Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-462/2013

2013 m. birželio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G., A. U., E. B. (E. B.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu dalis, ir E. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyni) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-07-26 iki 2010-07-27, t. y. viena para, ir suėmime nuo 2010-07-27 iki 2010-08-27 išbūtas laikas.

A. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje (už keturračio motociklo „Yamaha 700YFM“ realizavimą), ir jam paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. U. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje (už keturračio motociklo „Kawasaki KVF750C7F“ realizavimą), ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

A. U. taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (už 2010-07-26 neteisėtą nedidelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą), ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. U. taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (už 2010-07-27 neteisėtą nedidelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą), ir jam paskirtas laisvės apribojimą 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. U. bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmė laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-07-26 iki 2010-07-27, t. y. viena parą, ir nuo 2010-07-27 iki 2010-08-27 suėmime išbūtas laikas.

S. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti G. K., E. L. R. U., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nebuvo paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., E. L., R. U., E. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą, o būtent:

2010-07-25, apie 23.00 val. prie UAB „Žolmedis“, esančios Šilutės pl. 79, Klaipėdoje, pasikėsino įsibrauti į parduotuvę „Husqvarna“ ir pagrobti motorinių pjūklų ir kitos sodo ir statybos technikos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

R. U. ir A. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, o būtent:

siekdami turtinės naudos, 2008 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, tiksli data nenustatyta, Kaštonų g., Klaipėdoje, žinodami, kad 37 194,40 Lt vertės keturratis motociklas „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas nusikalstamu būdu – pagrobtas iš UAB „Armi servisas“ aikštelės, Šilutės pl. 5b, Klaipėdoje, už 5 500 Lt nenustatytam asmeniui, E. L. prašymu, pardavė vogtą keturratį motociklą „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, tarpusavyje pasidalino gautus pinigus, t. y. 500 Lt atiteko R. U., o 5 000 Lt - E. L.

Be to, R. U. ir A. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:

2010-07-06, tikslesnis laikas ir data nenustatyti, kaltinamieji R. U. ir A. U. veikdami bendrininkų grupe, iš E. L. sužinoję, kad jis disponuoja vogtu keturračiu motociklu „Kawasaki KVF750C7F“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, E. L. prašymu, sutiko jį parduoti. Po ko, 2010-07-10, kaltinamajam R. U. ir E. L. atgabenus ir pastačius minimą vogtą keturratį apleistoje vietovėje, Tauralaukyje, Klaipėdos m., kaltinamasis A. U. parodė vogtą keturratį S. G. Tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatytas, minėtoje vietoje S. G. surastas pirkėjas Ž. N., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, įsigijo vogtą keturratį, pinigus perduodamas S. G., dalį kurių – 6000 Lt pastarasis perdavė kaltinamajam A. U. Po ko, kaltinamasis A. U. gautus pinigus pasidalino su nusikalstamos veikos bendrininkais, t. y. 1 400 Lt atiteko kaltinamajam A. U., o 4 600 Lt atiduoti E. L.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti, o būtent:

iki 2010-07-26, 11.00 val., tikslus laikas ir data nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurias neteisėtai laikė bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26, 11.00 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. G. nuteistas už tai, kad realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:

sužinojęs iš kaltinamojo A. U., kad galima įsigyti nusikalstamu būdu įgytą - pavogtą keturratį motociklą „Kawasaki KVF750C7F“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė minėtą keturratį įsigyti D. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ar jo surastam asmeniui. 2010-07-10 laike nuo 17 iki 21 val. S. G. atvyko į apleistą vietovę Tauralaukyje, Klaipėdos m., kur kartu su D. M. ir jo surastu pirkėju - Ž. N., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, apžiūrėjo keturratį motociklą. Apžiūrėjęs keturratį ir sutikęs pirkti Ž. N. už jį sumokėjo S. G. 6 500 Lt. Po ko, S. G. iš gautų 6 500 Lt už vogto keturračio pardavimą sau pasiliko 350 Lt, 150 Lt už padėjimą parduoti perdavė D. M., o likusius 6 000 Lt perdavė A. U.

Apibendrindamas savo apeliacinį skundą nuteistasis S. G. teigia, kad atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 20 straipsnis), sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje įrodymai vertintini kiekvienas atskirai, neanalizuojant jų visumos, neatsižvelgta į mano išdėstytus argumentus ir motyvus, dėl jų nepateiktos motyvuotos išvados.

Nors teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje apskritai tokio epizodo (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis iki 2010-07-27) net nepaminėjo, o jo rezoliucinėje dalyje vietoj psichotropinių medžiagų laikymo įvardijo jas narkotinėmis bei vietoj neteisėto disponavimo nuteisė už neteisėtą įgijimą, vienok, atsižvelgiant į tai, kad motyvuojamoje nuosprendžio dalyje šis epizodas, kaip neva tai patvirtinantis kaltės įrodymą yra minimas, dėl jo taip pat būtina pasisakyti. A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota neteisėtas disponavimas 0,037 g psichotropinės medžiagos-metamfetamino.

Teismas, skundžiamame nuosprendyje siekdamas pagrįsti A. U. kaltę dėl šio epizodo vėl nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y. kad A. U. iš esmės prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad amfetaminą įgijo savo reikmėms. Tokios teismo konstatuotos aplinkybės yra visiška netiesa, nes A. U. viso proceso metu kategoriškai neigė bent ką nors žinojęs apie nuomojamame angare rastus psichotropinės medžiagos likučius.

Juo labiau, kad šie psichotropinės medžiagos likučiai buvo rasti bei išimti polietileniniame neužspaudžiamame maišelyje visiškai kitoje angare esančio stelažo pusėje (nei A. U., nei S. M. nenaudojamoje nuomojamo angaro dalyje), plastmasinėje šiukšlių dėžėje su stiklainiais bei kitomis šiukšlėmis. Gi A. U. bei Š. M. naudotos svarstyklės buvo rastos bei paimtos visiškai kitoje angare esančio stelažo pusėje. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu šios svarstyklės nurodytų asmenų buvo naudojamos darbui, t. y. auksui sverti, kurio apdirbimo šie asmenys užsiiminėjo. Beje, kaip matyti iš kratos protokolo, ant svarstyklių buvo rastos neaiškios kilmės medžiagos pėdsakai. Gi polietileniniame maišelyje, kaip seka iš kratos protokolo, buvo matyti baltos spalvos miltelių likučiai. Taigi, jau vien pagal aprašymą kratos protokole šios medžiagos atrodė skirtingai. Vienok, nežiūrint į tai šie abu daiktai, t. y. tiek iš šiukšlyno ištrauktas tuščias neantspauduotas maišelis su baltos spalvos medžiagos liekanomis, tiek ir visiškai iš kitos vietos paimtos svarstyklės buvo sudėtos į vieną paketą ir išsiųstos tyrimui. Specialistas, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad maišelyje yra 0,037 g metamfetamino, o ant svarstyklių yra likę metamfetamino pėdsakų, kurių masės išskirti net nėra galimybės. Apklausta teisme kratoje dalyvavusi tyrėja R. B. nurodė, kad kratoje dalyvavę šunys niekaip nepažymėjo šitų objektų, o kratos metu visi išimti daiktai buvo sudėti į vieną užspaudžiamą paketą tik todėl, kad jų buvo nedaug. Taigi, iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad A. U. sieti su iš nuomojamame angare (kuriuo A. U. su Š. M. naudojosi tik dalimi), iš šiukšlių dėžės ištrauktu polietileniniu maišeliu bei jame esančiais psichotropinių medžiagų likučiais nėra nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo. Juo labiau, kad, kaip minėta, ant A. U. su Š. M. naudojamų kartu su šiuo maišeliu sudėtų svarstyklių psichotropinių medžiagų, tinkamų jų masei išskirti, apskritai nebuvo rasta. Buvo tik rasti šių medžiagų pėdsakai. Todėl dėl šio inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo A.U. turėtų būti išteisintas. A. U. skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą (nors rezoliucinėje nuosprendžio dalyje išeinant iš kaltinimo ribų tai įvardijama kaip neteisėtas įgijimas) 0,833 g kanapių ir jų dalių. Manytina, kad teismas, šiuos A. U. pripažintus veiksmus vertindamas kaip nusikalstamus nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose šiuo metu formuojamos teismų praktikos bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 („Teismų praktika“ Nr. 37) yra išaiškinęs, kad atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir ATPK 44 straipsnį atribojama atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos žalingą poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

