- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- N1-867-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12461-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. R., A. B.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirba, mokinys, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. ir V. R., turėdami tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, 2019 m. kovo 26 d. apie 20.13 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, įsiveržė į UAB (duomenys neskelbtini) kioską Nr. K133, esantį (duomenys neskelbtini), ir, pribėgę prie stovo, pagrobė nuo jo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: vieną šokoladinį batonėlį „Twix Xtra“ (brūkšninis kodas 5900951028502), kurio vnt. vertė 1 Eur; du šokoladinius batonėlius „Snickers 2 Pack Super“ (brūkšninis kodas 5900951027307), kurio vnt. vertė 1 Eur; vieną šokoladinį batonėlį „Mars 2 Pack“ (brūkšninis kodas 5000159502955), kurio vnt. vertė 1 Eur, du perlenktus sumuštinius su vištiena (brūkšninis kodas 4771069193090), kurio vnt. vertė 2,20 Eur, du sumuštinius „Focaccia su kumpiu“ (brūkšninis kodas 4771069192369), kurio vnt. vertė 2 Eur, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 12,40 Eur turtinę žalą.
A. B. ir V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. B. ir V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. kovo 26 d. apie 20.28 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie prekybos centro „Norfa“, esančio Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g. 29, priėjus prie nukentėjusiojo V. R., V. R. pareikalavo duoti cigarečių, o nukentėjusiajam atsisakius tą daryti, A. B., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – balionėlį, tyčia papurškė juo nukentėjusiajam V. R. į akis ašarinių dujų, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir atėmė galimybę priešintis, po to, V. R., įkišęs ranką į nukentėjusiojo vidinę kelnių kišenę, ištraukė iš jos ir paėmė 300 Eur grynųjų pinigų.
A. B. ir V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl atviros vagystės iš „Narvesen“ kiosko
Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad praeitų metų kovo mėnesį vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę) kartu su A. B., užsimanė valgyti, todėl nuėjo į „Narvesen“ kioską. Pamena, kad paėmė sumuštinius ir juos valgė. Nežino, kam kilo mintis eiti į kioską. Kito kaltinamojo kioske nematė, galvojo, kad užėjo vienas. Pripažįsta, kad ėmė sumuštinius, tačiau nepamena, kiek. Kaltinamieji įėjo į kioską, staigiai paėmė prekes ir pabėgo, iš viso užtruko maždaug 10–15 sekundžių. Nepamena, ar pardavėja jiems ką nors sakė.
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugu V. R. ir pažįstama I. ėjo per perėją (Karoliniškių rajone, netoli parduotuvės „Norfa“), užsimanė pavalgyti, bet neturėjo pinigų, todėl užėjo į kioską ir paėmė šokoladukus. Tą vakarą vartojo alkoholį (degtinę), todėl buvo apsvaigęs. Nepamena, kas pirmas įėjo į kioską, bet jame buvo ne daugiau kaip 20 sekundžių. I. laukė šalia kiosko.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 69).
Liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą (praėjusių metų žiemą 19–20 val.) dirbo „Narvesen“ kioske pardavėja, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos darbo laiku į kioską atbėgo du berniukai ir pavogė šokoladukų, sumuštinių. Jie įbėgo labai staigiai, pagrobė daiktus ir iškart pabėgo (kioske buvo maždaug minutę). Jie buvo apsirengę juodais sportiniais rūbais, veidų nematė, nes buvo su kepurėmis ar gobtuvais. Liudytoja nuo vaikinų buvo maždaug metro atstumu, tačiau nieko nesakė jai. Nesivijo jų, nes labai išsigando, iškvietė policiją ir informavo apie įvykį atsakingą asmenį. Liudytoja matė, kaip du sumuštiniai nukrito parduotuvės salėje ir vienas lauke, negali tiksliai pasakyti, kiek daiktų paėmė, tačiau matė, kad vogė šokoladukus ir sumuštinius. Atsidariusi duris, šalia kiosko pamatė merginą, kuri nubėgo kartu su vaikinais. Įvykio metu kioske buvo veikianti vaizdo kamera. Taip pat buvo liudytoja, kuri teigė savo telefonu nufilmavusi įvykį. Ji sakė, kad vaikinai nuvažiavo autobusu.
Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu stovėjo priešais kioską stotelėje ir pamatė, kad viduje vyksta grumtynės, stumdosi jaunuoliai, o pardavėja buvo prie jų, šalia kiosko stovėjo panelė. Moteris pamanė, kad daroma vagystė, todėl nuėjo pas pardavėją paklausti, ar reikia pagalbos. Matė, kaip kaltinamieji išbėgo laikydami sumuštinį ir nuėjo link parduotuvės „Norfa“, kur stotelėje valgė išsineštą maistą. Kaltinamieji stovėjo prie parduotuvės tam tikrą laiką, todėl liudytoja bandė juos nufotografuoti, tačiau nuotraukos nebuvo nekokybiškos. Matė vyrą prie „Norfa“ parduotuvės su ašarojančiomis akimis, tačiau pamanė, kad jis neblaivus. Kas vyko prie parduotuvės, nežino.
Nepilnametė liudytoja I. Š., apklausta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad įvykio vakarą kaltinamieji buvo užėję į maisto produktų kioską ir paėmė maisto, už kurį nesumokėjo. Jos paprašė palaikyti kiosko duris. Jaunuoliai buvo neblaivūs. Kaltinamieji iš kiosko paėmė sumuštinius kaip „Submarinas“ (1 t., b. l. 171–172).
2019 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas „Narvesen“ kioskas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis yra prie kelio važiuojamosios dalies. Kitoje važiuojamosios dalies pusėje (kelias yra keturių juostų) yra viešojo transporto sustojimo aikštelė. Savo priekine dalimi kioskas nukreiptas važiuojamosios dalies link. Kiosko durys ir sienos iš važiuojamosios dalies pusės yra stiklinės. Kioske iš dešinės pusės yra šaldytuvas su ledais. Už šaldytuvo yra prekystalis su laikraščiais ir žurnalais, bei prekystalis su šokoladukais. Priešais duris yra šaldytuvas, kuriame sudėti sumuštiniai. Iš kairės pusės yra prekystalis su kasos aparatu, kurio apatinėje dalyje sudėti šokoladukai. Už šio prekystalio yra stelažas su gėrimais ir cigarečių stelažas. Kairiame artimesniame nuo durų kampe pastebėta vaizdo kamera. Apie 70 metrų atstumu nuo kiosko į dešinę yra parduotuvė Norfa (1 t., b. l. 57–61).
2019 m. kovo 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja L. G. pateikė tris skaitmenines nuotraukas, kuriose užfiksuoti du vaikinai, užsidėję gobtuvus ant galvos (šviesios ir tamsios spalvos) ir mergina šviesiais plaukais, dėvinti netamsiais drabužiais, parduotuvėje „Norfa“ šalia vidinių įėjimo durų, t. y. asmenys, apie kuriuos liudytoja davė parodymus (1 t., b. l. 121–125).
