. Tokiu būdu, manytina, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Vaikai yra berniukai, nutraukiant santuoką ieškovė tikino galėsianti vaikais tinkamai pasirūpinti, tačiau jos elgesys kelia abejones: nuteikinėjimas vaikų, jų įtraukimas į ginčus tarp buvusių sutuoktinių - tėvų, daro neigiamą įtaką vaikų vystymuisi ir brandai. Ieškovė praėjus trumpam laiko tarpui po santuokos nutraukimo, pradėjo demonstruoti perdėtą globą, rūpestį vaikais, kuris jau perauga į maniją. Tad laikui bėgant vaikai gali stokoti socialinių įgūdžių. Tokia perdėta globa kenkia vaikų savarankiškam tvarkymuisi namuose, buityje, mokymuisi, bendravime su bendraamžiais, kas stebima bendraujant su vaikais. Meilė vaikams negali būti reiškiama tik perdėtu leidimu daryti ką nori ir kada nori, nes tai atsilieps ir vaikų išsilavinimui. Juolab, kad stebimi higienos stokos požymiai, pvz. nenoras valytis dantis ir kt. Dėl minėtų priežasčių, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu turėtų būti nustatyta kartu su atsakovu, kurioje gyveno ir gyventų nepilnamečiai vaikai, yra saugi ir pilnai atitinka jų interesus. Ieškovė privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ji neturi kitų išlaikytinių, o išlaikymas turi atitikti vaiko poreikius. Atsakovė yra darbinga, todėl turi galimybę dirbdama uždirbti savo pragyvenimui, o taip pat ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Vaikų išlaikymui kas mėnesį būtinos išlaidos: maistui namuose, ugdymo įstaigose - 400 - 450 EUR; dienpinigiai, telefono papildymas - 30 Eur; papildomas ugdymas - 40 Eur; avalynė, drabužiai bei aksesuarai - 40-60 EUR mėnesiui; higienos reikmenys, skalbimo priemonės, kirpykla- 30 EUR; atostogos ir laisvalaikis - 40-70 EUR; komunaliniai mokesčiai - 30 EUR - 50 EUR priklausomai nuo sezono; vaistai, vitaminai - 50-70 EUR (priklausomai nuo situacijos; knygos, žurnalai, žaislai, žaidimai -20 EUR; nenumatytos išlaidos (gimtadieniai, išvykos ir kt.) - 30-60 EUR; tad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reiktų apie 320 - 370 Eur, todėl iš ieškovės priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis po 170 Eur. Jo prašomas priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis atitiktų jų poreikių tenkinimą ir įstatymo nustatytus reikalavimus.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutinka, bei nurodo, kad nors atsakovas priešieškinio reikalavimuose ir prašo pakeisti 2018-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693-375/2018 nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tačiau iš nurodytų priešieškinio argumentų nei teisinio, nei faktinio pagrindo tai padaryti, ieškovės nuomone, nėra. Atsakovas priešieškinio dėstomojoje dalyje kalba apie vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, o ne jos pakeitimą. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog įrodinėjant kiekvieną iš šių skirtingų reikalavimų yra svarbios skirtingos aplinkybės. Kadangi atsakovo reikalavimas yra pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, kuri jau yra nustatyta teismo sprendimu, svarbios ir įrodinėtinos aplinkybės tokiam reikalavimui pagrįsti yra priežastys, lemiančios jau nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumą, nepilnamečių gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų buvimo trukmė, vaikų nuomonė šiuo klausimu ir panašiai. Kaip matyti iš priešieškinio, atsakovas nei vienos iš minėtų aplinkybių nei nurodo, nei jas įrodinėja. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimui išspręsti visiškai nereikšmingi yra atsakovo deklaratyvūs teiginiai tokie kaip : „ Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės yra lygios, o atsakovo nuomone ieškovė galimai netinkamai rūpinasi vaikais, neaišku ar vaikų poreikių tenkinimui išleidžiamos vaikų poreikiams tenkinti atsakovo skiriamos lėšos, vaikų santykį su abiem tėvais, tėvų požiūrį į vaikus ir jų auklėjimą, ugdymą bei kitas aplinkybes, reiškiame byloje priešieškinį “ ; ,, iš ieškovės paaiškinimų ir ieškinio esmės darome pagrįstas išvadas, kad ieškovei yra per sunku išlaikyti vaikus, pasirūpinti tinkamai jų ugdymu, sveikatos problemomis, jų poreikiais, atsakovas atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali jiems užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas. “ , todėl, kad šie teiginiai pagrįsti tik prielaidomis ir spėjimais, nenurodant ir nepateikiant šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovas nenurodo, kokie konkretūs vaikų interesai reikalauja, kad gyvenamoji vieta būtų pakeista ir kaip jis, geriau nei ieškovė, gali užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams. Dar daugiau, atsakovas, kaip pagrindą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą nurodo savo norą, kuris akivaizdžiai atspindi šio priešieškinio pateikimo motyvus- atsakovo ambicijas , kurios neturi nieko bendro su būtinumu keisti nepilnamečių vaikų nustatytą ir jau nusistovėjusią gyvenamąją vietą su motina. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas negali būti siejamas su skyrium gyvenančio tėvo norais, o visų pirma turi būti paisoma pačių vaikų interesų. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia konkrečios gyvenamosios vietos, siejamos su adresu ar konkrečia vieta, nustatymo. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas vaikų gyvenamąją vietą supranta būtent taip, nes kalba apie tai, kad vaikams gyvenamoji vieta , ją pakeitus, būtų įprasta, nes jie čia gimė , augo ir pan. (reiktų suprasti, kad tai yra ta vieta, kur atsakovas šiuo metu gyvena). Kalbant apie šią aplinkybę, svarbu pažymėti, kad atsakovas ketina parduoti būstą, kuriame jis šiuo metu gyvena ir kuriame gyveno šeima iki santuokos nutraukimo , todėl šis faktas tik patvirtina, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa. Įrodymus apie atsakovo ketinimus parduoti gyvenamąjį būstą, .t. y. skelbimą internetiniame puslapyje https://www.anjodas.lt/narnai-kaune-vilijampoleje-plunges-g-parduodamas-2-a-rastinis-namas- vilijampoleje-2-1082577/, pridedantys prie šio atsiliepimo. Kalbant apie vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą ją nustatant su atsakovu, ir turint galvoje, kad gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvu ar jos pakeitimas, visų pirma yra svarbus ne tik dėl fizinės gyvenamosios vietos pasikeitimo, tačiau ir dėl to, jog pasikeičia asmuo , šiuo atveju vietoj motinos vaikai gyventų su tėvu, su kuriuo vaikai gyventų, svarbu analizuoti atsakovo galimybes tinkamai rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, auklėjimu ir pan. Atsakovas negalėtų tinkamiau ir geriau pasirūpinti vaikais, nei tai daro ieškovė, nes atsakovas net neturi laiko atvykti į šios bylos, kurioje ir sprendžiamas klausimas tiesiogiai susijęs su vaikų interesais, nagrinėjimą. Kaip teigė jo atstovė, atsakovas labai dažnai būna komandiruotėse. Matyti, kad labai dažnai nebūna savo gyvenamojoje vietoje, nes nepriima savo gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų, nes jo atsakovės teigimu, būna nuolat išvykęs. Be to, atsakovas vengia bendrauti su vaikais pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo - laikino bendravimo tvarkos, ginčijo apeliacine tvarka prašydamas nustatyti minimalesnę bendravimo tvarką nei yra pasiūliusi ieškovė. Todėl tokie konkretūs atsakovo, o ne ieškovės veiksmai kelia pagrįstų abejonių apie jo tikrąjį norą gyventi kartu vaikais ir norą bei galimybes prisiimti pagrindinę vaikų auginimo ir auklėjimo naštą. Kaip jau minėta, tokio pobūdžio bylose kaip ši, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, šalis, t.y. vienas iš tėvų, reiškiantis tokį reikalavimą turi įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (šiuo atveju su ieškove). Taip pat ieškovas turėtų įrodinėti, kad esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi arba, kad kartu gyvenantis tėvas - šiuo atveju ieškovė, netinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu. Pažymėtina, jog atsakovas tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, o ieškovė gali patvirtinti, kad nėra jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios kaip nors būtų priešingos vaikų interesams ar jiems kenktų. Priešingai, vaikai šiuo metu jaučiasi labai gerai ir yra laimingi galėdami gyventi nuosavame name su mama, šalia savo senelių su kuriais dažnai matosi , lankosi pas juos svečiuose ir pan. Vaikai jau yra pripratę prie ugdymo įstaigų, kurias jau lanko beveik vienerius mokslo metus ir ten gerai jaučiasi. Ieškovė su atsiliepimu pateikia vaikų charakteristikas iš ugdymo įstaigų, iš kurių matyti aukščiau nurodytos aplinkybės bei ta aplinkybė, kad vaikų ugdymo reikalais rūpinasi išimtinai ieškovė. Tai, kad atsakovei, išaugus ir pasikeitus vaikų poreikiams, tapo materialiai sunkiau išlaikyti vaikus ir , kad prašo padidinti priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo, nereiškia, kad ji nebesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir tai turi būti priežastis pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu. Pačiam atsakovui teigiant, kad jo pajamos leistų geriau pasirūpinti vaikais nei tai su savo gaunamomis pajamomis gali padaryti ieškovė, iš tiesų reiškia, kad atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo padidinant iš jo priteisto išlaikymo dydį, vien tuo pagrindu nekeičiant vaikų gyvenamosios vietos. Taip pat pažymėtina, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovė dėl savo darbo pobūdžio ar režimo negalėtų tinkamai rūpintis vaikais. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybes, kad ieškovė pakeitė darbą, tam, kad, kaip ji pati nurodė parengiamojo posėdžio metu, galėtų geriau pasirūpinti vaikais, nes pirmasis darbas šiek tiek ribojo tokias galimybes. Priešingai, atsakovas, kaip ne kartą akcentavo jo atstovė teisme, yra labai užimtas darbinėje veikloje, yra nuolatinėse komandiruotėse ir pan. Be to, ieškovė pateikia teismui papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius , kad sūnus , būdamas pas atsakovą namuose balandžio 25-26 d. paliktas be priežiūros susilaužė pirštą. Vaikas paskambino ieškovei pietų metu ir pasakė, kad lauke žaisdamas su draugu stipriai susimušė pirštą, kad jam skauda ir nežino ką daryti. Vaikas neturėjo tėčio telefono numerio, nes ji jam nupirko naują telefono aparatą, bet savo numerio neįvedė. Ieškovei nedelsiant susisiekus su atsakovu ir pranešus apie situaciją, jis pasakė, jog šiuo metu yra Vilniuje ir vaiką apžiūrės grįžęs po darbo. Iš pateikiamo išrašo matyti, kad vaikas į skubios pagalbos skyrių buvo nuvežtas apie 18 val. Vadinasi, ji per visą dieną buvo paliktas be priežiūros ir atsitikus šiam įvykiui nebuvo kam nuvežti greičiau jo pas gydytojus. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo požiūrį ir galimybes tinkamai rūpintis vaikais, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius ir pan. Kitas svarbus kriterijus teismui sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tėvų elgesys iki ginčo, .t.y. tėvų geranoriškumas, bendradarbiavimas, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus. Asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. Vertinant šias aplinkybes ir atsakovo elgesį, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas neparodė jokio geranoriškumo nei sprendžiant klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarko nustatymo, nei apskritai nagrinėjant šią bylą (nepriima procesinių dokumentų, nedalyvauja posėdžiuose, vis teikia prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir pan.). Ieškovei nesutinkant su priešieškinio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo , ieškovė nepasisako dėl išlaikymo priteisimo išjos. Ieškovė savo pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos su vaikais yra išdėsčiusi savo ieškinyje ir laiko, kad ji yra daug detalesnė, leisianti abiems tėvams dažniau ir efektyviau bendrauti su vaikais, ir realiai įgyvendinama. Be to, dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos, kuri yra beveik analogiška priešieškinyje siūlomai bendravimo tvarkai, ieškovė yra pasisakiusi atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo, todėl dėl nesutikimo motyvų su atsakovo siūloma bendravimo tvarka atskirai šiame atsiliepime ieškovė nebepasisako ( e. b. 1 t., b. l. 174-177).

