- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 2-950-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01573-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Asociacija Lietuvos antstolių rūmai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą suinteresuotiems asmenimis Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. dienos atsakymą į pareiškėjo prašymus ir įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus tinkamai ir visiškai išnagrinėti šiuos prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo 2021 m. liepos 5 d. pateikė apeliacinį skundą. Žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pareiškėjas nesumokėjo, tačiau pateikė prašymą atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra labai sudėtinga, nėra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu metu ji galėtų pagerėti, paaiškino, kad su ieškiniu yra pateikęs sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Pažymėjo, kad atsisakymas patenkinti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo pažeistų pareiškėjo teisę į apeliaciją ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo principų. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra atleidęs pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo 55 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir nustatė terminą iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. sumokėti likusią 20 Eur žyminio mokesčio dalį.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnyje nustatytą asmenų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo dalies, o ne viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, jo sąskaitai yra taikomi areštai, pareiškėjo darbo užmokestis sudarė apie 47,04 Eur ir nebuvo jam išmokėtas. Teismo vertinimu, pareiškėjo turtinė padėtis nuo skundo padavimo momento nepagerėjo, todėl ir apeliacinio skundo padavimo metu pareiškėjas neturi galimybės disponuoti pinigų suma, reikalinga sumokėti 75 Eur žyminį mokestį. Todėl, siekdamas nevaržyti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, teismas atleido pareiškėją nuo pareigos sumokėti didesnę dalį – 55 Eur – žyminio mokesčio. Teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. sumokėti likusią 20 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo jis nėra atleistas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitu, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu, būdu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Priešingai nei nurodė teismas, CPK yra nustatyta galimybė atleisti pareiškėją ne tik nuo dalies, bet ir nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Asmuo gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, jeigu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, konstatuojama, kad įstatyme nustatytas žyminio mokesčio dydis jam galėjo būti per sunki našta ir asmuo dėl sunkios turtinės padėties visai neturėjo galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Pareiškėjo turtinė padėtis yra labai sudėtinga, nėra aplinkybių, rodančių, kad ji gali pagerėti. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinio skundo padavimo metu jis neturi galimybės disponuoti 20 Eur suma, reikalinga žyminio mokesčio dalies sumokėjimui. Todėl pareiškėjas nuo šios žyminio mokesčio dalies mokėjimo taip pat turėjo būti atleistas. Nutartis atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio dalies, o ne nuo viso žyminio mokesčio, sumokėjimo, pažeidžia jo teisę į apeliaciją, prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams.
6.2. Dėl banko neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų 2008 m. pabaigoje pareiškėjas patyrė daugiau nei 150 000 Eur nuostolių. Pareiškėjas prarado visas turėtas asmenines santaupas, taip pat, bankui nesąžiningai pardavus vertybinius popierius, jam liko skolingas didelę pinigų sumą, o nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, iš kurio vertės galėtų sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjo butas buvo parduotas iš varžytynių už 2 kartus mažesnę kainą, nei yra reali jo rinkos kaina. Pareiškėjas neturi kilnojamojo turto, transporto priemonių ir sukauptų lėšų, kuriomis galėtų disponuoti, o gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, be to, dėl areštuotų sąskaitų darbo užmokestis pareiškėjui negali būti sumokėtas. Pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų kredito bendrovėms, taip pat įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Pareiškėjas pateikė savo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, jo finansinius sunkumus patvirtina ir kitos teismuose nagrinėjamos bylos.
6.3. Teismas neatsižvelgė į kitus teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriuose jau buvo nustatyta, kad pareiškėjo ir jo valdomos įmonės turtinė padėtis yra sudėtinga, taip pat į tai, kad, kaip matyti iš kitų pareiškėjo bylų, dėl banko, antstolio ir buto pirkėjo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, materialinius ir nematerialinius, laiko nuostolius ir dėl to turi sveikatos, darbinių, finansinių problemų, o įpareigojimas sumokėti dalį žyminio mokesčio apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.