Šioje byloje būtina atsižvelgti pirmiausia į rastos narkotinės medžiagos kiekį, t. y. kad jis daugiau kaip 6 kartus mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį, t. y. ne daugiau kaip 5 g, taip pat į jų radimo vietą, t. y. kad šis narkotinė medžiaga buvo įdėta į popierėlį ir padėta ant šaldytuvo, visiškai jų neslepiant. Taip pat būtina atsižvelgti į šios narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kaip tvirtina A. U. jis šia narkotine medžiaga buvo pavaišintas naktiniame klube ir ją parsinešė namo, kad sumaišius su tabaku, ją surūkyti per kaljaną, ką beje patvirtina ir objektyvios byloje nustatytas aplinkybės, t.y. kad ši narkotinė medžiaga buvo rasta sumaišyta su tabaku. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad A. U. niekada anksčiau nėra turėjęs jokių problemų su teisėsauga, juo labiau dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas duoda pagrindo tvirtinti, kad šiuo atveju narkotinės medžiagos buvo įgytos tik dėl smalsumo, o vėliau užmirštos gulėjo padėtos ant šaldytuvo, kas taip pat patvirtina, kad toks A. U. veiksmas buvo vienkartinis atvejis. Beje, pareigūnai atlikinėdami kratą taip pat neturėjo duomenų apie tai, kad A. U. būtų neteisėtai disponavęs šiomis narkotinėmis medžiagomis (tokių duomenų nėra nei ikiteisminio tyrimo byloje, tai nėra nurodyta ir nutarime kratai daryti). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios beje yra itin panašios į minėtoje cituojamoje LAT nutartyje, taip pat atsižvelgiant į neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį bei kiekį, yra pagrindo konstatuoti, kad A. U. padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir kad ji turėtų būti vertinama tik kaip administracinis teisės pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 44 straipsnyje. Todėl A. U. dėl šios nusikalstamos veikos turėtų būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Be aukščiau skunde nurodytų faktinių bei teisinių argumentų, kurių pagrindu A.U. turėtų būti išteisintas, A. U. paskirta bausmė dėl keturračio motociklo „Kawasaki“ realizavimo (dėl kurio A. U. prisipažino viso proceso metu ir davė nuoseklius parodymus) prieštarauja nagrinėjimo teisme metu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei paskirta netinkamai įvertinus ar palikus visiškai neįvertintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytas aplinkybes bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 str. 1 d. 1 p.)

Pirmiausia, teismas, skirdamas A. U. bausmę be kita ko įpareigojo jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Tas įpareigojimas duotas nežiūrint į tai, kad pats teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje yra konstatavęs, kad A. U. dirba UAB „Profesionali statyba“ direktoriumi. Maža to, teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuodamas skirtinos bausmės rūšį bei dydį nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog A. U. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo. Neaišku, kokią tai būtų turėję reikšmę skirtinos bausmės rūšiai bei dydžiui, kadangi tai nuosprendyje nėra argumentuojama, nes A. U. nebuvo kaltinamas įvykdęs nei vienos vagystės ar, kad kuri nors nusikalstama veika būtų buvusi jo pragyvenimo šaltiniu, vienok, ir šios teismo išvados buvo padarytos iš esmės perrašant kaltinamąjį aktą, kuriame buvo neteisingai nurodyta, jog A. U. niekur nedirba. Gi ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžios kartu su skundu Klaipėdos apygardos teismui dėl neteisėto suėmimo paskyrimo buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad A. U. yra bendrovės direktorius ir turi galiojančių sutarčių (dėl tam tikrų darbų atlikimo) tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tai rodo, kad teismas skundžiamą nuosprendį priėmė net tinkamai neįvertinęs A. U. asmenybės bei remdamasis neatitinkančiais tikrovės duomenimis.

Nors paskirta bausmės rūšis nėra pati griežčiausia, vienok, jos terminas bei paskirtų apribojimų apimtys yra neadekvačios atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus, taip pat į A. U. asmenybę, t. y. kad jis anksčiau neteistas, atsakingas pareigas įmonėje užimantis asmuo, taip pat į jo vaidmenį inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, į pagalbą tyrimui bei teismui nustatant kitų bendrininkų vaidmenį šių nusikaltimų padaryme. Skundžiamu teismo nuosprendžiu anksčiau neteistam asmeniui už dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymą bei dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą buvo paskirtos net ne baudos, o beveik aritmetiniu būdu sudėjus už atskiras nusikalstamas veikas skirtinas laisvės apribojimo bausmes, įstatyme numatyta maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. U. kiekvieną vakarą nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo namuose. Tokia bausmė jaunam 27 metų vyrui, t. y. 2 metams atimant galimybes apskritai išvykti iš namų, t. y. 2 metus laiko diena dienon nuo vakaro iki ryto būti namuose, nesudarant galimybių net ir išvykti papramogauti ar pailsėti prieštarauja aukščiau nurodytiems bausmės skyrimo principams bei neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų. Juo labiau, nesuprantama, kodėl teismo buvo parinkta tokia bausmės rūšis, kai A. U. nebuvo kaltinamas nei vienoje iš vagysčių ar kad kokią nors inkriminuotą nusikalstamą veiką būtų įvykdęs naktį. Nors teismas nuosprendyje ir pripažino, kad A. U. iš esmės prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat didžiąja dalimi jais rėmėsi vertindamas kitų kaltinamųjų kaltės laipsnį bei pobūdį, kaip pavyzdžiui kito kaltinamojo S. G. kaltę, vienok, tokių A. U. parodymų nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kaip ir to, kad jis nuoširdžiai gailisi). Skiriant bausmę teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes bei atsižvelgti ir į proporcingumo principą, t. y. kad šioje byloje kitam tokius pat veiksmus atlikusiam kaltinamajam, kuris, kaip matyti iš nuosprendžio, būtent remiantis nuoširdžiais A. U. parodymais ir buvo pripažintas kaltu, buvo paskirta kur kas švelnesnė tiek bausmės rūšis, tiek ir jos dydis.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 str. numatyta galimybė netaikyti baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad jis (apeliantas) sprendimą dėl nusikalstamo sumanymo nutraukimo priėmė ne dėl to, kad susidūrė su neįveikiamomis kliūtimis, o dėl to, kad manė, jog yra bendras visų bendrininkų sutarimas nusikaltimo nebevykdyti.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados apie savanoriško atsisakymo tęsti nusikalstamą veiką buvimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas jam bausmę.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas už pasikėsinimą padaryti vagystę bendrininkų grupe, įsibraunant į patalpą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.) jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę aštuoniems mėnesiams. Mano, jog tokia bausmė yra per griežta. Tokia išvada darytina dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo (apelianto) indėlį kėsinantis padaryti nusikaltimą, neįvertino, kad jis buvo tik padėjėjas, neturėjęs imtis jokių aktyvių veiksmų, vagystės įvykdymui. Jo veika turėjo apsiriboti sėdėjimu automobilyje, stebint aplinką. Be to, bylos duomenys leidžia teigti, jog jis net neatliko bendrininkų jam paskirto vaidmens, t. y. nestebėjo aplinkos, dėl ko kiti bendrininkai buvo sulaikyti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino to, jog jis, E. B., padarė tik vieną nusikalstamą veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę tik dėl to, jog jis nusikalto bausmės atidėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu kitiems nuteistiesiems šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėtos, nors jie ir yra teisiami už kelias nusikalstamas veikas, kurios, pažymėtina, yra pavojingesnės. Taigi, susidarė tokia situacija, kai asmuo kurio veika nesukėlė jokių teisinių pasekmių yra nuteisiamas griežčiau nei asmenys, įvykdę kelias nusikalstamas veikas. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 str. 2 d. numatyta galimybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, skirti švelnesnę negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, tačiau pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepagrįstai netaikė. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas nenustatė jokių jo, E. B., atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tad akivaizdu, kad jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

Teismo posėdyje nuteistasis E. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjai advokatai prašė apeliaciniu skundus tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų S. G. ir E. B. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinių skundų dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio nuteistieji G. K., E. L., R. U. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal S. G., A. U. ir E. B. apeliacinius skundus.

