- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e2-1515-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17793-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., A. K.
- Advokatai
- Viktorija Skridailaitė, Odeta Gecevičienė, Salvija Sriubienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
- 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą ieškovui R. K., jo atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – J. K. ir A. K., ir trečiojo asmens J. K. savarankišką reikalavimą dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. el. b. l. 1-4).
Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. spalio 30 d. pasirašė skolos raštelį, kurio pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 70 000 Lt. Tą pačią dieną ieškovas R. K., atsakovas D. K. ir trečiasis asmuo A. K. pasirašė kitą skolos raštelį pagal kurį D. K. ir A. K. iš R. K. dar pasiskolino 100 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti dalimis: 70 000 Lt sumą grąžinti ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., 30 000 Lt – ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2019 metais atsakovas pagal šį susitarimą ieškovui grąžino 30 000 Lt. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą, pagal pirmąjį skolos raštelį, kuriuo ieškovas atsakovui paskolino 70 000 Lt įmonės (duomenys neskelbtini) veiklai vystyti. Pasirašant šį raštelį atsakovo žmona nedalyvavo, pinigus perdavė atsakovui grynaisiais. Nurodė, kad turėjo galimybes paskolinti tokio dydžio sumą, nes tuo laikotarpiu dirbo akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs į užsienį, papildomai užsidirbdavo prekiaudamas automobiliais. Nurodė, jog su trečiojo asmens pareikštu priešieškiniu nesutinka, nes trečiasis asmuo nedalyvavo paskolos sudarymo metu, jis nepagrindė savo suinteresuotumo byloje, todėl neturi teisės ginčyti tarp ieškovo ir atsakovo susidariusių paskolinių santykių. Nurodė, jog trečiajam asmeniui teismo sprendimu skola iš atsakovo jau yra priteista, jis kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, atsakovui priklausantis žemės sklypas yra areštuotas, tačiau pats trečiasis asmuo pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą. Jeigu trečiasis asmuo būtų pakankamai aktyvus byloje, galėtų skolą išsiieškoti iš žemės sklypo. Nesutinka su trečiojo asmens teiginiais, kad ieškovo ir atsakovo sudarytas skolos raštelis yra tariamas. Nurodė, jog nei ieškovas, nei atsakovas netrukdo trečiajam asmeniui vykdyti išieškojimo, todėl mano, kad trečiasis asmuo savo veiksmais vilkina bylą, nes ginčo tarp ieškovo ir atsakovo dėl skolos nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (1 t. el. b. l. 127-128).
Atsakovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2012 m. spalio 30 d. iš ieškovo pasiskolino 70 000 Lt jam priklausančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai vystyti. Tuo metu atsakovas buvo įmonės akcininkas ir direktorius, vykdė didelį projektą, todėl reikėjo papildomų lėšų. Pinigus panaudojo statybinių medžiagų pirkimui, darbuotojų algoms išmokėti. Gauti pinigai atsispindėjo įmonės žiniaraščiuose, gautų pinigų, kaip įmonės paskolos neįformino. Tą pačią dieną taip pat buvo surašytas ir antras paskolos raštelis 100 000 Lt sumai. Šiuos pinigus atsakovas iš ieškovo pasiskolino asmeninėms šeimos reikmėms. Nurodė, jog pagal antrąjį raštelį, kuriuo pasiskolino 100 000 Lt, 2019 metais yra grąžinęs 30 000 Lt. Nurodė, kad teisminis procesas tęsiasi ilgą laiką, patiriamos papildomos išlaidos tik dėl trečiojo asmens veiksmų. Trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo bylos baigtimi bei jokio pagrindo reikšti savarankiško reikalavimo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo neįrodė savarankiškame reikalavime nurodytų aplinkybių, jog tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas paskolos raštelis yra fiktyvus. Tikroji šalių valia nebuvo nuslėpta, pinigai buvo perduoti, tarp ieškovo ir atsakovo ginčo nėra. Trečiasis asmuo savo teisę į atsakovo skolą įgyvendino jau 2018 metais, kai jam iš atsakovo buvo priteista skola, šis sprendimas yra įsiteisėjęs, jis nepanaikintas, todėl trečiajam asmeniui nėra jokių kliūčių ginti savo teisę. Tai, kad atsakovas turi keletą kreditorių, netrukdo trečiajam asmeniui išsiieškoti savo skolą. Skola gali būti išieškoma ne tik iš žemės sklypo, bet ir iš atsakovo piniginių lėšų. Nurodė, jog trečiasis asmuo negali patvirtinti ar paneigti nei paskolos raštelio sudarymo aplinkybių, nei lėšų perdavimo, nes sandoryje nedalyvavo.
