- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-378-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01573-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Asta Radzevičienė, Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Lietuvos antstolių rūmų atsakymo panaikinimo bei įpareigojimo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti asociacijos Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą (duomenys neskelbtini) dėl gautų skundų nagrinėjimo ir įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus tinkamai ir pilnai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 23 d. dieną pateikė prašymą valstybės institucijoms, tame tarpe ir Lietuvos antstolių rūmams, dėl antstolio A. B. veiksmų vykdant priverstinį iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų ir dėl antstolio V. M. veiksmų vykdant areštuoto turto realizavimą ir 2014 m. vasario 14 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES „Dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios vietos paskirties nekilnojamojo turto“ neįgyvendinimo. 2020 m. lapkričio 11 d. gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) atsakymą 2020-10-Nr. į 2020-09-23 prašymą. Pareiškėjo nuomone, gautame atsakyme nebuvo atsakyta į jo prašymą, buvo pateikta klaidinga informacija, todėl valstybinėms institucijoms ir Lietuvos antstolių rūmams 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl antstolių neteisėto veikimo ir 2014 m. vasario 14 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES „Dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios vietos paskirties nekilnojamojo turto“ direktyvos neįgyvendinimo. 2020 m. gruodžio 7 d. gavo Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą (duomenys neskelbtini) dėl gautų skundų nagrinėjimo. Pareiškėjas Teisingumo ministerijai elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 7 d. išreiškė nuomonę dėl Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. rašto (duomenys neskelbtini), kuriuo, pareiškėjo nuomone, Lietuvos antstolių rūmai neatsakė į jo prašymus. Teisingumo ministerijos atsakyme 2020-12-Nr. į 2020-12-07 kreipimąsi atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per 30 dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos antstolių rūmų atsakymas yra netinkamas, priimtas neįsigilinus į ginčo bylų faktines ir teisines esmines aplinkybes (jų visumą), šalių tarpusavio ginčo esmę, yra neteisėtas, todėl yra naikintinas arba keistinas, nes yra formalus, pateiktas be jokių argumentų ir įrodymų, atsiųstas po beveik 3 mėnesių ir jame nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Mano, kad Lietuvos antstolių rūmai galėjo iškelti antstoliams drausmės bylą, nes antstolis V. M. ir A. B. vykdomojoje byloje atliko veiklos teisėtumo pažeidimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė bei iš pareiškėjo priteisė į valstybės biudžetą 20 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo suformuluotas prašymas – panaikinti Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą (duomenys neskelbtini) dėl gautų skundų nagrinėjimo ir įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus tinkamai ir pilnai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus – apibrėžė teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos antstolių rūmai, išnagrinėję pareiškėjo prašymus dėl antstolio A. B. veiksmų, vykdant pareiškėjo šeimos iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų ir dėl antstolio V. M. veiksmų vykdant areštuoto turto realizavimą, 2020 m. gruodžio 4 d. atsakyme (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog pareiškėjo skunduose iš esmės keliami procesinių veiksmų teisėtumo klausimai, kurių vertinimas priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai; Lietuvos antstolių rūmai neturi kompetencijos spręsti procesinio pobūdžio klausimų. Tik teismas, nustatyta tvarka įvertinęs antstolio procesinių veiksmų teisėtumą, gali konstatuoti vykdymo procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Taip pat teismas nustatė, kad skunduose buvo keliami klausimai, susiję su turto areštu, areštuoto turto įvertinimu, turto realizavimu varžytynių tvarka, priverstinio iškeldinimo tvarka, taip pat antstolio neveikimo klausimai, susiję su neišnagrinėtų ir nepersiųstų teismui pareiškėjo skundais. Pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes įstatymų nustatyta tvarka vertino teismas. Teismo sprendime konstatavus imperatyvių teisės normų pažeidimų, Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pagrindu Teisingumo ministerija antstoliui A. B. iškėlė drausmės bylą.
