Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. gynėjos advokatės Nataljos Fočenkovos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatomis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu E. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, prie 2022 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, kaip prie griežčiausios, pridėta dalis švelnesnių bausmių, paskirtų 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu bei šiuo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams ir 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 22 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei bausmė, iš dalies atlikta pagal 2022 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ir 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžius.

Nurodyta bausmės pradžią E. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nustatyta 14 MGL (700 Eur) dydžio baudos bausmę vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

Nurodyta E. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo S. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl 158,10 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš nuteistojo E. A. S. Š. priteista 158,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nurodyta laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą prokuroro 2022 m. liepos 29 d. nutarimu, kuriuo apribotos E. A. nuosavybės teisės į jam priklausančius pinigus – 158,10 Eur, palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šį turtą nukreipti turtinei žalai atlyginti pagal nukentėjusiojo S. Š. civilinį ieškinį.

Nurodyta daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – iš viso 3 vnt. skaitmeninių laikmenų su vaizdo įrašais, fotonuotraukomis bei išklotinėmis, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; daktiloskopines plokšteles, biologinius DNR ėminius, automobilio peleninės turinį, cigaretę, stiklainius, perduotus saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 158,10 Eur, paimtus E. A. laikino sulaikymo metu ir perduotus saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiojo S. Š. civilinio ieškinio atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A. nuteistas už tai, kad apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė nedidelę turtinę žalą: jis 2022 m. gegužės 21 d., apie 11.48 val., telefonu užsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo paslaugą ir pavežėjo S. Š. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) Kaune nuvykęs į (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje neatsiskaitė S. Š. už suteiktas paslaugas. Tokiu būdu jis nukentėjusiajam S. Š. padarė nedidelę 158,10 Eur turtinę žalą.

2. Be to, E. A. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį: jis laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 18 d. 21.00 val. iki 2022 m. birželio 21 d. 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagrobė A. G. priklausantį 4 500 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 186 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį teismas neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, tačiau teismas neatsižvelgė, kad padaryta nedidelė turtinė žala, kuri sudaro tik 158,10 eurų. Atlyginti padarytą žalą nuteistasis neturėjo jokios galimybės, nes nuo 2022 m. birželio 22 d. buvo sulaikytas ir vėliau suimtas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu iš jo laikino sulaikymo metu buvo paimti ir perduoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą 158,10 eurų, nors minėtus pinigus nuteistasis norėjo grąžinti nukentėjusiajam S. Š. (vairuotojui), su kuriuo E. A. neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Bet kokiu atveju nuosprendžiui įsiteisėjus minėti pinigai nukreipti nukentėjusiojo civiliniam ieškiniui atlyginti.

6. Pažymi, kad E. A. paaiškino teismui, kad anksčiau jam neteko būti įkalinimo įstaigoje ir laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pirmą kartą. Visus nusikalstamus veiksmus jis padarė dėl vienos priežasties – siekė nusikalstamu būdu gautais pinigais padengti savo skolas (nes antstoliai pradėjo jam kelias vykdomąsias bylas) ir sukaupti lėšas pradėti individualią komercinę veiklą ir rūpinti savo seneliais. Dėl anksčiau minėtų nusikaltimų apeliantas pripažino kaltę, gailisi ir visos baudžiamosios bylos buvo nagrinėjamos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apeliantas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, bet nesutinka su bausmės griežtumu, kuri, apelianto nuomone, yra neproporcinga ir neprotinga.

7. Taip pat apeliantė nurodo, jog E. A. abejoja ir prašo patikrinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, prie 2022 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės kaip prie griežčiausios, pridėjo dalį švelnesnių bausmių, paskirtų 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu bei šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę E. A. paskyrė laisvės atėmimą 6 metams 4 mėnesiams ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę, todėl prašo patikrinti šios skundžiamo nuosprendžio dalies teisėtumą ir E. A. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (apeliantė prašo sušvelninti nuteistajam E. A. paskirtą bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas laikėsi visų bausmės nuteistajam E. A. parinkimo taisyklių.

14. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 186 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną BK 186 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 12 straipsnis) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat į tai, kad abi nusikalstamos veikos baigtos, baudžiamuoju nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis yra 14 kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas, jam nusikalstamų veikų padarymo metu buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėję nuosprendžiai, kuriais E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, baudžiamoji atsakomybė už įvairias nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. kovo 17 d. nuteistajam ne kartą taikyta ir užsienio šalyje – Švedijos Karalystėje (t. 2, b. l. 37–66), jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes, jam paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 1–35), yra darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (t. 1, b. l. 172). Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).

15. Įvertinęs aptartas E. A. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti E. A. už BK 186 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus griežčiausią savo rūšimi, šiek tiek didesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkis, 30 parų arešto bausmę, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus griežčiausią savo rūšimi, tačiau mažesnę už sankcijos vidurkį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šias už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas pagrįstai apėmimo būdu subendrino tarpusavyje vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 2 punkte, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta tvarka, ir skyrė subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagrįstai konstatavęs, jog šioje byloje yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teismas nuteistajam skiriamą galutinę bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, prie 2022 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, kaip prie griežčiausios, apylinkės teismas pridėjo dalį švelnesnių bausmių, paskirtų 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu bei skundžiamu nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę E. A. paskyrė laisvės atėmimą 6 metams 4 mėnesiams ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą. Nors apeliaciniame skunde nepateikiant jokių argumentų keliamos abejonės ir prašoma patikrinti šios skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria E. A. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ir baudos bausmė, teisėtumą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta – skirdamas E. A. galutinę subendrintą 6 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudos bausmę BK 63 straipsnio nuostatas apylinkės teismas pritaikė tinkamai.

16. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam E. A. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu E. A. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 186 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nei E. A. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog nors nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta 6 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudos bausmė, tačiau tokia bausmė E. A. yra adekvatus jo nuolat pasikartojančio nusikalstamo elgesio rezultatas, nes pirmosios instancijos teismui teko skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę bendrinti su kitais įsiteisėjusiais nuteistajam priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Atsižvelgdama į tai, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas E. A. padarė būdamas labai daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas arba panašias nusikalstamas veikas, taip pat būdamas labai daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliantės prašoma švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

17. Nors apeliaciniame skunde minima, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą, taip pat lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir už BK 186 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta apėmimo būdu subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nors apeliantė akcentuoja, jog BK 186 straipsnio 2 dalyje numatytu baudžiamuoju nusižengimu buvo padaryta tik nedidelė 158,10 Eur žala, tačiau pažymėtina, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis savo noru šios žalos nukentėjusiajam neatlygino, tai nusprendė padaryti tik pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nurodydamas 158,10 Eur, paimtus E. A. laikino sulaikymo metu ir perduotus saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiojo S. Š. civilinio ieškinio atlyginimui. Be to, jeigu nuteistasis būtų nukentėjusiajam padaręs ne nedidelę, o didesnę žalą, jam būtų buvusi taikoma ne BK 186 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą, o griežtesnė BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nesunkų nusikaltimą.

18. Apeliacinio skundo teiginiai, jog E. A. anksčiau nebuvo teistas laisvės atėmimo bausmėmis, o visus nusikalstamus veiksmus padarė tik dėl to, kad siekė nusikalstamu būdu gautais pinigais padengti savo skolas, sukaupti lėšas pradėti individualiai veiklai ir pasirūpinti savo seneliais, yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir niekaip nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Anksčiau aptartų E. A. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visuma labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, socialiai pavojingas, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios.

19. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. A. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 6 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudos bausmę. E. A. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. gynėjos advokatės Nataljos Fočenkovos apeliacinį skundą atmesti.