Trečiasis asmuo J. K. pateikė savarankišką reikalavimą, prašo pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovo 2012 m. spalio 30 d. pasirašytą skolos raštelį, priteisti jam solidariai iš ieškovo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2 t. el. b. l. 53-62).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens J. K. priešieškinį, prašė jį atmesti (2 t. el. b. l. 102-107).
Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens J. K. pareikštą savarankišką reikalavimą (2 t. el. b. l. 110-115), prašė priešieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje bei 2018 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi trečiajam asmeniui J. K. iš atsakovo buvo priteista 18 246,06 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos, 1 893,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, 450 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje, viso 24 472,13 Eur. Atsakovas priteistos skolos negrąžino, todėl buvo pradėta vykdymo procedūra antstolio kontoroje. Pradėjus vykdymo procesą, išieškojimas buvo nukreiptas į atsakovui D. K. priklausantį žemės sklypą, kuris buvo įkainotas 21 800 Eur. Buvo paskelbtos varžytynės, sklypo kaina nustatyta 17 440 Eur. Pirmose varžytynėse sklypas nebuvo parduotas, todėl antstolis pasiūlė trečiajam asmeniui atsakovui priklausantį žemės sklypą perimti natūra, tačiau paaiškėjo, kad išieškojimą į tą patį žemės sklypą siekia nukreipti ir ieškovas R. K.. Atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydžius ir sklypo vertę, jeigu sklypą natūra būtų sutikęs perimti trečiasis asmuo J. K., jis būtų turėjęs sumokėti ieškovui 9 641 Eur bei antstoliui padengti 1 400 Eur vykdymo išlaidas. Jeigu trečiasis asmuo būtų nesutikęs sklypo perimti natūra, tokią teisę turėjo ieškovas. Ieškovui išreiškus norą perimti žemės sklypą, jis trečiajam asmeniui būtų išmokėjęs 7 798 Eur, iš kurių antstolis dar būtų išsiskaičiavęs 1 400 Eur vykdymo išlaidų ir tai reiškia, kad pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo priteista daugiau nei 20 000 Eur suma, trečiajam asmeniui būtų pavykę išsiieškoti tik 6 000 Eur. Minėtas žemės sklypas yra vienintelis atsakovui priklausantis turtas, todėl akivaizdu, kad skola greičiausiai bus išieškoma visą gyvenimą. Nurodė, jog trečiojo asmens nuomone ieškovas ir atsakovas paskolos raštelį sudarė atsakovui siekiant išvengti skolos grąžinimo trečiajam asmeniui. Pažymėjo, jog ieškovas ir atsakovas neįrodė, kad juos sieja paskoliniai santykiai pagal šį raštelį. Nesutinka su ieškovo ir atsakovo pozicija, jog trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo šioje byloje. Reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu gali reikšti ne tik sandorio šalys, tačiau ir suinteresuoti asmenys, kurių interesus sandoris pažeidžia. Trečiojo asmens teisiniai interesai yra pažeisti, nes ieškovas ir atsakovas imitavo juos siejančius paskolinius santykius, todėl trečiasis asmuo negali išsiieškoti iš atsakovo jam priteistos skolos. Actio Pauliana pagrindu buvo panaikintas ieškovo ir atsakovo sklypo dovanojimo sandoris, sklypas grąžintas atsakovui, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, kuriuo trečiajam asmeniui iš atsakovo priteista skola. Imituodami paskolinius santykius ieškovas ir atsakovas siekia neteisėtu būdu išvengti D. K. prievolės J. K. vykdymo. Tokiais veiksmais taip pat siekiama minimaliomis sąnaudomis atgauti žemės sklypą atsakovo nuosavybėn. Trečiojo asmens nuomone, būtent šiam tikslui raštelis ir buvo pasirašytas. Trečiojo asmens teisė ir suinteresuotumas jau buvo vertinamas ir pripažintas byloje dėl proceso atnaujinimo, kuriame pripažinta, kad toks susitarimas galimai apsunkina atsakovo prievolių trečiajam asmeniui vykdymą. Jeigu trečiasis asmuo neturėtų suinteresuotumo, jo reikalavimas dėl proceso atnaujinimo nebūtų patenkintas. Nurodė, jog vykdomosios bylos sustabdymą trečiasis asmuo iniciavo, nes nepardavus žemės sklypo pirmose varžytynėse norą perimti sklypą išreiškė ieškovas. Jeigu prašymo sustabdyti išieškojimą trečiasis asmuo nebūtų pateikęs, antstolis būtų leidęs ieškovui perimti sklypą natūra. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens nuomone, jis įrodė, kad turi suinteresuotumą šioje byloje ir prašo tarp šalių pasirašytą skolos raštelį pripažinti negaliojančiu.
