- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 1-7-201/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00809-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Remgijas Jakštas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui, kaltinamojo gynėjui advokatui Remgijui Jakštui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, linijos vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anglijoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jis, sužinojęs iš S. G., kad galima įsigyti nusikalstamu būdu įgytą, t.y. pavogtą keturratį motociklą „Kawasaki (duomenys neskelbtini)“, VN Nr. (duomenys neskelbtini) bei siekdamas materialinės naudos, pasiūlė minėtą keturratį įsigyti Ž. N. (jo atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus), ar jo surastam asmeniui. 2010-07-10 laikotarpyje nuo 17 iki 21 val. S. G. atvyko į apleistą vietovę, Tauralaukyje, Klaipėdos m., kur kartu su juo – D. M. ir ir jo surastu pirkėju Ž. N. apžiūrėjo keturratį motociklą. Apžiūrėjęs keturratį ir sutikęs jį pirkti, Ž. N. už jį sumokėjo S. G. 6500 litų. Po ko S. G. iš gautų 6500 litų už vogto keturračio pardavimą, sau pasiliko 350 Lt, 150 Lt už pažadėjimą parduoti perdavė jam – D. M., likusius 6000 Lt perdavė A. U.. Tokiu būdu D. M. realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.
D. M. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad S. G. jo paprašė surasti žmogų, kuris nupirktų keturratį. Pasiūlė jį pirkti Ž. N., nes žinojo, kad šis domisi tokiais dalykais. Kartu su Ž. N. nurodytu laiku buvo nuvykęs į laukus Tauralaukyje, kur Ž. N. į savo vairuojamą baltos spalvos mikroautobusą pasikrovė vieną keturratį. Vėliau S. G. už tarpininkavimą jam davė 150 litų. Jis žinojo, kad keturratis, kurį pasiėmė Ž. N., yra vogtas.
Nukentėjusysis R. K., kurio parodymai pagarsinti (t. 1, b.l. 137-138), parodė, kad 2010 m. birželio mėn. nuomojosi Klaipėdos autobusų parkui priklausančią aikštelę, kur laikė transporto priemones. Autobusų aikštelėje buvo laikomos ir jo asmeninės transporto priemonės. Po vieno savaitgalio pastebėjo, kad aikštelėje nebėra dviejų keturračių. Ryškių įsilaužimo pėdsakų nebuvo, tik buvo pastebėta išversta tvora ir vėl tvarkingai sutvarkyta. Pradėjus ieškoti pagrobtų transporto priemonių, po dviejų dienų Tauralaukyje pro jį pravažiavo abu keturračiai, juos atpažino iš ryškių spalvų. Savo automobiliu bandė persekioti, tačiau sulaikyti nepavyko, nes keturračiais važiavę asmenys dingo iš akiračio. Jis matė kaltinamuosius iš arti, teigia, kad keturračių vairuotojai buvo smulkaus kūno sudėjimo, su šalmais, vienas jų – juodu šalmu. Kitą dieną žmonės taip pat matė abu kaltinamuosius besivažinėjant keturračiais. Keturračiai nebuvo registruoti, nes jie nebuvo skirti važiuoti keliu, jie buvo skirti pramogoms. 2006 m., kai pirko keturračius, jie buvo visiškai nauji, už juos mokėjo po 30 000 Lt. Vienas keturratis buvo perdažytas, nebuvo bagažinės, spynelių, buvo aplamdyti sparnai.
S. G., kurios parodymai pagarsinti (t. 6, b.l. 8-14), parodė, kad 2010 m. vasarą sporto salėje susitiko su A. U., kuris jam pasiūlė pirkti keturračius. Jis paprašė keturračių nuotraukų, pasiūlė savo draugams. A. U. jam davė keturračių nuotraukas, tiksliai nepamena, ar į asmeninį telefoną, ar į elektroninį paštą buvo jos persiųstos. Vieną dieną susitiko su D. M. ir Ž. N. bei parodė jiems keturračių nuotraukas. Kadangi pastarieji susidomėjo prekėmis, kitą dieną nuvyko apsižiūrėti. Su A. U. buvo susitarę dėl dviejų keturračių pardavimo. Kadangi keturračiai buvo skirti važinėti laukais, todėl laukuose juos ir apžiūrėjo. Konkrečią keturračių buvimo vietą jam nurodė A. U.. Nuvykus į sutartą vietą, pardavėjų nebuvo. Manė, kad netrukus jie atvažiuos kitu keturračiu. Ž. N. nusprendė pirkti keturratį, tačiau sutiko sumokėti tik dalį pinigų, o likusius - kai bus keturračių įsigijimo dokumentai. Pamena, kad keturračio sparnas buvo įskeltas, apibraižytas. Ž. N. įsikėlė keturratį į autobusiuką ir išvyko, o dėl antro keturračio žadėjo pagalvoti. Pinigus už keturratį Ž. N. padavė jam. Keturračiai buvo pirkti prieš kelis metus, tačiau tik po savaitės buvo sutvarkyti dokumentai. A. U. minėjo, kad keturračiai yra pargabenti iš Amerikos. A. U. jam buvo skolingas apie 1000 Lt , todėl ir norėjo jam padėti parduoti keturračius, kad galėtų susigrąžinti skolą. A. U. už sugaištą laiką jam ieškant klientų ir tarpininkavimą parduodant keturračius sumokėjo 200 Lt ar 300 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas ar vertybės yra gauti nusikalstamu būdu. Realizavimu laikomas iš anksto nepažadėtas nusikalstamu būdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo padarymo subjektyvioji pusė turi pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas turi suvokti, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas yra nusikalstamu būdu ir turi to norėti. Tai įpareigoja kaltinimą, faktiniais duomenimis byloje pagrįsti, kad kaltininkas tikrai žinojo, jog įgyja ir realizuoja žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.
D. M., žinodamas, kad keturratis yra vogtas, jį realizavo Ž. N.. Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - padarytas nusikaltimas yra baigtas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą.
Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam skirtina bauda.
Be to, jo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., paskirti 15 MGL, t.y. 1950 litų baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti 10 MGL, t.y. 1300 litų baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-13 iki 2014-08-14, t.y. dvi paras, kas atitinka 4 MGL baudos, paskirti galutinę bausmę – 6 MGL, t.y. 780 litų (225,90 eurų) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.