6. Teismas pareiškėjui pateiktame atsakyme nenustatė procedūrinio, taip pat materialiniu aspektu (turinio) neteisėtumo, kuris pasireikštų imperatyvių įstatymo nuostatų, susijusių su gautų skundų nagrinėjimu, pažeidimu.
7. Teismas, įvertinęs skundo objektą – Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo (duomenys neskelbtini) dėl gautų skundų nagrinėjimo ir įpareigojimo rūmus tinkamai ir pilnai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus, – nurodė, kad Teisingumo ministerija nerengė skundžiamo Lietuvos antstolių rūmų atsakymo, todėl pripažino, kad skundas šio subjekto atžvilgiu pareikštas kaip asmeniui, kuris neturi pareigos atsakyti. Skundas dėl Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo „Dėl gautų skundų nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
8. Kadangi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo atidėtas 20 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, todėl iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteisė 20 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą (skundą) ir visus jo reikalavimus tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes (jų visumą). Byloje pateikta pakankamai faktų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad asociacijos Lietuvos antstolių rūmų pareiškėjui pateiktas 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir yra neteisėtas, nes rūmai turėjo įvertinti ne melagingus antstolių atsakymus, o esmines aplinkybes (jų visumą) ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, tačiau to nepadarė. Lietuvos antstolių rūmai praleido terminą atsakymui pateikti, nes Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata reglamentuoja drausmės bylos antstoliui (antstolio padėjėjui) iškėlimo terminą, o ne atsakymo pateikimo terminą. Atsakyme nenurodyta apskundimo tvarka.
9.2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad skundas Teisingumo ministerijai pareikštas kaip neturinčiam atsakyti asmeniui. Nors Teisingumo ministerija nerengė skundžiamo atsakymo, tačiau, kadangi ginčas susijęs su Teisingumo ministerijos teisėmis ir pareigomis, todėl ministerija turėjo pareigą ne tik atsakyti, bet ir reaguoti savo kompetencijos ribose.
9.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo 20 Eur žyminio mokesčio, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis nėra panaikinta, kadangi pareiškėjas dėl minėtos nutarties yra pateikęs atskirąjį skundą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę ne tik spręsti dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ir tam tikras išimtis, kada už ieškinio ar skundo pateikimą nėra mokamas žyminis mokestis. Teismas turi teisę atsižvelgdamas į besikreipiančio asmens turtinę padėtį atleisti jį nuo viso žyminio sumokėjimo, o ne atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jo ir įmonės uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ turtinė padėtis yra labai prasta.
9.4. Teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų ir motyvų, kadangi jie reikšmingi ginčo nagrinėjimui, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką tik įstatyminė apeliacinės instancijos teismo pareiga (ne pirmosios instancijos teismo) tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
9.5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl pandemijos, karantinas, kadangi tokiomis ypatingomis sąlygomis turėjo būti užtikrintos jo gyvybiškai svarbios teisės į būtinųjų pajamų ir gyvenamosios vietos turėjimą. Teismas taip pat ignoravo pareiškėjo argumentus, kad antstolis dar nėra išnagrinėjęs ir persiuntęs teismui pareiškėjo pareikštų skundų (pateiktų 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m,. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. lapkričio 16 d. skundų), kitų teismų sprendimus, kuriuose konstatuotas šis pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-45-656/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-686-430/2021; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1157-656/2021).
9.6. Nurodo, kad skundžiamas atsakymas yra neteisėtas, todėl yra naikintinas arba keistinas, nes yra formalus, pateiktas be jokių argumentų, atsiųstas daugiau kaip po 3 mėnesių (prašymas buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 23 d.); Lietuvos antstolių rūmai patys galėjo iškelti antstoliui drausmės bylą, nes antstoliai nesilaikė įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, kadangi antstolis A. B. vis dar nėra persiuntęs teismui net 7 skundų. Antstolių rūmai nuosekliai laikosi pozicijos nieko nedaryti. Antstolių rūmai taip pat turėjo įvertinti kaip netinkamą ir stabdytiną kito antstolio V. M. veikimą.