Dėl nuteistojo S. G. apeliacinio skundo

Esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Įstatymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Nuteistojo S. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., yra įrodyta visumos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad apelianto veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., sudėties požymiai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog nuteistasis S. G. žinojo ir suvokė, kad realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu prieš turto savininko valią ir to norėjo. Tai leidžia neginčytinai teigti, kad S. G. veikė tiesiogine tyčia.

S. G. kaltę padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. numatytą nusikaltimą visiškai įrodo nuteistojo A. U. parodymai, liudytojo R. J. parodymai, Daiktų apžiūros protokolas ir fotolentelės, 2010-09-22 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas bei kiti baudžiamosios bylos duomenys. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis prielaidomis bei spėjimais. Apeliantas teigia, kad iš apylinkės teismo motyvų matyti, kad teismas nėra galutinai įsitikinęs ir pats abejoja dėl to, ar jis (apeliantas) suprato, kad keturračiai yra gauti nusikalstamu būdu, todėl vadovaujasi tikėtinumo taisyklėmis ir savo išvadą grindžia prielaidomis ir spėlionėmis. Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija išanalizavusi visus byloje surinktus įrodymus bei susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio turiniu daro išvadą, jog apylinkės teismas išvadą apie tai, kad S. G. kaltas minimos nusikalstamos veikos padarymu, nustatė neginčitinai, konstatuodamas jo kaltumą nepaliko jokių abejonių dėl jo kaltės buvimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys bei jo detali analizė nesudaro jokio pagrindo teigti, jog nuosprendis S. G. grindžiamas spėlionėmis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys neabejotinai patvirtina S. G. dalyvavimą ir jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis, siekdamas materialinės naudos, pasiūlė keturratį motociklą „Kawasaki KVF750C7F“, įsigyti D. M. ar jo surastam asmeniui, o 2010-07-10 S. G. atvyko į apleistą vietovę, Tauralaukyje, Klaipėdos m., kur kartu su D. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į kitą bylą, ir jo surastu pirkėju – Ž. N., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, apžiūrėjo keturratį motociklą. Apžiūrėjęs keturratį ir sutikęs pirkti Ž. N. už jį sumokėjo S. G. 6 500 Lt. Po ko, S. G. iš gautų 6 500 Lt už vogto keturračio pardavimą, sau pasiliko 350 Lt, 150 Lt už padėjimą parduoti perdavė D. M., likusius 6 000 Lt perdavė A. U. Tokiu būdu S. G. realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.

Tokie apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies konstatuojamieji sakiniai nesudaro jokio pagrindo manyti, kad nuosprendis grindžiamas spėlionėmis ar prielaidomis. Teisėjų kolegija daro išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., ir jame dėstomos išvados yra pagrįstos tik byloje ištirtais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais S. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu įgytą ar realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori.

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.). Pareigūnas R. J. byloje liudytoju buvo apklaustas 2012-06-22 teismo posėdyje apylinkės teisme. Susipažinus su 2012-06-22 teismo posėdžio protokolu matyti, kad šis liudytojas davė išsamius, aiškius parodymus (b. l. 149-150, t. 8). Pažymėtina, kad šie liudytojo parodymai yra logiški, nuoseklūs, todėl teikti, kad šie policijos pareigūno parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad policijos pareigūnas R. J. teisme davė parodymus, kurie yra itin reikšmingi teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui bei baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinės atsakomybės įvertinimui. Teismo posėdyje 2012-06-22 liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad užpradėjusių metų vasarą, gavo informaciją, kad A. U. ieško realizavimo galimybių keturračiams. Pasidomėjus, kad iš autobusų parko aptvertos aikštelės pavogti du keturračiai, buvo pradėtas tyrimas. Suprato, kad šie keturračiai gali būti iš autobusų parko. Po kelių dienų sužinojo, kad tuo klausimu R. U. bendrauja su broliu. Iš konteksto suprato, kad A. U. nori realizuoti keturračius. Iš pokalbio buvo galima suprasti, kad jie vogti. S. G. jais susidomėjo, susitikimo metu, kurį matė pats asmeniškai, jie abu susitiko. S. norėjo keturratį apžiūrėti, tačiau nebuvo leidžiama. Keturratis buvo Tauralaukyje, garažų masyve. Buvo sankcionuotas garažo stebėjimas <<...>> S. G. pamatė per U. Jie susitiko prie degalinės, A. S. turėjo perduoti keturračių nuotraukas. R. prieštaravo, kad klientai atvažiuotų pasižiūrėti keturračius. A., R. ir dar kažkas vyko į garažą padaryti nuotraukas. Pas R. U. telefone buvo keturračių nuotraukos, vežė S. G. parodyti tas nuotraukas. Tai užfiksuota pokalbyje, kuris yra byloje (b. l. 149-150, t. 8).

Šiuos liudytojo teisme duotus parodymus patvirtina byloje esantis Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2010-09-22 protokolas (b. l. 97, t. 3). Šiame protokole bei prie jo esančioje 2010 m. liepos 4-11 d. pokalbių suvestinėje yra aiškiai užfiksuota, jog mobilaus ryšio telefono abonentu naudojasi A. U. 2010 m. nuo liepos 4 d. iki liepos 11 d. su broliu R. U., pažįstamu S. G. derino dviejų byloje minimų pagrobtų keturračių pardavimo klausimus, o taip pat nurodytu laikotarpiu A. U. siūlė nenustatytiems asmenims pirkti du anksčiau Klaipėdoje pagrobtus keturračius (b. l. 97-110, t. 3).

Svarbu pažymėti, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas R. J. buvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, davė išsamius parodymus, proceso dalyviai jam galėjo užduoti klausimus (teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog taip ir buvo), be to, jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad R. J. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Byloje esantis 2010-08-03 įtariamojo apklausos protokolas patvirtina, kad įtariamasis D. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, pirminės apklausos metu parodė, jog jam paklausus S. G., ar keturračiai yra vogti, S. G. parodė, kad „nuvaryti“ nuo autobusų stoties, ar panašios vietos. Be to, būtent jam S. G. parodė keturračių nuotraukas, esančias jo mobiliajame telefone. Pačiam D. M. nekilo abejonių, kad keturračiai yra vogti, kadangi juos apžiūrėti reikėjo laukuose, jie buvo slepiami (b. l. 30-33, t. 6).

Šiuos savo parodymus D. M. patvirtino ir įtariamojo papildomų apklausų 2010-11-22 bei 2011-05-04 metu (b. l. 34-39, t. 6). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. 1-291-897/2012 buvo atskirta baudžiamoji byla kaltinamojo D. M. atžvilgiu (b. l. 132-133, t. 8). Atsižvelgiant į tai, D. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

Minėta, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, kaip minėta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d.). Taigi jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bylą nagrinėjančiam teismui neturi išankstinės galios. Be to, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad proceso dalyviai buvo išreiškę nepasitikėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teismu (teisėja), kuris priėmė skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

Teisėjų kolegija taip pat yra įsitikinusi, kad įtariamais D. M. duodamas pirminius parodymus ir juos vėliau papildymas, neturėjo galimybės suderinti savo parodymų su kitais įtariamaisiais, tarp jų ir su S. G., neturėjo laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent šio įtariamojo pirminių parodymų svarba yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje kartu su kitais S. G. kaltę grindžiamais įrodymais pagrįstai paminėjo ir įtariamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apeliaciniame skunde daug argumentų dėstoma apie tai, kad nė vienas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, jog jis, S. G., žinojo ar suprato, jog realizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu bei akcentuoja, jog nesuprato, kad keturračiai yra vogti. Tačiau tokia apelianto pozicija byloje surinktų įrodymų visuma yra visiškai paneigta.

Iš įtariamojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog A. U. mano, kad S. G. suprato, jog keturračiai yra vogti. Įtariamojo apklausų 2010-08-25 ir 2010-11-25 metu jis patvirtino, jog, jo manymu, S. G. supratęs, kad keturračiai yra vogti. Kadangi jų vertę nurodęs santykinai nedidelę (mažą) – 7 000 Lt už vieną keturratį, bei paminėjo, kad jie yra be dokumentų (b. l. 126-130, t. 5).