2019 m. rugpjūčio 8 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu Vln_K133_Karoliniškių 2019-03-26, trukmė 41 sekundžių. Jame matoma, kad į kioską įbėga du vaikinai, galimai nepilnamečiai, o mergina lieka stovėti tarpduryje ir laiko kiosko duris. Vienas iš vaikinų dėvi pilkos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos striukę, kitas vaikinas – juodos spalvos sportines kelnes ir juodos spalvos striukę. Abu vaikinai ant galvos užsidėję gobtuvus. Mergina, kuri stovėjo tarpduryje, dėvėjo šviesios spalvos džinsines kelnes, baltos spalvos striukę, ji į kioską užėjusi nebuvo. Abu vaikinai įbėgę į kioską greitai griebė sumuštinius ir išbėgo iš kiosko. Kioske dirbusi pardavėja bėga paskui juos, tarpduryje randa pamestą sumuštinį ir uždaro kiosko duris. Kitame vaizdo įraše matoma, kad į kioską įbėga du vaikinai, vienas iš vaikinų dėvi pilkos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos striukę, kitas vaikinas juodos spalvos sportines kelnes ir juodos spalvos striukę. Abu vaikinai ant galvos užsidėję gobtuvus. Vaikinas, kuris dėvi pilkos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos striukę, nubėgo prie lentynos, kur guli sumuštiniai, o kitas vaikinas, kuris dėvėjo juodos spalvos sportines kelnes ir juodos spalvos striukę, nubėgo prie lentynos, kur guli šokoladiniai batonėliai. Abu vaikinai rankomis pačiumpa prekes ir greitai išbėga iš kiosko. Vaikinų veidų nesimato. Kiosko pardavėja nubėga paskui juos ir grįžta atgal su sumuštiniu rankose, jį padeda atgal į lentyną (1 t., b. l. 30).
Dėl plėšimo, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą
Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad, netrukus išėjus iš „Narvesen“ kiosko, I. paprašė surasti žmogų, kuris nupirktų cigarečių. Kaltinamasis paprašė prie parduotuvės „Norfa“ surasto vyro ir davė jam pinigų. Vyras svirduliavo į šonus, buvo akivaizdžiai neblaivus. Minėtas vyras nupirko cigarečių, bet nenorėjo jų atiduoti, todėl kaltinamasis bandė atsiimti pats. Cigaretės buvo vidinėje striukės kišenėje. Kaltinamasis priėjo prie minėto vyro iš šono ir bandė ištraukti cigaretes, tuo metu A. B. buvo šalia. Nukentėjusysis bandė spirti V. R., todėl A. B. išsigando ir papurškė dujų. Mano, kad kartu su cigarečių pakeliu paėmė ir 300 Eur, po to abu kaltinamieji pabėgo. Pinigus ištraukė dar prieš dujų papurškimą. Pačių kupiūrų nematė, tik jautė, kad jos didelės. Kaltinamasis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pavogtus 300 Eur pametė pakeliui. Įvykį galimai matė I., kuri buvo netoliese. A. B. nežinojo, kad V. R. paėmė pinigus. Iš viso du kartus kišo ranką į nukentėjusiojo kišenę, nes iš pirmo karto nepavyko ištraukti pakelio. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Tuo metu alkoholį vartodavo maždaug tris ar keturis kartus per savaitę. Negali paaiškinti, kodėl taip elgdavosi. Nuo 2020 m. liepos 22 d. gydosi nuo alkoholizmo. Prieš įvykį kartais vartodavo narkotines medžiagas, tačiau po įvykio to nebedaro. Planuoja gydytis, dirbti ir sukurti šeimą. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiajam negrasino ir jam suvaržymų nesukėlė.
Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išėję iš kiosko nusprendė nueiti į netoliese esančią parduotuvę „Norfa“. Prieš tai merginos minėjo, jog eis ieškoti žmogaus, kuris joms nupirks cigarečių. Pamena, kad matė, kaip mergina, kurios vardo jis nežino, iš vyro gavo pakelį cigarečių. Jis pamatė minėto vyro striukės prasegtoje kišenėje išlindusį cigarečių pakelį, todėl paprašė pavaišinti jį cigarete. Matė, kad minėtas vyras buvo neblaivus. Vyras jam pasakė, kad gal nori išeiti į „sparingą“. Jis dėl sparingo nieko nesakė, pats įkišo į vyro striukės kišenę ranką ir bandė ištraukti pakelį cigarečių, tačiau jam nepavyko. Vyras į tai sureagavo, bandė jį pagriebti už striukės, po to spirti į nugarą. Tada A. B. purškė jam dujų į veidą, po to jie išsilakstė. A. B. dujų išmetė balionėlį į krūmus. Jis nevogė pinigų iš vyro. Į jo kišenę ranką kišo du kartus. Dėl to, ką padarė, gailisi (1 t., b. l. 187–188, 194).