Institucija, duodanti išvadą, pateikė išvadą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovė V. K. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)Namo gyvenamasis plotas 170 m2. Name yra 6 kambariai ir virtuvė, namas su visais patogumais yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, šildymas vietinis - krosnims. Iš viso name šiuo metu gyvena 3 asmenys: ieškovė V. K. ir ieškovės sūnūs - M. B. ir I. B.. M.ir I. turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikalingi vaikams baldai - lovos, rašomieji stalai, komodos, lentynos, spinta, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti. V. K. nurodė, kad dirba UAB „Mantinga“, jos atlyginimas apie 650 Eur per menesi. V. K. teigimu, M. B. lanko M. M. pradinę mokyklą - darželį, mokosi 3 klasėje. M. mokykloje lanko sporto būrelį, Marijampolės sveikatingumo centre „Sveikatos banga“ lanko baseiną, VšĮ Lispa - robotikos būrelį. V. K. VTAS specialistui nurodė, kad M. turi sveikatos problemų su širdimi, taip pat jam nustatytas hiperaktyvumas. I. B. lanko M. M. pradinės mokyklos - darželio priešmokyklinę grupę. I. V. K. teigimu, I. darželyje lanko anglų kalbos būrelį, asociacijoje Nacionalinė krepšinio lyga - krepšinio treniruotes, I. turi sveikatos problemų, jam diagnozuota bronchinė astma ir alerginė sloga. Apsilankymo metu buvo išklausyta M. B. ir I. B. nuomonė dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo, M. savo nuomonę išreiškė raštu (pridedama). M. ir I.teigimu, jie myli ir motiną ir tėvą, tačiau gyventis nori su motina, jiems labiau patinka gyventi kaime, o pas tėvą kaip ir ankščiau nori svečiuotis. Vaikai nurodė, kad su tėvu jie susitinka kas antrą savaitgalį. M.teigimu, motina jais rūpinasi, nuveža ir parveža iš mokyklos, bendraujant matyti, kad M. ir Igną su motiną sieja stiprus emocinis ryšys. I. V. K. VTAS specialistui nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, išlaikymo iš jos nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovės teigimu, vaikams atsakovo M. B. teikiamo išlaikymo po 170 Eur/mėn. nepakanka, nes po skyrybų padidėjo vaikų poreikiai, taip pat pablogėjo M. sveikata dėl ko reikia dažniau vykti pas gydytojus. Taip pat, ieškovės V. K. teigimu, po skyrybų atsakovas M. B. įsidarbino. A. M. B. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namo gyvenamasis plotas apie 130 m2, namas su patogumais. Iš viso name gyvena 2 asmenys atsakovas M. B. ir atsakovo draugė Ž. M.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi atsakovo namuose, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Antrame aukšte įrengtas vaikų kambarys, kurio plotas apie 18 m2, vaikams yra sudarytos visos sąlygos ilsėtis, žaisti, mokytis, tobulėti. A. M. B. nurodė, kad jis dirba AB „Lietuvos Geležinkeliai“, jo pajamos apie 2000 Eur/mėn. Per laikotarpį nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patrvirtinimo, t. y. nuo 2018- 02-07 iki dabar VTAS neturi duomenų, kad ieškovė V. K. netinkamai vykdė motinos pareigas ar veikė priešingai vaikų interesai. Todėl, vadovaudamiesi CK 3.168 straipsniu, taip pat atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir į nepilnamečių vaikų M. B. ir I. B. išreikštą norą gyventi su motina V. K., VTAS nepalaiko atsakovo priešieškinio reikalavimų. ( e. b. 2 t., b. l. 168-173).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visoje apimtyje, bei paaiškino, kad tariantis dėl skyrybų pasekmių sutarties, buvo daug streso, emocijų, norėjosi kuo greičiau užbaigti. Skyrybos buvo abiejų iniciatyva ir sutarimu. Ji sutikusi išeiti iš bendrų namų, gavusi už tai sutartą kompensaciją. Išlaikymas vaikams buvo nustatytas pagal tuo metu esančias aplinkybes, nes atsakovas traktavo, kad yra bedarbis, gauna menkas pajamas. Derėjęsi dėl kiekvienos išlaikymo eilutės. Tuo metu atsakovo įmonė buvo bankrutuojanti, todėl sėdėjo namuose. Ji dirbusi tuo metu, gaudavusi 740 Eur. į rankas. Ji įvertinusi išlaidas, žinojusi jas, tačiau atsakovas vertino, kad kai kurių nereikia – draudimo, prailgintos grupės. Ji skaičiavusi tuo metu vaikų poreikius, nepasakysianti kiek gavosi, tačiau vienam vaikui iš vieno 200 Eur., po lygiai. Iš atsakovo reikalavusi mažiau, t.y.170 Eur, kadangi atsakovas sakė prisidės prie vaikų išlaikymo, pirks jiems daiktus, kuo galės, tuo prisidės. Tačiau jai gyvenant Kaune to nebuvo. Išėjusi rugsėjo vidury ir gyvenusi iki kitų metų liepos Kaune, nuomavusis butą. Jai tekusios išlaidos tikrai buvo didelės. Atsakovas pradėjo mokėti išlaikymą kovo mėn. įsiteisėjus sprendimui. Sausio mėnesį ji netekusi darbo, nes sutartis buvo terminuota. Vasario mėn. susiradusi kitą darbą, pajamos buvo apie 700 Eur, su perspektyva didėti. Ji tikrai vaikams skirdavusi po 230 Eur., jai padėjo tėvai, mokėjo ir už vaikų draudimus po 72 Eur, už buto nuomą, nes tikrai buvo sunku. Pagal namo vertę atsakovui atiteko didžioji dalis, kaip jis dabar įvertino savo namą pardavinėdamas, jai atiteko 30000 Eur, tai trečdalis vertės, aišku jam dar liko paskolos dalis. Jai taip pat solidariai išlikę, dėl ko ji negalėjusi Kaune gyvendama pasiimti paskolos, įsigyti būstą. Iš Kauno ji išėjusi, kadangi buvo namas, kuriame ji galėjusi gyventi su vaikais patogiai, normalioje erdvėje. Jai tikrai daug padeda tėvai- tiek vaikų priežiūra, tiek kitais būdais, tėvų pagalba nuolat šalia. Kaune ji buvusi viena, ir jai buvo sunku. Kaune su atsakovu gyvenę per pora kilometrų, tai jis pasiimdavo vaikus, bet ne tiek kiek tuo metu leido aplinkybės. Bendravimo tvarka tuo metu buvo įvairi, atsakovas kartais pasiimdavo vaikus savaitgaliais, po būrelio. Kai lankiusi kursus, tai prašiusi atsakovo pasiimti du kartus per savaite po darželio Igną, tačiau atsakovas negalėjo. Ji atsakovui pranešusi, kai jau buvo išvykusi su vaikais iš Kauno. Persikėlę vaiko atostogų metu, jaunesnysis nėjo dar į mokyklą. Vyresnysis sūnus važiavo į kelionę su atsakovo tėvais, buvo prie jūros išvažiavęs, ir kiek atsakovas pasiimdavo savaitgaliais, tada ir bendraudavo. Vaikai bendravo Kaune su kaimynų berniuku, ir yra dar tie patys draugai, su kuriais iki šiol bendraujantys, vaikų bendravimas su draugais nenutrūko. Vaikai kaime turėjo iš anksčiau draugų, nes ten dažnai lankydavęsi, todėl atvykę jau jų turėjo. Ką santuokoje turėję kartu, t. y. namas, automobilis, tam tikra suma fonduose investuota, tai sudėjus visas sumas, jos turtinė padėtis netgi pablogėjo. Namas yra dovanotas, vertės neatsimenanti. Iš atsakovo gavusi 30 000 Eur kompensaciją, kuri buvo investuota į namo remontą, bendro jos ir vaikų gerbūvio pagerinimą. Išleidusi pinigus visus, nes praktiškai buvo kapitaliai daug kas suremontuota, tiek stogas, tiek vidaus remontas, santechnika, elektra, apdaila, tam tikri prietaisai nupirkti, kad palengvintų namo priežiūrą. Iš atsakovo buvo pasiimta tik asmeniniai daiktai, ir pora buitinės technikos. Visi baldai, vaikų baldai, visa jos prižiūrėta aplinka buvo palikta. Nuomojamame bute ji susipirkusi visus baldus, juos persivežusi į namą, pirkusi naujus virtuvės baldus, vonią, tualetą remontavusi. Neturinti visų čekių, vis tie darbai nebuvo apiforminti, buvo samdyti darbininkai. Skyrybų metu bendras automobilis buvo perrašytas, jo greit neliko, tai pirkusi automobilį pati už 3500 Eur. Išėjusi gyventi atskirai, ji savo santaupų jokių neturėjusi, tik tą kompensaciją, nes pagal gaunamas pajamas ji santaupų negali turėti. Santuokoje gyvenusi nuo 2007 m. Aviva fonde buvo apdrausti abu vaikai, ir buvo investuota pinigų suma į Aviva fondus iš bendrų asmeninių santaupų. Sutartis buvo atsakovo vardu, ir jis jas atsiėmė prieš skyrybas. Ši suma į dalintiną turtą nebuvo įtraukta. Jai atsakovas išmokėjo kompensaciją iš šitų pinigų, kai sumokėjo vienu metu 20000 Eur. Kitą sumą -10000 Eur, jis gaudamas tokias pajamas galėjo sutaupyti, tuo labiau, kad nuomoja kitą būstą, gauna pajamas, todėl galėjo surinkti per metus. Perspektyvos Kaune tikrai buvo neblogos, ėjusi į tam tikrus kursus. Galėjo kitas pareigas užimti, atlyginimas būtų dvigubai didesnis. Ji būtų pasiėmusi paskolą, jei galėjusi. Atsakovui siūliusi persirašyti paskolą ant jo, tačiau jis nesutiko. Ji galėjusi gyventi Kaune, dirbti tą darbą, įsigyti būstą. Gauti 30000 Eur būtų buvęs pradinis įnašas, o kita dalis paskolos būdu, būtų galėjusi ir gyventi Kaune. Bet tai buvo nerealu, visą laiką nuomoti būstą nėra racionalu. Paskolos negalėjusi gauti, kol atsakovas jos neišmokėjo. Klaususi, gal atsakovas nori parduoti namą, bet ji sakė niekada neparduos, nes jis jam brangus, bet labai greitai buvo įdėtas skelbimas apie jo pardavimą. Daromos buvo kliūtys, kad ji negalėtų gyventi Kaune. Namas Gižų k. tuo metu buvo negyvenamas. Nuo vasario mėnesio dirbanti UAB ,,Mantinga“ personalo vadybininke, atlyginimas 700 Eur į rankas. Turinti verslo administravimo magistrą. Jos sutartis yra teminuota, buvusi mergina išėjusi į dekretines, optimistiškai 2 metai. Ji prieš tai dirbusi kitoje įmonėje už 700 Eur., tačiau darbas nebuvo suderintas su vaikų priežiūra, teko atsisakyti. Ji dirbanti tokį darbą, kurį galinti derinti su vaikų priežiūra. Vaikus padeda prižiūrėti tėvai, tėtis gyvena už 5 km., bet dirba Gižuose. Mama gyvena Vilkaviškyje. Brolis su šeima gyvena Gižuose. Brolio žmona augina vaikutį, daug prisideda. Kitų pajamų neturinti. Kaip vaikai jaučiasi, kaip pati matanti iš jų elgesio, iš jų nuotaikos, matanti, kad jie gerai jaučiais kaime, turi atskirą kambarį, erdvius namus, kiemą, didelis plotas, seneliai šalia, draugai. Mokykla nesiskundžia, susiradę daug draugų Marijampolėje, tiek kaime. Vyresnysis net prieš tai norėjo gyventi kaime, kad seneliai būtų šalia. Priešieškinį vertinanti, kaip spaudimą, kas buvo ir jiems skiriantis. Įvairiomis priemonėmis taikomas spaudimas dėl vaikų, kad pas jį gyvens. Jokių svarbių atsakovo argumentų, kad vaikai negali pas ją gyventi, nėra. Pateikę mokytojų charakteristikas, yra vaiko teisių išvados, vaikai apklausti, todėl priešieškinį vertinanti kaip spaudimo priemonę. Argumentai yra abstraktūs. Dėl vaikų gyvenamosios vietos skiriantis nebuvo diskutuota, buvo nuspręsta, kad vaikai gyvens su ja. Išėjusi rugsėjo vidurį, o vasario mėn. buvo priimtas sprendimas. Atsakovo noro pasilikti vaikus nebuvo. Vaikams geriau gyventi pas ją, nes tarp jų yra labai stiprus dvasinis ryšys kaip tarp mamos ir vaikų. Puikiai natūraliai sutariantys. Patys vaikai nori gyventi su ja. Jiems gyvenimo aplinkybės šiuo metu yra puikios, suremontuoti namai. Vaikai jau pripratę gyventi kaime, prie namų, mokyklos, kuria patenkinti. Dėl to būtų didelė jiems trauma keisti gyvenamąją vietą. Kai gyvenę santuokoje, vaikais rūpinęsi abudu, vaikų priežiūrą pasidalindavę. Ji pati gerai žinojusi išlaidas vaikams, nes ji pirkdavusi, jis tik gal kažkiek girdėdavo, kas kiek kainuoja. Ji jas žinodama ir įvertinusi skyrybų metu. Su vaikais laiko praleisdavę vienodai. Ji su vaikais bendraujanti, kalbasi, tam tikri ritualai, supratimas, matymas psichologinių dalykų. Pas vieną yra vienoks charakteris, pas kitą kitoks. Su tėčiu jie sutaria įvairiai. Buvę, kad vyresnysis nenorėdavęs važiuoti, nes tėtis labai griežtas, kažko neleidžia, verčia kažką daryti, rėkia, kelia balsą, pyksta. Šeimoj tėtis būdavo griežtesnis, keldavo balsą ant vaikų ir jos, pykdavęsi dėl auklėjimo niuansų, tėtis buvo linkęs taikyti fizines bausmes, už ausies timptelėti, paplekšnoti. Jo auklėjimas sunkiai paaiškinamas iš psichologinės pusės. Vaikai nebuvo niekada išreiškę noro gyventi su tėčiu. Ji niekada nesistengusi vaikus papirkinėti, priešingai dirbusi tuo klausimu dėl vaikų tinkamos psichologinės būsenos, konsultavusis su psichologais, vaikai ėjo pas psichologus, kad nebūtų poskyrybinių traumų. Kai vyresnysis nenorėjo važiuoti pas tėtį, ji jį priešingai skatinusi, vieną kartą vos ne prievarta įbrukusi į mašiną. Nebuvo taip, kad atsakovas atvažiuotų vaikų, ir jų neišleidusi. Jos turtinė padėtis pablogėjusi lyginant su tai, ką ji turėjusi santuokoje. Atsakovo turtinė padėtis yra tai kad jis nuosavybės teise valdo buvusį bendrą namą, taip pat paveldėjimo teise valdo namo dalį Kaune, taip pat turi tą patį automobilį, kurį užrašė mamai ar tėčiui, stovi kieme, padidėjęs atlyginimas, santuokos metu uždirbdavo įvairiai. Atsakovo paskola iš tėvų yra fiktyvi, dėl akių, kadangi jai nėra jokio pagrindo, kadangi jis buvo jai kompensaciją išmokėjęs 2018 m. iš Avivos atsiimtų pinigų, o paskolą pasiėmė pamatęs ieškinį, kad turėtų kaip pagrindą savo finansinę padėtį pasibloginti, prisiimti įsipareigojimus, kad turi periodinių išlaidų tėvams. 