Trečiasis asmuo A. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t. el. b. l. 134), nurodė, jog jai žinoma tik tiek, kad paskola buvo reikalinga UAB (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, verslo reikalais rūpinosi jos vyras, todėl daugiau aplinkybių jai nėra žinoma. Pažymėjo, kad tą pačią dieną iš ieškovo ji ir atsakovas pasiskolino analogišką sumą šeimos poreikiams. Trečiasis asmuo A. K. bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį jai pranešta tinkamai, todėl nutarta bylą nagrinėti A. K. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys atmetamas, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkinamas pilnai.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 30 d. ieškovas R. K. ir atsakovas D. K. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią D. K. iki 2016 m birželio 1 d. pasiskolino iš R. K. 70 000 Lt su 5 procentų dydžio palūkanomis (1 t., b. l. 5). Tą pačią dieną R. K., D. K. ir A. K. sudarė dar vieną susitarimą, pagal kurį R. K. paskolino D. K. ir A. K. 100 000 Lt, o D. K. ir A. K. įsipareigojo 70 000 Lt grąžinti iki 2016 m. birželio 1 d. arba užtikrinti, kad R. K. bus perleistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir likusią 30 000 Lt sumą grąžinti iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. (b. l...). Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymu kreditoriui R. K. iš skolininko D. K. buvo priteista 20 273,40 Eur skola, 5 068,35 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Teismo įsakymo išdavimo pagrindas – 2012 m. spalio 30 d. susitarimas, kuriuo skolininkas D. K. įsipareigojo grąžinti kreditoriui R. K. 20 273,40 Eur paskolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. 2019 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismas šioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino procesą (1 t., b. l. 14–23). Minėtoje byloje R. K. ir D. K. teikė savo atsiliepimus ir nuomonę (1 t. b. l. 145, 2020-02-05 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 1–4 priedai).
2019 m vasario 13 d. antstolis S. U. paskelbė pirmąsias žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes neįvykusiomis (1 t., b. l. 78). 2019 m. vasario 22 d. R. K. pateikė sutikimą kaip išieškotojas pagal teismo įsakymą, jog jis sutinka perimti neparduotą skolininko turtą natūra (1 t., b. l. 35, 80). 2019 m. vasario 27 d. antstolis S. U. J. K. atstovo prašymu sustabdė vykdomąją bylą (1 t., b. l. 36–37).
Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės raštas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini) adresas buvo suteiktas 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67–75). Byloje pateikti SODROS duomenys apie D. K. (1 t., b. l. 123–126) ir R. K. darbovietes ir jo darbo užmokestį (1 t., b. l. 153–188, 2 t., b. l. 28, 2020-03-09 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 1 priedas) bei R. K. pajamų deklaracijos (2 t., b. l. 28, 2020-03-09 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 2 priedas) bei banko sąskaitų išrašai (2 t., b. l. 34, 2020-03-19 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 1–4 priedai). Byloje yra D. K. 2012–2013 metų banko sąskaitų išrašai (2 t., b. l. 133–148). 2017 m. R. K. nutraukė santuoką (1 t. b. l. 145, 2020-02-05 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 5 priedas).
Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) už 2012 – 2013 metus nebuvo pateikusi Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas forma FR0711 (2 t., b. l. b. l. 34, 2020-03-19 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 5 priedas). Byloje pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės už 2012–2013 metus dokumentai (2 t., b. l. 34, 2020-03-19 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 7–8 priedai). Byloje pateikti 2012–2013 m. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščiai (2 t., b. l. 116–132).
Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos priteisimo ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu R. K. atstovė teikė rašytinius paaiškinimus (1 t. b. l. 76–77), D. K. teikė atsiliepimą (1 t., b. l. 81–87). 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismas J. K. ieškinį patenkino (1 t., b. l. 111–121). 2018 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 89–104).
Byloje pateiktas teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. K. iš A. Š. priteista 37 000 Eur (3 t., b. l. 101, 2021-03-15 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas).
Dėl trečiojo asmens teisės ginčyti paskolos susitarimą
Nagrinėjamu atveju paskolos susitarimas atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus – užfiksuotas pinigų atsakovui perdavimo momentas bei sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.870 str., 6.871 str. 1 d., 3 d.). Paskolos gavėjas – atsakovas šios paskolos sutarties nei ginčija, nei prašo pripažinti nesudaryta (CK 6.875 str.). Priešingai, tiek paskolos gavėjas, tiek paskolos davėjas teigia, kad jų paskolos susitarimas atitinka jų valią ir yra sukūręs jos šalims teisines pasekmes.
Pažymėtina, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tariamieji sandoriai yra niekiniai, todėl jiems taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir ją atkartojanti CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).
Trečiasis asmuo J. K. nėra ginčijamo paskolos susitarimo šalis, tačiau savo suinteresuotumą ginčyti šį sandorį ir savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad, ieškovui ir atsakovui sudarius šį paskolos susitarimą, buvo apribota jo teisė įvykdyti teismo sprendimą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nukreipiant išieškojimą į vienintelį atsakovui D. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jei pagal šį paskolos susitarimą iš D. K. būtų priteista 20 273,40 Eur skola ir 5 068,35 Eur palūkanų, vykdymo procese atsirastų dar vienas išieškotojas – R. K., ir trečias asmuo netektų galimybės iš šio žemės sklypo išsiieškoti jam priteistą skolą. Kad R. K. siekia įgyti teises į D. K. priklausantį žemės sklypą ir jį perimti, įrodo šios faktinės aplinkybės.
2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui R. K. iš skolininko D. K. priteisė 20 273,40 Eur skolą ir 5 068,35 Eur palūkanas. Šio teismo įsakymo pagrindu R. K. kreipėsi į antstolę R. P. prašydamas vykdyti minėtą teismo įsakymą ir areštuoti D. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. S. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas yra J. K., turto arešto akte žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkainotas 21 800 Eur suma. Pirmosiose varžytynėse pradinė sklypo pardavimo kaina buvo nustatyta – 17 440 Eur, tačiau turtas parduotas nebuvo. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog minėto nekilnojamojo turto vertė nėra pakankama pilnam J. K. reikalavimo patenkinimui. Po neįvykusių pirmųjų žemės sklypo varžytynių, antstolis S. U. pasiūlė išieškotojams perimti neparduotą turtą, sumokant skirtumą tarp neparduoto turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos. Atsižvelgiant į tai, jog R. K. reikalavimas D. K. pagal išduotą teismo įsakymą buvo netgi didesnis nei J. K. reikalavimas D. K., J. K. iš esmės prarado galimybę išsiieškoti didžiąją dalį savo kreditorinio reikalavimo. Sužinojęs apie priimtą teismo įsakymą ir R. K. atliekamus vykdymo veiksmus, 2019 m. vasario 27 d. J. K. kreipėsi į antstolį S. U. su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą (1 t., b. l. 36) ir į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl priimto teismo įsakymo. Atnaujinus procesą ir panaikinus teismo įsakymą, R. K. buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu. 2019 m spalio 25 d. ieškovas užvedė naują (šią) bylą dėl skolos priteisimo ir vėl pateikė prašymą atsakovo D. K. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Įvertinus visus aukščiau nurodytus R. K. procesinius veiksmus civilinėse bylose, konstatuotina, kad jis išieškojimą pagal 2012 m. spalio 30 d. paskolos susitarimą siekia nukreipti į tą patį žemės sklypą, kuris yra vienintelis D. K. nekilnojamasis turtas, tokiu būdu atimdamas iš J. K. galimybę atgauti skolą pagal civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą jo naudai teismo sprendimą. Trečiojo asmens J. K. atstovė pabrėžė, kad trečiojo asmens teisės yra pažeidžiamos ne tik todėl, kad vykdymo procese atsiranda dar vienas išieškotojas, bet ir todėl, kad R. K. ir D. K. pasirašytas paskolos susitarimas atsirado tik šioje byloje, siekiant imituoti paskolinius santykius, ir yra fiktyvus.
Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, vertinant visą susiklosčiusią situaciją, leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo J. K. turi teisę ginčyti 2012 m. spalio 30 d. paskolos susitarimą, nes jis turi tiesioginės įtakos J. K. teisėms teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo procese.
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia
Byloje tarp ieškovo ir atsakovo ginčo dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos grąžinimo nėra, atsakovas sutinka su ieškiniu, tačiau trečiasis asmuo J. K. savarankišku reikalavimu šį paskolos sandorį kaip pažeidžiantį jo teisėtus interesus, prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.86 str. 1 dalies pagrindu (kaip sudarytą dėl akių).
LR civilinio proceso kodekso 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
Žemesnės instancijos teismas
Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės:
pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas;
antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016).
Trečias asmuo J. K. nurodė, jog ieškovo R. K. teismui pateiktas 2012 m spalio 30 d. susitarimas, kuriuo D. K. patvirtino 2012 m. spalio 30 d. pasiskolinęs ir gavęs iš R. K. 70 000 Lt, sudarytas tik dėl akių, kadangi realiai šalių jokie paskoliniai santykiai nesieja – pagal nurodytą paskolos raštelį R. K. jokių piniginių lėšų D. K. nėra perdavęs. Nurodytas susitarimas buvo surašytas turint tikslą „sukurti“ R. K. piniginio pobūdžio reikalavimo teisę D. K., tikslu padėti D. K. išvengti prievolės J. K. vykdymo, o taip pat – R. K. atgauti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurias jis prarado teismui panaikinus 2016 m. gegužės 25 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pritaikius restituciją natūra.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat susipažinęs su civilinių bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžiaga, konstatuoja, kad šioje byloje pateiktas 2012 m. spalio 30 d. paskolos susitarimas yra sudarytas dėl akių.
R. K. ir D. K. nuo pat pirmo parengiamojo posėdžio šioje byloje teigė, kad 2012 m. spalio 30 d. jie pasirašė du paskolos susitarimus: vieną – trišalį, kuriame dalyvavo ir A. K., dėl 100 000 Lt, kurie buvo skirti D. K. šeimos poreikiams tenkinti ir kitą – dėl 70 000 Lt paskolos, kuri buvo skirta D. K. priklausančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklai vystyti. Šalys tvirtino, kad šioje byloje kalbama būtent apie antrąjį paskolos susitarimą, pagal kurį gauti pinigai buvo skirti atsakovui priklausančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklai vystyti.
Nagrinėjant Kauno apylinkės teisme civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, R. K. ir D. K. kalbėjo tik apie vieną – 2012 m. spalio 30 d. trišalį susitarimą, sudarytą dėl 100 000 Lt skolos.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. rugsėjo 27 d. R. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu kuriame nurodė, jog kreditoriaus ir skolininko 2012 m. spalio 30 d. susitarimu skolininkas įsipareigojo kreditoriui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d. grąžinti 70 000 Lt (ekvivalentas eurais 20 273,40 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas nuo 70 000 Lt (ekvivalentas eurais 20 273,40 Eur), skaičiuotinas nuo 2012-10-30, tačiau iki šiol šio savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl prašė priimti teismo įsakymą ir priteisti iš D. K. 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. rugsėjo 28 d. teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą. Prie šio pareiškimo R. K. jokios paskolos sutarties nepridėjo, tačiau nurodė paskolos sutarties datą – 2012 m. spalio 30 d.