Kaltinamasis V. R., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po įvykio kioske nuėjo prie prekybos centro „Norfa“, esančio Vilniuje. L. Asanavičiūtės g. 29. Ne visas įvykio aplinkybes atsimena, bet pamena, kad buvo jo pažįstama I. Š., kuri paprašė jiems nepažįstamo vyresnio vyro duoti/nupirkti cigarečių. Nepažįstamas vyras buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek pamena, šis nuėjo ir nupirko cigarečių, bet jiems jų duoti nenorėjo. V. R. įkišo ranką į vyro striukės kišenę ir bandė ištraukti cigarečių pakelį, bet šis nenorėjo jam atiduoti cigarečių ir bandė jam įspirti. Tuo metu jo draugas A. B. išsigando ir, jį gindamas, pripurškė nepažįstamam vyrui į akis ašarinių dujų. Ašarinių dujų balionėlį jis nešiojosi su savimi. Po to, visi jaunuoliai pabėgo. Kur tuo metu buvo I. Š., jis nežino, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nepamena, išvis kiek tų merginų buvo ir kur jos dingo. Iš nepažįstamo vyro 300 Eur tikrai nevogė, norėjo tik ištraukti cigaretes. Pripažįsta, kad įkišo ranką vyrui į kišenę, norėdamas ištraukti cigarečių (1 t., b. l. 196, 2 t., b. l. 9).
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies ir parodė, kad maždaug po 20 minučių išėjus iš kiosko, draugas paprašė vyro nupirkti cigarečių, kurių jis nenorėjo atiduoti. V. R. norėjo atimti cigaretes, o nukentėjusysis norėjo jam spirti, todėl kaltinamasis papurškė dujų. Dujų balionėlį nešiojosi dėl savo saugumo. A. B. įvykio metu buvo šalia V. R., todėl matė, kaip jis įkišo ranką į kišenę. V. R. du kartus kišo ranką į nukentėjusiojo drabužius. Nežino, kodėl vyras nenorėjo atiduoti cigarečių, o vėliau spirti V. R.. Po įvykio dujų balionėlį išmetė. V. R. jam nieko nesakė apie pinigus. Matė tik, kad atsiėmė cigarečių pakelį. Savo veiksmus vertina blogai. Šiuo metu nevartoja alkoholio, sportuoja, mokosi. Nepamena, ar yra teistas kartu su V. R.. Pripažįsta, kad purškė dujas, tačiau apie pinigų paėmimą nieko nežino.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 64).
Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „Norfa“ parduotuvėje prie tabako gaminių skyriaus panelė prašė nupirkti cigarečių. Neatsimena, ar nupirko, tik pamena, kad vienas vaikinas purškė dujas, o kitas kraustė kišenes. Įvykio dieną buvo neblaivus, nes šventė sesers gimtadienį. Į parduotuvę ėjo nusipirkti cigarečių, su savimi turėjo apie 300 Eur, kuriuos laikė kelnių kišenėje. Nematė, kas kraustė kišenes, o kas purškė dujas. Neatsimena, ar darė kokius nors veiksmus. Kai susiėmė už veido, pajuto, kad kraustomos jo kišenės. Nemano, kad galėjo spirti kaltinamajam.
Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 20 val. jis buvo parduotuvėje Norfa, esančioje Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 29. Prie jo priėjo jam nepažįstama mergina ir paprašė nupirkti jai cigarečių. Jam atrodo, kad jis jai cigarečių nupirko. Kas vyko toliau, prisimena labai miglotai. Prisimena, kaip aukštas smulkaus kūno sudėjimo jam nepažįstamas vaikinas pripurškė jam į akis dujų. Kurioje konkrečiai vietoje tai įvyko, jis pasakyti negali. Jis pajuto, kad kažkas įkišo ranką į jo kelnių kišenę ir pavogė iš kišenės 300 Eur grynųjų pinigų. Kas tai padarė, jis nematė, tik pajuto. Jo niekas nemušė. Po to atvažiavo labai daug policijos pareigūnų. Pareiškime ji nurodė, kad iš jo buvo pavogtas rankinukas su dokumentais, banko kortelėmis, pinigais. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šio rankinuko nusikaltimo padarymo metu su savimi neturėjo. Jį rado vėliau savo automobilyje. Nusikaltimo padarymo metu iš jo buvo pavogta 300 Eur, kurie buvo 50 ir 100 Eur kupiūromis. Keletas kupiūrų gali būti smulkesnės. Vaikino ir merginos jis negali nei aprašyti, nei atpažinti (1 t., b. l. 82–84).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis V. R. parodė, kad kai vaikinas papurškė jam dujas į akis, jis pajuto stiprų skausmą akyse, tačiau po įvykio į medikus nesikreipė (1 t., b. l. 88–89). Nukentėjusysis mano, kad priėję merginos ir vaikinai galėjo būti nepilnamečiai. Negali apibūdinti vaikinų ir merginų požymių, veido bruožų, nes jų neįsidėmėjo ir atpažinti negalės. Nuo papurkštų ašarinių dujų juto fizinį skausmą, tačiau į medikus dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo nesikreipė, nes vėliau skausmas praėjo. To fakto, kad du vaikinai būtų ką nors sužaloję arba apvogę, nematė, nes po papurkštų į akis dujų kurį laiką išvis nieko nematė. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus, tikriausiai minėto prekybos centro darbuotojai/lankytojai. (1 t., b. l. 91).
Šalies argumentai
V. R. 2019 m. kovo 26 d protokole–pareiškime nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 20 val. Vilniuje, L. Asanavičiūtės g.29, parduotuvėje „Norfa“ dvi jam nepažįstamos merginos ir du nepažįstami vaikinai, pripurškė dujų į akis ir pavogė iš jo rankinę, kurios viduje buvo piniginė, neįgalumo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, laivavedžio pažymėjimas, jam priklausančios „SWEDBANK“ banko kortelė, „SEB“ banko kortelė, įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančios „SWEDBANK“ ir „SEB“ banko kortelės, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, pasas, apie 1000 Eur grynųjų pinigų, įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudas. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė, fizinė ir neturtinė žala (1 t., b. l. 21–24).
Nepilnametė liudytoja I. Š., apklausta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad dabar jai yra 14 metų. Įvykio vakarą su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, po to ėjo link Karoliniškių rajone esančios „Norfos“. Draugė paprašė senelio nupirkti cigarečių. Ji su seneliu nuėjo į parduotuvę, o likę jaunuoliai išėjo iš parduotuvės. Žino, kad parduotuvėje buvo kameros. Vyras, kurio prašė, nupirko cigarečių. Ji stovėjo per vidurį, kai tuo metu V. R. norėjo paimti iš vyro cigarečių pakelį ir pabėgti. Minėtas vyras buvo išgėręs ir nesiruošė atiduoti cigarečių, pastebėjo, kad V. R. nori jas paimti. Vyras norėjo vytis V. R., todėl jo draugas išsigando ir apipurškė vyrą iš dujų balionėlio. Ji pabėgo namo pas tėtį, gyvenantį Karoliniškėse. Girdėjo, kad V. R. kaltina pavogus pinigus, tačiau tai neįmanoma. Jie visada buvo kartu, o senis juos vijosi. V. R. norėjo cigarečių pakelį paimti ir viskas. Tą vakarą V. R. neturėjo pinigų. (1 t., b. l. 171–172).