2018 m. jai išmokėjo 20 000 Eur, 2019 m. -10 000 Eur.. Kai atsakovui Aviva gražino įmoką, jau buvo kalba apie skyrybas, buvo nutraukta sutartis ir automobilis perrašytas. Kad sutartis buvo žinojusi, tuo metu, kai buvo nutraukta rugsėjo 22 d., kartu negyvenę, išėjusi rugsėjo 18 d., prieš tai buvo visi procesai, kalba apie skyrybas. Šių pinigų skyrybų metu ji nesidalinusi, nenorėjusi aštrinti situacijos, skyrybos buvo skausmingos, su viskuo sutikusi. Dėl vaikų poreikių viskas ieškinyje pateikta, pateiktos skaičiuotės, prašanti iš atsakovo padidinti kiekvienam vaikui iki 250 Eur.. Kiekvieno vaiko poreikiai yra 500 Eur., po 250 Eur. iš kiekvieno, tai nėra visiškai logiška suma, kadangi jos pajamos nėra tokios kaip tėčio. Vaikų poreikiai yra suskaičiuoti, pateikti kvitai. Kiekvieną mėnesį atsiranda nenumatytų sumų, vieną mėnesį išleidi daugiau, kitą mažiau, tačiau iš lentelių galima išvesti vidurkius. Vaikų poreikiai padidėjo, kadangi atsirado jų vežiojimas tiek į mokyklą, tiek į būrelius, gydymo įstaigas. Jeigu reikia ir trečią kartą važiuojanti į Marijampolę, per atostogas važinėję pas gydytojus, stomatologus. Nuvežanti vaikus į skirtingas mokyklas miesto skirtinguose galuose, toliau važiuojanti į darbą. Paimanti vaikus po darbo po prailgintos grupės. Vyresnysis jau savarankiškas, ketvirtokas, 10 m., jis pareiškė norą iš mokyklos važiuoti tarpmiestiniu autobusu. Kadangi kiti klasiokai daro taip, ji įvertinus, kad tai galima daryti, todėl prisidės transporto išlaidos. Mananti, kad tokio amžiaus vaiką jau galima paleisti vieną važiuoti. Važiuojant ir 15 min. 20 min., prieš 8 val. būna tikrai kamščiai. Kuras mėnesiui kainuoja nuo 70 iki 80 eurų abiem vaikams. Vaikai pradės lankyti būrelius, M. praėjusiais metais lankė informatikų būrelį. K. I. nauja mokykla, todėl tie būreliai pasikeis. Vieno būrelio gavusi iš darbo kompensaciją 10 eur, iš savęs reikėjo prisidėti 23 Eur, už krepšinį 15 Eur, už anglų kalbos pamokėles 12 Eur. Abu vaikai yra pareiškę norą lankyti kompiuterininkų būrelį, tai jeigu Mantinga neprisidės, bus po 33 Eur..Vasarą vaikai ėjo į stovyklą, kurią gavusi per darbą, vertė 130 Eur, bet nekainavo. Kitais metais gal negausianti nemokamos, todėl bus papildomos išlaidos. Ieškinyje nurodyti duomenys dėl M. sveikatos pablogėjimo, kad ta liga jam lyg progresuoja, dabar nesandarumas yra didesnis, tada važinėjimas į Kauno klinikas, važiavusi ir į Santariškes, važiuoti reikia į konsultacijas, jeigu guldo vėl važiavimas. Vaikas yra hiperaktyvus, reikalingos psichologo konsultacijos. Skyrybų metu problemų su vaiko elgesiu buvo, lankydavęsi pas psichologus, Marijampolėje lankęsi pas psichiatrą, psichologę. Būna pagerėjimai, pablogėjimai, nereiškia, kad toliau nereiks lankytis. I. turi bronchinę astmą, alerginę slogą. Seniau situacija buvo sudėtinga, dabar ta liga nėra labai sunki, būti profilaktiniai apsilankymai pas gydytojus, situacija gerėja. M. sveikata dėl širdies pablogėjusi tikrai ne dėl jos, gydytojų išvadose nėra duomenų, kad liga nuo streso, o yra įgimta. Namas yra apie 170 kv. m. Liepos mėn. pirkusi 4 tonas anglių, kainavo 500 Eur., žiemai užtenka. Dar reikia malkas pasiruošti. Planuojanti katilą pasikeisti į modernesnį, reikia susitaupyti pinigų. Atsakovas dėl priešieškinio jokių argumentų neišdėstė. Tai yra spaudimo priemonė, kad ji atsiimtų reikalavimą dėl išlaikymo. Visiškai nepagrįstas. Ji tikrai stengiasi vaikais rūpintis, jų psichologine gerove, aplinka, namais, kad jie geroje aplinkoje gyventų. Jos santykiai su jais puikūs yra. Ji atsakovo draugės asmeniškai nepažįstanti, kiek žinanti iš vaikų kalbos. Su ja vaikai gerai sutaria, tik jos dėka vaikai nori važiuoti ten, su ja geriau sutaria negu su tėčiu. Su ja jie žaidžia, kažką veikia, užsiima, prieš ją nieko prieš neturinti. Dėl bendravimo tvarkos viskas yra išdėstyta. Bendravimas poriniais neporiniais savaitgaliais yra viskas logiška, taip pat per šventes, atostogų metu. Atsakovas nepripažįsta teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, laiko ją negaliojančia, ne visada laikydavosi, interpretuodavo savaip. Jis nori du savaitgalius iš eilės, tame dar daugiau būtų visokių ginčų, kuris antras, kuris trečias savaitgalis, ji nori kas antrą. Poriniais metais taip, poriniais ne, viskas lygiavertiškai, gaunasi balansas, vaikai žino, kad vieną su tėčiu, kitą su mama, toks pasidalinimas, gaunasi aiškumas. Tai gera praktika, ją taiko daug kas. Kiek buvo susitarę, iš anksto susiderinę, atsakovas vaikus imdavo visada. Atsakovas pas vaikus atvažiuoja su darbine mašina, įsipylęs darbinio kuro. Ji galinti prisiimti pusę važinėjimo išlaidų, galinti vieną savaitgalį nuvežti, parvežti. Atsakovas vaikus kartais pasiima dažniau penktadienį, kartais šeštadienį. Vaikai pas atsakovą būna namie, žaidžia su kaimynu, važiuoja pas senelius, nuvažiuoja į Lampėdžius pasimaudyti. Savaitgalį vaikai buvo pas tėtį, buvo nuvažiavę pasimaudyti. Kavinės tai tokios kaip ir jos – McDonald, Hesburger. Vaikai nebuvo nei prie jūros išvažiavę, nei į kažkokį kurortą išvažiavę, gal į kokį Birštoną vienai dienai nuvažiavę pasivaikščioti. I. buvo su seneliais išvažiavęs į kelionę gegužės pabaigoje. Seneliai buvo parvežę rūbų iš užsienio. Atsakovas vaikams nupirko pavasarį basutes vienas, žaislų vaikai neparsiveža, pinigų vaikams neduoda. Išleidžiant vaikus pas atsakovą, jiems pinigų nededanti. Sudedanti rūbus, kuprinę, žaislus, daiktus, ir važiuoja. Vaikai su atsakovo tėvais bendrauja, kiek nuvažiuoja papietauti, pabūti. Atsakovo tėvai vieną kartą vasarą vaikus prižiūrėjo, kai atsakovas negalėjo, tai buvo per jos sesers vestuves, buvo susikeitę savaitgalius. Seneliai vaikų, kai būna pas ją nelanko, neskambina, neatvažiuoja. Atsakovas papildomo bendravimo su vaikais neprašo, kaip tik jis kartais negali jų pasiimti, t. y. pasiima mažiau, negu leidžia ta tvarka. Ji tam neprieštarautų, jeigu susiderintų. Gyvenant su atsakovu, maistą ji gamindavusi vaikams pati. Vaikų maudymu, patalyne rūpindavusi ji. Naują bendravimo tvarką prašanti nustatyti, kadangi senoji nebuvo konkreti, sukelia erdvės ginčams. Atsakovas ją interpretuodavo pagal save, kaip jam geriau. Pagal naujai nustatytą tvarką, vaikai dažniau bendrauja su atsakovu. Iki ieškinio padavimo atsakovas nerodė didesnės iniciatyvos dažniau bendrauti su vaikais. Iki priešieškinio padavimo atsakovas neišreiškė jokio noro, kad vaikai gyventų kartu su juo. Ji vaikų nenuteikinėjanti prieš tėtį, priešingai – teigiamai atsiliepianti, nenorinti sutraumuoti vaikų, jų psichikos, kad užaugtų normaliais vyrais, turėdami tėtį kaip autoritetą. Vaikai turi socialinius įgūdžius, ir prausiasi, ir higiena rūpinasi, mokosi kartu kambarius tvarkyti. Yra tam tikri skatinimai, žaidimo forma, kaip jie turi užaugti savarankiškais. Tikrai visų vaikų norų netenkinanti. Iš pirmo darbo ji išėjusi, kai susiradusi kitą darbą UAB ,,Mantinga“, tarpas buvo tik pora dienų. Pirma darbo sutartis buvo neterminuota. Pirmas darbas buvo vadybininkės ,,Nermeka“ įmonėje, susijęs su užsieniu, atranka užsieniui darbuotojų. Būdavo dabas ir vakarais, ir savaitgaliais, visokios naktinės situacijos, reikėdavo reaguoti visą parą. Atvykus gyventi į Vilkaviškio r. jai atsirado papildomos išlaidos: kelionės, transporto, tai ir į mokyklą, važiuoti apsipirkti. Į Marijampolę nuo ženklo iki ženklo yra 9 km. Ji Kaune neturėjusi automobilio, tai nereikėjo nei jo drausti, nei remontuoti, nei išlaikyti. Automobilis jai reikalingas dėl vaikų vežiojimo. Ji pateikusi tik dalį kuro čekių. Per mėnesį kurą pilanti tris –keturis kartus. Visos išlaidos yra detalizuotos eilutėse. Medicininiai išrašai patvirtina, kad M.sveikata pablogėjo. Ji lankosi su juo periodiškai pas gydytojus, ir išrašuose atsispindi sveikatos problemos. Tarp vaikų santykiai būna įvairūs kaip ir kitų mažamečių vaikų, jie ir pykstasi, ir ginčijasi, ir susimuša, ir žaidžia kartu, ir miega kartu, darbus daro kartu. Dėl vaikų tarpusavio pykčių, ji kalbanti su vaikais. Nėra taip, kad vieną vaiką ji mylinti labiau, kitą mažiau. Ji yra paklaususi vaikų, ar norėtų gyventi su tėvu, tačiau nei vienas vaikas to neišreiškė. Būna, kad susipykstanti su vaikais, jeigu kažko jiems neleidžianti, gal ką ir pasakė jai, tačiau tikrai nesakę, kad važiuoja pas tėtį gyventi. Papildomos kelionės išlaidos tai yra vaikų vežiojimas, ji ir pati nuveža atsakovui vaikus, tai maždaug yra per pusę su atsakovu. Jos automobilis yra su automatine dėže, sunaudoja apie 7 l. Malkas ji naudoja iš savo miško, bet jų paruošimas, atvežimas kainuoja. Jomis kūrenanti kombinuotai su anglimis. Malkų paruošimas žiemai kainuoja apie 200 Eur. Nėra pečius ekonomiškas, planuojanti keisti. Šildanti nuo spalio vidurio iki balandžio vidurio. Mokestis už elektrą yra pateiktas lentelėse, pagrindžiantys dokumentai. Apie 30 Eur/ mėn. Vanduo, nuotekos nuo birželio papildomai įvestos, vidutiniškai 15 Eur/ mėn.. Kaune buvo pigesnis internetas, televizija, patarnavimai. Kaune buvo 8 Eur, dabar mokanti 21 Eur.. Elektros daugiau, nes boileris vasarai šildyti. Elektros išlaidos Kaune buvo apie 20 Eur. Prausiasi duše. Maisto gaminimas anksčiau buvo su dujomis, dabar su elektra. Skiriasi mokesčiai už vandenį, dabar mokanti daugiau, kai prisidėjo nuotekos. Konkrečiai nelyginusi vandens išlaidų. Neatsimenanti, kiek mokėdavusi Kaune už karštą vandenį, šildymą, kuris namo brangesnis. Kaune būdavo maždaug 50 Eur už šildymą. Vaikams rūbus perkanti kiekvieną mėnesį, batus ne. Vaikus pramogauti į Druskininkus nevežusi. Vaikai vasarą buvo pas tėtį kiek buvo susitarta. Buvo šeimos šventės, sesės vestuvės, po to tą pačią savaitę buvo jos brolio sūnaus krikštynos, buvo jos darbo šventė šeimos šventė. Viskas atsakovui buvo pranešta iš anksto. Atsakovo pateikta žinutė ištraukta iš konteksto, ji labai greitai informavusi apie pasikeitusias aplinkybes, tikrai ne paskutinę savaitę. Bet galima panagrinėti žinutes, iš kurių matyti, kad atsakovas nesilaikė laikinosios bendravimo tvarkos, neima, negali dėl įvairių priežasčių. Jis neėmė liepos du savaitgalius, nors galėjo, Joninių ilgasis savaitgalis. Kaip buvo pateiktas ieškinys, atsakovas parodė padidintą rūpestį, norą prisidėti, rūpintis ir nuvežti, mananti, kad kai bus priimtas sprendimas, viskas ir pasibaigs, mananti tai dėl to, kad atsakovas galėtų teikti įrodymus, tas visas žinutes, dėl akių. Atsakovas vieną kartą nuvežė vaikus į kirpyklą, kai paprašiusi, ir apmokėjo. Telefoną atsakovas pirko kaip dovaną, nors tai nebuvo būtina, nes I. turėjo gerą veikiantį telefoną. Telefonas nupirktas dėvėtas, ne naujas. Kaip vaikai leidžia laisvalaikį su tėčiu, ji žinanti iš vaikų. Atsakovas aiškina kokia sunki jo turtinė padėtis, kad jam tėvai padeda, senelių toks mentalitetas, mąstymas. Atsakovas su vaikais nevažiavo į Turkiją, jie važiavo su seneliais. Ji mananti, kad moka už vaikų keliones seneliai iš savo pusės. Po santuokos nutraukimo ji paskolos nemokanti. Jos žiniomis atsakovas moka po 270 Eur paskolos. Ji draugo neturinti. Vaikai sako netikslią informaciją, nesupranta. Yra tik pradinė pasimatymų santykių stadija, pas ją jis negyvena. Kartais jis atvažiuoja. Jis su vaikais sutaria. Išrašas iš Registrų centro dėl namo renovacijos 2014 m. nėra melagingas. 2014 m. namas priklausė jos tėvams. Buvo išorė lentutėmis apkalta. Dėl atsakovo prašomo po 170 Eur išlaikymo vaikams, su dabartinėmis jos pajamomis, jai liktų 360 Eur. Su atsakovo priešieškinio reikalavimu, kad būtų du savaitgaliai iš eilės bendravimo su vaikais, gali kilti diskusijų, kuris tas antras savaitgalis. Jos siūloma tvarka yra konkretesnė. (2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 45 sek.-1 val. 40 min. 59 sek.). M. grįžta vienas su viešuoju mikriuku labai patogiai ir saugiai. Mokykla yra prie IKI įvažiavimo, net nėra didelės gatvės, kurią reikia pereiti, atsistoja stopelėje ir parvažiuoja iki Gižų centro, ir jam pareiti kokie 250 m.. Sustoja prie seniūnijos, jos tėtis dirba seniūnijoje, visada susitinka, arba tėtis jos atvažiuoja pasižiūrėti kad grįžęs. Visada susiskambinanti, kada jis grįžta. Taip kaip kiti vaikai iš kaimo 3-4-okai, grįžta iš mokyklų, taip ir jos pradėjo šiemet grįžinėti. Nematanti čia jokių problemų. Nesaugumas yra visame gyvenime. Tokio amžiaus vaikus leidžia įstatymai paleisti vienus, ir su mokytojais yra kalbėta, ir su specialistais, kad vaikas yra pakankamai savarankiškas. Visi kaimo vaikai važiuoja taip. Tvenkinys buvo visą laiką, jie užaugę nuo pat mažumės. Vaikai žino, kad į jį negali net kojos kišti, ji pamelavusi vaikams, kad vanduo užterštas. Jie niekada vieni nelenda. Jeigu kartu einantys, tai pažvejoti. Jis visada buvo, vaikai pripratę, kad prie jo negalima eiti. Prie atsakovo yra prie pat Nėries, vaikai lygiai taip gali nubėgti iki jos kranto. Tvenkinio gylis 1,5 m., jos perbristi negalima, apžėlusi jau. Jis neaptvertas, kaip dekoracijos dalis yra. Salės dydžio maždaug, apželdintas, su liepteliu, įžuvintas. Griežtai pasakyta vaikams neiti. M. moka plaukti, I. ne, jo niekada vieno nepaliekanti. I. dabar mokinasi plaukti. Atsakovas pateikė tik vieną iš skaičiuotės fragmentų. Jis nepateikė daug detalesnio laiško turinio, kuriame buvo paminėtos ir kitos išlaidos – gimtadieniai, šventės, transportas, tai tik maža skaičiuotės dalis. Būreliai yra pasikeitę, mokesčiai pasikeitę, mokyklos, kuras. Buvo tartasi dėl 200 Eur. Pats atsakovas pateikė teismui parengtus dokumentus, kuriame išdėstė tik 100 Eur, kad gali ir sutinka mokėti, buvo kažkokios derybos. Skaičiuotė tik dėl tam tikrų išlaidų, nes yra kiti laiškai, susirašinėjimai, kur pateikta daug kitų argumentų, kišenpinigiai duodami M., nes važinėja, daug ką nori nusipirkti. Labai svyruoja ta suma. Tuo metu buvo prašoma 200 Eur suma. Ji už mokyklą nemokanti. M. kaip viską ir teisingai pasakė, jis myli abu tėvus vienodai. K. I. abejoja, dar jis toks neapsisprendęs. Dėl draugų, tai jis vieną dieną jų turi, kitą neturi, kaip vaikas. Vyresnis berniukas priima kiek jautriau kito vyro buvimą šalia. Draugė atsakovo gal lepina jį daigiau, pavaišina saldainiais, guma. Nereikia lyginti kur moteris, o kur vyras, kuris gal duoda kokių nors gyvenimo pamokų, gal kaip protestas, bet laikui bėgant vaikas tikrai supras teisingas pamokas, gal kažkoks pavydas. Tai tikrai neduoda jam jokio blogos psichologinės būklės. Jis atvažiuoja gana retai, gyvena toliau, ir susitinkantys gana retai, neis juo gyvenanti, nei susižadėjusi, nėra tokie santykiai, kad reiktų diskutuoti. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 19 min. 01 sek.-1 val. 27 min. 49 sek.).