Teisminio nagrinėjimo matu 2012-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme A. U. parodė, kad 2010 m. jam brolis pasakęs, jog yra du nauji keturračiai „Kawasaki“, kuriuos neblogai būtų parduoti. Tada jis paskambino S. G., kuris domėjosi keturračiais. Pastarasis norėjo pasižiūrėti parduodamus keturračius, todėl kartu su broliu R. U. nusprendė padaryti keturračių nuotraukas ir parodyti pirkėjui. S. G. pasakė, kad keturračiai yra parvežti iš Amerikos, tačiau dar neišmuitinti, todėl su jais važinėtis keliais jis negalės. Nuvykęs į garažą, pamatė, kad keturračiai nenauji ir apie tai pasakė S. G. Po kurio laiko, paskambinęs S. G. pasakė, kad gali nupirkti tik vieną keturratį. Kartu su broliu R. U. nusprendė keturratį palikti laukuose, kad pirkėjas galėtų pasiimti. Jautė, kad gali kažkas atsitikti. Už kiek buvo parduotas keturratis jis nežino. Keturračiai pardavimo metu buvo pastatyti laukuose, nes jie buvo be dokumentų. S. G. nurodė, kur bus pastatyti keturračiai, o kokią kainą jam nurodė, jis nepamena. S. G. tiesiogiai, kad keturračiai vogti, nesakė (b. l. 169-171, t. 8). Įvertinus tokius kito kaltinamojo duotus parodymus, galima spręsti, jog teismo posėdžio metu nuteistasis A. U. iš esmės davė pakankamai panašius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.

Be A. U. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, tą aplinkybę, jog S. G. neabejotinai žinojo, kad byloje minimi keturračiai yra įgyti nusikalstamu būdu įrodo ir ikiteisminio tyrimo duoti įtariamojo D. M. parodymai.

Teisėjų kolegija vienu iš svarbiausių įrodymų pagrindžiančių, jog S. G. gerai suprato, kad minimi keturračiai yra įgyti nusikalstamu būdu (vogti), laiko byloje esantį Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2010-09-22 protokolą bei prie jo esančias 2010 m. liepos 4-11 d. pokalbių suvestines. Tai yra vienas iš objektyvių įrodymų byloje pagrindžiančių S. G. kaltę.

Iš pokalbio Nr. 138 2010-07-06 išklotinės matyti, kad S. skambina A. (b. l. 101, t. 3), ir klausia: „žiūrėk, o kur tasai yra, tasai, ė-ė, apie ką šiandien šnekėjom? Nes čia vienas susidomėjo, žinai“; „sakau vienas žmogus susidomėjo ir nori užmesti akį, žinai“. Toliau matyti, kad A. perskambina S. ir tariasi, jog susitikimą reikia nukelti rytojui. Iš tolesnių pokalbių matyti, kad A. su S. toliau derina galimybę S. surastam žmogui parodyti keturratį. Šios pokalbių išklotinės rodo, kad S. G. aiškiai suprato, jog realiai pamatyti keturračius yra pakankamai sudėtinga, todėl prašo A., nors jų nuotraukas parodyti. Svarbu tai, kad šių pokalbių metu tiek S. G., tiek A. U. kalba itin aptakiai, stengdamiesi neįvardyti daiktų jų tikraisiais vardais, taip pat galima matyti, jog keturračių laikymo vieta buvo slepiama.

Sprendžiant, ar asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, vertinamos tiek objektyvios aplinkybės, apibūdinančios turto perdavimą (pvz., turtas parduodamas daug mažesne nei rinkos kaina, jį perduodantis asmuo nedirba ir neturi pajamų, iš kurių galėtų įgyti perduodamą turtą, neatskleidžia informacijos apie turto įsigijimo aplinkybes, nepateikia turto įsigijimo dokumentų), tiek ir subjektyvios aplinkybės (ar turtą įgijęs asmuo pagal savo išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, taip pat įvertinęs šio turto perdavimo aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, kad jis gautas iš nusikalstamos veikos). Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs šias pokalbių suvestines neturi jokių abejonių, kad turtas, kurį S. G. realizavo buvo įgytas nusikalstamu būdu. Tai, jog keturračiai buvo be dokumentų, buvo pastatyti itin atokioje vietoje (apleistoje vietovėje Tauralaukyje) ir S. G. žinodamas visas šias aplinkybės atliko keturračio realizavimo veiksmus, visiškai įrodo, kad jis žinojo apie šio turto įgijimą nusikalstamu būdu bei siekė taip veikti – realizuoti keturračius ir gauti iš to materialinę naudą. Juolab, kaip teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, S. G. yra aukštojo išsilavinimo bei užima vadovaujančias pareigas. Šios aplinkybės bei kiti jau aptarti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad jis gerai suprato potencialiems pirkėjams siūlomų įgyti daiktų tikrąją kilmę – nusikalstamos veikos rezultatą.

Pažymėtina, kad žmogui turinčiam aukštąjį išsilavinimą bei užimančiam vadovaujančias pareigas (nuteistasis S. G. – UAB „Gvatosta“ direktorius), paprastai yra būdingi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo bruožai. Įmonės vadovas atstovauja įmonei, veikia įmonės vardu. Jis yra atsakingas už verslo plėtojimą, įmonės ir jos savininkų atstovavimą, sandorių sudarymą. Kitais žodžiais, įmonės vadovas atsako už visą įmonės veiklą – nuo finansinių išteklių iki personalo ir turto. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai atmeta apelianto versiją apie tai, kad jis nesuprato, jog keturračiai yra vogti. Pakankamai brangaus keturračio motociklo pardavimo sandoris buvo vykdomas laukuose, Tauralaukyje, keturračiui esant užmaskuotam krūmuose, juolab, be keturračio nuosavybes teises patvirtinančių ar kitokių dokumentų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybės, konstatuotina, jog apeliantas S. G. itin gerai suprato tai, kad realizuoja nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti dėl nuteistojo S. G. kaltės. Dėl išvardytų motyvų nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. U. apeliacinio skundo

Apeliantas A. U. nuosprendžio dalies, kuria pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. (už nusikalstamu būdu įgyto keturračio motociklo „Kawasaki KVF750C7F“ realizavimą) neginčija, todėl teismas daro išvada, kad A. U. sutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu (teisiniu įvertinimu). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl A. U. kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu įgyto keturračio motociklo „Kawasaki KVF750C7F“ realizavimo nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistais A. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu įgyto keturračio motociklo „Yamaha 700YFM“ realizavimo. Pirmiausia apeliantas savo skundą motyvuoja tuo, kad teismo nuosprendyje cituojant kaltinamųjų bei liudytojų parodymus nurodytos bylos aplinkybės neatitinka faktinių šių proceso dalyvių duotų parodymų.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutinka tik iš dalies, kadangi apylinkės teismas cituodamas tik kaltinamojo E. L. parodymus vienoje vietoje buvo netikslus. Tačiau visų kitų proceso dalyvių parodymai nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje visiškai atitinka jų teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis A. U. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. U. nurodė, jog važiavo su Jakučiu, paskambino brolis, pasakė, jog yra keturratis. Suprato, kad reikia vykti pažiūrėti keturratį. Jakučiui pasakė, kad reikia dabar važiuoti apžiūrėti keturratį. Nuvyko su I. į Kaštonų gatvę. Vakare dar atvyko keli žmonės, jų nepažinojo. Jis su žmonėmis nebendravo, nes jų nepažinojo, tik padėjo įkelti keturratį. Jis nesiūlė nieko. Detaliai apžiūrėjo keturratį, nes buvo įdomu, raktelis buvo spynelėje. Nebuvo pridėtas keturračio dangtelis, todėl tas žodis „padarytas” buvo pavartotas. Nežino kaip buvo atsiskaitoma, pinigų negavo (b. l. 170, t. 8). Apeliacinės instancijos teismas sugretinęs šiuos kaltinamojo duotus ir teismo posėdžio protokole užfiksuotus parodymus su apkaltinamojo nuosprendžio motyvuose nurodytais A. U. parodymais sprendžia, jog jie visiškai atitinka faktinius kaltinamojo A. U. teismo posėdžio metu duotus parodymus (b. l. 86, t. 9).

Iš byloje esančių liudytojo I. J. 2010-08-09 ir 2010-08-24 apklausų protokolų matyti, kad jis parodė, jog anksčiau gyveno Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, kartu su A. U. 2008 m. rudenį A. U. kreipėsi į jį klausdamas, ar nežino kam reikalingas geras keturratis, prašė rasti gerą pirkėją. Jis pasiūlė kolegai Ž. N., kuris rado pirkėją. Po to, prie Kaštonų garažų, Klaipėdoje, jis su A. U., Ž. N. atvežtam pirkėjui pardavė keturratį, apie tai, kad jis vogtas nežinojo (b. l. 150-155, t. 2).

