- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2YT-8209-1116/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03472-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Dalia Staugienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K., K. K., S. Ž. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Audronė Adomaitienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K., K. K. bei A. K. ir S. Ž. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės A. K., skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. A., D. K., J. K., Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Antstolės A. A. kontoroje buvo gautas pareiškėjų A. K., K. K. bei A. K. ir S. Ž. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės A. K., skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. vasario 3 d. antstolės A. A. patvarkymą Nr. S-22-36-4348 dėl prašymo netenkinimo ir turto arešto akto patikslinimo ir priimti naują sprendimą -panaikinti areštą 1/10 daliai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtam unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Skundas grindžiamas tuo, kad antstolė papildomai areštavo turtą, kuriam areštas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kurią paliko nepakeistą Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-226-638/2022. Be to, turto arešto akte nenurodyta areštuojamo turto dalis, jo vertė. A. K. priklausančios turto dalies vertė pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenis, sudaro 39 500,00 Eur, areštuotos 1/10 dalies vertė atitinka 3950 Eur sumą. Pareiškėjos nuomone, kreditorių interesai gali būti užtikrinti jau esamu areštuoto turto mastu, prisijungiant prie antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomo išieškojimo, tokiu būdu, kad būtų išlaikytas proporcingumo principas.
3. Antstolė A. A. 2022 m. kovo 7 d. pareiškėjos A. K. skundo netenkino ir perdavė vykdomąją bylą Kauno apylinkės teismui. Patvarkymas grindžiamas tuo, kad skunde nurodyti teismai priėmė procesinius dokumentus neesant antstolės vykdomosiose bylose uždėtam areštui. Pareiškėja siedama kitose antstolių kontorose užvestas vykdomąsias bylas (sustabdytas) su šiuo metu vykdyme esančiomis vykdomosiomis bylomis, siekia ir toliau vilkinti procesą bei skolų grąžinimą. Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl arešto metu antstolė neįvertino areštuojamo turto ir įkainojimo procedūros neatliko, o turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys antstolė A. A., D. K., J. K., Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
5. Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
8. Skundą priėmus nagrinėti teisme ir paskyrus teismo posėdį, antstolė A. A. pateikė teismui duomenis (registracijos Nr. DOK-64255), kad skolininkui priklausančiam nekilnojamajam turtui apribojimai yra panaikinti, visos vykdomosios bylos skolininko D. K. atžvilgiu yra užbaigtos. Šias aplinkybes patvirtina antstolės pateikti rašytiniai įrodymai: 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymas Nr. S-22-36-14152, 2022 m. balandžio 11 d. pranešimas apie turo arešto akto išregistravimą, 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymas Nr. S-22-36-14151, 2022 m. balandžio 27 d. patvarkymas Nr. S-22-36-16458, 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymas Nr. S-22-36-14153, 2022 m. balandžio 27 d. patvarkymas Nr. S-22-36-16457. Esant šioms aplinkybėms teismas pareiškėjams 2022 m. gegužės 13 d. išsiuntė pranešimą, prašydamas informuoti, ar pareiškėjai palaiko 2022 m. kovo 1 d. skundo reikalavimus. Kadangi pareiškėjai iki paskirto rašytinio teismo posėdžio teismui nepranešė, kad atsisako skundo reikalavimų, laikytina, kad jie palaiko skundo reikalavimus, dėl to byla nagrinėtina iš esmės.
9. Rašytinė vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad antstolės A. A. kontoroje yra vykdomi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomieji raštai, išduoti civilinėje byloje Nr. e2-1515-775/2021, dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. K. išieškotojų VMI ir J. K. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0036/21/01548 ir Nr. 0036/21/01304). Nustatyta, kad antstolės išieškoma skola minėtose vykdomosiose bylose iš skolininko D. K. yra 3362,71 Eur. Skolininkas D. K. 1995 m. gruodžio 30 d. sudarė santuoką su A. K.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2022 m. vasario 2 d. išrašu nustatyta, kad A. K. vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Remiantis 2021 m. birželio 15 d. masinio vertinimo duomenimis, vidutinė viso buto rinkos vertė 79 000,00 Eur, A. K. vardu įregistruotos turto dalies vertė 39 500,00 Eur. Antstolė A. A. nustačiusi, kad minėto turto dalis priklauso A. K. ir jos sutuoktiniui skolininkui D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 2022 m. vasario 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-36-3854 areštuoti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto dalį ir pasiūlyti skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2022 m. vasario 2 d. buvo gautas A. K. prašymas panaikinti areštą. Antstolė A. A. 2022 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-36-4348 (registracijos Nr. DOK-64255) prašymo netenkinti ir patikslinti 2022 m. vasario 1 d. turto arešto aktą, nurodant, kad antstolės A. A. kontora neprieštarauja, kad areštuotas turtas būtų parduotas, jeigu viena iš pirkimo pardavimo sutarties sąlygų bus pervesti 3362,71 Eur į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą; užsiskaičius piniginėms lėšoms antstolio depozitinėje sąskaitoje, apribojimai minėtam turtui bus panaikinti. 2022 m. vasario 15 d. buvo gautas A. K. Sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, kuriuo nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas tokia tvarka: A. K. - 1/1, apie D. K. tenkančią dalį nėra nurodyta. Sutikimas notarine tvarka nepatvirtintas. Antstolė A. A. nesutikdama su minėtu turto padalijimu, 2022 m. vasario 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė skolininkui D. K. ir A. K. patikslinti bei pateikti tinkamos notarinės formos patvirtintą Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, kuriuo D. K. priklausytų -1/4 dalis, o A. K. - 1/4 dalis nekilnojamo turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės teigimu, iki šiol sutikimas nebuvo gautas.