Ieškovės atstovė paaiškino, kad Kauno apygardos teismas paliko galioti šio teismo priimtą nutartį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė trukdo tėvui bendrauti su vaikais, nes jie pati juk kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, norėdama tikslesnės, detalesnės, kuriai esant tėvas galėtų daugiau matytis su vaikais, nes pagal buvusią tvarką jis matėsi mažiau ir nerodė jokio iniciatyvos. Išlaidos yra visos pateiktos, kvitų begalės, ar ne 100, santraukos sudarytos. Rūbai perkami kada reikia. Pramogos aišku ne kiekvieną mėnesį. Išlaidos išsidėlioja vidurkis apie 900 Eur, ir išsiveda apie 900 Eur. Kadangi buvo teiktos susirašinėjimo išklotinės iš atsakovo pusės, kaip sakė ieškovė jos paimtos iš konteksto, tai ieškovė pateikė didesnės apimties tas pačias išklotines, kad būtų aišku apie ką ten kalba. (2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 41 min. 15 sek.-1 val. 43 min. 36 sek.)

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad su ieškove susituokęs 2008 m. liepos 21 d.. Kartu negyvenantys nuo 2017 m. rugsėjo vidurio maždaug. Išeiti iš namų sprendimą priėmė pati ieškovė. Skyrybų priežastis charakterių nesutapimai. Vaikai su ja kartu neišėjo, po trijų ar kažkiek savaičių, nes ji tuo momentu sakė, kad neturi ant ko paguldyti. Jis neprieštaravęs ieškovės norui pasiimti vaikus, nes motina yra motina, norėjo ir pasiėmė, nenorėjęs aštrinti situacijos. Nes buvo tokių momentų, kad net buvo kviečiama policija jam. Tuo momentu jis dirbęs Kauno dujotekio statyba, buvo 1200 Eur atlyginimas, įmonė buvo bankrutuojanti, bet po to atgavęs beveik visą atlyginimą. Šioje įmonėje dirbęs gal 1 m. 3 mėn. Ieškovė tuo metu dirbo, kiek gaudavo nesakydavo. Visas komunalines, visus reiklaus susijusius su pinigais tvarkydavęs, mokėdavęs jis visais santuokos metais. Namą pasidalinę į tris lygias dalis, viena bankui paskolos likutis 33000 Eur. ieškovei 30000 Eur kompensacija ir jam. Namas vertas 90000 Eur. Tai jis suderinęs su ieškovės tuometiniu advokatu. Tikrai ieškovė nebuvo nuskriausta dėl vertės, nes Registrų centras buvo duota perskaičiuota vertė. Bankas pagal jo didesnį atlyginimą, visą atsakomybę perrašė jam, ieškovei įsipareigojimų neliko. Jis yra paveldėję savo močiutės namo pusę. Automobilis nebuvo jo, jis pirktas iš kito asmens, tuo metu mama negalėjo atvažiuoti, užregistruotas buvo jo vardu, automobilis pirktas mamos. Aviva draudime nebuvo jo pinigai, buvo tėvų paprašyta, kadangi jie turėjo santaupų, už palūkanas neapsimokėjo laikyti bankuose, jos buvo minusinės, jie paprašė, kad jis investuotų tuos pinigus, ir jis investavęs. Todėl atsiimdamas jis juos atidavęs savo tėvams. Tėvai negalėjo patys investuoti, kadangi jų raštingumas tiek finansinis, tiek apskritai jie tokiuose dalykuose nesusigaudo. Tai buvo vienkartinis įnašas. Vaikai buvo drausti iš jo sąskaitos, ir visi pinigai buvo mokami iš jo sąskaitos, o ne iš ieškovės. Visa buitimi rūpinęsis jis. Jis buvo apsidraudęs ir savo, bei vaikų gyvybes. Jo vardu buvo sudaryta sutartis, jis draudėjas vaikų. Turtas padalintas teismo sprendimu, ieškovė neturėjo jokių priekaištų dėl sąskaitose esančių piniginių lėšų, tai buvo patvirtinta teisme skyrybų procese. Sutartis buvo sudaryta jo vardu, o vaikų vardu tik gyvybės draudimas. Vienkartinis investicinis draudimas buvo prilygintas gyvybės draudimui, tam kad būtų galima susigražinti pinigus iš valstybės, skatinantis investavimą, susigražinant GPM. Draudimą įmokėjęs jis, tačiau ieškovė sutartyje nurodė, kad į šias lėšas ji neturi jokių pretenzijų. Ieškovė apie šias lėšas žinojo, galėjo apskųsti sprendimą. Tuo momentu sutarties neturėjęs, bet po to pasiėmęs iš tėvų. Sutartis paskolos yra 2019 m., sudaryta tam, kad jis galėtų gražinti pagal teismo sprendimą pinigus ieškovei. Atsiimtus pinigus iš Aviva jis gražinęs tėvams, kuriuos jam tėvai po to paskolino. Visą santuokos nutraukimo sutartį derinę su ieškovės advokatu, nes ji su juo nebendravo. Buvo paskaičiuoti vaikų poreikiai, maksimum iš jo buvo priteista. Išlaikymo dydį dalinę po lygiai, tai vaikų poreikiai turėtų būti 340 Eur. Kai išsiskyrę, tai jis su vaikais bendravęs kas antrą savaitgalį, tiksliai negalintis pasakyti, gal ir dažniau. Jis paimdavęs vaikus tiek iš darželio, tiek iš mokyklos, kai ji išėjo iš namų. Po skyrybų jam buvo numatyti du šiokiadienių vakarai bendrauti su vaikais. Bendravę žymiai daugiau, negu dabar. Santuokoje vaikams valgyti gamindavo daugiau ieškovė, auklėdavęs jis daugiau. Jis jokių fizinių bausmių netaikydavęs. Mokindavęs juos į gyvenimą adaptuotis, mokindavęs ir darbų, važiuodavę žvejoti, ir plaukti, ir visas vaikų adaptavimas į gyvenimą buvo jo didžioji dalis. Didžioji pinigų dalis buvo skirta iš jo. Dvasinis ir fizinis tėvų ryšys su vaikais vienodas, neišskiriantis nei vieno vaiko. Berniukus adaptuoti į gyvenimą tikrai labiau sugeba tėvas, kuris yra autoritetas, kaip jis ir yra. Gyvenant atskirai jis duodavęs pinigų, mokėdavęs už darželius, būrelius. Priteistus alimentus jis mokėjęs pervedimais. Žinojęs, kiek ieškovei buto išlaikymas kainavo, nes ji rašė kad jai tiek ir tiek reikia pinigų vaikų išlaikymui. Duodavęs ir daugiau, ir vaikų gydymui davęs., vaikų būreliams grynais. Kodėl ieškovė iš Kauno išvyko gyventi kitur nežinantis, nesiderino, sužinojęs tik tada post factum, kai pasakė, kad vaikus turi pasiimti iš Gižų k. Geležinkeliuose pradėjęs dirbti 2017 m. lapkričio mėn.. Ieškovė apie tai žinojo, ir jo dydį. Atlyginimas jo buvo iš karto 2000 Eur. 170 Eur išlaikymo sumas yra pagal jo įsipareigojimus, jam turėjo likti paskola, neturėjęs už ką išmokėti 30000 Eur, juos reikėjo skolinti. Nuo santuokos nutraukimo jo padėtis ryškiai pablogėjo, ir į blogą pusę, nes dirbęs tą patį darbą, tik papildomai gavęs įsipareigojimų, tame tarpe ir pagal teismo nutartį. Kaip pasiėmęs paskolą buvo 6 proc. palūkanos, dabar minusinės. Po santuokos nutraukimo jis mokėjęs 260-300 Eur paskolos per mėnesį. Turimo kito nekilnojamo turto jis nenuomojantis. Tėvams gražinanti kiekvieną mėnesį po 850 Eur, nes jam niekas daugiau nedavė paskolų, greitųjų kreditų palūkanos didelės. Tėvai pinigus investavo, jo paprašius jie nutraukė sutartį, ir jam paskolino, jie turi iš kažko irgi gyventi, yra pensininkai. Paskolos palūkanos yra 25 proc.. Jo santykiai su tėvais yra draugiški ir šilti, jis jiems labai dėkingas, nes kitu atveju jis būtų mokėjęs į mėnesį po 8 proc..iš Credit info ar Big banko, per metus gaunasi 90 proc.. Kai skolinęs pinigus iš tėvų, jau buvo ieškovei gražinęs 20000 Eur, dar buvo likę 10000 Eur. Gražines iš pinigų, nuimtų iš Aviva fondo, tuo metu nebuvo sudarytos su tėvais jokios sutartys. Paskui jam reikėjo sudaryti sutartį, kadangi jis turintis įrodyti iš kur jis gavęs pinigus, nes kitaip negalintis įrodyti iš kur pinigus gavęs. Kitos jo išlaidos namo išlaikymas. Savo vardu automobilio neturintis, naudojasi. Namo išlaikymas į mėnesį kainuoja 100-120 Eur į mėnesį padalinus metams su komunalinėmis išlaidomis. Gyvenantis vienas. Kartais atvažiuoja draugė pas jį, kaip lygiai ir pas ieškovę, būna ir nakvoja. Kai draugė nedirba, tai būna ir, kai vaikai atvažiuoja. Ji draugė, ne sugyventinė. Su vaikais ji sutaria puikiai. Nežinantis, ar ieškovė apie ją žinojo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos – iš esmės pasikeitė vaikų charakteris, mentalitetas, matantis, kad kuo toliau tuo didesnis jis jiems autoritetas. Jie trokšta pas jį važiuoti, gyventi, nes ten jų draugai gyvena. Jiems yra priimtina aplinka, nes jie ten gyvena nuo pat gimimo. Į kaimą atvažiuodavo į metus tik 4 kartus. Kaime neturėjo draugų, išskyrus vieną, su kuriuo tuo momentu drausdavo abiem vaikams bendrauti, kol nebuvo išsiskyrę. Atvažiavus vaikai būdavo tik namie, su kitais vaikais nebendraudavo. Kalbant su vaikais, ji vieną myli labiau negu kitą, didžiajam liepia pastoviai nusileisti broliui, tai siaubinga auklėjimo klaida. Gyvenimą daro monotonišką. Jis prašantis vaikus išleisti pamatyti pasaulį, nori išvažiuoti su seneliais, ji sako neišleis. Gegužės mėn. neišleido M., sakė yra mokslo metai. Šis pasaulis yra dinaminis, vaikai turi žinoti, kada jiems pasimokyti daugiau, kada mažiau, kad pasiekti tam tikrą rezultatą. O ne įstatyti į rėmus, kaip daroma dabar, ir padaryti konservatoriškai. Jo manymu toks vaikų auklėjimas neišugdys jų šiam besikeičiančiam dinamiškam pasauliui. Dėl auklėjimo kalbėjęs su ieškove, nesileido iš viso į kalbas. Pasako, kad jiems mokintis sekasi ir taip blogai. Su tokiu auklėjimu vaikai nebus adaptuoti į šį dinaminį pasaulį, negalės nieko pasiekti. Jiems reikia duoti savarankiškumo auklėjant. Dėl vaikų saugumo pas ieškovę - ieškovė sako, kad vaikas važiuos iš Marijampolės iki Gižų stotelės, nuo kurios iki jų namų apie 2,5 km. jis eis pėsčiomis, ten perėjų nėra, tai tikrai nesaugu. Jo tėvai yra pensininkai, draugė dirba pamaininį darbą, visada vaikai bus saugiai pristatyti tiek į namus, tiek būrelius. Sakė mokyklos geros vaikai patenkinti, tai kokiu pagrindu vėl keičiama vaiko mokykla, Važiavęs į I. darželio išleistuves, pasibaisėjęs vaikų kontingentu, pabendravus, sakė nekoks buvo darželis. Tos mokyklos nieko gero. Vaikai nenoriai kalba apie ieškovės draugą, tai jam kelia didelį susirūpinimą –kodėl. M. iš viso nekalba, nepalaiko santykių nei su juo, nei su jo 2 vaikais, nesutampa jų interesai. Gali būti kažkas ne taip, už tai norintis, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. S. M. atvažiuoja, nakvoja, nesutaria. Nežinantis, ar tas vyras daro kokią nors neigiamą įtaką, nes vaikas darosi uždaras, nematęs nei kraujosruvų, nei, kad vaikas rūkytų ar pan. Paklausus vaikas iš karto nusisuka ir išeina. Manantis kad pora kartų ieškovė nuteikinėjo vaikus prieš jį, nes praeitą pavasarį M. nenorėjo važiuoti, bandęs klausti, buvo uždaras, paskui pasakė, kad buvo bloga nuotaika. Vaikai išsako, kad pas jį nori gyventi. Kodėl vaikų teisės rašo, kad ne, jis nežinantis, tame nedalyvavęs. Birželio 25 d. susiderinęs su ieškove, nes neina išeiti atostogų kada norintis, ar tokiu laiku galėsiąs pasiimti vaikus atostogų, ji sutiko. Kitą dieną parašęs prašymą atostogoms, jį patvirtino, o po trijų dienų jam ieškovė parašė, kad ne, nes vaikai dalyvaus jos įmonės šventėje ir jos brolio vaiko krikštynose. Jis nemanantis, kad šios šventės susiorganizuoja per dvi savaites, tai buvo konkretus sugadinimas jo bei vaikų atostogų kartu. Nenutrūkstamas protarpinis bendravimas visose psichologinėse literatūrose nesuteikia pilnavertiško vaikų ir tėvo ryšio. Iš eilės didesnis bendravimas duoda didesnį ryšį. Nustačius laikiną bendravimą, jis negavęs vaikų nustatytu laiku, todėl jos jau yra netinkamos jo atžvilgiu, ir pagal ugdymą ryšio su vaiku. Šiuo momentu ieškovės prašomo išlaikymo jis negalintis skirti. Kai baigsis 4 metų paskolos paėmimo terminas, tada bus galima galvoti, jeigu iš esmės jie bus reikalingi. Dabar niekas nepasikeitė dėl išlaikymo, kas numatyta CK. Visos ligos buvo prieš skyrybas. Turtinė padėtis jo pablogėjo, ieškovės pagerėjo, nors jis neprašantis mažinti, o sutinkantis tiek pat mokėti. Vaikų poreikiai dėl ligų nepasikeitė, nes jų naujų neatsirado. M. prolapsas nieko nepadidėjęs, net pagerėjo, nes nėra permušimų, nebuvo užfiksuota. Paskutinį kartą kai M. gulėjo klinikose, praleidęs su juo jis. Jis atsivežęs į testą ir prabuvę su juo, paskui kitą dieną atvažiavo ieškovė ir išsivežė. Jie buvo susitarę pasiimti tėvadienius. Kad jis neimantis, nevežantis, nebendraujantis, yra visiškas ieškovės melas. Pasiimdamas vaikus papildomai jis išleidžiantis maistui, papildomai kuras, kuriuo jis vaikus atvažiuoja pasiimti. Grubiai 80 km į vieną pusę. To nebuvo numatyta santuokos nutraukimo sutartyje, jau tuo jo padėtis pabloginta. 160 km po 0,25 Eur. už km, nes jis savo mašinos neturintis, nuomojasi. Kai prasidėjo bylos nagrinėjimas, gana dažnai atveža vaikus ir jam ieškovė. Prašantis nustatyti, kad pusę laiko vaikus atvežtų ji. Nes jis patiriantis išlaidas, ir jo atimamos iš vaikų, jos išleidžiamos į orą, teršiant tą pačią gamtą. Išlaidos-maistas, pramogos, buvo pateikti skaičiavimai, ir jų dar daugėja, mažiausiai 200-300 Eur į mėnesį, neskaitant, kad jis juos išleidžia į Turkiją, prie jūros atostogauti su jo tėvais. Jis apmokantis, tėvų tik vargas arba džiaugsmas. Sutinkantis, kad vaikams pradėjus studijuoti, išlaidų bus daugiau, tuo momentu jis neturės paskolos, jam bus lengviau ir daugiau prisidėsiąs. Jis sakę prisidėsiąs prie paruošimo mokslams. Nesutinkantis mokėti daugiau negu 170 Eur, nes nepadidėję poreikiai, jo padėtis sublogėjusi, ir neturintis iš ko. Ieškovės padėtis pagerėjo, gavo namą ir 30000 Eur. Jis matęs namo remonto projektus, jis buvo renovuotas, pakeistas visas stogas, visos perdangos, išorė visa pakeista, vidus perdažytas, viskas naujai padarytas, jis matęs viską, dar kai kur padėjęs renovuoti, kalęs dailylentes, dažęs. Jis turinti statybos išsilavinimą, STR atestatus. Buvo visa elektra pakeista. Buvo pakeisti vamzdynai. Mūrinis namas, 2014 m. buvo apšildytas, pakaltas dailylentėmis, pakeistas stogas- gegnės, danga, pakeisti langai. Keistos grindys. Antro aukšto nebuvo, buvo jame įrengti du kambariai, laiptinė. Kai važiuojantis vaikų pasiimti į vidų neinantis, nebuvęs. Pasiimantis lauke, vaikai būna aprengti, rankpinigių neduoda. Pasiklausinėjantis vaikų, kaip auklėjami, buvo nustatyta, kad už gerą darbą gaus pinigėlių. Sakė išleido bulkutėms, maistui. Pas jį kai vaikai susirenka iš dovanų, perkama paspirtukai, telefonai, monitoriai, apčiuopiami daiktai. Vaikai susirenka pinigėlių, ir pridedantis jis. Kai vaikai gyvena Gižuose, jis pirkęs telefoną M., 300 su viršum Eur. Po 20 eur padovanojo tradiciškai seneliai, kažkiek jo draugė, ir likusius prisidėjęs jis. Gimtadienio dovana jo buvo 50 Eur. Senas telefonas buvo blogas, nėjo susikalbėti, jis nevežė žaidimų. Buvo nupirktas I-phone, buvo prisidėta 200 Eur., čia ne gimtadieniui. Pirkęs laikrodį. Važiavęs su vaikais į Anykščius, batutų parką, filmus, nesakantis, kad kiekvieną savaitgalį, nes auklėjimas nereiškia lepinimas. Pas jį vaikai ir padirba, ir žolę nupjauna, tam nupirkęs akumuliatorinę žoliapjovę, kad vaikai mokintųsi, adaptuotųsi. Dabar mokinasi pjauti mažasis. Taip reikia auklėti, o ne sėdėti prie kompiuterio ir valgyti bulkutes. Kai gyvenę kartu su ieškove, tai vaikai eidavo 1-1,5 mėn. vieną kartą, bet dabar kai nuvedęs, tai vaikas nebuvo turbūt 3-4 mėnesius. Išlaidos - būreliai, maistas mokykloje ir namie, tos pačios pramogos, ir važiavimas į kaimą, daugiau vaikai pramogų neturėjo. Rūbai buvo perkami truputį didesni, kad greit neišaugtų, tai dviem sezonams vienas kartas. Antras vaikas kai kuriuos daiktus pasiimdavo. D. I. pasakė, kad kuprinės neims, nes brolio labai patiko. Tikrai rūbus perka ieškovė ne kiekvieną mėnesį. Rūbams išleidžiamos sumos metams yra 300 Eur, tai vaikas jau bus aprengtas visiškai. Daugiau kaip 340 Eur kiekvienam vaikui neišleisdavę. Jis sutiksiantis, kad vaikai gyventų pas jį ir jis gautų 170 Eur išlaikymą iš ieškovės, net to prašantis. Bendravimo su vaikais metu išsiaiškinęs, kad jie nori gyventi su juo. Vaikai tarpusavyje sutaria blogai, pykstasi, yra neauklėjami būti kartu. K. I. grįžo iš Turkijos, kur buvo su seneliais, kai nuvežęs vaiką į kaimą jie tada susipyko. Po to vėl kažkada susipyko, taip susikvirčijo, kad M. buvo iššauktas dusulio priepuolis, išvežtas į klinikas, nustatytas nervinis šokas, kurį išprovokavo brolis, kadangi ieškovė netinkamai auklėja vaikus sutarti tarpusavyje. Pas jį vaikai lankytų prie pat esančias mokyklas- Vileišio, prašymų neparašęs, negali bėgti prieš teismą. Dėl ieškovės pateiktų išlaidų, jo yra 170 Eur, o ieškovės 122 Eur. Pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, ieškovė turėjo tokius kvitus siųsti jam, bet to nedarė. Dėl sprendimo nevykdymo nesikreipęs į antstolį. Dėl ieškovės pateiktų gegužės mėn. išlaidų, jis yra pateikęs skaičiavimus, tai yra vienkartinės momentinės išlaidos. Jo turtinė padėtis pablogėjo, kad jis pasiėmė iš 20000 Eur paskolą dėl teismo nutarties. Jam liko visas gyvenamasis namas, kurį pardavinėjantis už 10000 Eur. Laikrodį pirkęs Ignui. Kelionė kainavo kokia 350 Eur. š.m. gegužės mėn.. M. gal buvo 400 Eur, plius jis važiavo į Preilą. Už keliones sumokėjo motina, jai padavęs grynais. Aviva sutartis buvo nutraukta dėl to, kad pinigai buvo tėvų ir jam reikėjo atiduoti ieškovei kaip kompensaciją. Tada santuoka dar nebuvo nutraukta, bet brendo daug metų. Nuėmęs pinigus, nes žinojęs ko ieškovė norės, buvo jau kalbėję. Nuėmęs tam, kad turėtų iš ko pasiskolinti. Yra skambinęs dėl vaikų mokytojams. 2018 m. nesudaręs paskolos su tėvais, nes nebuvo teisminio proceso. (2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 44 min. 40 sek.-1 val. 56 min. 14 sek.). Buvo susirašinėjimas, ne ekspromtu tie pinigai aptarti, buvo atsiųsta ekselinė lentelė, buvo nurodytos sumos, kurias ieškovė pasiskaičiavusi, net ne po 170 Eur, o mažiau, buvo sutikęs mokėti daugiau po 170 Eur. Kai vienas pasiūlė gerokai daugiau, kitas pasiūlė gerokai mažiau, prašė po 200 Eur, pasiūlęs po 100 Eur. Kai gyvenusi Kaune ieškovė, vaikus paimdavęs kai tik galėdavęs, dažnai. Namą planuojantis parduoti ir dabar, pardavinėjantis per agentūrą. Jeigu teismas priteis vaikus, tai nepardavinėsiantis, arba nusipirksiąs kitą. Kiek pernai bendravęs su vaikais tiksliai neatsimenantis, bet skambinęs, važiavęs, bendravęs. Paskolą ėmęs pirmai kompensacijai iš tėvų, kai dar nebuvo pirmos sumokėjęs. Turimos namo dalies nenuomojantis, skelbimo netalpinęs. Išlaikantis jis. Žiemą kainuoja, kai reikia palaikyti minimalią temperatūrą. Namo dalis, dujinis šildymas, palaikantis tokią temperatūrą, kad neužšaltų. Namo dalį laikantis vaikų studijoms, jeigu atvažiuos studijuoti. Lygiai taip jam buvo paliktas jam, paliksiąs ir savo vaikams. Po praeito posėdžio kreipęsis dėl vaikų mokslų į Kauno P. V. vidurinę mokyklą. Prašymo nepateikęs, nes neturi vaikų dokumentų, kad kažkuris vaikas gyvens su juo, nėra teismo sprendimo. Ten yra progimnazija. Netinkamas auklėjimas, nesaugi aplinka pasiekti iš mokyklos gyvenamąją vietą, nėra visuomeninio transporto, žiūrint į ateitį, niekas pas ją negali padėti, jeigu kada reikia atvežti vaiką. Kieme yra neaptvertas tvenkinys, kuriame bet kada gali kažkas atsitikti. M. moka plaukti, I. ne, tačiau tai nuo nelaimės neapsaugo. Jis manantis, bei aplinkiniai mano, kad jis rūpinasi, auklėja vaikus tikrai gerai, atsakingai. Drausminės nuobaudos jokios nebuvo taikytos. M. lankė P. V. vidurinę mokyklą, į kurią jis norėtų ir toliau leisti. Ten buvo jo labai daug draugų, nes į tą pačią mokyklą ėjo jo darželio draugai, nes buvęs darželis ir mokykla yra toje pačioje gatvėje, tik per pusę kilometro.(2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 2 min. 41 sek. - 13 min. 08 sek.) Jam atsigaivino atmintis, ir tikrai buvo pasakyta aiškiai 200 Eur, po 100 per mėnesį kiekvienam, ir dėl to buvo nusiųsta. Tada prasidėjo susirašinėjimas kiek reikia pinigų. Tada atsirado ekselinės lentelės, iš kurių ten viskas aiškiai matyti kad vienam 130 Eur, kitam 120,130,140 Eur. Jis sutikęs vaikui duoti 170 Eur. Prie visų skaičiuotų ieškovės pinigų jis pridėjęs. Jai dabar nereikės mokėti už darželį, už kurį 60 Eur. Tikrai viskas yra apskaičiuota, viskas sąžiningai ir net daugiau į priekį pagalvota. Iš pradžių jis sutikęs po 100 Eur. Kokios tuo metu buvo jo pajamos, neatsimenantis. Jis atsižvelgęs į savo pajamas. Jis jau liepos pabaigoje žinojęs, kad eisiąs į dabartinį darbą, laukęs pažymos iš VSD. Žinojęs, kad gausiąs 2000 Eur, bet sutaręs buvo su ieškove sumą, kokios jo bus išlaidos atiduodant kompensaciją. M. gyvena su ieškove, todėl jis negalėjo tiesiogiai jam pasakyti, kad norėtų gyventi su tėvu, bet norėtų žymiai daugiau matyti su tėvu, kaip buvo numatyta skyrybų sutartyje, kad jis galėtų vaikus pasiimti ir šiokiadieniais po mokyklos ir vakare atvežti. Prašanti atsižvelgti į vaiko nuomonę ir vaiko gyvenamąją vietą priteisti su juo. Fiziškai dėl atstumo jis negalintis su vaikais bendrauti šiokiadieniais. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 27 min. 54 sek.-1 val. 32 min. 15 sek.).

Atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovė deklaruoja tai, kad vaikų pablogėjo sveikata, tai atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad matyt netinkama yra vaikų priežiūra. Kuomet šalys siekia santuoką nutraukti bendru sutikimu, tai per daug nesigilina į problemas, žino, kad ir tėvas ir motina gali gerai pasirūpinti, tačiau priešieškinis yra ne principo reikalas, o pačios atsakovės deklaruojama, kad jai per daug sudėtinga iš 170 Eur. išlaikyti vieną vaiką. Atsakovas teigia, kad gaudamas iš ieškovės 170 Eur. jis gebėtų tinkamai užtikrinti vaikų pragyvenimo lygį, žymiai didesniame mieste, kur ir pragyvenimo lygis yra šiek tiek kitoks. Pačios ieškovės paaiškinimai buvo vada būtent reikšti tokį priešieškinį dėl sveikatos pablogėjimo, ir juo labiau nėra tokių duomenų, kad per visą tą laikotarpį atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą rūpintis vaikais, juos išlaikyti. Pati ieškovė deklaruodama tai, kad atsakovas mažai bendrauja, tai prisiėmė dalį rizikos, kadangi išvykdama gyventi už daugiau negu 100 km. Atsakovui dirbant atsakingą darbą, darbas yra nuo 8 val. iki 17 val., kartais būna susirinkimai ar pasitarimai vyksta ir Vilniaus mieste, tai pati užkirto kelią tėvui tinkamai pastoviai bendrauti su vaikais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė pati reikšdama ieškinį, tikindama, kad atsakovas netinkamai atlieka savo pareigas, vietoj, kad vaikus išleisti atostogauti su tėvu, ji vaikus vežasi į krikštynas, kažkokius susitikimus giminių. Ieškovė teigdama turėtų gerai pagalvoti ką ji teigia. Yra visi pagrindai pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, kadangi iš esmės vaikų gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi, ten pripratę gyventi, ten turi savo draugus, mokykloje taip pat turi klasės draugus, jiems nebus svetima aplinka, kadangi faktiškai pati ieškovė pakeitė vaikų gyvenamąją vietą tiktai metai laiko, todėl mananti, kad vaikai gimę ir užaugę toje vietovėje, jiems ji yra įprasta. Tėtis būdamas pats atsakingas, jis galės tinkamiau pasirūpinti ir pačiais vaikais. Vaikai paprastai nuo 8 iki 17 val. vaikai būna ugdymo įstaigoje. Kiekvieną vakarą tėvas galės tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Jeigu jam būtų koks pasitarimas Vilniaus mieste, Kaune gyvena atsakovo tėvai, kurie galėtų valandą ar dvi pasirūpinti vaikais. Šiai dienai ieškovė gyvena viena, vaikai visą vasarą didesnį laiko tarpą praleisdavo vieni. Kas jais tada pasirūpino, ar tinkamas yra motinos elgesys su vaikais, tinkama priežiūra, nelabai. Bet psichologei priėjus prie ieškovės, kaip jie teigę, ieškovės prioritetas yra vienas vaikas, kai būna vienas vaikas mylimesnis, t.y. I.. Tai akcentuojama, nes psichologei paklausus, pirmiausia buvo paminėtas I. B., po to M.. Natūralu, kad tėvų santykis su vienu iš vaikų gali būti artimesni, bet tokių duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais, yra išgalvota iliuzija. Jau santuoka seniai nutraukta, o ieškovė atsimena turtinius santykius. Ieškovė visą ilgą procesą grindžia principais, kuriuos perkelia į vaikų kasdienybę, vaikams darydama neigiamą žalą. Tai atsilieps jų psichologinei būklei. Vienas vaikas jautresnis, turėtų ieškovė net prie vaikų nedemonstruoti, kad vienas vaikas yra artimesnis. Iš vaikų elgesio koridoriuje galinti sakyti, kad ieškovė netinkamai rūpinasi.(2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 13 min. 15 sek. - 18 min. 40 sek.)

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kaip pasisakęs LAT, vaikų išlaikymui turėtų būti skirtinas minimalus darbo užmokestis. Todėl šiuo atveju palaikantys ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo - santuoka nutraukta abiejų šalių susitarimu, ir jų susitarimu buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su motina. Nėra aišku kokios pasikeitė aplinkybės per tą visą laiką, nei iš tėvo , nei iš motinos pusės VTAS nėra gauta kažkokių vaiko teisių pažeidimų, ar duomenų, kad motina ar tėvas netinkamai atliktų pareigas prieš vaikus, tad manytina, kad motina tinkamai atlieka savo pareigas. Kitų priežasčių, dėl ko su motina negalėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu, VTAS nuomone nėra. Jokių reikšmingų aplinkybių atsakovas neįvardino. Vaiko tėvas norą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, pareiškė tik po to, kai buvo pateiktas ieškinys. Vaikams pas motiną yra saugu, ji tinkamai atlieka motinos pareigas. Vaikai konkrečiai neišsakė, kad nori gyventi su tėvu. Ieškovė pateikė visus išlaikymo poreikius patvirtinančius, net sąskaitas pateikė teismui. Esminis pasikeitimas, tai padidėją vaikų poreikiai. Ji vaikų poreikių netyrusi. Plius pasikeitė vaikų turtinė padėtis. Vaikas gali būti namuose nuo 6 metų, vykti autobusu taip pat. Mieste važiuoja vaikai irgi su autobusais visi. Žmonės gyvena prie ežerų, ir upių, jų niekas neužtveria. Motinos teigimu ji vaikų vienų neleidžia. Nėra tokių reikalavimų, kad namuose tvenkinys būtų aptvertas, čia vaikų reikalas kaip apsaugoti vaikus. Jie vertinantys, ar tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai turi atskirus kambarius (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 35 min. 51 sek.-1 val. 45 min. 16 sek.).

Teismo posėdyje dalyvaujant teismo psichologei S. B. buvo išklausyta šalių nepilnamečio vaiko M. B. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 22 min. 30 sek.- 1 val. 7 min. 30 sek.) ir I. B. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 11 min. 03 sek.-1 val. 18 min. 34 sek.) nuomonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Su tuo ieškovė nesutinka. Dėl to prieštarauja ir institucija duodanti išvadą byloje.

CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (3.177 straipsnis). Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

R. K. apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu, nustatyta, kad santuokos nutraukimo byla tarp šalių buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, abiejų šalių bendru sutarimu nutraukta jų 2007 m. liepos 21 d. sudaryta santuoka, patvirtinta jų 2018 m. sausio 24 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 skyriaus 1 punkte nustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų M. B. ir I. B. gyvenamoji vieta nustatoma su mama V. B. (dabar K.) (e. b. 1 t., 10-15). Tai reiškia, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santuokos nutraukimo metu nekilo, ir ji buvo nustatyta abiejų tėvų laisva valia. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas sutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu kartu su ieškove, nepaisant to, kad ji tuo metu gyveno nuomojamame bute, ką patvirtino tiek ieškovė teismo posėdyje, tiek matyti iš teismo sprendimo, kai pats tuo tarpu liko gyventi nuosavame jam nuosavybės teise priklausančiame name, kur vaikams gyvenimo sąlygos būtų buvę neabejotinai geresnės. Kad jokio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nutraukiant santuoką nebuvo, nurodė ir pats atsakovas teismo posėdyje, teigdamas, kad jis neprieštaravęs ieškovės norui pasiimti vaikus, nes motina yra motina, norėjo ir pasiėmė, nenorėjęs aštrinti situacijos, nes jam buvo kviečiama policija. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis šio klausimo nekėlė ir vėliau, ieškovei su vaikais gyvenant nuomojamame bute, bei 2018-07-01 išsikrausčius gyventi į Gižų k., Vilkaviškio r. sav.. Priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu atsirado tik ieškovei padavus ieškinį teismui, kuriuo siekiama padidinti išlaikymą vaikams nuo 170 Eur iki 250 Eur., bei prašant nustatyti detalesnę bendravimo tvarką. Dėl to preziumuojama, kad iki ieškinio padavimo atsakovą tenkino tiek vaikų gyvenamoji vieta, tiek bendravimo tvarka su jais, ko atsakovas savo veiksmais ir nepaneigė. Atsakovas ieškovės ieškinio padavimą savo priešieškinyje traktuoja kaip, kad ieškovei yra per sunku išlaikyti vaikus, pasirūpinti tinkamai jų ugdymu, sveikatos problemomis, jų poreikiais, dėl ko jis atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali jiems užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, jo gaunamos pajamos ir darbo grafikas leistų geriau pasirūpinti vaikais, jų gerove, t. y. įvardina kaip ieškovės nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti vaikais, dėl ko jis gali pasiimti vaikus ir jais rūpintis. Tačiau kaip rašytinius įrodymus, kad sugeba rūpintis vaikais, ieškovė pateikė M. M. mokyklos - darželio 2019-05-15 I. B. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad I. auga darnioje aplinkoje, prižiūrimas, drabužiai tvarkingi, švarūs, atitinka sezoną. Berniuko mama rūpinasi auklėjimu, jis su mama bendrauja labai artimai, mandagiai, mama jam aiškina elgesio normas, yra jam autoritetas. Nuolat domisi sūnaus pasiekimais, elgesiu, lankosi tėvų susirinkimuose. Pasiimdama vaiką, paklausia, ar nieko netrūksta. Pilnai aprūpintas mokymosi priemonėmis. Tėčio matyti neteko, niekada su mokytojomis nebendravo, nesidomėjo vaiko ugdymu, nedalyvavo vaiko gyvenime ir ugdyme mokykloje. I. turi grupėje draugų. Lanko krepšinio treniruotes, anglų kalbos pamokėles (e. b. 2 t., b. l. 178). M. M. mokyklos - darželio 2019-05-15 M. B. charakteristikoje nurodyta, kad mokytoja su mama V.bendrauja reguliariai, dažnai, skambina ir klausia apie sūnaus savijautą, mokymąsi bei kokia pagalba reikalinga, nuolat rūpinasi tiek fizine, tiek emocine vaiko sveikata. Šeimoje kuriami patikimi ir tvirti tarpusavio ryšiai, nes M. su mama dažnai kalba telefonu, rašo žinutes. Mama daug laiko skiria jo ugdymui, padeda moksle, leidžia į būrelius, nuolat bendrauja su mokytojais, jungiasi prie dienyno, dalyvauja klasės susirinkimuose, šventėse (e. b. 2 t., b. l. 180). Kad jais nesirūpintų mama, nenurodė ir teismo apklausti patys vaikai.

Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į priešieškinį teiginiu, kad ieškovas priešieškinyje nepagrindė kokias jis geresnes gyvenimo sąlygas sukurtų savo vaikams. Vaikų gyvenamoji vieta gali būti keičiam esant ne bet kokių sąlygų pasikeitimui, bet jos turi pasikeisti iš esmės. Vien tai, kad jis gauna didesnį atlyginimą negu ieškovės, nėra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Be to ši aplinkybė nėra pasikeitusi, kadangi atsakovas pats nurodė teismo posėdyje, bei rašytiniai dokumentai patvirtina, kad jis gerą jau atlyginimą gauna nuo 2017-11-20, bei jis tvirtino, kad jau žinojo apie naujas pareigas ir gausiantis 2000 Eur atlyginimą dar prieš derantis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Bylos duomenimis gyvenimo sąlygos tiek ieškovės, tiek atsakovo yra daugmaž vienodos, iš esmės nieko nesiskiria, išskyrus tai, kad atsakovas dabartinį savo gyvenamąjį namą pardavinėja, nors jo teigimu jo neparduotų, jeigu vaikai gyventų pas jį. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatoma konkrečioje gyvenamojoje vietoje, o su konkrečiu tėvu, kuris vaikams turi užtikrinti tinkamą aplinką. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovė, išvykdama iš Kauno į Gižus, siekė vaikams sudaryti tinkamesnes gyvenimo sąlygas, turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, jaustis saugiems dėl savo ateities, turėti savo namus, o ne nuomojamą laikiną būstą Kaune, neleidžia teigti, kad ji sudarė vaikams blogesnes gyvenamąsias sąlygas negu turi atsakovas Kaune. Teismas sutinka, kad vaikai gyvendami Kaune galbūt turėtų geresnes sąlygas užsiimti įvairesne užklasine veikla, galbūt geresnėmis sąlygomis lankytis kultūriniuose renginiuose, užsiimti savo mėgstama veikla, tačiau vien toks materialinis pagrindas nėra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pagal miestą, o ne pagal vieną iš tėvų, tokios teismų praktikos nėra. Ieškovė išsamiai paaiškino, kad vaikai lanko būrelius ir Marijampolėje, kuri yra netoli apie 10-12 km nuo vaikų gyvenamosios vietos, kas įvertinus paties Kauno atstumus ir kamščius eisme, yra analogiškoje padėtyje kaip ir Kaunas laiko ir kurų sąnaudų prasme. Be to iki Kauno atstumas nėra didelis, apie 70 km. autostrada, dėl ko į bet kuriuos renginius Kaune ieškovė vaikus gali nuvežti pačios vairuojamu automobiliu.