Teisėjų kolegija patikrinusi byloje esanti teismo posėdžio protokolą daro išvadą, kad liudytojas I. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu 2012-06-22 davė būtent tokius parodymus, kokie ir yra nurodyti apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje (b. l. 150-151, t. 8). Taigi teigti, kad teismo nuosprendyje cituojant šio liudytojo parodymus nurodytos bylos aplinkybės neatitinka faktinių šių proceso dalyvio duotų parodymų, nėra jokio pagrindo.

Kaltinamasis E. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pavogtą keturratį pastatė Kaštonų g. garaže. Spontaniškai sugalvojo pavogti. Galvojo, kad keturratis nevažiuos, bijojo eksploatuoti, negalvojo, kad keturratis vertingas. Vieną dieną su A. atvyko dar vienas nepažįstamas asmuo ir nupirko keturratį už 5 000 Lt. A. perdavė pinigus, ar sau pirko R. U., jis nežino. Nežino, ar tas nepažįstamas padėjo įkrauti keturratį į autobusiuką. Pinigus pasidalino per pusę (b. l. 126, t. 8).

Kaltinamasis E. L. atsakydamas į teisėjos klausimą parodė: „A. brolis žinojo, kad keturratis vogtas.“ Toliau kaltinamasis parodė, kad gal su A. nebuvo kalbama, kaip buvo pavogtas. A. sakė, kad duoti pinigus R., kad jam nieko nereikia. Sakė, kad palieka pačiam spręsti dėl sumos pasidalijimo. Jis pats (E. L.) prie serviso, jis ir pasiūlė įvykdyti vagystę. Gavo 5 000 Lt. Suprato, kad už tarpininkavimą pinigai, pirkėjas neprašė dokumentų, nes mano, jis žinojo, kad keturratis vogtas, spynelė buvo išardyta, jam nekilo problemų. Su pirkėju keturratį kartu apžiūrėjo A., jam taip atrodo, aplinkybių nepamena. Su A. nebuvo susitikęs iki tol, kol jis neatvyko su pirkėju. Dėl vogto keturračio pardavimo kalbėjo su R. U.. Su pirkėju atvyko A. U. (b. l. 126-127, t. 8).

Taigi susipažinus su kaltinamojo E. L. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais galima daryti išvadą, jog jis iš tikrųjų tiesiogiai nenurodė, jog A. U. žinojo, kad keturratis yra vogtas.

Apylinkės teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad kaltinamasis E. L. parodė, jog 2008 m. pagrobto keturračio „Yamaha 700 YFM“ iš UAB „Armi servisas“ aikštelės jie negalėjo niekur realizuoti, laikė jį garaže, esančiame Kaštonų g., Klaipėdoje. Vieną dieną atvyko A. U. su nepažįstamu asmeniu ir nupirko keturratį „Yamaha 700 YFM“ už 5000 Lt. Pinigus jam perdavė A. U. Pinigus pasidalino pusiau. Teigia, kad A. U. tikrai žinojo, kad keturratis yra vogtas, ar su juo kalbėjo kokiomis aplinkybėmis jis buvo pavogtas, jis tiksliai neprisimena. Mano, kad keturračio pirkėjas žinojo, kad keturratis yra vogtas, nes neprašė parduodamo keturračio įsigijimo dokumentų, be to, keturračio užvedimo spynelė buvo išardyta, bet dėl to pirkėjas pretenzijų neturėjo. Keturratį kartu su pirkėju apžiūrinėjo A. U. Su R. U. buvo kalbama apie pavogto keturračio pardavimą.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad apylinkės teismas šioje vietoje netiksliai apkaltinamajame nuosprendyje pacitavo kaltinamojo E. L. parodymus A.U. atžvilgiu. Tačiau šis teismo padarytas netikslumas cituojant kaltinamojo E. L. parodymus nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad A. U. dėl nusikalstamu būdu įgyto svetimo turto – keturračio motociklo „Yamaha 700YFM“ pripažintas kaltu nepagrįstai. A. U. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Pastebėtina, kad įtariamojo apklausos metu 2010-08-23 E. L. parodė, jog apie pavogtą keturratį jis pasakė pažįstamam R. U., kuris pasiūlė jį parduoti, o jis sutiko. Tuomet R. U. suvedė jį su savo broliu A. U., kuriam papasakojo, kokiomis aplinkybėmis pavogė šį keturratį ir A. U. pažadėjo surasti pirkėją (b. l. 39-40, t. 4). Įtariamasis E. L. 2010-08-18 apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl iš AB „Klaipėdos autobusų parkas“ saugomos teritorijos pagrobtų dviejų keturračių motociklų „Kawasaki KVF750A6F“ bei „Kawasaki KVF750C7F“ paaiškino, jog keturračius pakrovė į autobusiuką ir nuvežė į Tauralaukyje esantį apleistą garažą. Ten juos paliko stovėti. Po savaitės ar dviejų pasakė apie tai R. U., pastarasis pasiūlė parduoti keturračius. Po savaitės, atvažiavo R. brolis juos nufotografuoti. Abu broliai U. žinojo apie tai, kad keturračiai yra vogti (b. l. 36-37, t. 4). Nėra jokių abejonių, kad šie E. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai laikytini įrodymu sprendžiant A. ir R. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl nusikalstamu būdu įgyto svetimo turto – keturračio motociklo „Kawasaki“ realizavimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais, paneigiančiais kaltinamojo E. L. bei liudytojo I. J. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Juo labiau, kad E. L. parodymus dėl A. U. nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad pagrindinis nuteistojo A. U. kaltės įrodymas yra kaltinamojo E. L. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. E. L. visų apklausų metu neabejodamas nurodė, kad vieną dieną pas jį atvykęs A. U. su nepažįstamu asmeniu, nupirko keturratį „Yamaha YFM“ už 5 000 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamieji A. U. su R. U. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. dėl to, jog realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, t. y. keturratį motociklą „Yamaha“. Tačiau nuteisti kaltinamieji buvo pagal šio straipsnio 1 dalį, niekur nuosprendyje taip ir nenurodant teismo nustatytas bei įrodyta pripažintas bylos aplinkybes. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvų matyti, jog kaltinamajame akte kaltinamieji A. U. ir R. U. buvo kaltinami didelės vertės svetimo nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimu, t. y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimas ar realizavimas laikomas didelės vertės turtu, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą.

Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas nustatė, jog kaltinamųjų nusikalstamu būdu gauto 24 706,95 Lt vertės turto realizavimas šios sumos neviršija (BK 190 str.), todėl A. U. ir R. U. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. Kaltinime nurodyta keturračio motociklo „Yamaha 700 YFM“ vertę pakeitė iš 37 194,40 Lt į 24 706,95 Lt. Tačiau apylinkės teismas perkvalifikavęs A. U. ir R. U. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. nenustatė (pakeisto kaltinimo) nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti ir išnagrinėti įrodymai įrodo, kad R. U. ir A. U. nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupe realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent: siekdami turtinės naudos, 2008 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, tiksli data nenustatyta, Kaštonų g., Klaipėdoje, žinodami, kad 24 706,95 Lt vertės keturratis motociklas „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas nusikalstamu būdu – pagrobtas iš UAB „Armi servisas“ aikštelės, Šilutės pl. 5b, Klaipėdoje, už 5 500 Lt nenustatytam asmeniui, E. L. prašymu, pardavė vogtą keturratį motociklą „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, tarpusavyje pasidalino gautus pinigus, t. y. 500 Lt atiteko R. U., o 5 000 Lt – E. L.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai yra nurodoma, jog teismo nuosprendyje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai –buvo neleistinai peržengtos kaltinimo ribos, dėl ko buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo A. U. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Apeliantas akcentuoja, kad jis buvo nuteistas dėl 2010-07-26 neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis niekada nebuvo kaltinamas. Tačiau detaliai susipažinus su byloje esančiu Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-05-24 kaltinamuoju aktu matyti, jog A. U. yra įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti, o būtent: iki 2010-07-26, 11.00 val., tikslus laikas ir data nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurias neteisėtai laikė bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26, 11.00 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai (b. l. 61, t. 7).