6.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo turtinė padėtis nepagerėjo, bet pablogėjo lyginant su padėtimi, buvusia jo skundo padavimo metu. Todėl pareiškėjas pateikė motyvuotą prašymą, kuriame nurodė pagrindus atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia (liet. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis (Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas).
9. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
10. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kituose ginčuose, taigi įskaitant ir pareiškėjo keliamą ginčą dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis, teikiant jį tik elektroninių ryšių priemonėmis – 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
11. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, taigi, nagrinėjamu atveju – 75 Eur. CPK 306 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys, kad už jį sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).
12. CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs apeliacinį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, jog procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
13. Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, be kita ko, teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
14. Galimybė asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, jog artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Prašymas iš dalies atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį turi būti motyvuotas, kartu su juo turi būti pateikti įrodymai, kad asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neišgali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio.
15. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardintais atvejais asmenys yra visiškai atleidžiami nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardintais, atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytais teiginiais, kad sunki asmens turtinė padėtis gali būti pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau ne nuo viso, o nuo jo dalies. Sunki asmens turtinė padėtis nėra ta aplinkybė, kuri, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį, suteiktų teismui diskrecijos teisę visiškai atleisti pareiškėją nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį.
16. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo, taigi už šį apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nesumokėjo nurodytos sumos, tačiau pateikė teismui prašymą visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Prašymą pareiškėjas grindė civilinėje byloje pateiktais jo turtinę padėtį apibūdinančiais dokumentais, be kita ko, duomenimis iš valstybės įmonių Registrų centras, „Regitra“, banko sąskaitos išrašu, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, nustatė, kad pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl skundžiama nutartimi atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat nustatė pareiškėjui terminą ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti likusią 20 Eur žyminio mokesčio dalį.
17. Įvertinus pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad jis būtų atleistas nuo pareigos sumokėti ir likusią žyminio mokesčio dalį. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismas gali atleisti asmenį nuo pareigos mokėti visą žyminį mokestį dėl jo itin sunkios turtinės padėties, išvardina aplinkybes, pagrindžiančias jo patiriamus finansinius sunkumus, nurodo šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepatenka į įstatymuose nustatytą asmenų, kurių skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, ratą, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas negali būti visiškai atleistas nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjo atskirajame skunde pateikti priešingi argumentai neatitinka anksčiau šioje nutartyje aptarto CPK išdėstyto reglamentavimo ir yra nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus ir gaunamas pajamas buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį atleisti pareiškėją nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (55 Eur).
19. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad pareiškėjas nuo pareigos sumokėti didesnę dalį žyminio mokesčio yra atleistas, toks teismo procesinis sprendimas pateiktas nutarties motyvuojamoje dalyje. Tai, kad teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė fakto, kad pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį tenkinamas iš dalies, nekeičia pirmosios instancijos nutarties esmės.
20. Pareiškėją atleidus nuo didesnės dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o dėl likusios žyminio mokesčio dalies (20 Eur) nustačius terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo teisė į apeliaciją nebuvo apribota, teismas suteikė teisę pareiškėjui teikti apeliacinį skundą, sumokant mažesnį nei CPK nustatytą, žyminį mokestį. Pareiškėjas, atskirajame skunde pakartotinai nurodydamas aplinkybes, įrodančias jo sunkią turtinę padėtį, nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiuos duomenis.
21. Teismas pastebi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė visiškai atleisti jį nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį, tačiau prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimą nereiškė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Todėl pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę pirmosios instancijos teismui teikti prašymą atidėti 20 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą turi būti motyvuotas, o prie prašymo turėtų būti pateikti įrodymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinybės, taip pat įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau ateityje jis turės galimybę sumokėti atidėtą 20 Eur žyminio mokesčio sumą.
22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (iki 2021 m. rugpjūčio 23 d.) nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pasibaigęs, todėl skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2021 m. spalio 15 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjui A. C. nustatyti terminą iki 2021 m. spalio 15 d. sumokėti 20 Eur žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismui pateikti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.