Teismui apklausus psichologo pagalba vaikus, M. B. nurodė, kad jis turi tris draugus geriausius mokykloje (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 23 min. 45 sek.-23 min. 55 sek.); kai gyvenęs Kaune, turėjęs 2-3 draugus (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 25 min. 40 sek.-25 min. 50 sek.), t. y. tiek Kaune, tiek Gižuose jis turi draugų. Nurodė, kad jam geriau gyventi kaime, nes nėra triukšmo, gali važinėti, nes mieste su dviračiu ir paspirtuku nelabai yra šansų, kad nesusižeisti (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 25 min. 12 sek.- 25 min. 28 sek.). Jo mama yra gera, nuperka daug visokių dalykų. Tėtis labai geras irgi, neseniai padovanojo monitorių, dažnai vedasi pavalgyti skaniai (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 26 min. 03 sek.-26 min. 27 sek.). Dar kol kas jam patinka gyventi pas mamą, todėl norėtų gyventi pas ją, tačiau dažniau norėtų susitikti su tėčiu 4-5 kartus per savaitę (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 28 min. 28 sek.-28 min. 39 sek.). Norėtų dažniau matytis su tėčiu, gal 4 dienas, tačiau reikia į mokyklą (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 26 min. 50 sek.-26 min. 58 sek.). Jeigu persikeltų į Kauną, viskas gal taptų greit gerai, tačiau trūktų draugų, nežinantis, kas pasikeistų daug. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 30 min. 40 sek.-30 min. 54 sek.) Pas mamą jam patinka, kad yra didelis kiemas, turintys didelį sodą, kuriame daug obelų, kriaušių netgi. Ten viskas gerai nėra ką keisti. Turinti atskirą kambarį. Pas tėtį nervina, kad jis daug plepa. Pas mamą turintis užsidėti atšvaitą. Taip pat nešiukšlinti, bet sunkiai sekasi šitai. Pas tėtį panašios taisyklės. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 31 min. 55 sek.-34 min. 07 sek.). Daug smagių įvykių su mama, tiksliai neatsimenantis visų. Su tėčiu irgi daug, važinėjantys, į zoologijos sodą, patiko (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 36 min. 10 sek.-36 min. 40 sek.) Bendraujantis savaitgaliais su tėčiu, kartais nuveža mama, kartais tėtis pasiima (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 29 min. 45 sek.-25 min. 51 sek.). Namuose, jeigu pamokų nesuprantantis, tai pasiklausantis mamos (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 31 min. 20 sek.-25 min. 32 sek.). Jeigu mokykloje nesiseka, mama sako prastokai, reikia pasimokinti, einantys truputį parašyti. Tėtis irgi panašiai, tada abu skaitantys knygą. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 37 min. 05 sek.-37 min. 20 sek.). Jeigu jis būnantis geras, tai ir brolis jam būna geras. Kartais susipykstantis, prasivardžiuojantis, bet brolis geras, jam labai patinka. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 43 min. 54 sek.-44 min. 15 sek.). Kai susipykstantis su broliu, tai truputį pasistumdosi, pažaidžiantys su telefonu, kompiuteriu, po to vėl geri draugai. Mama drausmina, sako nesipykti. Bus viskas gerai, paduoda kokį žaislą, ir vėl pradedantys žaisti. Iš mamos gavęs barti labai seniai, gal 4 metų. mama brolio nebara, tik kad pakelia balsą, paima daiktus, jam kompiuterį, broliui telefoną, atsiprašantis ir vėl viskas gerai. Dažniausiai abu prisidirbantys ir gaunantys iš mamos. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 45 min. 00 sek.-47 min. 07 sek.). Teismas įvertinęs šiuos M. B. teiginius, daro išvadą, kad jo nuomonėje vyrauja materialiniai dalykai, o ne dvasiniai dalykai. Natūralu, kad jis labiau pasiilgsta kartu negyvenančio tėvo. Teismas nenustatė, kad vaikas dėl kažkokių materialinių ar dvasinių dalykų teiktų pirmenybę vienam iš tėvų, jokių esminių aplinkybių, kad vaikui būtų daug geriau gyventi su vienu iš tėvų, taip pat nenustatė, kad jis toliau negalėtų gyventi su motina ieškove, ir su ja nenorėtų gyventi, o norėtų gyventi su atsakovu.

Šalių sūnus I. B., jį apklausus psichologo pagalba nurodė, kad brolis yra geras kai su juo pažaidžia, o ne geras, kai tiesiog sėdi prie kompo (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 13 min. 15 sek.- 1 val. 13 min. 22 sek.). M. V., graži, gera. T. M. geras. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 13 min. 22 sek.- 1 val. 13 min. 40 sek.). Norintis gyventi su mama. Anksčiau gyvenęs Kaune. Labiau patinka gyventi čia. Čia yra gera mokykla. Į mokyklą norintis eiti Kaune, kodėl nežinantis. Gyventi norėtų Gižuose. Nežinantis kur norėtų gyventi, ar su tėčiu Kaune, ar su mama Gižuose, gal labiau su mama. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 15 min. 14 sek.- 1 val. 17 min. 11 sek.). Teismas įvertinęs vaiko I. B. paaiškinimus, nenustatė, kad jis galėtų motyvuotai išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bei nenustatė, kad jis norėtų gyventi būtent su atsakovu. Iš pačios vaiko apklausos matyti, kad jam šis klausimas yra itin jautrus, dėl ko jis vengė atsakyti į kai kuriuos klausimus, nors į nesusijusius klausimus atsakinėjo su didesniu noru.

Ieškovas faktų, kad vaikams aplinka tapo nesaugi pas ieškovę, nenurodė priešieškinyje, tačiau duodamas teismo posėdyje paaiškinimus, nurodė tai, kad jos kieme yra neaptvertas tvenkinys, ir reaguodamas į ieškovės paaiškinimus parengiamajame posėdyje, nurodė, kad vaikui nesaugu viešuoju transportu vykti iš mokyklos namo, taip pat nurodė galimą įtaką naujo ieškovės draugo. Apklaustas teismo posėdyje vaikas M. B. nurodė, kad namuose turintys prūdą, geras, reikėtų pravalyti vandenį. Mama nelabai leidžia jame maudytis, bet pagal jį viskas jam gerai tam prūdui. Mokantis plaukti, baseiną lankantis 4 metus. Prūde nelabai, bet su tėčiu dažniau važiuojantis dažniai, per atostogas beveik kiekvieną dieną maudęsis. Namie turintys baseiną, tai brolis jame mokinasi plaukti, jam ten užtenka. Prie prūdo nueinantis su draugu žvejoti, jie pagauna, o jis ne, jam nesiseka. Einantis su mama, mama būna netoli pavėsinėje, o jis ant tiltelio žvejojantis. Vienas nelabai einantis, mama neleidžia, visada atsiklausiantis, labai retai leidžia. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 48 min. 00 sek.-51 min. 00 sek.). Į mokyklą nuveža mama, o namo parvažiuojanti su autobusu. Važiuoja kartu draugas, kuris yra penktokas. Iš pradžių buvo baisoka, dabar pripratęs. Jam patinka važiuoti labai. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 6 min. 10 sek.-1 val. 6 min. 40 sek.) Tėtės draugės vardas Žaneta, jam ji labai patinkanti, ji visada gera, nuperkanti visą laiką saldainių, kai atvažiuojantys. Ji žaidžia kartu, ir su Ignu, labai gera, patinka. Namuose pas mamą draugas nelabai atvažiuoja. Jis patinka, bet kartais toks neįdomus. Jis labiau patinka Ignui, o jam pačiam Žaneta. Po trijų mėnesių, kai išsiskyrė, mama jau buvo jį susiradusi. Dabar nelabai, nes truputį atokiai laikosi. Jis turi du vaikus berniukus, vienam 8, kitam 7 m. Su jais žaidžiantis lauke, namuose nelabai. Kartais jie lieka nakvoti. (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 54 min. 15 sek.-59 min. 00 sek.). Teismas įvertinęs vaiko M. B. paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovė rūpinasi jo saugumu, neleidžia eiti vienam prie prūdo, neleidžia jam maudytis, jis motinos klausia, o jei eina, tai motina būna kartu, jis be to moka plaukti. Taip pat matyti, kad jis autobusu važiuoja ne vienas, o su vyresniu draugu. Be to nenustatyta, kad jam kokiu nors būdu neigiamą įtaką darytų, ar keltų pavojų jo saugumui ieškovės draugas. Ieškovė taip pat paaiškino, kad rūpinasi vaikų saugumu dėl prūdo, kad vaikai žino, kad į jį negali net kojos kišti, ji pamelavusi vaikams, kad vanduo užterštas, jie niekada vieni nelenda, jeigu kartu einantys, tai pažvejoti, jos paaiškinimas iš esmės sutapo su M. B. paaiškinimu. Taip pat ieškovė patvirtino M. B. teiginius dėl jo draugo, teikdama, kad jis galbūt pavydi kaip berniukas motinos, tas draugas su jais negyvena, ir ji kol kas su juo nieko neplanuoja, jis atvyksta retai. Taip pat ji paaiškino dėl vaiko vykimo vienam iš mokyklos, teigdama, kad M. grįžta vienas su viešuoju mikriuku labai patogiai ir saugiai, mokykla yra prie IKI įvažiavimo, net nėra didelės gatvės, kurią reikia pereiti, atsistoja stotelėje ir parvažiuoja iki Gižų centro, ir jam pareiti kokie 250 m.. Sustoja prie seniūnijos, jos tėtis dirba seniūnijoje, visada susitinka, arba tėtis jos atvažiuoja pasižiūrėti kad grįžęs. Visada susiskambinanti, kada jis grįžta. Taip kaip kiti vaikai iš kaimo 3-4-okai, grįžta iš mokyklų, taip ir jos pradėjo šiemet grįžinėti. Nematanti čia jokių problemų. Nesaugumas yra visame gyvenime. Tokio amžiaus vaikus leidžia įstatymai paleisti vienus, ir su mokytojais yra kalbėta, ir su specialistais, kad vaikas yra pakankamai savarankiškas, visi kaimo vaikai važiuoja taip. Institucijos duodančios išvadą - vaikų teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikas gali būti namuose nuo 6 metų, vykti autobusu taip pat, žmonės gyvena prie ežerų, ir upių, jų niekas neužtveria, motinos teigimu ji vaikų vienų neleidžia. Nėra tokių reikalavimų, kad namuose tvenkinys būtų aptvertas, čia tėvų reikalas kaip apsaugoti vaikus. Nėra pagrindo nesutikti su vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone. Pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 str. vaikui nesaugi aplinka – vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių, t. y. ši įstatymo nuostata nesaugią aplinką apibrėžia ne kaip techniškai nesaugią, o kaip nepriežiūrą, naudojamą smurtą, bei kitus socialinės rizikos veiksnius, pvz. girtavimą ir kt. Teismui nepavyko rasti teisės aktų reglamentuojančių techniniu požiūriu vaikų gyvenamąją vietą, to nenurodė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Šio įstatymo 31 str. 8 d. nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, kas rodo, jog virš šešių metų vaikas gali būti be suaugusių priežiūros, t. y. būti namuose, bei važiuoti autobusu. Iš M. B. apklausos matyti, kad jis yra drąsus, pasitikintis, mąstantis vaikas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis negali būti vienas namuose ar važiuoti autobusu.

Ieškovės pateiktame 2019-04-26 medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad M. B., (duomenys neskelbtini) patyrė vidinio pirštakaulio lūžį žaisdamas krepšinį apie 14 val., konsultacijos laikas 2019-04-26 17:33 val. ( e. b. 2 t., b. l. 181-182), kas rodo, kad vaiku atsakovo namuose nebuvo pasirūpinta laiku, jis nenuvežtas iš karto po traumos pas gydytojus.

Nevisiškai sutiktina su atsakovo priešieškinio teiginiu, kad vaikams jų gyvenamosios vietos pakeitimas nesukeltų papildomų stresų ir nepakenktųjų teisėtiems interesams, kadangi jiems ši gyvenamoji vieta būtų įprasta, nes jie čia gimė, augo, praleido savo didesnę gyvenimo dalį, kadangi atsakovo nurodytoje vietoje vaikai jau nebegyvena du metai laiko, jų dabartinis amžius yra sąmoningesnis, negu anksčiau, susiradę naujų draugų, pradėję eiti į mokyklas, o du metai tokiame amžiuje yra psichologiškai daug daugiau negu tarp suaugusių, jie pripratę prie naujos vietos, juos laiko savo namais. Be to jie jau per tokį laiką yra pripratę, kad nebegyvena su tėvu, o jų atitraukimas nuo motinos, vėl pažeistų jų susiklosčiusius jausmus, jie vėl patirtų iš naujo išsiskyrimo skausmą su vienu iš tėvų, būdami gana dar jauno amžiaus.

Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgdamas, kad nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama tik išimtiniais atvejais, nustatant, kad dabartinėje vaikų gyvenamoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi ir tolimesnis gyvenimas joje su vienu iš tėvų neatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, kad abu tėvai turi vienodas teises į vaiko auklėjimą ir priežiūrą, nei vienam iš tėvų nėra teikiama išankstinė pirmenybė, siekiant kuo mažiau traumuoti vaikus, daro išvadą, kad vaikų gyvenamoji paliktina su ieškove pagal vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą iki šio laiko, bei priešieškinis dėl šio reikalavimo yra atmestinas. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nekeistina, todėl atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams, atsakovą paskiriant šių lėšų tvarkytoja, nėra tenkintinas, ir priešieškinis šioje dalyje taip pat atmestinas.

IV. Dėl išlaikymo vaikams padidinimo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje bei 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas; teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Be to CK 3.192 straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kas reiškia, jog išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne tik pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir vaikų poreikiams. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.). Lietuvos A. T. praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos A. T. 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d., CPK 376 str. 2 d.). Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str.). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos A. T. 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Lietuvos A. T. (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 555 Eur. (neperskaičiuotas 430 Eur), 2018 metais jis buvo 400 Eur..

Ieškovė prašo pakeisti 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo jai priteista po 170 Eur. kas mėnesį vaikų išlaikymui, padidinant jį 80 Eur, t. y. iki 250 Eur.. Kaip matyti iš paminėto teismo sprendimo, jame nebuvo nagrinėjamas išlaikymo dydis vaikams, o juo patvirtinta sutartis, kurioje šalys susitarė dėl 170 Eur išlaikymo (e. b. 1 t., b. l. 10-14). Kad teisme nebuvo diskutuojamas išlaikymo vaikams dydis, nurodė ieškinyje ir ieškovė. Todėl svarbu nustatyti, kaip buvo nustatytas vaikų išlaikymo dydis santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo - spalio mėnesiais tariantis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, ieškovas teigė dirbantis UAB „Kauno dujotiekio statyba“, kuri bankrutuoja, dėl ko atsakovas negauna jokio darbo užmokesčio, todėl susitarimas teikti vaikams tik po 170 Eur išlaikymą ir buvo priimtas būtent dėl to, kad atsakovas, jos teigimu, tuo metu negavo jokių pajamų, ir didesnio išlaikymo vaikams teikti jo teigimu negalėjo. Atsakovas pateikė teismui kaip rašytinius įrodymus savo susirašinėjimą su ieškove, iš kurių matyti, kad 2017-09-27 jis ieškovei parašė, kad nejuokintų su savo 200 Eur, nes po 100 Eur kalbėję, jis sutinkantis mokėti kiek parašęs ( e. b. 5 t., b. l. 27-28). Tai rodo, kad išlaikymo suma buvo derinama dar atsakovui nedirbant dabartinio darbo, nors sutartis buvo sudaryta, jau jam dirbant kelis mėnesius. Kadangi jau nuo 2017 m. rugsėjo mėn. šalys kartu negyveno, tai labai tikėtina ieškovės teiginiu, kad ji nežinojusi apie atsakovo darbovietę sutarties pasirašymo metu. Tačiau jų pasirašyta sutartis, patvirtinta teismo sprendimu turi įstatymo galią, sprendimas nebuvo skųstas, todėl laikytina, kad tuo metu vaikams buvo reikalingas toks išlaikymas, koks susitartas sutartimi, ir patvirtintas teismo, ieškovė neįrodinėjo, kad tuo metu vaiko išlaikymo išlaidos buvo kitokios, ir ji sutartimi prisiėmė jas didesnes negu atsakovas, kadangi nei teismo sprendime, nei sutartyje vaikų išlaikymui reikalingas dydis nenurodytas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo minėto teismo sprendimo pasikeitusi tiek abiejų tėvų turtinė padėtis, tiek ir yra atsiradusios papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kurių atsakovas nepadengia, šiuo metu prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai maždaug 200-300 Eur suma kas mėnesį. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos nuo teismo sprendimo priėmimo nepakito iš esmės, tačiau nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. lapkričio 6 d. niekur nedirbo, tačiau nurodė, kad atsakovo pajamos žymiai padidėjo, kadangi šiuo metu ieškovei yra žinoma, kad atsakovas dirba gerai apmokamą darbą AB „Lietuvos geležinkeliai“, nuo kada atsakovas pradėjo dirbti pastarojoje bendrovėje, ieškovei nėra žinoma, kai tuo tarpu 2017 m. rugsėjo - spalio mėnesiais tariantis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, atsakovas teigė dirbantis UAB „Kauno dujotiekio statyba“, kuri bankrutuoja, dėl ko atsakovas negauna jokio darbo užmokesčio. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu gaunanti 700 Eur., tačiau jos darbo sutartis yra terminuota, kol grįš darbuotoja iš vaiko auginimo atostogų. Atsakovas nurodė, kad gaunantis apie 2000 Eur atlyginimą, t. y. beveik tris kartus daugiau negu ieškovė, ką patvirtina VSDFV duomenys bei pažyma, kad dirbantis AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2017-11-20 ( e. b. 1 t., b. l. 125-136, 190).