Be to, A. U. taip pat buvo įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti, o būtent: A. U., iki 2010-07-27 10.15 val. tikslus laikas ir data tyrimu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuria neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki tol, kol 2010-07-27 10 val. 15 min. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai (b. l. 61, t. 7).

Taigi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-05-24 kaltinamajame akte perduotame Klaipėdos miesto apylinkės teismui kaltinamajam A. U. be kitų nusikalstamų veikų buvo inkriminuotos ir 2 (dvi) nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.

Pažymėtina, kad įžanginėje nuosprendžio dalyje be kitų duomenų nurodomas baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas (BPK 304 str. 5 p.). Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d., 189 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. (2 veikos) (b. l. 73, t. 9). Taigi iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, jog A. U. yra kaltinamas 2 (dviejų) nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., padarymu.

Be to, detaliai išanalizavus skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį matyti, jog nuosprendžio motyvuose yra aiškiai nustatyta, kad A. U. kaltė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. (dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kurias įgijo ir neteisėtai laikė bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26) yra įrodyta visiškai. Nuosprendžio turinys taip pat patvirtina, jog visos aplinkybės, susijusios su šia inkriminuota veika ir jos padarymu buvo išsamiai išnagrinėtos. A. U. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodo, paties kaltinamojo A. U. parodymai, liudytojo R. J. parodymai, 2010-07-26 kratos protokolas (b. l. 155-156, t. 1), 2010-08-25 specialisto išvada Nr. 140-(5870)-ISI-6104 bei fotopriedai, kuriais nustatyta, kad žalios spalvos medžiaga paimta pas A. U., bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, yra kanapės ir jų dalys, kurios masė – 0,833 g (b. l. 104 – 111, t. 1).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas laikė įrodyta, kad kaltinamasis A. U. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,833 g kanapių ir jų dalių, iki atliktos kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai (b. l. 91-92, t. 9). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija laiko, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, jog A. U. buvo nuteistas dėl 2010-07-26 neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis niekada nebuvo kaltinamas.

Taip pat iš skundžiamo nuosprendį matyti, jog šio nuosprendžio motyvuose yra detaliai išnagrinėtas ir A. U. pareikštas kaltinimas dėl kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl neteisėto įgijimo nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurią jis neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki 2010-07-27 10 val. 15 min. A. U. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką byloje yra įrodyta visiškai. A. U. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodo liudytojų R. J., S. A., R. B. parodymai, 2010-07-27 kratos protokolas, 2010-08-25 specialisto išvada Nr. 140-(5870)-ISI-6104 (b. l. 104 – 111, t. 1).

Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad kaltinamasis A. U. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurią neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje iki kratos metu 2010-07-27 10 val. 15 min. ją rado ir paėmė policijos pareigūnai (b. l. 91-92, t. 9). Dėl visų išvardytų motyvų teigti, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė imperatyvias baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, t. y. buvo neleistinai peržengtos kaltinimo ribos, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tais apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kuriuose teigiama, jog A. U. nusikalstama veika, t. y. neteisėtas disponavimas (įgijimas ir laikymas) 0,037 g metamfetamino nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepaminėtas (b. l. 73-74, t. 9).

Tačiau įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, tai galima laikyti tik apylinkės teismo padaryta rašymo apsirikimo klaida, bet ne esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Juo labiau, visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai apie tai, kad teismas asmenį nuteisė dėl nusikalstamos veikos epizodo, kurio teismas nuosprendyje net ir nenustatė.

Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismui perduotame Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-05-24 kaltinamajame akte kaltinamajam A. U. be kitų nusikalstamų veikų buvo inkriminuotos ir 2 (dvi) nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d., 189 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. (2 veikos).

Skundžiamo nuosprendžio motyvuose yra detaliai išnagrinėti A. U. pareikšti kaltinimai dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytų veikų padarymo ir jo kaltė yra pagrįsta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išvardytų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo A. U. pareikštą kaltinimą tiek dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių įgijimo, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kurias jis neteisėtai laikė bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26, tiek ir dėl neteisėto įgijimo nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurią neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki 2010-07-27 10 val. 15 min.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai A. U. pripažino kaltu ir nuteisė tiek dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių įgijimo ir laikymo, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, tiek ir dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino įgijimo ir laikymo, be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 str. 1 d. 1 p.), apeliacinės instancijos teismas nustato, kad:

A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis tikslus laikas ir data tyrimu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuria neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki tol, kol 2010-07-27 10 val. 15 min. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliantas teigia, kad teismas nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y. kad jis iš esmės prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad amfetaminą įgijo savo reikmėms. Priešingai, jis viso proceso metu kategoriškai neigė bent ką nors žinojęs apie nuomojamame angare rastus psichotropinės medžiagos likučius. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos, kuri neabejotinai įrodo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.

Liudytoju apklaustas pareigūnas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo kratos metu bute pas A. U., pas jį buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, vaikinas minėjo, kad įsigijo savo reikmėms. Atliko kratą bazių teritorijos angare. A. U. su Š. M. valdė tą angarą. Buvo rastas šaukštelis, svarstyklės ir maišelis su narkotinių medžiagų pėdsakais (b. l. 149-150, t. 8.).

Liudytoju apklaustas S. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo sandėlio kratoje. Atvyko su žmogumi, kuris atrakino sandėlį. Tyrėja supažindino su veiksmais, į sandėlį įėjo kinologai su šunimis. Rado svarstykles ir maišiuką su miltelių likučiais. Maišiuką užklojo kartoniniu popieriumi, su šunimi apžiūrėjo tą vietą ir ieškojo toliau (b. l. 161, t. 8).

Liudytoja apklausta pareigūnė R. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo sandėlio kratoje. Kolegos paprašė. Vyko šeimininkas, kinologas su šunimi. Kai kinologas su šunimi apėjo, jie įėjo į sandėlį. Buvo rastas maišelis su svarstyklėmis skirtingose vietose ant stelažo. Maišiuke buvo miltelių pėdsakų, tikriausiai į vieną maišelį daiktai buvo supakuoti (b. l. 162, t. 8).

Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2010-08-25 specialisto išvada patvirtina, kad tirti buvo pateiktos elektroninės svarstyklės „Bomann“, arbatinis šaukštelis ir bespalvis plastikinis maišelis su miltelių likučiais (paketas Nr. 0021617), 2010-07-27 kratos metu rasti pas A. U., sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje (b. l. 104-110, t. 1). Specialistas pažymėjo, kad objektai tyrimui pateikti plastikiniame pakete Nr. 0021617, pakuotė nepažeista. Be to, iš Fotopriedo esančio prie specialisto išvados galima matyti, kad tirti (pakete Nr. 0021617) buvo pateiktos elektroninės svarstyklės su užrašu „Bomann“ (0-2 kg), arbatinis šaukštelis ir bespalvis plastikinis maišelis, kuriame yra baltos spalvos miltelių likučiai (4 pav.).

Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad objektai tyrimui buvo pateikti netinkamai juos įforminus ar neteisingai įpakavus. Byloje taip pat nenustatyta jokių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti dėl kokių nors priežasčių apkaltinti A. U.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančiu teismo posėdžio protokolu negalima daryti vienareikšmišką išvadą, ar A. U. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, ar ne. Kadangi teismo posėdžio protokolo negalima aiškiai suprasti ar A. U. prisipažįsta tik dėl kanapių (ir jų dalių) įgijimo ir laikymo, be tikslo jas platinti, ar kartu prisipažįsta ir dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo ir laikymo, be tikslo parduoti ar kitaip platinti (b. l. 170, t. 8.). Tokia išvada darytina todėl, kad A. U. parodė, jog pažįstamas klube jį pavaišino narkotinėmis medžiagomis, namuose laikė ant šaldytuvo, tai buvo jo. Metamfetaminą įsigijo savo reikmėms. Kai kratą darė buvo rastos svarstyklės, jos naudojamos aukso darbams. (b. l. 170, t. 8). Baigdamas duoti parodymus apie nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, A. U., pažymėjo, kad be žolės jokių psichotropinių medžiagų nėra vartojęs (b. l. 170, t. 8). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie apelianto parodymai nepaneigia nustatyto fakto, jog jis, A. U., laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Nuteistojo parodymus apie tai, jog nežino kokios svarstyklės buvo rastos, su M. kartu turėjo svarstykles, nieko neužsiminė tyrėjams apie auksavimą ir jie to neviešino, teismas laiko nuteistojo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.