9.7. Skundžiamas Lietuvos antstolių rūmų atsakymas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad nesustabdė tolesnio antstolio neteisėto veikimo, nes antstolis ir toliau nesilaiko įstatymų, ignoruoja teismų nutartis, veikia neteisėtai, nes antstolis pareiškėjo skundus atmetė, bet jų nepersiuntė teismui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Teismas teisingai nustatė nagrinėjamo bylos objektą ir ribas.
10.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad Teisingumo ministerija nerengė skundžiamo Lietuvos antstolių rūmų atsakymo ir pripažino, kad pareiškėjo skundas Teisingumo ministerijai pareikštas, kaip asmeniui, kuris neturi pareigos atsakyti bei pagrįstai skundą Teisingumo ministerijos atžvilgiu pripažino nepagrįstu.
10.3. Pažymėjo, kad apelianto 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. skunduose buvo keliami iš esmės antstolių procesinių veiksmų teisėtumo klausimai, kurių vertinimas priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai. Nei Teisingumo ministerija, nei Lietuvos antstolių rūmai, nei Antstolių garbės teismas negali perimti teismo įgaliojimų, siekiant įvertinti įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi (antstolių veiklos teisėtumo) aspektu, antstolių procesinę veiklą ir šioje srityje priimtus procesinius sprendimus. Tik teismas, nustatyta tvarka įvertinęs antstolio procesinių veiksmų teisėtumą, gali konstatuoti vykdymo procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
10.4. Teismas teisingai nustatė, kad apelianto skunduose buvo keliami klausimai, susiję su turto areštu, areštuoto turto įvertinimu, turto realizavimu varžytynių tvarka, priverstinio iškeldinimo tvarka, taip pat antstolio neveikimo klausimai, susiję su neišnagrinėtais ir nepersiųstais teismui pareiškėjo skundais ir šias aplinkybes įstatymų nustatyta tvarka vertina teismas.
10.5. Teismas tinkamai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai pritaikė įstatymo normas, motyvavo savo padarytas išvadas dėl apelianto reikalavimo nepagrįstumo.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, Lietuvos antstolių rūmai nepraleido termino atsakymui pateikti. Pažymėjo, kad sprendimo dėl drausmės bylos iškėlimo svarstymas ir atsakymo pareiškėjui pateikimas yra viena nuo kitos neatsiejamos aplinkybės, nes kol nebuvo išsamiai ištirtas skundas, nebuvo tikslinga pateikti atsakymo.
11.2. Pagal Antstolių įstatymo nuostatas, antstolių veiklos kontrolė skiriasi, priklausomai nuo to, kokioje srityje yra atlikti antstolio veiksmai, kuriuos suinteresuoti asmenys skundžia. Antstolių procesinę veiklą kontroliuoja teismai, o veiklą, nesusijusią su procesine veikla, kontroliuoja Lietuvos antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija.
11.3. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. skundus, pagal tuo metu buvusias ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė pagrindų inicijuoti drausmės bylos iškėlimą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pateiktuose skunduose iš esmės keliami procesinių veiksmų teisėtumo klausimai, kurių nagrinėjimas priskirtinai išimtinai teismų kompetencijai.
11.4. Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodyta esminė aplinkybė, kad antstolis A. B. nėra išnagrinėjęs ir persiuntęs teismui pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundų. Nurodė, kad skundų nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja pareiškėjo skundą dėl antstolio A. B. neveikimo neišnagrinėjus minėtų skundų.