Ieškovė nenurodė, kad turėtų kažkokių papildomų įsipareigojimų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis per mėnesį turintis šias išlaidas: 280 Eur mokantis kreditą (pagrindas kredito sutartis); dviejų nekilnojamųjų turtų išlaikymas -250 Eur; kelionės išlaidos į namus iš darbo ir atvirkščiai, kelionė pas vaikus ir atgal - 120 Eur; maistui namie ir darbe -150 Eur; vaikų išlaikymas ir papildomos išlaidos vaikams - 440 Eur (dovanos gimtadieniams, šventėms ir vaikų atostogoms per metus sudaro apie 700 Eur kiekvienam vaikui); dėl ieškovei išmokėtos kompensacijos, pagal notaro patvirtintą kredito sutartį, jis kreditoriams mokės po 834 Eur per mėnesį kredito grąžinimo, t. y. jo išlaidos iš viso 2074 Eur, kas teismo paskaičiavimu viršija jo atlyginimą, nepaisant to, kad nėra įtrauktos jo išlaidos drabužiams, automobilio nuomai, kaip nurodė, kad nuomoja, pramogoms, laisvalaikiui ir kitos. Tai kelia teismui pagrįstas abejones dėl atsakovo patiriamų išlaidų ir gaunamų pajamų. Pažymėtina, kad atsakovas su savo turtu elgiasi neracionaliai, turėdamas dalį namo, jis jo nenuomoja, kaip jis teigia, vietoj to, kad gautų pajamas, jis patiria būsto išlaikymo išlaidas, todėl šioje dalyje turi mažinti išlaidas, o gautą naudą galėtų skirti vaikų išlaikymui. Atsakovas savo papildomus kasmėnesinius 834 Eur įsipareigojimus, mažinančius jo galimybę teikti vaikams didesnį išlaikymą, grindžia 2019-02-07 sutartimi, patvirtinta notaro, kad atsakovas iš savo tėvų L. B. ir R. B. pasiskolino 20000 Eur, kuriuos įsipareigojo gražinti iki 2023 m. vasario 7 d., nors teigė, kad palūkanos 25 proc., tačiau sutartyje jokios palūkanos bei gražinimo grafikas nenumatyti (e. b. 1 t., b. l. 182-183). Atsakovas teigė, kad šias sumas skolino anksčiau, siekdamas išmokėti 30000 kompensaciją ieškovei. Tačiau iš mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas 2018-03-15 sumokėjo V. B. pavedimu 20 000 Eur (e. b. 1 t., b. l. 186), tai yra šią kompensaciją jis sumokėjo iki paskolos paėmimo. Ieškovė teigė, kad šiuos pinigus atsakovas jai sumokėjo paimdamas gyvybės draudimo įmoką dar jiems tik pradėjus kalbas apie santuoką. Tai patvirtina UAGDPB ,,Aviva Lietuva“ pateiktas Gyvybės draudimo liudijimo Nr.74579FD, iš kurio matyti, kad draudėjas M. B., pradžia 2012-12-27, vienkartinės įmokos dydis 60 000 Lt (17 377,20 Eur), ši sutartis nutraukta 2017-09-15, į kliento sąskaitą pervesta 2017-09-22 18657,92 Eur. ( e. b. 2 t., b. l. 110-125). Be to iš VSDFV duomenų matyti, kad 2017-10-01---2017-10-18 atsakovas gavo 3949,98 Eur iš UAB ,,Kauno dujotekio statyba“, o pradėjo dirbti nuo 2017-11-20 AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad investuotą 60000 Lt sumą į gyvybės draudimą jis gavo iš tėvų, kadangi sutartis sudaryta jo vardu, bei pinigai gražinti jam į sąskaitą, todėl teismas daro išvadą, kad tai buvo jo pinigai. Remdamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybės pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad paminėtais pinigais atsakovas ir išmokėjo 20 000 Eur kompensaciją ieškovei, ir laiko kad ieškovė šį faktą įrodė. Bet to atsakovas nuo 2017-11-20 iki 2019-03-06, kai sumokėjo V. B. pavedimu 10000 Eur likusią kompensacijos dalį, gavo apie 2000 Eur atlyginimą, jam nereikėjo mokėti, kaip dabar nurodo mokantis po 834 Eur, todėl jis galėjo sutaupyti ir sumokėti 10000 Eur kompensaciją ieškovei, o ne imti iš tėvų paskolą 20 000 Eur, tuo labiau negu ne 10000 Eur, kiek reikia, o dvigubai daugiau. Atmestinas atsakovo teiginys, kad paskolos sutartį jis sudarė, kadangi jam reikia deklaruoti pajamas ir pateisinti išlaidas, kadangi jis pirmus išmokėtus 20000 Eur galėjo pateisinti gauta išmoka iš Aviva draudimo ir atlyginimo, o kitus 10000 Eur iš jo gaunamo atlyginimo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovo paskolos sutartis su tėvais sudaryta jau ieškovei padavus ieškinį teismui. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad nebuvo tokios paskolos objektyvaus reikalingumo, bei tokius atsakovo veiksmus vertina kaip papildomų įsipareigojimų prisiėmimą, siekiant išvengti didesnio išlaikymo vaikams mokėjimo. Atsižvelgdamas į paminėta, teismas daro išvadą, kad pagal gaunamas pajamas ir patiriamas objektyvias išlaidas atsakovas gali mokėti ieškovės prašomą 250 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui.

Ieškovė kaip savo turtinę padėtį vertino tik gaunamą atlyginimą, o ne turimą kitą turtą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, kadangi jis jai išmokėjo 30000 Eur. kaip kompensaciją dalinantis turtą, už jam tekusią didesnę turto dalį. Teismas šio fakto nevertina kaip ieškovės turtinės padėties pagerėjimo, kadangi šią turto dalį bendroje nuosavybėje kaip ir atsakovas ji turėjo santuokos metu, po santuokos nutraukimo ši dalis jai buvo išmokėta pinigais, tai yra jos turtas, ir ji neturi jokios prievolės šį turtą išleisti vaikų išlaikymui, tuo labiau, kad namas liko atsakovo nuosavybė, ir jo, kaip nekilnojamo turto vertė yra linkusi didėti, priešingai pinigams, kurie nuolat nuvertėja. Tokiu atveju ir atsakovas turėtų parduoti savo namą ir jo dalį išleisti vaikų išlaikymui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji gavo iš tėvų pagal dovanojimo sutartį namą, ką patvirtina nekilnojamo turto registro pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovei 2018-10-08 dovanojimo sutartimi tėvai padovanojo namą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2018-10-02 sudarė 19400 Eur., sklypo vertė 1010 Eur. (e. b. 1 t., b. l. 29-34), tačiau ji jame gyvena kartu su vaikais, t. y. jos šeimos gyvenamoji vieta, kuri negali būti realizuojama, ir pinigai panaudojami vaikų išlaikymui. Ieškovė nors nurodė, kad pinigus ji investavo į gyvenimo sąlygų pagerinimą, namo remontą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Šią aplinkybę atsakovas ginčijo teigdamas, kad iš nekilnojamojo turto registro matyti, kad namas buvo renovuotas 2014 m., ir jis matė, kas buvo padaryta. Tačiau teismo vertinimu, ieškovė įsikeldama į namą naujai, turėjo papildomų išlaidų, kurias nurodė teismo posėdyje, tačiau neįrodė kokią sumą ji išleido. Teismo vertinimu nors formaliai ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, tačiau tai neturi jokios įtakos jos galimai skirti vaikų išlaikymui sumai, kadangi jos gaunamos pajamos yra tris kartus mažesnės, ji sutinka prisiimti pusę reikalingų išlaidų, todėl gauta kompensacijos suma yra skirta jos pačios ir vaikų buities pagerinimui, prie ko atsakovas neturi pareigos prisidėti, ir jos nėra įskaičiuotos į išlaikymo dydį, t. y. baldų vaikams ir bendrų baldų pirkimas, buities priemonių pirkimas, automobilio pirkimas, jo priežiūra ir remontai, eiliniai namo remontai ir kt., t. y. išlaidos kurios nors nėra skirtos vaikams, tačiau tiesiogiai turi įtakos jų išlaikymui, gerų sąlygų jiems sudarymui. Jokių kitų pajamų, santaupų ieškovė neturi, išskyrus 700 Eur atlyginimą, iš kurio atmetus vaikų išlaikymo dalį, jai lieka nedidelė suma, todėl tokių išlaidų iš esmės ji iš atlyginimo negali padengti.

Kaip pagrindą padidinti atsakovo mokamo išlaikymo vaikams dydį, ieškovė nurodo atsiradusias papildomas (naujas) vaikų priežiūros išlaidas. M.papildomos išlaidos atsirado dėl jo pasikeitusios sveikatos būklės, ir su tuo susijusio vežiojimo į gydymo įstaigas į Marijampolę , Kauną, bei Vilnių. M. diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas po to, kai ieškovė su vaiku 2018-09-19 kreipėsi į gydymo įstaigą ir M.kartą per savaitę lankosi pas psichologę J. A. pagal vaikų ir paauglių psichiatro pritaikytą gydymo planą. Šie naujai atsiradę vaiko poreikiai, susiję su jo psichinės sveikatos pablogėjimu, reikalauja išlaidų vaiko vežiojimui pas medikus, papildomų užsiėmimų apmokėjimui, taip pat specialių ugdymo priemonių įsigijimui, bei aktyvaus laisvalaikio praleidimui, nesusijusiam su sportine veikla. Šiuos vaiko poreikius ieškovė turi patenkinti, nes tam neskyrus papildomų lėšų ir laiko, vaiko sveikata gali tik blogėti. Pažymėtina, kad minėti vaiko poreikiai yra atsiradę po 2018 m. vasario mėn., kuomet tam lėšų skirti nereikėjo. M, taip pat yra diagnozuotas dviburio vožtuvo prolapsas ir priešlaikinė prieširdžių depoliarizacija (TLK-I0-AM kodas 134.1 ir 149.1). Dėl minėtų susirgimų vaikui šiais metais lankantis pas kardiologus buvo nuspręsta riboti fizinį krūvį ir padažninti planinį vizitą pas gydytojus nuo vienerių metų iki pusės metų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas su motina dabar gyvena Vilkaviškio r. sav., o pas kardiologus Kauno klinikose reikia lankytis kas pusę metų, atsirado papildomos kelionės išlaidos. Taip pat, M. apribojus fizinę veiklą, atsirado poreikis vaiką užimti kitomis veiklomis, kurios nekenktų vaiko fizinei sveikatai bei padėtų pataisyti psichinę būseną, kas be jokios abejonės, reikalauja papildomų išlaidų, nebuvusių 2018 m. vasario mėn.. Tuo tikslu, ieškovė 2018-11-06 sudarė sutartį su VŠĮ „Lispa“ dėl M.dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo programoje „Informatikas“ , kurios lankymas kainuoja 33 Eur per mėnesį. S. I. lanko Nacionalinę krepšinio akademiją ir anglų k. pamokas UAB „Kalba.lt“ . Taip pat Igną reikia vežti kas pusę metų ar dažniau į Kauno klinikas pas pulmonologę periodiniams vizitams. Papildomos vaikų vežiojimo išlaido atsirado dėl vaikų vežiojimo į ugdymo įstaigas bei popamokines veiklas Marijampolės mieste. Tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad šios išlaidos atsirado ir jos padidėjo, tačiau tačiau ieškovė rašytiniais dokumentais nepagrindė, kiek šios išlaidos konkrečiai padidėjo.

Iš ieškovės pateikto 2018-10-17 pateikto medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad ieškovė su sūnumi M. kreipėsi 2018-09-19 dėl vaiko elgesio problemų, nustačius tam tikrų elgesio problemų , skirtos psichologo konsultacijos, gydymo kontrolė po 2 mėn., produktų, turinčių cukraus ribojimas, sveika mityba, žuvų taukai ( e. b. 1 t., b. l. 45). Iš pateiktos sveikatos istorijos matyti, kad fiksuoti lankymaisi pas gydytojus, psichologus su M. ( e. b. 1 t., b. l. 46-48). Iš M. 2018-06-12 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad jis gydytas nuo 2018-06-11, nuspręsta riboti fizinį krūvį ( e. b. 1 t., b. l. 108). Iš M. 2017-06-15 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad stebimas dėl MV nesandarumo nuo 2016 m., prieš mėnesį nustatyti ritmo sutrikimai, skirta kardiologo konsultacija 1 kartą per metus, arba reikalui esant anksčiau, šeimos gydytojo stebėjimas (e. b. 1 t., b. l. 109). 2018-10-17 M. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad 2016-04-25 nustatytas ūžesys širdyje, 2016-09-14 diagnozuotas vožtuvo prolapsas, nustatytas antro laipsnio nesandarumas, 2017-05-02 diagnozė patvirtinta, 2018-06-12 konsultuotas kardiologo, nustatytas trečio laipsnio nesandarumas, kas reiškia, kad jo būklė iš tikrųjų pablogėjo. ( e. b. 1 t., b. l. 113-114). Nors atsakovas pateikė medicininio dokumento kopiją, kuriame M. nustatytas trečio laipsnio nesandarumas, tačiau nėra matyti įrašo data (e. b. 1 t., b. l. 184). Šiais rašytiniais įrodymais ieškovė įrodė, kad M. B. sveikatos būklė po santuokos nutraukimo pablogėjo, t. y. širdies vožtuvo nesandarumas iš 2 laipsnio padidėja iki 3 laipsnio, be to atsirado nauja diagnozė - elgesio sutrikimai, dėl skirtos psichologo konsultacijos, gydymo kontrolė po 2 mėn., produktų, turinčių cukraus ribojimas, sveika mityba, žuvų taukai, dėl ko padidėjo išlaidos maistui ir važinėjimui. ( e. b. 1 t., b. l. 45).

Ieškovė ieškinyje nurodo taip pat, kad be aukščiau nurodytų naujai atsiradusių vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingų papildomų išlaidų, padidėjo ir būsto išlaikymo išlaidos (kurios taip pat sudaro būtinąsias vaikams skirtas išlaidas), kadangi dabar šios išlaidos yra dalijamos trims šeimos nariams, o nebe keturiems, kaip buvo gyvenant šeimoje, ir kaip šie poreikiai buvo apskaičiuoti 2018 m. vasario mėn. Ieškovė būsto, kuriame dabar gyvena, 2018 m. vasario mėn. neturėjo ir negalėjo žinoti bei apskaičiuoti jo išlaikymui reikalingų lėšų. Namas (duomenys neskelbtini). yra 154 kv. m., todėl vien jo šildymui ieškovė patiria nemažas išlaidas, kurios negalėjo būti numatytos ir apskaičiuotos tariantis dėl išlaikymo dydžio 2017 m. rugsėjo - spalio mėn. Ieškovė pateikia teismui kvitą, patvirtinantį sumokėjimą UAB „Vilkdara“ už anglis namo šildymui 480, 42 Eur sumai, tai yra apytiksliai tik pusę reikalingos sumos , reikalingos visam šildymo sezonui. Vadinasi, per mėnesį vien būsto šildymui ieškovė turi skirti apie 80 Eur. ( dviejų vaikų dalis - 53,33 Eur). Teismas sutinka, kad namo išlaikymo išlaidos padidėjo, tačiau ieškovė neįvertino to, kad ji apskaičiuodama išlaidas nuomojamame bute, ji buvo nurodžiusi nuomos mokestį, kuris sudarė 133 Eur., kai dabar šiuo metu tokių išlaidų nėra.

Ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2018-10-11 čekį, kuriame fiksuojama, kad iš UAB ,,Kotryna“ pirkta striukė už 47,99 Eur (e. b. 1 t., b. l. 50); 2018-09-29 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad UAB ,,Kalba.LT“ sumokėta 15,25 Eur (e. b. 1 t., b. l. 51); 2018-04-18 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį mokėjimo plano kaina 8,5 Eur (e. b. 1 t., b. l. 52); 2018-10-08 pranešimą apie ekskursiją, kurios vertė 7 Eur ( e. b. 1 t., b. l. 53); kuro įsigijimo čekius – 2018-10-15 19,39 Eur, 2018-10-19 32,28 Eur; 2018-10-09 18,74 Eur, 2018-10-03 – 17,42 Eur (e. b. 1 t., b. l. 54-55); SMS žinutės kopiją, kurioje nurodyta, kad metinis nario mokestis už treniruotes yra 15 Eur metinis ir 15 Eur už rugsėjo mėn. treniruotes ( e. b. 1 t., b. l. 56-57); sąskaitą-faktūrą už anglų kursus UAB ,,Kalba.lt“ Ignui, 11 Eur suma ( e. b. 1 t., b. l. 58); 2018 m. kvitus dėl I. darželio lankymo ( e. b. 1 t., b. l. 59) ; 2018-10-09 mokėjimo nurodymą už 2018-10-19, sumokėta UAB ,,Kalba.lt“ 11 Eur ( e. b. 1 t., b. l. 60); 2018-09-12 kvitą už I. B. lankymą, ir maitinimą, už 64,60 Eur, bei M. maitinimą, 48,48 Eur ( e. b. 1 t., b. l. 61); taip pat kitus čekius, dokumentus patvirtinančius jos išlaidas ( e. b. 1 t., b. l. 62-107, e. b. 4 t., b. l. 4-191; ). ). Iš 2018-11-06 neformaliojo vaikų švietimo sutarties 2018-11-06 nustatyta, kad M. dalyvaus švietimo programoje ,,Informatikas“, paslaugos kaina 33 Eur per mėnesį ( e. b. 1 t., b. l. 110-111). M. M. mokyklos darželio 2018-10-10 pažymoje nurodyta, kad I. B. dienos maitinimo kaina 2,80 Eur, ugdymo mokestis 0,60 Eur, M. B. dienos maitinimo kaina 2,55 Eur, lankymo kaina 0,72 Eur( e. b. 1 t., b. l. 112). Iš ieškovės pateikto išlaidų vaikams paskaičiavimo (pridėto prie ieškinio kaip priedo, tačiau nerodomo formatuojant bylą pdf formatu) matyti, kad vaikų išlaikymo išlaidos 2018 m. rugsėjo mėn. buvo 895,23 Eur, spalio mėn. 922 Eur, lapkričio 1-19 d. 588,11 Eur., į jas dar įtrauktos išlaidos už Igno darželį (64 Eur, 78 Eur, 61 Eur, įtrauktas Aviva draudimas už vaikus mėnesiui 72 Eur.). Atsakovas pateikė ieškovės pateiktas išlaidas, pateiktas už 2018 m. kovo mėn., iš kurių matyti, kad ieškovė nurodo, jog nėra įtraukusi išlaidų už transportą, žaislus, pramogas, vaišes, iš kurių matyti, kad kovo mėn. išlaidos yra 835,80 Eur, balandžio mėn. - 461,29 Eur, bet nenurodyta eilės išlaidų dalis: komunalinių išlaidų dalis, darželis, futbolas, baseinas, maitinimas, kurios logiškai turėtų būti kaip kovo mėn. (e. b. 1 t., b. l. 188). Iš šių ieškovės rašytinių įrodymų matyti, kad ji skiria pinigines lėšas vaikų įvairiapusiam išlaikymui.