A. U. kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl neteisėto įgijimo nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurią jis neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki 2010-07-27 10 val. 15 min. byloje yra įrodyta visiškai liudytojų R. J., S. A., R. B. parodymais, 2010-07-27 kratos protokolu, 2010-08-25 specialisto išvada Nr. 140-(5870)-ISI-6104 (b. l. 104 – 111, t. 1).

Nuteistojo apeliaciniame skunde yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 ir prašoma padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. (dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių įgijimo, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kurias jis neteisėtai laikė bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. Tačiau nagrinėjamu atveju A. U. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. nėra pagrindo. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą akcentuota, jog „vertinant ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai“, jog „teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės.

Baudžiamasis įstatymas (BK 10 straipsnis) nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Didesnį nusikaltimo pavojingumą lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. BK specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.

Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 pažymėta, kad įsigaliojus naujajam BK, vien tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio kriterijus nėra pakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti. Rekomendacijose nenurodžius žemutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, šis kriterijus laikytinas vienu iš galimų ir vertintinų kartu su kitais, leidžiančiais nustatyti didesnį arba mažesnį padarytos veikos pavojingumą, kurių visumos vertinimo svarba akcentuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

2010-07-26 kratos metu bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, pas A. U. buvo rastas ir paimtas sulenktas popieriaus lapas, kuriame augalinės kilmės rusvos spalvos medžiaga. Nustatyta, jog tai yra kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,833 g. Teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog šis kiekis yra praktiškai šešis kartus mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį (5 g.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti tos aplinkybės, kad kitą dieną, t. y. 2010-07-27 kratos metu sandėlyje, adresu Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, pas A. U. buvo rasti ir paimti elektroninės svarstyklės „Bomann“, arbatinis šaukštelis ir polietileninis maišelis su neaiškios kilmės miltelių likučiais. Specialistas nustatė, kad ant elektroninių svarstyklių „Bomann“ paviršiaus yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Ant arbatos šaukštelio paviršiaus yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai. Balstos spalvos miltelių likučių iš bespalvio plastikinio maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,037 g. (b. l. 102-110, t. 1).

Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai teigti, jog tai, kad pas A. U. bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, buvo rasta narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,833 g., nelaikytina atsitiktinumu. Tai, kad A. U. nuomojamame sandėlyje kitą dieną buvo rastos svarstyklės ant kurių paviršiaus buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai, leidžia spęsti apie tai, jog A. U. žinojo kaip reikia dozuoti narkotines medžiagas. Todėl apelianto išdėstyta versija, jog jį tik vieną kartą klube „žole“ pavaišino pažįstamas laikytina nepagrįsta. Be to, skundžiamu nuosprendžiu yra įrodytos ir kitos A. U. nusikalstamos veikos, todėl laikyti jį teigiamos reputacijos asmeniu, t. y. kuris nedaro jokių kitų nusikalstamų veikų nėra jokio pagrindo.

Dėl išvardytų motyvų nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliantas savo skunde taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamu būdu įgyto keturračio motociklo „Kawasaki“ realizavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. ir už šią nusikalstamą veiką paskirti kitą bausmės rūšį, t. y. baudą artimą sankcijos minimumui. Tačiau šis apelianto prašymas taip pat yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. U. (už du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., laisvės apribojimo bausmes 6 ir 8 mėnesiams; už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., laisvės apribojimo bausmes 6 mėnesiams), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pats pripažino, jog A. U. iš esmės prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat didžiąja dalimi jais rėmėsi vertindamas kitų kaltinamųjų kaltės laipsnį bei pobūdį, kaip pavyzdžiui kito kaltinamojo S. G. kaltę, vienok, tokių A. U. parodymų nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra nepagrįsta. A. U. visiškai neprisipažino, kad realizavo nusikalstamu būdu įgytą keturratį motociklą „Yamaha 700YFM“. Be to, iš 2010-07-27 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad įtariamasis A. U. atsisakė duoti parodymus, norėdamas suderinti savo gynybos poziciją su advokatu (b. l. 123-124, t. 5). Tai leidžia spręsti, jog A. U. duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoširdus. Atsižvelgiant į tai, pripažinti, kad yra A. U. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis A. U. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 189 str. 1 d.) (BK 11 str. 3 d.) ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 259 str. 2 d.) (BK 12 str.).

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (apeliantas anksčiau neteistas) ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam A. U. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra optimalios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 2 d. numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam tiek už padarytus nesunkius nusikaltimus paskirdamas laisvės apribojimo bausmes (6 ir 8 mėnesius), tiek ir už padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskirdamas laisvės apribojimo bausmes (po 6 mėnesius), jų trukmę nustatė didesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies minimumas, bet mažesnę už straipsnio sankcijos vidurkį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nustatydamas tokios trukmės laisvės apribojimo bausmes nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis (už visas keturias nusikalstamas veikas) nuteistajam bus laisvės apribojimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali įpareigoti: tam tikru laiku būti namuose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p.).

Apylinkės teismas A. U. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirdamas laisvės apribojimo bausmes įpareigojo jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad A. U. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (b. l. 98, t. 9). Tačiau skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pažymėta, kad kaltinamasis A. U. yra dirbantis UAB „Profesionali statyba“ direktoriumi (b. l. 73, t. 9). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. U. užima UAB „Profesionali statyba“ direktoriaus pareigas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo A. U. nustatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, laikytinas pertekliniu bei netikslingu. Nes nuteistasis A. U. jau dirbdamas UAB „Profesionali statyba“ nebegalėtų realiai įvykdyti šio teismo nustatyto įpareigojimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės, panaikinant minėtą apylinkės teismo nuteistajam A. U. nustatytą įpareigojimą.

Dėl E. B. apeliacinio skundo

E. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Apeliaciniame skunde suformuluoti alternatyvūs reikalavimai: panaikinti apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.; arba pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 apkaltinamojo nuosprendžio dalį jam dėl bausmės skyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos nuosekliai įvertinęs, konstatuoja, kad E. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. K., E. L., R. U. pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą, t. y. 2010-07-25, apie 23.00 val. prie UAB „Žolmedis“, esančios Šilutės pl. 79, Klaipėdoje, pasikėsino įsibrauti į parduotuvę „Husqvarna“ ir pagrobti motorinių pjūklų ir kitos sodo ir statybos technikos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Apelianto kaltę padarius šią nusikalstamą veiką visiškai įrodo byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai (paties nuteistojo E. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, 2010-07-26 Apžiūros protokolas, 2010-10-21 Apžiūros protokolas, 2010-10-21 Apžiūros protokolas bei fotolentelės, 2010-11-24 apžiūros protokolas, 2011-04-05 Slapto sekimo protokolas, 2010-11-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei fotolentelės).

Nuteistojo E. B. kaltė dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupe pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą – į užrakintą ir elektroninėmis apsaugos priemonėmis apsaugotą parduotuvės patalpą ir pasikėsino pagrobti UAB „Husqvarna“ turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios – buvo sulaikytas policijos pareigūnų, yra įrodyta neginčijamai. Pirmiausia akcentuotina tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis parodė: „pareikštą kaltinimą suprantu, kaltu prisipažįstu visiškai“ (b. l. 128, t. 8). Toliau duodamas parodymus apylinkės teisme jis nurodė, kad R. pasikvietė jį vykti su juo, laiko nepamena. Nuvyko netoli „Regitros“. Policija sulaikė, tipo buvo pasikėsinimas apvogti parduotuvę. Norėjo apvogti, jis tik taip sėdėjo automobilyje, stebėjo parduotuvę (b. l. 168, t. 8). Teisėjai perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. B. nurodė, jog juos tvirtina.