2019 m. balandžio 1 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės „Norfa“, adresu Vilnius, L. Asanavičiūtės g. 29. Pateiktame 2 (antra vidaus kamera) kameros įraše matyti, kad 2019 m. kovo 26 d. 20.21 val. į parduotuvę „Norfa“ įeina maždaug 14–15 metų amžiaus, šviesių baltų plaukų, vilkinti geltonos spalvos striukę, ant peties užsidėjusi juodos spalvos „ADIDAS“ kuprinę, šviesiomis kelnėmis mergina. Paskui ją eina vaikinas ir mergina, vaikino požymiai: apie 15–16 metų amžiaus, ant galvos užsidėjęs vasarinę kepurę su snapeliu, o ant viršaus užsivilkęs baltą gobtuvą, vilki juoda striuke, sportinėmis kelnėmis su balta juosta. Merginos požymiai: maždaug 14–15 metų amžiaus tamsių ilgų plaukų, ant galvos kepurė su snapeliu, mėlyna striukė, kurios vidus yra baltos spalvos. Visi trys asmenys nueina į parduotuvės kairę pusę, ką ten daro nesimato. Po 30 sekundžių iš kairiojo parduotuvės šono išeina vyras, kurio požymiai: apie 50 metų amžiaus, žilų trumpų plaukų, vilki juoda striuke, mėlynais džinsais, juodais batais. Paskui minėtą vyrą iš paskos eina trys merginos ir du jaunuoliai, vienas iš jaunuolių valgo sumuštinį. Kitame vaizdo įraše matyti, kad 2019 m. kovo 26 d. 21.21 val. (laikas vaizdo kameros gali būti netikslus) iš parduotuvės išeina minėtas „žilas vyras“, kurį greitai apstoja trys paminėtos merginos ir du jaunuoliai bei pradeda bendrauti su vyru. Jaunuolis su baltu gobtuvu prieina iš galo vyrui ir įkiša ranką į striukės kišenę, greitai ranką ištraukia ir pabėga, vyras pradeda vytis minėtą vaikiną, nepagavęs vaikino sustoja ir tuo pat metu pribėga kitas vaikinas su tamsiu gobtuvu, kuris papurškia vyrui į akis dujų. Purškimo metu vaikinas įkišo ranką į vyro vidinės striukės kišenę ir greitai ištraukė. Po to visi jaunuoliai pabėga į skirtingas puses. Vaizdo įraše nesimato ar iš vyro kišenių buvo kažkas paimta (1 t., b. l. 78–80).
2019 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos parduotuvės „Norfa“, esančios Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 29, patalpos. Parduotuvės įėjimas stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu įėjimas iš L. Asanavičiūtės gatvės pusės yra uždarytas. Priešais šį įėjimą yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ribojama su kelio atitvaru. Antras įėjimas yra iš Laisvės prospekto pusės. Priešais įėjimą yra kelias. Kitoje kelio pusėje yra viešojo transporto stotelė „Karoliniškės“. Įėjimas iš Laisvės pr. pusės stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Antras įėjimas į parduotuvę „Norfa“ apžiūros metu yra uždarytas. Ant įėjimo durų iš Laisvės pr. pusės yra informacinė lentelė dėl parduotuvės vaizdo stebėjimo. Nuo įėjimo, kuris yra iš Laisvės pr., pusės dešiniau, maždaug 50 metrų atstumu yra kioskas su užrašu „Narvesen“. Apžiūros metu kioskas uždarytas. Ant kiosko iš išorės vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta. Apžiūros metu prie parduotuvės ir jos prieigų smurtinių ar grumtynių pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 53–56).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą
Dėl atviros vagystės iš „Narvesen“ kiosko
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, 2019 m. kovo 26 d. apie 20.13 val. įsiveržė į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimo turto, kurio bendra vertė 12,40 Eur.