Teismo vertinimu, ieškovė ieškiniu nustatydama išlaikymo dydį, ir atsakovo mokėtiną dalį, teigdama, kad abu turi prisidėti prie vaikų išlaikymo vienodai, neįvertino vaikų buvimo pas atsakovą išlaidų. Remiantis siūloma tvarka, vaikai pas atsakovą būtų ne mažiau kaip po 4 dienas į mėnesį, taip pat ne mažiau kaip pusę visų atostogų. Atsakovas pateikė 2018-04-23 čekio kopiją, iš kurios matyti, kad pirktas paspirtukas už 349 Eur (e. b. 1 t., b. l. 180 ). Apklausus ieškovę, ir atsakovą, taip pat nustatyta, kad vaikai važiuoja į ekskursijas su atsakovo tėvais. Ieškovė neįrodė, kad už jas apmoka ne atsakovas, o ne jo seneliai, tik darydama prielaidą, kad tai daro jie. Taip pat atsakovas yra nupirkęs telefoną vaikams, M. nupirkęs monitorių. Be to vedasi juos valgyti į kavines, lankėsi zoologijos sode, basų kojų parke. Atsakovas nurodė, kad šios išlaidos sudaro papildomai po 100 Eur kas mėnesį, t. y. per mėnesį po 50 Eur. Nors visoms išlaidoms atsakovas nepateikė duomenų, tačiau remdamasis ieškovės ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje teismas laiko šią sumą pagrįsta.

Teismas įvertinęs paminėtus įrodymus, daro išvadą, kad abi šalys bendrai gali skirti daugiau negu 340 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, ši suma yra daug mažesnė negu rekomenduojamas išlaikymo dydis šiuo metu (1 MMA) - 430 Eur, todėl vaikų išlaikymui skirtina ne mažesnė kaip 400 Eur suma, t.y. atsižvelgiant dar į gana jauną vaikų amžių, šiek tiek mažesnė negu 1 MMA. Kadangi vaikų išlaikymo dydis nustatomas išimtinai vaikų interesais, teismas privalo šį dydį pakeisti, esant ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, ji patiria daugiau rūpesčių, laiko sąnaudų, nuolat rūpinasi vaikais, jos atlyginimas yra tris kartus mažesnis negu atsakovo, ieškovas turėtų prisiimti didesnes išlaikymo vaikams išlaidas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bendrauja su vaikais, juos pasiima nustatytu laiku pas save, pats perka jiems daiktus, keliones, vedasi į kavines, pramogauja kartu, ima atostogoms, ir tai daro iš savo piniginių lėšų, o ne prašydamas ieškovės, ar išskaičiuodamas iš jo mokamo išlaikymo, jo dalies bendrame išlaikyme padidinimas, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant nepabloginti vaikų padėties, jų bendravimo su atsakovu, kam galėtų pakenkti iš atsakovo atsakovo priteistas per daug nepagrįstai padidintas išlaikymas vaikams, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ir atsakovo mokamas išlaikymo dydis padidintinas iki 200 Eur. kiekvienam vaikui per mėnesį. Pažymėtina, kad tokio rekomenduojamo išlaikymo dydžio priteisimas atitinka ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir leidžia jam vystytis kaip harmoningai asmenybei. Valstybė nustatydama tokį minimalų atlyginimo dydį, sprendžia, kad jis atitinka oraus gyvenimo ribą suaugusiam žmogui, o net ne vaikui, tai nėra skurdo riba, kuri šiuo metu yra 245 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu ieškovė pati gaudama tris kartus mažesnes pajamas, negu atsakovas, pati negalėdama suteikti tokio išlaikymo vaikams, kokio ji norėtų, neturėtų skirti daugiau vaikams negu gali, prisiskolindama pinigų iš tėvų, už juos gerindama vaikų padėtį, iškeldama vaikų išlaikymo išlaidas gerokai virš rekomenduojamo dydžio 1 MMA, t. y. iki 500 Eur., kai pačios atlyginimas 700 Eur, ir tuo remiantis reikalauti iš atsakovo padidinti vaikams išlaikymo dydį, kurio jis nenori, ar negali didinti. Teismas nenustatė jokių ypatingų vaikų poreikių, dėl ko jiems turėtų išlaikymo dydis būti nustatytas didesnis negu 1 MMA, kadangi teismų praktikoje yra priteisiami ir mažesni išlaikymo dydžiai, ir nemaža vaikų turi sveikatos problemų, o ieškovė neįrodė, kad dėl vaikų turimų ligų ji patiria ypač dideles išlaidas, akcentuodama daugiau kuro išlaidas už vaikų vežiojimą. Dauguma žmonių Lietuvos Respublikoje gauna minimalius atlyginimus, iš jų išlaiko ir ne vieną vaiką, ir iš jų vaikai nėra atimami, jeigu jie negali jiems skirti mėnesiui po 1 MMA. Šiuo metu ieškovė neturi išlaidų vaikams darželiui, taip pat nuomai, be to gali atsisakyti nebūtino draudimo, kuris kainuoja kiekvienam vaikui po 32 Eur, taip pat vieno iš būrelių, ir panašiai. Vaikus turi išlaikyti ne tik pagal jų poreikius, kurie gali būti beribiai ir vis augti, bet ir turimas finansines galimybes.

V. Dėl bendravimo tvarkos.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.) Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str.4 d.).

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, to paties prašė ir atsakovas priešieškiniu, siūlydamas vaikų bendravimo tvarką nustatyti su motina. Kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą buvo atmestas, todėl atmestinas ir jo priešieškinio reikalavimas dėl vaikų bendravimo tvarkos su motina nustatymo. Tačiau į siūlomą atsakovo bendravimo tvarką atsižvelgtina sprendžiant, ar ieškovės siūloma tvarka atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas numato vaikų bendravimo tvarką savaitgaliais, nemažiau du kartus, tačiau ieškovė siūlo atsakovo bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį, o atsakovas du savaitgalius iš eilės. Atsakovė savo reikalavimą grindžia lygiateisiškumo principu, o atsakovas – neįvardinta psichologine literatūra, kad toks bendravimas leis sukurti geresnius santykius su sūnumi. Teismas šiuo požiūriu tenkina ieškovės reikalavimą vaikų interesais, kadangi apklausus M. B., nustatyta, kad jis nori dažniau matytis su tėvu, o pagal siūlomą atsakovo tvarką jis jo nematytų net tris savaites, kas be abejonės turėtų neigiamą įtaką jo psichologinei būsenai. Be to teismas laiko vaikų interesus labiau atitinkantį atsakovo siūlymą, kad vaikai gražinami sekmadienį iki 19 val., negu 20 val., kadangi vaikams reikia daugiau laiko pailsėti ir pasiruošti pirmadieniui, kada jie eina į mokyklą, siekiant išvengti nereikalingo streso. Taip pat teismas palaiko atsakovo priešieškinio reikalavimą, kad vieną savaitgalį atveža ir pasiima iš atsakovo vaikus ieškovė, kitą atsakovas, su kuo sutiko pati ieškovė, kas labiau atitinka tėvų lygiateisiškumo principą, ir padeda išvengti ginčų ir nesutarimų dėl patiriamų išlaidų. Taip pat pritaikytinas atsakovo priešieškinio reikalavimas, kad apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, vaikų tėvas praneša apie tai vaikų motinai prieš dvi dienas SMS žinute ar kita susisiekimo priemone, kas leistų išvengti nesutarimų, pykčių ir panašiai. Ieškovė numato vaikų bendravimo tvarką žiemos ir vasaros atostogomis po pusę, tačiau rudens ir atostogų metu numato visą laiką atsakovui, kai atsakovas numato visomis atostogomis per pusę, tačiau tai numato ieškovei, jeigu vaikai gyventų pas ją. Teismo vertinimu ieškovės siūloma tvarka yra labiau atitinkanti vaikų interesus, kadangi vaikai gyvena pas ieškovę, todėl su ja daugiau bendrauja, o didesnis bendravimas su vaikais atostogų metų atitinka jų interesus. Atsakovas neturi pareigos bendrauti su vaikais, tai yra jo teisė, todėl negalėdamas su vaikais bendrauti visomis jų rudens ir pavasario atostogomis jis gali pranešti ieškovei ir vaikų neimti. Todėl taikytina atsakovo siūloma priemonė, kad apie ketinimą pasiimti vaikus prieš 5 dienas (vasaros atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites) atsakovas informuotų vaikų motiną bet kuria susiekimo priemone. Be to ieškovė numato ir kurią dalį atostogų vaikas praleistų su vienu iš tėvų, ko nėra siūlomame atsakovo variante, kas leidžia išvengti papildomų ginčų. Dėl švenčių dienų ieškovės siūloma tvarka yra tikslesnė, negu atsakovo, todėl ji nustatytina su tam tikromis, išimtimis, atitinkančiomis vaikų interesus. Kadangi Velykos, Tėvo diena būna visada sekmadienį, o antra Velykų diena ir pirmadienį, todėl vaikų interesus labiau užtikrintų vaikų bendravimas su tėvu nuo šeštadienio, o ne nuo pirmos Velykų dienos, ar Tėvo dienos. Be to mažintinas vaikų pristatymo laikas, t. y. 19 val. o ne 20 val..

Atsižvelgiant į paminėta, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka:

1. kiekvieną metų neporinį savaitgalį, vieną neporinį savaitgalį pačiam pasiimant sūnus penktadienį nuo 17:00 val. iš sūnų gyvenamosios vietos, ir nuvežant sūnus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:00 val.; o kitą neporinį savaitgalį motinai V. K. pristatant vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį 19:00 val., ir juos pasiimant sekmadienį 18:00 val..

2. kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, M. B. turi teisę praleisti su sūnumis, ir su jais išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnų atostogų laikui, priešpaskutinę dieną iki 20:00 val., ir neporiniais metais pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą priešpaskutinės sūnų atostogų dienos iki 20:00 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose atostogų metu, V. K. turi teisę praleisti su sūnumis ir išvykti su jais iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos ir vasaros atostogų laikui);

3. kiekvienų porinių metų vaikų rudens atostogų ugdymo metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;

4. kiekvienų neporinių metų vaikų pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu, M. B. turi teisę praleisti su nepilnamečiais sūnumis, ir su jais išvykti iš sūnų gyvenamosios vietos visam nustatytam vaikų atostogų laikui, pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikui, priešpaskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;

5. kiekvienų neporinių metų Kūčių dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos iki 10:00 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 15:00 val. Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną M. B. paima sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15:00 val. ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20:00 val.;

6. per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10:00 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki Šv. Velykų antrosios dienos pirmadienio 18:00 val.;

7. kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. iki 15:00 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20:00 val.;

8. M. B. turi teisę pasiimti abu sūnus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų balandžio 15 d. (M.gimtadienio dienos) ir gegužės 26 d. (I. gimtadienio dienos) nuo 15 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

9. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), M. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.;

11. Atostogų laikotarpiu V. K. įsipareigoja perduoti M. B. sūnų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o M. B. įsipareigoja grąžinti V. K. vaikų asmens dokumentus grąžindamas vaikus į V. K. gyvenamąją vietą;

12.esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaikų liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys) šalys tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem šalims ir sūnums priimtino bendravimo laiko, apie tai pranešdamos viena kitai ne vėliau kaip prieš dvi dienas, jei aplinkybė paaiškėjo anksčiau.

13.V. K. įsipareigotina nedaryti kliūčių M. B. bendrauti su nepilnamečiais sūnumis, dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus sūnų interesams;

14. Šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su sūnumis tvarką, privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo, informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį;

15.V. K. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti M. B. apie sūnų (sūnaus) ligą, nurodydama, kuo sūnūs (sūnus) serga ir kokia pagalba sūnums yra reikalinga;

16. Sūnums būnant pas M. B. ir vaikui (vaikams) susirgus, M. B. privalo ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai V. K., nurodydamas, kuo sūnus (sūnūs) serga ir kokia pagalba sūnui (sūnums) yra reikalinga;

17.šalys privalo informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint sūnus, bei abipusiai imtis priemonių toms kliūtims ir sunkumams pašalinti;

18.bet kokie pranešimai susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu, gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, ei.paštu ir kt.).

19. tuo atveju jeigu M. B. negalės atvykti pasiimti sūnų nustatytu laiku, arba jų negalės atvežti V. K., jie apie tai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas.

Ši teismo nustatyta pakoreguota ieškovės siūloma tvarka labiau užtikrins vaikų ir atsakovo interesus, užtikrins jų ilgesnį bendravimą, nepažeis ieškovės teisių, kadangi jos ilgesnį bendravimą su vaikais užtikrina vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, užtikrins tėvų lygiateisiškumą, leis išvengti trumpalaikio bendravimo, kuris tėvams gyvenant apie 70 km. atstumu, yra mažiau įmanomas.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovė paduodamas ieškinį turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą, susijusį su išlaikymo padidinimu (12 mėn. x 80 (250-170) Eur x 2 vaikai x 0,03 (3 proc.) x 0,75 el. byla) 43,20 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d.1 p.), tačiau ji kaip ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str.1 d. 2 p.), tačiau nuo to nėra atleistas atsakovas. Ieškovė paduodama ieškinį už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais sumokėjo 75 Eur (e. b. 1 t., b. l. 120). Atsakovas paduodamas priešieškinį už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir su tuo susijusį reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, nuo žyminio mokesčio dėl vaikų išlaikymo atleistas (CPK 83 str.1 d. 2 p.) (e. b. 1 t., b. l. 120).

Ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 68,75 proc (100 proc. ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 37,5 proc. dėl išlaikymo padidinimo (30 Eur nuo 80 Eur) /2), o atsakovo priešieškinis netenkintas 100 proc., dėl ko atsakovas turėtų sumokėti 38,75 proc. ieškovės sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio, kas sudarytų 81,26 Eur.

2019 m. balandžio 3 d. kvitu atsakovas atstovei advokato padėjėjai J. R. už atstovavimą sumokėjo 300 Eur (e. b. 2 t., b. l. 72). Ieškovė savo atstovei už ieškinio parengimą sumokėjo 300 Eur, už atstovavimą parengiamajame posėdyje sumokėjo 160 Eur, iš viso 460 Eur ( e. b. 2 t., b. l. 184-186), už prašymo gydymo įstaigoms parengimą 50 Eur, už atsiliepimą į priešieškinį 130 Eur, už atstovavimą 2019-05-28 parengiamajame posėdyje 80 Eur, už atstovavimą 2019-08-20 teismo posėdyje 120 Eur, iš viso 380 Eur ( e. b. 5 t., b. l. 49-54). T. y. iš viso ieškovės išlaido atstovei siekia 840 Eur. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 68,75 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 577,50 Eur atstovavimo išlaidų.

VII. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

2019 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės prašymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais laikinoji tvarka ( e. b. 1 t., b. l. 162-165). Kadangi teismo sprendimas vykdytinas skubiai, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Pakeisti 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693- 375/2018 patvirtintos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 24 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II skyriaus 3 p., ir jį išdėstyti taip: M. B. kiekvieno nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini)ir I. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui moka po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį iš visų rūšių pajamų, šią sumą indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą“ ,

nustatyti, kad pakeistas išlaikymo dydis mokėtinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 30 d. iki vaikų pilnametystės, šį turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei V. K.; asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2693- 375/2018 patvirtintos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 24 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II skyriaus poskyrio ,,Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo“ 1 ir 2 punktus, ir jį išdėstyti taip: tėvas M. B. su savo nepilnamečiais sūnumis M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini)ir I. B., gimusiu (duomenys neskelbtini)., bendrauja taip:

8. M. B. turi teisę pasiimti abu sūnus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų balandžio 15 d. (M. gimtadienio dienos) ir gegužės 26 d. (I. gimtadienio dienos) nuo 15 val. ir grąžinti sūnus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

10. J. K., Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, balandžio 15 d., gegužės 26 d., Tėvo diena, sutampa su M. B. bendravimo su sūnumis bendru grafiku, numatytu 1.1 - 1.4. punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, visas su tuo susijusias iškilusias neaptartas situacijas vertinant mažiau su vaikais bendraujančio tėvo M. B. naudai;

15.V. K. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti M. B. apie sūnų (sūnaus) ligą, nurodydama, kuo sūnūs (sūnus) serga ir kokia pagalba sūnums yra reikalinga;

19. tuo atveju jeigu M. B. negalės atvykti pasiimti sūnų nustatytu laiku, arba jų negalės atvežti V. K., jie apie tai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas“.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 81,26 Eur žyminio mokesčio; išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); L. B. AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, bei nurodant civilinės bylos numerį Nr.e2-684-1021-2019.

I. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti dalį jos turėtų atstovavimo išlaidų - 577,50 Eur.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Panaikinti 2019 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės prašymu byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais laikinoji tvarka, nurodant, kad ši laikinoji apsaugos priemonė nebegalioja nuo šio sprendimo paskelbimo momento.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas Jonas Abraitis