Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6806-433/2021 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., išieškotojas V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Suinteresuoti asmenys byloje antstolis A. B., išieškotojas V. G. atsiliepimų į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų prijungimo

Dėl kreipimosi į administracinį teismą su prašymu iškelti norminę administracinę bylą

16. Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Taip pat šio įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali prašyti ištirti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas jo nagrinėjamoje individualioje byloje, teisėtumą.

17. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, savo ruožtu, suponuoja, kad ir teismai neturi teisės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su tokiais prašymais, kurių išsprendimas neturės jokios reikšmės jų nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. e1-7-822/2016).

Dėl galimo antstolio neveikimo

20. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiami du klausimai – antstolio galimas neveikimas dėl pareiškėjo skundo (skundų) neišnagrinėjimo ir antstolio veiksmų, skundžiamų 2020 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo skunde, teisėtumas.

21. Byloje nustatyta ir iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis A. B. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 dėl A. C. (pareiškėjo) iškeldinimo iš V. G. (išieškotojui) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 dėl 475 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojui V. G. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Antstolis aukščiau minėtose vykdomosiose bylose 2020 m. kovo 10 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

23. 2020 m. liepos 29 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-42 dėl iškeldinimo, kuriuo pranešė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. 10.00 val. bus vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-15076-816/2018 dėl A. C. ir J. C. iškeldinimo. Minėtas patvarkymas įteiktas pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 6 d., prieš tai patvarkymas pareiškėjui taip pat išsiųstas el. laišku 2020 m. liepos 29 d. ir tą pačią dieną gautas patvirtinimas apie laiško gavimą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. surašytas iškeldinimo protokolas dėl pareiškėjo A. C. ir J. C. priverstinio iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, 2020 m. spalio 29 d. patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, 2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Taigi, antstolis atliko eilę vykdomųjų veiksmų. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl galimo antstolio neveikimo, byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. C., nesutikdamas su antstolio priimtais patvarkymais ir kitais veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui ir antstolio kontorai teikė skundus dėl antstolio veiksmų/neveikimo.

26. 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas skundas dėl 2020 m. balandžio 9 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat yra el. laiškas, patvirtinantis minėto skundo išsiuntimą antstolių kontoros el. paštu. Skundu pareiškėjas prašė: uždrausti atlikti veiksmus (tolesnį vykdymą, iškeldinimą, perdavimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (ginčo butui ir automobilių stovėjimo aikštelei), ir sustabdyti visus veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) iki šio skundo ir šios ir kitų skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti procesinius dokumentus (2020 m. balandžio 9 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąsias bylas; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą (patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-18259-433/2020 išsprendė tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

27. 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas skundas dėl 2020 m. birželio 18 d. patvarkymo dėl prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat yra el. laiškas, patvirtinantis minėto skundo išsiuntimą antstolių kontoros el. paštu. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti 2020 m. birželio 18 d. patvarkymą ir pilnai patenkinti pareiškėjo 2020 m. birželio 14 d. prašymą; sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymą iki turto apžiūros ir ekspertizės išvados pateikimo teismui, bei kitos civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjimo atnaujinimo ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atlikti pareiškėjo iškeldinimo veiksmus iš ginčo buto, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti iki šios bylos išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23605-631/2020 išsprendė tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

32. 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas skundas dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundo neišnagrinėjimo (antstolio neveikimo) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Skundu pareiškėjas prašė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo ir tinkamai jį išnagrinėti, ir įvertinti antstolio neteisėtą veikimą, ir neteisėtus antstolio veiksmus panaikinti arba antstolį įpareigoti tokius veiksmus atlikti, t.y. išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundą ir kitus skundus; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turtui (ginčo butui ir automobilių stovėjimo aikštelei), ir panaikinti priverstinio vykdymo veiksmų pasekmes (iškeldinimo, turto perdavimo, turto pakeitimo) iki šio skundo išnagrinėjimo pabaigos, t. y. panaikinti atliktus pareiškėjo iškeldinimo (veiksmų pasekmes) iš ginčo kito stovio, būsenos ir vertės buto, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, iki šios bylos (ir skundo) išnagrinėjimo pabaigos; areštuoti kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turtą (ginčo butą ir automobilių stovėjimo aikštelę), apribojant disponavimo teisę, ir paskirti pareiškėją kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turto administratoriumi; sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymą iki šio skundo išnagrinėjimo pabaigos, nes reikia revizuoti visų pateiktų skundų išnagrinėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31074-1089/2020 išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o skundžiama 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio A. B. neveikimo, ir šioje dalyje pareiškėjo A. C. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo antstolį A. B. išnagrinėti ir, jei reikia, persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti pareiškėjo A. C. 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundus.

33. Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis A. B. 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu dėl A. C. skundų reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas aukščiau minėtą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį, atsisakė tenkinti minėtus A. C. skundus. Nurodė, jog visi pareiškėjo dokumentai buvo išsiųsti nagrinėti betarpiškai teismui. Nei vienas iš aukščiau paminėtų skundų nebuvo adresuotas antstoliui, kaip tai numato CPK 510 straipsnis. Taip pat šiuo patvarkymu atsisakė persiųsti 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. dokumentus pavadintus „Skundas“ teismui, kadangi jie buvo nagrinėti įvairiose teismų instancijose ir dėl daugumos jų jau priimti teismų procesiniai sprendimai.

34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad pareiškėjas pakartotinai skundžia antstolio neveikimą dėl 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundų, dėl kurių jau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi pasisakė ir įpareigojo antstolį pastaruosius skundus išnagrinėti bei įvertinus tai, kad antstolis minėtus skundus 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu dėl A. C. skundų Nr. S-42-431 išnagrinėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nagrinėjo tik pareiškėjo A. C. 2020 m. lapkričio 16 d. skundą dėl antstolio veiksmų bei klausimą ar antstolio A. B. veiksmai neišnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundo buvo teisėti.

35. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

36. CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (šio straipsnio 2 dalis). Gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (šio straipsnio 3 dalis). CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

37. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013 ir kt.).

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. C. iškeldinimo užbaigta 2020 m. lapkričio 3 d. antstolio A. B. patvarkymu Nr. S-20-42-40495 „Dėl vykdomosios bylose užbaigimo ir elektroninio vykdomojo rašto grąžinimo“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įvykdytas elektroninis vykdomasis raštas Nr. e2-15076-816/2018 dėl atsakovų A. C. ir J. C. iškeldinimo iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. lapkričio 3 d. (civilinė byla Nr. e2-15076-816/2018, (duomenys neskelbtini)).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė, kad remiantis Antstolių informacinės sistemos registro informacija, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta, dėl to jokie procesiniai veiksmai joje negalėjo būti atliekami (vykdomi). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, jog vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, tačiau kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad turi būti išnagrinėti visi pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų, kurie buvo pateikti pagal nustatytą tvarką laiku ir privaloma juos išspręsti pagal nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

40. Kaip jau buvo minėta, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta 2020 m. lapkričio 3 d., o jau minėtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, duomenimis, antstolis A. B. atliko šioje vykdomojoje byloje eilę vykdymo veiksmų, su kuriais pareiškėjas A. C. nesutiko ir teikė skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo), tačiau ne dėl visų pareiškėjo pateiktų skundų buvo priimti teismo arba antstolio procesiniai sprendimai, kaip to reikalauja CPK 510 straipsnio 2 dalis, dėl to jie buvo grąžinti nagrinėti antstoliui A. B., t. y. teismas įpareigojo antstolį išnagrinėti ir, jei reikia, persiųsti teismui pareiškėjo 2020 m. gegužės 6 d., birželio 22 d., liepos 30 d., liepos 31 d., rugpjūčio 22 d., rugpjūčio 27 d. skundus. Daugelis skundžiamų antstolio veiksmų buvo susiję su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, vykdydamas minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, išnagrinėjo pastaruosius skundus, atsisakė juos tenkinti ir antstolio patvarkymai, dėl kurių pareiškėjas teikė 2020 m. gegužės 6 d., birželio 22 d., liepos 30 d., liepos 31 d., rugpjūčio 22 d., rugpjūčio 27 d. skundus, iki šios dienos nėra panaikinti. Taigi, pareiškėjo argumentai, jog antstolis vis dar nėra išnagrinėjęs ir nepersiuntęs teismui nei vieno pareiškėjo jam tiesiogiai pateikto skundo yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta ir užbaigus vykdomąją bylą jokie procesiniai veiksmai joje negali būti vykdomi. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta 2020 m. lapkričio 3 d., o pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas jau po minėtos vykdomosios bylos užbaigimo (2020 m. lapkričio 16 d.) bei įvertinus ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad antstolio priimti procesiniai dokumentai (patvarkymai) dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo būtų panaikinti ir/ar ši vykdomoji byla būtų atnaujinta (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų (neveikimo), atliktų (neatliktų) užbaigtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti nagrinėjamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo skundo, paduoto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. C. 2020 m. lapkričio 16 d. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų, kuris adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

43. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

44. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolių kontoroje elektroniniu paštu gautas A. C. dokumentas, pasirašytas, kaip „Skundas“ dėl patvarkymo dėl A. C. prašymo 2020 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) S Reg. Nr. S-42-vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)”.

45. Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

46. CPK 510 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškiai suponuoja, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus turi būti pateikiamas ir turi būti adresuotas antstoliui. Tuo tarpu pareiškėjas šį raštą, pavadintą skundu, nagrinėti tiesiogiai persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui per EPP sistemą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio atsiliepime į pareiškėjo raštą pavadintą skundu argumentais, jog antstolis neturi teisinio pagrindo nagrinėti skundo, jei asmuo tuo pačiu klausimu yra kreipęsis į teismą. Priešingai, gali susiklostyti tokia situacija, kai tuo pačiu klausimu bus priimti atitinkami (galimai skirtingi) keli sprendimai (tiek antstolio, tiek teismo). Taip pat jei antstolis priimtų patvarkymą netenkinti skundo ir persiųstų jį teismui, dėl tų pačių pareiškėjo skundžiamų antstolio veiksmų būtų pradėtos dvi skirtingos civilinės bylos, kas neatitiktų nei civilinio proceso efektyvumo, nei koncentracijos principų.

47. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui skundą adresavus teismui, jis aiškiai išreiškė savo valią, kad skundas būtų nagrinėjami būtent teisme. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės bei suformuluoti reikalavimai aiškiai suponavo nuomonę, kad nėra pagrindo šio skundo nagrinėti antstoliui, pavyzdžiui, reikalavimas panaikinti priverstinio vykdymo veiksmų pasekmes nėra susijęs su antstolio veiksmų apskundimu, o su pareiškėjo asmens teisių gynimu kita tvarka.

48. Pažymėtina, kad visi minėti A. C. skundai, buvo adresuoti Vilniaus miesto apylinkės teismui, o antstolis A. B. juose įvardintas, kaip atsakovas. Pareiškėjas prie savo 2021 m. sausio 22 d. skundo pridėjo ir 2020 m. lapkričio 16 d. skundą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau nepridėjo skundo, adresuoto antstoliui A. B., kaip tai numato CPK 510 straipsnis. Be to, teismai pateiktus pareiškėjo skundus taip pat nevertino kaip skundų, kurie turėtų būti nagrinėjami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad nutartis priimta netinkamai konstatavus teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą) bei tai, kad pareiškėjas atsižvelgė į teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo procesinis dokumentas yra adresuotas ne antstoliui, o teismui, kaip numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Be to, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo skundas pateiktas nesilaikant CPK 510 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

49. Pažymėtina, kad vien faktinių aplinkybių išdėstymas ir skundo reikalavimų suformulavimas nėra pakankami spręsti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atskiras procesinis prašymas, kuris turi būti atskirai pagrįstas, t. y. įrodyta esant pirmiau minėtas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas argumentų šioms sąlygoms pagrįsti nepateikia ir iš esmės dėsto argumentus, susijusius su skundo dėl antstolio veiksmų turiniu. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad egzistuoja objektyvus ir realus ryšys tarp jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, t. y. kad netaikius prašomų priemonių pareiškėjui palankaus skundo išnagrinėjimo rezultatas gali nesukurti norimų teisinių ir faktinių pasekmių. Pareiškėjas neįrodinėja būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – būsimo teismo procesinio sprendimo skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizikos (grėsmės). Prašomos taikyti apsaugos priemonės netenkina sąsajumo su teisminio nagrinėjimo dalyku kriterijaus, o vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas savaime nėra priežastis laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti. Laikinųjų priemonių taikymo prašymą pareiškėjas sieja su pandemija, tačiau šią sąsają argumentuoja itin bendro pobūdžio teiginiais ir nenurodo karantino situacijos ryšio su nagrinėjama byla dėl antstolio veiksmų, t. y. kokią įtaką tai turėtų galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui.

50. Pastebėtina, kad pareiškėjas iš esmės tapačius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra reiškęs ne vieną kartą: Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtas skundas – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-38707-1097/2020 ir teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Taip pat Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2YT-27296-964/2020, Nr. e2YT-27383-1099/2020, Nr. e2YT-29824-807/2020, Nr. e2YT-30305-566/2020, Nr. e2YT-31074-1089/2020. Teismai preliminariai vertino procesinius antstolio veiksmus vykdomosiose bylose ir nesurado pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pareiškėjo prašymus atmetė. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteko galimybės atgręžti vykdymo proceso ar sustabdyti jau baigtą iškeldinimo procesą. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjui manant, kad buvo pažeistos jo teisės, jis turi teisę jas ginti ieškininės teisenos tvarka. Vien tai, kad pareiškėjas, modifikavęs pagrindinį reikalavimą, vėl prašo savo esme tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime negali būti priežastis pareiškėjo prašymą išspręsti kitaip, nei buvo išspręsta ir pasisakyta skirtinguose teismų procesiniuose sprendimuose.

51. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas bei kaip nagrinėtinas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo A. C. skundo dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.