11.5. Nurodė, kad vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, kurioje buvo konstatuoti teisės aktų pažeidimai neišnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundų bei antstolio A. B. 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu atsisakius juos tenkinti ir persiųsti teismui, 2021 m. kovo 3 d. Teisingumo ministerija iškėlė antstoliui A. B. drausmės bylą. Lietuvos antstolių rūmų žiniomis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1357-794/2021 nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį, išnagrinėjo pastaruosius skundus, atsisakė juos tenkinti ir antstolio patvarkymai, dėl kurių pareiškėjas teikė minėtus skundus, iki šios dienos nėra panaikinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog antstolis vis dar nėra išnagrinėjęs ir nepersiuntęs teismui nei vieno pareiškėjo jam tiesiogiai pateikto skundo yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.
11.6. Pažymėjo, kad Lietuvos antstolių rūmų įpareigojimas iš naujo išnagrinėti apelianto 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. skundus, pareiškėjui nesukeltų jokių materialinių teisinių pagrindų, nes Lietuvos antstolių rūmų žiniomis, vykdomosios bylos yra užbaigtos, o drausmės byla išnagrinėta, todėl pakartotinis jau išnagrinėtų aplinkybių nagrinėjimas reikštų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimą.
11.7. Teismas skundžiamu sprendimu netenkinęs pareiškėjo skundo tinkamai įvertino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę, tinkamai pritaikė teisės normas bei motyvavo padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. kovo 24 d. skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl žmogaus teisių pažeidimų ir padarytos žalos atlyginimo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. balandžio 8 d. patvirtinimas, kad skundas yra gautas.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
15. Atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėjo teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra sukurti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau šie rašytiniai įrodymai, nei paneigia, nei patvirtina byloje tiriamų aplinkybių, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, juos, vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais, atsisakoma priimti.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, asociacijai Lietuvos antstolių rūmams ir Seimo kontrolierių įstaigai prašymą dėl antstolių neteisėto veikimo ir EP direktyvos neįgyvendinimo, kuriuo prašė: 1) įvertinti neteisėtus antstolių veiksmus, kurie yra neteisėti, įvykdyti pažeidžiant pareiškėjo ir jo šeimos teises ir turtinius ir neturtinius interesu; 2) įgyvendinti iki galo 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kad gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą, kad apsauga, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas būtų tinkamai įvertintas, kad būtų gauta geriausia rinkos sąlygomis įmanoma kaina, ir kad būtų suteikta galimybė gauti geriausią įmanomą kainą už nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudotis atimta teisė; 3) pakeisti CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas „areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones“, CPK 682 straipsnio 1 dalies nuostatas „kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą“, CPK 718 straipsnio nuostatas „pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos“, CPK 722 straipsnio 1 dalies nuostatas „antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos“, nes jos neatitinka paskutinių Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų (2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010) (1 t., b. l. 41-48).
17. Teisingumo ministerija 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymą, kuriame nurodė, kad dėl Direktyvos įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. gruodžio 3 raštu Nr. (duomenys neskelbtini); kad dėl antstolių procesinės veiklos teisėtumo spręsti yra teismo kompetencija; kad dėl nurodytų CPK nuostatų tobulinimo trūksta svaresnių argumentų (1 t., b. l. 51-55).
18. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas, reaguodamas į Teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymą į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymą, pateikė pakartotinį prašymą, kuriame pakartojo 2020 m. rugsėjo 23 d. prašyme pareikštus prašymus (1 t., b. l. 26-37).
19. Lietuvos antstolių rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė pareiškėjui į 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymus, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymuose keliami antstolių procesinių veiksmų teisėtumo klausimai, kurių vertinimas priskirtas išimtinai teismų kompetencijai, kad Lietuvos antstolių rūmai neturi kompetencijos spręsti procesinio pobūdžio klausimus. Taip pat nurodė, kad siekiant įvertinti antstolio V. M. veiksmus tikslinga sulaukti galutinio sprendimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 (1 t., b. l. 26-37).
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu atsakymu į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymus pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą (1 t., b. l. 1-25).
21. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs, kad skundžiamu Lietuvos antstolių rūmų atsakymu būtų pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės, taip pat nenustatęs procedūrinio ar materialinio skundžiamo rašto neteisėtumo, kuris pasireikštų imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų. Taip pat teismas nurodė, kad skundas atsakovei Teisingumo ministerijai pareikštas nepagrįstai, kadangi ji nerengė skundžiamo atsakymo (2 t., b. l. 52-54).
22. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutiko, pareiškė apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes (jų visumą); nepagrįstai pripažino, jog skundas Teisingumo ministerijai pareikštas kaip neturinčiam atsakyti asmeniui; nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo 20 Eur žyminio mokesčio; nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų ir motyvų; neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl pandemijos, karantinas; skundžiamas atsakymas yra neteisėtas, nes yra formalus, pateiktas be jokių argumentų, atsiųstas daugiau kaip po 3 mėnesių (prašymas buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 23 d.) (2 t., b. l. 58-87).
Dėl skundžiamo atsakymo teisėtumo
23. Iš byloje esančių pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymų, teiktų teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos antstolių rūmams, Seimo kontrolierių įstaigai, turinio nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės kėlė tris reikalavimus: įvertinti antstolių A. B. ir V. M. neteisėtus veiksmus; įgyvendinti iki galo 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, bei pakeisti nurodytas CPK normas.
24. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 45 straipsnį, Lietuvos antstolių rūmai yra antstolių savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo. Antstolių įstatymo 46 straipsnyje yra apibrėžtos Lietuvos antstolių rūmų funkcijos: koordinuoti antstolių veiklą; atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose; rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai; šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą; organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą; teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą; kitos šiame ir kituose įstatymuose nustatytos funkcijos. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Teismas antstolių procesinės veiklos teisėtumo kontrolę atlieka CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka gavęs skundą dėl antstolio veiksmų ar neveikimo.
25. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas darytina išvada, kad Lietuvos antstolių rūmai, kaip antstolių savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, koordinuoja antstolių veiklą, atstovauja antstolių interesams, organizuoja antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą, įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių veiklą, taip pat prižiūri, kaip antstoliai bei antstolių padėjėjai laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą ir kt., tačiau neturi kompetencijos spręsti dėl antstolių procesinės veiklos teisėtumo, kuri yra priskiriama išimtinai teismo kompetencijai.
26. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma Antstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
27. Iš pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymų turinio matyti, kad pareiškėjas Lietuvos antstolių rūmų prašė įvertinti antstolių V. M. ir A. B. neteisėtus veiksmus, kurie yra susiję su jų procesine veikla vykdant teismo išduotus vykdomuosius raštus: antstolio V. M. veiksmus, susijusius su pareiškėjui priklausančio turto pardavimu; antstolio A. B. veiksmus, susijusius su pareiškėjo ir jo šeimos iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas vykdymo procese aktyviai naudojasi teise teikti skundus dėl antstolių veiksmų ar neveikimo vykdymo procese, tačiau kartu su 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymais Lietuvos antstolių rūmams nepateikė nei vieno teismo priimto procesinio sprendimo, kuriuo būtų buvę konstatuoti kokie nors nurodytų antstolių neteisėti procesiniai veiksmai atliekant vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose.
28. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. bei 2020 m. lapkričio 11 d. prašymuose antstolių A. B. ir V. B. neteisėtus veiksmus, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės siejo išimtinai su jų procesine veikla pareiškėjo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose. Todėl pareiškėjui nepateikus nei vieno teismo priimto procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuoti neteisėti nurodytų antstolių veiksmai, Lietuvos antstolių rūmai, neturėdami kompetencijos spręsti dėl antstolių procesinės veiklos teisėtumo, neturėjo pagrindo spręsti dėl drausmės bylos nurodytiems antstoliams kėlimo.
29. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismui 2021 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, išnagrinėjusiam pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio A. B. neveikimo ir konstatavus, kad antstolis A. B. neteisėtai neišnagrinėjo ir esant reikalui nepersiuntė teismui pareiškėjo jam pateiktų 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundų, teisingumo ministras 2021 m. kovo 3 d. įsakymu antstoliui A. B. iškėlė drausmės bylą (Tomas I, b.l. 142, 171-13).
30. Taip pat pareiškėjas Lietuvos antstolių rūmų atsakymo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis pateiktas po daugiau kaip trijų mėnesių.
31. Kaip minėta pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymais prašė įvertinti antstolių A. B. ir V. M. neteisėtus veiksmus, Lietuvos antstolių rūmai atsakymą pateikė 2020 m. gruodžio 4 d.
32. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Taigi pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. pateiktas prašymas įvertinti antstolių A. B. ir V. M. neteisėtus veiksmus, vadovaujantis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, šiuo nagrinėjamu atveju turėjo būti išnagrinėtas vėliausiai 2020 m. gruodžio 23 d., tuo tarpu atsakymas pareiškėjui pateiktas 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. nesuėjus įstatyme nustatytam patraukimo drausminėn atsakomybėn terminui.
33. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos antstolių rūmai, atsakydami į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymus, veikė savo kompetencijos ribose, prašymus išnagrinėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus bei pagal prašymų nagrinėjimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Lietuvos antstolių rūmai priimdami skundžiamą 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą nepadarė nei procedūrinių, nei materialinių pažeidimų ir prašymus išnagrinėjo bei atsakymą pateikė savo kompetencijos ribose.
Dėl skundo Teisingumo ministerijos atžvilgiu atmetimo
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad skundas Teisingumo ministerijai pareikštas kaip neturinčiam atsakyti asmeniui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
35. Pažymėtina, kad šalys (ieškovas ir atsakovas) civiliniame procese paprastai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).
36. Pareiškėjas byloje pareiškė skundą dėl Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo, tačiau atsakovu byloje, be Lietuvos antstolių rūmų, nurodė ir Teisingumo ministeriją. Kadangi Teisingumo ministerija nerengė skundžiamo Lietuvos antstolių rūmų atsakymo, todėl negali atsakyti pagal pareikštą skundą. Tai, kad Teisingumo ministerija pagal Antstolių įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatas taip pat yra subjektas, nagrinėjantis asmenų skundus dėl antstolių veiklos, nereiškia, kad Teisingumo ministerija atsako pagal pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Lietuvos antstolių rūmų atsakymo. Atitinkamai darytina išvada, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su Teisingumo ministerijos teisėmis ir pareigomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundas Teisingumo ministerijai pareikštas kaip asmeniui, neturinčiam pareigos atsakyti ir skundą Teisingumo ministerijos atžvilgiu atmetė.
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisingumo ministerija, kuriai taip pat buvo adresuotas pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymas, 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į pareiškėjo prašymą, taip pat išaiškino atsakymo apskundimo tvarką.
Dėl žyminio mokesčio priteisimo
38. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo 20 Eur žyminio mokesčio, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis nėra panaikinta, kadangi pareiškėjas dėl minėtos nutarties yra pareiškęs atskirąjį skundą.
39. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėją atleido nuo 55 Eur žyminio mokesčio dalies už paduotą skundą sumokėjimo, o likusios 20 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-590-790/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
41. Nors skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, tačiau įvertinus tai, kad pastaroji nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi yra palikta nepakeista, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šio procesinio pažeidimo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl priteistos žyminio mokesčio dalies nėra pagrindo.
Dėl procesinės baigties
42. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo spendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą priteisimo
43. Pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi buvo nustatytas terminas sumokėti 20 Eur žyminio mokesčio dalį už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą. Pastaroji nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-950-790/2021 palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. atidėjo pareiškėjui 20 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pastaroji nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1302-1120/2021 palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikus nepakeistą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. C. valstybei 20,00 Eur (dvidešimt eurų, 00 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.