Kaltinamieji, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad išgertuvių metu nusprendė pavogti iš kiosko maisto. Tuo tikslu jie paprašė liudytojos I. Š. palaikyti kiosko duris, kad jie galėtų greičiau pabėgti. Be to, įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų O. P., L. G. ir I. Š. parodymai. Kioske dirbusi O. P. parodė, kad į kioską įbėgo du maždaug 13–14 metų amžiaus vaikinai, pagriebė maisto produktus ir staigiai išbėgo. Šalia kiosko stovėjo mergina. Liudytoja buvo išsigandusi, todėl nebesivijo vagių. L. G. parodė, kad matė, kaip kaltinamieji išbėgo, laikydami sumuštinį, ir nuėjo parduotuvės „Norfa“ link, kur stotelėje valgė išsineštą maistą. 2019 m. kovo 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja L. G. pateikė tris skaitmenines nuotraukas, kuriose matomi du vaikinai, užsidėję gobtuvus ant galvos (šviesios ir tamsios spalvos) ir mergina šviesiais plaukais, dėvinti netamsiais drabužiais, parduotuvėje „Norfa“ šalia vidinių įėjimo durų, t. y. asmenys, apie kuriuos liudytoja davė parodymus (1 t., b. l. 121–125). Tai, kad kaltinamieji pavogė iš kiosko maistą, patvirtina 2019 m. rugpjūčio 8 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo iš kiosko vaizdo stebėjimo kamerų apžiūra. Vaizdo įraše akivaizdžiai užfiksuota, kad į kioską įbėgo du vaikinai, galimai nepilnamečiai, o mergina liko stovėti tarpduryje ir laikė kiosko duris. Abu vaikinai, įbėgę į kioską, greitai griebė jame buvusias prekes ir išbėgo. Taigi akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmus matė pašaliniai žmonės.
Byloje esantis čekis patvirtina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini) netektas turtas: vienas šokoladinis batonėlis „Twix Xtra“ (brūkšninis kodas 5900951028502), kurio vnt. vertė 1 Eur; du šokoladiniai batonėliai „Snickers 2 Pack Super“ (brūkšninis kodas 5900951027307), kurio vnt. vertė 1 Eur; vienas šokoladinis batonėlis „Mars 2 Pack“ (brūkšninis kodas 5000159502955), kurio vnt. vertė 1 Eur, du perlenkti sumuštiniai su vištiena (brūkšninis kodas 4771069193090), kurio vnt. vertė 2,20 Eur, du sumuštiniai „Focaccia su kumpiu“ (brūkšninis kodas 4771069192369), kurio vnt. vertė 2 Eur. Iš viso minėtų daiktų vertė yra 12,40 Eur (1 t., b. l. 27). Teismas nenustatė priežasčių abejoti netektų maisto produktų rūšimis, skaičiumi ir vertėmis. Kaltinamieji neneigė tokių aplinkybių. Todėl pripažintina, kad dėl A. B. ir V. R. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 12,40 Eur turtinė žala.
Šiuo atveju kaltinamieji pagrobė svetimą turtą matant pašaliniam asmeniui – kiosko darbuotojai, kuri buvo itin arti kaltinamųjų. Todėl nėra abejonių, kad A. B. ir V. R. padarė atvirą vagystę.
Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, akivaizdu, kad V. R. ir A. B., darydami inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad bendrais veiksmais grobia svetimą turtą stebint kiosko pardavėjai, ir norėjo taip veikti. Taigi A. B. ir V. R. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad A. B. ir V. R., turėdami tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, 2019 m. kovo 26 d. apie 20.13 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, įsiveržė į UAB (duomenys neskelbtini) kioską Nr. K133, esantį (duomenys neskelbtini) ir, pribėgę prie stovo, pagrobė nuo jo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: vieną šokoladinį batonėlį „Twix Xtra“ (brūkšninis kodas 5900951028502), kurio vnt. vertė 1 Eur; du šokoladinius batonėlius „Snickers 2 Pack Super“ (brūkšninis kodas 5900951027307), kurio vnt. vertė 1 Eur; vieną šokoladinį batonėlį „Mars 2 Pack“ (brūkšninis kodas 5000159502955), kurio vnt. vertė 1 Eur, du perlenktus sumuštinius su vištiena (brūkšninis kodas 4771069193090), kurio vnt. vertė 2,20 Eur, du sumuštinius „Focaccia su kumpiu“ (brūkšninis kodas 4771069192369), kurio vnt. vertė 2 Eur, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 12,40 Eur turtinę žalą.
