Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. C. skundo, pareikšto suinteresuotiems asmenims asociacijai Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. C. pateikė skundą suinteresuotiems asmenims asociacijai Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo Nr. S-27465-37208, prašydamas panaikinti šį atsakymą dėl gautų skundų nagrinėjimo ir įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus tinkamai ir pilnai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. C. terminą iki 2021 m. sausio 13 d. sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už paduotą skundą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjo elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktas skundas yra neturtinio pobūdžio, todėl jis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 12 dalies 6 punkto pagrindu privalėjo sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad už pateiktą skundą yra sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, todėl teismas konstatavo, kad skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų ir yra paduotas su trūkumais.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėjas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo Nr. S-27465-37208. Nurodo šiuos argumentus:

4.1. CPK 80 straipsnyje nėra nustatyta, kad už skundą, paduotą Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 7 dalies pagrindu, mokamas žyminis mokestis. Šiuo atveju netaikytinos CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 dalies nuostatos, nes pareiškėjas nepateikė šiame straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų ir jų priedų teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

4.2. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai išaiškino, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatos). Net laikant, kad teismo nutartis yra teisėta, tokiu atveju teismas turėjo nustatyti ir kitą alternatyvą pareiškėjui – pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pateikiant ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą.

4.3. Iš skunde nurodytų aplinkybių visumos teismas galėjo ir turėjo nustatyti, kad pareiškėjo finansinė padėtis dėl ginčo bylų buvo labai sunki, ir kad pareiškėjas patyrė labai didelę turtinę ir neturtinę žalą, todėl tokia formali nutartis yra naikintina.

4.4. Teismas pažeidė CPK 185 ir 329 straipsnių nuostatas, nes nusprendė išnagrinėti ne visus pareiškėjo pateiktus argumentus ir pareikštus reikalavimus (prašymus), nemotyvuotai atmetė (ignoravo) pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus (priedus).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už pateiktą skundą dėl Lietuvos antstolių rūmų atsakymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

6. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

7. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktais. To paties straipsnio 2–6 dalyse nurodyti kiti procesiniai dokumentai, už kuriuos mokamas atitinkamoje dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.

8. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (pvz., CPK 510 straipsnio 6 dalis, 811 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

9. Sistemiškai aiškinant minėtas CPK normas, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę žyminis mokestis turi būti mokamas kiekvienu atveju, kai inicijuojama civilinė byla teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kuomet asmuo nuo tokio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos antstolių rūmų atsakymo. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Antstolių įstatymo pakeitimams, šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje atsirado nauja nuostata, numatanti galimybę Lietuvos antstolių rūmų atsakymus į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Pažymėtina, kad nei Antstolių įstatyme, nei CPK normose nėra nustatyta, jog už tokius skundus žyminis mokestis nemokamas.

11. CPK 442 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas bylų, kurias teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 442 straipsnio 6 punktą ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių veiksmų. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja skundus ne dėl bet kokių antstolių veiksmų, o tik dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Skundus dėl antstolių kitų veiksmų, kaip minėta, pagal Antstolių įstatymo 27 straipsnio 7 dalį nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. CPK 442 straipsnyje nėra nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl Lietuvos antstolių rūmų atsakymų. Taigi, darytina išvada, kad tokias bylas teismas nagrinėja bendrąja ginčo teisenos tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nustatytas žyminis mokestis, mokėtinas už neturtinio pobūdžio reikalavimą, nagrinėjamą ginčo teisenos tvarka.

12. Apeliantas teigia, kad CPK 80 straipsnyje nėra nustatyta, jog žyminis mokestis mokamas už skundą, paduotą Antstolių įstatymo 27 straipsnio 7 dalies pagrindu. Šis argumentas atmestinas, nes, kaip minėta, įstatyme nėra nustatyta, kad bylose pagal tokius skundus žyminis mokestis nemokamas, todėl pagal bendrąją taisyklę žyminis mokestis šiuo atveju turi būti mokamas.

13. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas turėjo nustatyti ir kitą alternatyvą pareiškėjui – pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad apeliantas turi teisę pateikti tokį prašymą ir be teismo nurodymo. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad iš skunde nurodytų aplinkybių visumos teismas galėjo ir turėjo nustatyti, jog pareiškėjo finansinė padėtis labai sunki. Apeliantas skunde nesuformulavo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, todėl teismas neturėjo savo iniciatyva spręsti šio klausimo. Be to, pagal minėtą normą asmuo dėl sunkios turtinės padėties nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali būti atleidžiamas tik iš dalies.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį už pateiktą skundą dėl Lietuvos antstolių rūmų atsakymo. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato pareiškėjui naują terminą skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui A. C. terminą iki 2021 m. balandžio 9 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.