10. Remiantis LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų A. K. ir K. K. bei A. K. ir S. Ž. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės A. K., skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjai, prašė teismo panaikinti antstolio 2021 m. rugpjūčio 10 d. turto arešto aktą Nr. 21000836, kadangi antstolis 2021 m. rugpjūčio 10 d. turto arešto aktu apribojo disponavimo teisę ir tariamai areštavo 26 000 Eur vertės turtą, kai tikroji areštuoto turto vertė pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus – daugiau kaip 263 610 Eur. Skundžiamu turto arešto aktu, be kita ko, buvo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (vidutinė rinkos vertė pagal RC išrašą – 79 500 Eur. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021 m. rugpjūčio 10 d. turto arešto aktą Nr. S-2100836 dalyje, paliekant areštuotą tik šį turtą: Pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-226-638/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso A. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Remiantis LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-7106-1087/2022 pagal A. K. ieškinį, kuriuo be kita ko prašoma nustatyti kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra A. K. asmeninė nuosavybė. Nurodytoje civilinėje byloje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ieškovei atsiėmus ieškinį. Antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančios nekilnojamojo turto dalies 1/10 dalį ir pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Remiantis NT registro 2022 m. vasario 2 d. išrašu, antstolės areštuota ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 1/10 dalis sudaro 3950,00 Eur (79000,00 Eur/2/10=3950,00 Eur). Antstolės A. A. išieškomo įsiskolinimo dydis vykdomosiose bylose Nr. 0036/21/01304 ir Nr. 0036/21/01548 sudaro 3362,71 Eur. Taigi areštuota turto dalies vertė viršija likusios išieškoti skolos sumą 587,29 Eur, kas sudaro 17 proc. skolos dydžio.
12. Pareiškėjos nurodytoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje e2S-226-638/2022 buvo nustatyta, kad areštuoto turto bendra rinkos vertė išieškomą sumą viršijo beveik 8 kartus. Todėl šios bylos ir pareiškėjų nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
13. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas nustato, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (CPK 759 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti. Šioje byloje nenustatyta, kad prie antstolės A. A. vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose Nr. 0036/21/01304 ir Nr. 0036/21/01548 būtų prisijungę kiti antstoliai.
14. Pareiškėjai kartu su skundu nepateikė duomenų, kad antstolei A. A. prisijungus prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų turto pakaktų ir skolininko skoloms bei vykdymo išlaidoms padengti A. A. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0036/21/01304 ir Nr. 0036/21/01548. Pareiškėjai šių skundo teiginių nepagrindė įrodymais, todėl jie laikytini deklaratyviais.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą, ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje e2S-226-638/2022 išaiškino, kad nesant nustatytos skolininkui priklausančios turto, kuris buvo įgytas santuokoje, dalies, antstolis turi teisę areštuoti pareiškėjos santuokoje įgytą turtą, tačiau tik tokios vertės, kokia yra apytikriai lygi išieškomai sumai.
16. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodoma: kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Šioje byloje nustatyta, kad areštuojant turtą antstolei kilo abejonių dėl turto vertės, todėl ji arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir įkainojimo procedūros neatliko, o turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Šios aplinkybės rodo, jog antstolės turto arešto aktas, priešingai nei teigia pareiškėjai, atitinka CPK 678 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Kasacinio teismo vertinimu, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075).
18. Pareiškėjai nėra pateikę jokių kitų duomenų apie galimą kitą preliminarią nekilnojamojo turto vertę. Byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių pareiškėjų teiginius, kad kreditorių interesai gali būti užtikrinti jau esamu areštuoto turto mastu, prisijungiant prie antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomo išieškojimo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju areštas viršija poreikį garantuoti išieškomą sumą, atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog antstolė nepagrįstai būtų areštavusi iš esmės daugiau turto, negu reikėtų pareiškėjo įsipareigojimams įvykdyti – skoloms bei vykdymo išlaidoms padengti.
19. Šiuo atveju antstolės areštuoto turto suma nors viršija bendrą likusią skolos dalį, tačiau toks viršijimas negali būti vertinamas kaip iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstolei turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolė arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (turto vertintojas). Todėl klausimas dėl realios areštuoto turto vertės vykdomosiose bylose dar neišspręstas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad 2022 m. vasario 3 d. patvarkyme antstolė pateikė sutikimą, kad areštuotas turtas būtų parduotas, jeigu viena iš pirkimo pardavimo sutarties sąlygų bus pervesti 3362,71 Eur į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą; užsiskaičius piniginėms lėšoms antstolio depozitinėje sąskaitoje, apribojimai minėtam turtui bus panaikinti. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gegužės 13 d. išrašo, ginčo turto dalis buvo perleista, turto areštas buvo panaikintas (antstolės pateikti duomenys).
20. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad antstolė būtų areštavusi iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir šiais veiksmais neproporcingai būtų apribojusi skolininko nuosavybės teises, neišlaikiusi teisingos pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus interesų bei pažeidusi CPK 675 straipsnio 2 dalį ir 677 straipsnio 2 dalį.
21. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo, skundžiamas antstolės 2022 m. vasario 3 d. patvarkymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0036/21/01304 ir Nr. 0036/21/01548 atlikdama vykdymo veiksmus, skundo ribose elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pareikšta.
23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš suinteresuotų asmenų valstybei nepriteistinos, kadangi vienam iš jų tenkanti dalis neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, 290, 291, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų A. K., K. K. bei A. K. ir S. Ž. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės A. K. skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.