Trečiasis asmuo J. K. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl proceso atnaujinimo ir teismo įsakymo panaikinimo. R. K. atstovas 2019 m. liepos 11 d. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė: „Pareiškėjas J. K. klaidina teismą nurodydamas, kad įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad aplinkybė, jog kreditorių R. K. ir skolininką D. K. siejo paskoliniai santykiai pagal 2012 m. spalio 30 d. susitarimą, neįrodyta. Teismas pareiškėjo skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad šiuose teismo sprendimuose dėl 2012 m. spalio 30 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pasisakyta. Apskritai 2012 m. spalio 30 d. paskolos sutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ginčijama, todėl visiškai negalima sutikti su Pareiškėjo argumentu, kad teismas šią paskolos sutartį pripažino negaliojančia. Kadangi Teismo įsakymo išdavimo pagrindas buvo R. K. ir D. K. sudaryta 2012 m. spalio 30 d. paskolos sutartis, todėl sutiktina su Nutarties išvada, kad jai šiai dienai tebegaliojant ir nesant nuginčytai, teismas turėtų vėl tenkinti kreditoriaus R. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo“. Šis teiginys labai aiškiai patvirtina, kad R. K. prašoma teismo įsakymu priteisti suma buvo kildinama iš civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pateikto 2012 m. spalio 30 d. susitarimo dėl 100 000 Lt skolos.
Skolininkas D. K. 2019 m liepos 19 d. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pabrėžė, kad „apie egzistuojančią Skolininko skolą Kreditoriui Pareiškėjui buvo žinoma dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šis teiginys taip pat patvirtina, kad teismo įsakymu buvo prašoma priteisti skolą, atsiradusią pagal civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pateiktą 2012 m. spalio 30 d. susitarimą.
Kauno apygardos teismas atnaujindamas byloje procesą, nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad minėtoje byloje nagrinėtu atveju nenustatyta neišvengiama atsakovo D. K. pareiga sudaryti dovanojimo sutartį atsakovų D. K. ir A. K. 2012 m. spalio 30 d. sudaryto susitarimo dėl skolos grąžinimo pagrindu, nes nenustatyta, kad atsakovas R. K. būtų suteikęs atsakovui D. K. nurodyto dydžio paskolą ir kad neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą atsirado sąlygos taikyti susitarime numatytą paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai skundžiamoje nutartyje, kad ši aplinkybė nėra pakankama savaime paneigti faktinį reikalavimo pagrindą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties rezoliucinėse dalyse dėl 2012 m. spalio 30 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pasisakyta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismas šią paskolos sutartį pripažino negaliojančia. Taip pat teismas nurodė, jog patenkinus pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą teismo įsakymo išdavimo byloje, byla turėtų būti nagrinėjama ginčo teisena pasiūlant R. K. pateikti ieškinį ir tokiu būdu sudarant galimybę byloje dalyvauti pareiškėjui J. K.. Taigi, ir atnaujinant procesą teismo įsakymo byloje, buvo vienareikšmiškai kalbama apie 2012 m. spalio 30 d. paskolos susitarimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kitu atveju, jei R. K. ir D. K. proceso atnaujinimo metu būtų nurodę, jog skolą prašoma priteisti pagal visai kitą paskolos susitarimą, apie kurį nebuvo kalbėta jokioje civilinėje byloje, nebūtų teisinio pagrindo atnaujinti procesą teismo įsakymo byloje.
Atnaujinus procesą, ieškovas R. K., tęsdamas procesą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, pateikė ieškinį atsakovui D. K. dėl tos pačios 20 273,40 Eur skolos priteisimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau 2019 m. spalio 24 d. 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir kreditoriaus R. K. pareiškimas skolininkui D. K. laikytas nepaduotu, nes ieškovas į bylą neįtraukė J. K..