Sprendžiant E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat itin reikšmingi yra jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai (b. l. 130-131, t. 4). E. B. 2010-08-24 buvo apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir šios apklausos metu davė aiškius parodymus, jog 2010 m. liepos mėnesį tikslios datos neatsimena, susitiko su R. U. ir galvojo, iš kur gauti pinigų. Jie su R. U. paėmė G. K. ir E. L., nuvežė prie garažų Tauralaukyje, paleidome ten juos. R. U., K. ir L. planavo apvogti parduotuvę. Jam pasiūlė tai padaryti R. U. Prie parduotuvės su R. U. nuvažiavo jo automobiliu. Apie valandą laukė draugų aikštelėje. Bendravo radijo ryšio pagalba, kurį turėjo R. U....Jo ir R. U. užduotis buvo stebėti mašinoje, kad niekas neatvažiuotų. E. L. su G. K. turėjo atvažiuoti prie parduotuvės...Juos policija sulaikė tada, kai jie važiavo pro tą vietą, kur stovėjo policijos pareigūnai. Jis paslėpė radijo ryšį po mašinos sėdyne. Pavogtas turtas turėjo būti padalintas į tris dalis. R. U. jam turėjo duoti pusę iš savo dalies (b. l. 130-131, t. 4).

Byloje esantis 2010-11-18 Įtariamojo parodymų patikrinimo protokolas patvirtina, kad įtariamasis E. B. ranka parodė į Šilutės pl. prie 56 namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nurodydamas, jog šioje vietoje, jis su R. U. sėdėdami automobilyje, stebėjo aplinką. Įtariamasis E. B. ranka taip pat parodė į kitą Šilutės pl. gatvės pusę, nurodydamas kur jie stebėjo (b. l. 135-144, t. 8). Taigi, be paties nuteistojo E. B. parodymų jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaip minėta, taip pat įrodo byloje esantys apžiūros, slapto sekimo, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės visiškai atitinka nuteistojo E. B. duotus parodymus. Todėl jo parodymais abejoti nėra visiškai jokio pagrindo.

Apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 str. nuostatos ir pažymi, kad jis sprendimą dėl nusikalstamo sumanymo nutraukimo priėmė ne dėl to, kad susidūrė su neįveikiamomis kliūtimis, o dėl to, kad manė, jog yra bendras visų bendrininkų sutarimas nusikaltimo nebevykdyti. Tačiau tokia apelianto pozicija yra visiškai nepagrįsta, todėl teisėjų kolegiją ją atmeta.

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo nusikalstamos veikos rengimosi ar pasikėsinimo stadijos metu savanoriškai atsisako pabaigti nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad turi realią galimybę ją užbaigti. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo privalo priimti savanoriškai, o ne susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis ar kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinė nutartis 2K-391/2005).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamuoju E. B. aiškiai nurodė, kad E. L. su G. K. turėjo atvažiuoti prie parduotuvės. Vagystės neįvykdėme, nes sutrukdė policijos pareigūnai (b. l. 131, t. 4). Taigi įtariamasis E. B. ikiteisminio tyrimo teisėjai aiškiai nurodė, jog nusikalstamos veikos neįvykdė, nes tam kelią užkirto policijos pareigūnai. Todėl visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai apie tai, jog nusprendė nutraukti nusikalstamą sumanymą dėl to, kad manė, jog yra bendras visų bendrininkų sutarimas nusikaltimo nebevykdyti.

Nagrinėjamu atveju taip pat itin reikšmingi yra policijos pareigūno R. J. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas pareigūnas R. J. parodė, kad gavo informaciją, kad keturratis išvyko. Vakare vyko pasižiūrėti, iš karto nepastebėjo. Klaipėdos kranų teritorijoje vaikščiojo jaunuoliai juodai apsirengę, pro juos neužilgo pravažiavo keturračiai. Keturračiai sustojo prie buvusio mėsos kombinato, jie kažko laukė, jie priėjo, paprašė parūkyti. E. L., G. K. pasakė, jog nieko neturi, pamatė, kad ant keturračio yra radijo stotelė, jiems supratus, G. puolė bėgti, o L. puolė bėgti su keturračiu. Abu sulaikė. Po kiek laiko jiems bekalbant su jais suskambo radijo stotelė, kažkas per ją šaukė. Jie nusprendė, jog vaikinai yra ne vieni, turi bendrus, pasikėsinimo objektą. Gudrumu kitus prisivilioti imitavo radijo gedimą. Suprato, jog norima įvykdyti vagystę. Saugos ekipažas stovėjo netoliese, R. U. sakė, jog reikia laukti, negalėjo atsiskleisti, niekaip nematė bendrų. R. U. pasakė, kad reikia grįžti atgal. Pasiūlė susitikti prie pervažos, netoli mėsos kombinato, kur jie ir buvo sulaikyti. Pastebėjo R. U. automobilį, pranešė kolegoms, jog reikia sulaikyti R. U. Jie nesustojo, bandė sprukti. Už vairo buvo R. U., šalia B. Sakė, jog jiems bus blogai, nes B. mama viršininkė. Radijo stotelę pas R. U. surado po sėdyne, kur sėdėjo E. B. (b. l. 149-150, t. 8).

Pažymėtina ir tai, kad atsakydamas į advokato M. Kepenio klausimą liudytojas R. J. nurodė: „Mano, kad per radijo stotį kalbant, jis (R. U.), galvojo, jog kalba su bendru. Iš karto kai atsiliepė, jie ragino veikti, buvo sakoma „ko laukiat, delsiat“, sakė, kad atvyko apsaugos darbuotojai, sakė, jog dabar reikia laukti. R. U. pasiūlė susitikti, sakė, kad buvo geras momentas veikti. Ragino veikti, nes buvo palanki situacija“ (b. l. 150, t. 8). Šie policijos pareigūno teisme duoti parodymai įrodo, jog E. B. ir kitų bendrininkų nusikalstama veika buvo nutraukta, nes susiklostė nenumatytos aplinkybės, neleidžiančios pabaigti pradėtą veiką, t. y. būtent todėl, kad jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Juolab, kad kitas nuteistasis R. U. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad mašinoje buvo jis su E. B. Nedavė signalo, nes buvo per anksti. Jei būtų buvę ramu, tada turėjo duoti signalą. Nutarė, kad važiuos pažiūrėti kas atsitiko, kantrybė dingo, nes ilgai laukė (b. l. 169, t. 8). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog tik dėl policijos pareigūnų veiksmų (nuteistųjų sulaikymo) E. B. ir kitų bendrininkų nusikalstama veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje.

Dėl išvardytų motyvų apelianto atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 str. nuostatas nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad švelninti E. B. bausmę ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 8 mėnesiams, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis E. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.).

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpius) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo E. B. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstamas veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę (8 mėnesius), savo trukme ženkliai mažesnę už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės ar paskirti nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmės rūšį. Be to, jis anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl galima teigti, baudžiamojo poveikio priemonės nesulaiko E. B. nuo nusikalstamų veikų darymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju net negalėtų apeliantui E. B. paskirti švelnesnę bausmę, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę neteisingai subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pirmosios instancijos teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prie šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu, dalį, bei E. B. paskyrė subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Tačiau šiuo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. nuostatomis mažiausia galutinė subendrinta bausmė E. B. turėjo būti paskirta 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai (arba daugiau).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 str. 3 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Todėl darytina išvada, kad E. B. nėra atlikęs jokios bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu, dalies.

Esant tokioms aplinkybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, E. B. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta dalis šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos bausmės bei E. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė (mažiausiai 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo).

Tačiau pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 4 d.). Prokuroras apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio nepateikė. Todėl dėl šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyto imperatyvaus reikalavimo teisėjų kolegija negali panaikinti nuosprendžio dalies, kuria neteisingai subendrinta galutinė bausmė E. B., nes taip būtų pabloginta jo teisinė padėtis (BPK 320 str. 4 d.).

Dėl išvardytų motyvų nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistųjų S. G. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti.

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendis pakeisti.

Nustatyti, kad R. U. ir A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent: siekdami turtinės naudos, 2008 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, tiksli data nenustatyta, Kaštonų g., Klaipėdoje, žinodami, kad 24 706,95 Lt vertės keturratis motociklas „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas nusikalstamu būdu – pagrobtas iš UAB „Armi servisas“ aikštelės, Šilutės pl. 5b, Klaipėdoje, už 5 500 Lt nenustatytam asmeniui, E. L. prašymu, pardavė vogtą keturratį motociklą „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, tarpusavyje pasidalino gautus pinigus, t. y. 500 Lt atiteko R. U., o 5 000 Lt – E. L.

Nustatyti, kad A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. nuteistas už tai, kad tikslus laikas ir data tyrimu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuria neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki tol, kol 2010-07-27 10 val. 15 min. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis A. U. įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.