2019 m spalio 25 d. ieškovas R. K., toliau tęsdamas procesą, pradėtą teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), užvedė naują (šią) bylą. Pažymėtina, jog savo ieškinyje jis irgi nurodė, jog ieškinys reiškiamas po proceso atnaujinimo, teismui pasiūlius užvesti bylą ginčo teisena ir tokiu būdu sudarant galimybę byloje dalyvauti pareiškėjui J. K., tačiau prie ieškinio pateikė naują 2012 m. spalio 30 d. dvišalį susitarimą dėl 70 000 Lt paskolos suteikimo, kuri kaip bylos nagrinėjimo metu tvirtino atsakovas D. K., buvo visiškai atskiras susitarimas ir pagal jį gauti pinigai panaudoti išimtinai jam priklausančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veikalai vystyti.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. ir D. K. visose civilinėse bylose – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie vieną ir tą patį 2012 m. spalio 30 d. trišalį susitarimą dėl 100 000 Lt paskolos suteikimo ir 70 000 Lt paskolos dalies pagal šį susitarimą grąžinimą, tačiau kai proceso atnaujinimo dėl priimto teismo įsakymo stadijoje J. K. nurodė, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrodytas paskolos sutarties tarp R. K. ir D. K. egzistavimas ir teismai dėl to jau pasisakė, ieškovas su atsakovu, siekdami labiau užsitikrinti savo interesus, pateikė dar vieną, naują paskolos sudarymo dokumentą. Visas šis R. K., D. K. ir jų atstovų procesinis elgesys patvirtina, kad šioje byloje pateiktas dvišalis paskolos susitarimas buvo sudarytas tik užvedant šią bylą ir tik imituojant paskolinius santykius.
Toliau teismas pasisako dėl R. K. finansinių galimybių suteikti tokią paskolą. Jau teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad R. K. 2012 metais neturėjo finansinių galimybių paskolinti D. K. 100 000 Lt, todėl R. K. galimybė paskolinti dar 70 000 Lt kelia pagrįstų abejonių. Minėtoje byloje 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje atsakovas R. K. sakė, jog 2012 m. broliui skolino apie 100 000 Lt. Nurodė, kad pinigų turėjo, nes dirbo brigadininku įmonėje (duomenys neskelbtini) ir gaudavo 2500–3500 Lt atlyginimą. Šioje byloje kalbėdamas apie savo turtinę padėtį jau teigė, kad tuo metu papildomai užsiiminėjo automobilių perpardavinėjimu, 2004 metais pusei metų buvo išvykęs į Airiją, ten užsidirbo pinigų, tačiau byloje jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Susipažinus su R. K. SODROS duomenimis matyti, jog 2011–2012 metais uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) jam buvo priskaičiuota apie 50 000 Lt draudžiamųjų pajamų, neatskaičius mokesčių (1 t., b. l. 153–188, 2 t., b. l. 28, 2020-03-09 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 1 priedas), todėl konstatuotina, kad 170 000 Lt paskolinti jis neturėjo galimybės.
Dėl 70 000 Lt paskolos panaudojimo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos vystymui. Atsakovas D. K. pirmame parengiamajame posėdyje teigė, kad minėti pinigai įmonei buvo perduoti 2012 m spalio mėnesį, buhalteriniuose dokumentuose jie buvo įforminti kaip akcininko paskola įmonei. Iš jų buvo mokami atlyginimai darbuotojams. Vis tik teismui pateiktuose uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2012–2013 m. apyvartos žiniaraščiuose, balanse jokia D. K. paskola įmonei nėra užfiksuota. Tą patvirtina ir Kauno apskrities VMI raštas, kuriame nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) už 2012–2013 metus nėra pateikusi juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas forma (duomenys neskelbtini) (b. l. 2 t., b. l. b. l. 34, 2020-03-19 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) 5 priedas). Vėliau, bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovas pradėjo keisti savo paaiškinimus ir teigė, kad iš paskolintų pinigų jis pirko įmonei įvairias prekes ir paslaugas, dėl ko įmonė jam tapo skolinga. Tai įrodinėjo 2012-01-01–2012-12-31 ir 2013-01-01–2013-12-31 apyvartos žiniaraščiais (2 t., b. l. 116–132). 2012-01-01–2012-12-31 apyvartos žiniaraščio 9 eilutėje matyti įrašas, jog D. K. kaip atskaitingo asmens debeto likutis 2012 m pradžioje (pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini)) buvo 28 977,94 Lt, o metų pabaigoje jo kreditas buvo 46 391,02 Lt. Iš 2013-01-01 –2013-12-31 apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2013 m pabaigoje D. K. kredito įmonei likutis buvo 59 825,75 Lt. Teismas, susipažinęs su šiais įrodymais, daro išvadą, kad žiniaraščiai neįrodo, jog būtent paskolos pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, nes pagal 2012-01-01 – 2012-12-31 žiniaraštį nėra galimybės nustatyti, kuriuo laikotarpiu susidarė įmonės skola D. K., nes byloje minimą paskolą jis gavo tik 2012 m spalio 30 d. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. savo atsiliepime nurodė priešingai, jog būtent 100 000 Lt paskola buvo skirta broliui naujai pradėtam verslui vystyti, per keletą metų atsakovui D. K. buvo paskolinta 100 000 Lt (28 962,00 Eur) ir 2012 m. spalio 30 d. šalys pasirašė skolos raštelį, kad ši paskola būtų oficialiai įforminta raštu. Taigi, įvertinus tai, kad D. K. bylos nagrinėjimo metu keitė savo paaiškinimus, ieškovo ir atsakovo paaiškinimai buvo gana prieštaringi ir nenuoseklūs, teismas konstatuoja, kad byloje atsakovas neįrodė, jog įmonės (duomenys neskelbtini) veiklai vystyti jis naudojo būtent pagal šį paskolos susitarimą gautus pinigus.
Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, sprendžia, jog šalys byloje nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. K. būtų gavęs iš R. K. 70 000 Lt sumą, išskyrus minėtą paskolos susitarimą. Kad šis susitarimas buvo sudarytas tik dėl akių, netiesiogiai patvirtina ir kitos aplinkybės. Nors paskolos rašteliai buvo sudaryti tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, tačiau vienas spausdintas, o kitas rašytas ranka. Į teismą ieškovas kreipėsi tik dėl vieno paskolos raštelio, nors šalys yra sudarę dvi paskolos sutartis ir kitoje sutartyje skolininke yra ir A. K., kuri, kaip nurodė trečiojo asmens atstovė, turi nekilnojamojo turto, iš kurio ieškovas daug lengviau galėtų išsiieškoti skolą. Taip pat kelia abejonių ir tai, kad nors paskolos susitarimo įvykdymo data buvo 2016 m. birželio 1 d., tačiau dėl jos priteisimo ieškovas kreipėsi tik tada, kai J. K. pradėjo išieškojimą iš D. K. priklausančio žemės sklypo.
Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog paskolos sutartis buvo realiai vykdoma. Susitarimas buvo sudarytas imituojant paskolinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, tokiu būdu siekiant atimti iš J. K. galimybę atgauti skolą iš areštuoto D. K. priklausančio žemės sklypo.
Teismas sprendžia, kad 2012 m. spalio 30 d. dvišalis susitarimas yra tariamas sandoris, todėl pripažįsta jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovui D. K. susitarime nurodyta pinigų suma nebuvo perduota, taikyti restitucijos nėra teisinio pagrindo (CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens išlaidos už teisines paslaugas sudaro 3 250 Eur (2019 m. lapkričio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymas ir sąskaitos išrašas, 2020 m. vasario 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymas ir sąskaitos išrašas, 2020 m. gegužės 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymai, 2020 m. kovo 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymas, 2020 m. rugsėjo 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymas, 2021 m. vasario 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymas ir 2021 m. kovo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymas). Trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Trečiojo asmens J. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro 456 Eur sumokėtas žyminis mokestis už pareikštus savarankiškus reikalavimus (2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymai), 3 250 Eur už teisinę pagalbą ir 37,12 Eur už registrų centro pažymą (2020 m. kovo 9 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), viso 3 743,12 Eur. Trečias asmuo prašė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ir atsakovo priteisti solidariai, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodoma, kad proceso teisės normos nenustato solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012, Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.). Be to, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ir atsakovo priteisia lygiomis dalimis, t. y. po 1 871,56 Eur.
Valstybė šioje byloje patyrė 29,21 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš ieškovo priteisiama 14,60 Eur, iš atsakovo – 14,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes jų dydis viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savarankišką reikalavimą patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2012 m. spalio 30 d. susitarimą, sudarytą tarp D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., (duomenys neskelbtini) dėl 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) paskolos suteikimo.
Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 871,56 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt vienas euras 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,60 Eur (keturiolika eurų 60 ct), iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 14,61 Eur (keturiolika eurų 61 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.