A. B. ir V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus kaip atvirą vagystę, pagrobto turto vertė neturi reikšmės jų nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
Dėl plėšimo, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą . Taigi, BK 180 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2009, 2K-208-1073/2018). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016).Taigi darytina išvada, kad sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. ir V. R., veikdami bendrai, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą prieš nukentėjusįjį V. R., pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamasis V. R. parodė, kad prie parduotuvės „Norfa“ paprašė neblaivaus vyro nupirkti cigarečių, tačiau jis nenorėjo jų atiduoti. Kaltinamasis pats bandė pasiimti cigaretes iš vyro kišenės, tačiau nukentėjusysis bandė spirti V. R., todėl A. B. išsigando ir papurškė dujų. V. R. pripažino, kad du kartus kišo ranką į nukentėjusiojo drabužius, nes iš pirmo karto nepavyko išsitraukti pakelio. Kartu su cigarečių pakeliu paėmė ir 300 Eur (pinigai buvo prilipę prie cigarečių pakelio), po to abu kaltinamieji pabėgo. Pinigus ištraukė dar prieš dujų papurškimą. Pačių kupiūrų nematė, tik jautė, kad jos didelės. Kaltinamasis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pavogtus 300 Eur pametė pakeliui.
A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad purškė dujas prieš nukentėjusįjį gindamas V. R., o apie paimtus pinigus nieko nežinojo.
Tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotos dujos, patvirtino ir liudytoja L. G., kuri teigė mačiusi prie parduotuvės apsiašarojusį vyrą. Liudytoja I. Š. teigė, kad A. B. papurškė dujų nukentėjusiajam, nes šis norėjo spirti V. R.. Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „Norfa“ parduotuvėje prie tabako gaminių skyriaus panelė prašė nupirkti cigarečių. Po to vienas vaikinas purškė dujas, o kitas kraustė kišenes. Vyras su savimi turėjo 300 Eur, kuriuos laikė kelnių kišenėje. Kai susiėmė už veido, pajuto, kad kraustomos jo kišenės. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu. Nors jo parodymuose buvo tam tikrų netikslumų, jie nelaikytini esminiais ir darančiais jo parodymų nepatikimais.
Šiuo atveju itin svarbus įrodymas yra byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (1 t., b. l. 77). Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad V. R. (vaikinas su baltu gobtuvu), stovėdamas už nugaros nukentėjusiajam V. R., bando įkišti ranką į nukentėjusiojo drabužius. Tuo metu A. B. (su juodu gobtuvu) stovėjo visai šalia abiejų asmenų, kurie kaltinamajam buvo šonu (vaizdo įrašo 50 s). Todėl neįtikėtina, kad A. B. nematė, ką daro V. R.. Nukentėjusysis, pajutęs už jo stovėjusio V. R. veiksmus, atsisuko į V. R.. Tuo metu V. R. nedarė jokių aktyvių veiksmų prieš šį kaltinamąjį (nebandė spirti, smūgiuoti). Pats V. R., išsigandęs, kad nukentėjusysis atsisuko, pasitraukė truputį į šoną (vaizdo įrašo 51–52 s). A. B. stovėjo nukentėjusiajam už nugaros, nukentėjusysis artinosi prie besitraukiančio V. R., bandė koja jam įspirti, bet nepataikė ir V. R. nubėgo toliau nuo asmenų (vaizdo įrašo 53–55 s). Netrukus A. B. dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam į veidą (vaizdo įrašo 56–57 s). Šiame kontekste pasakytina, kad pats V. R. pirmas pradėjo daryti neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, todėl akivaizdu, kad V. R. neigiamai reagavo į tokius kaltinamojo veiksmus. Be to, tuo metu, kai A. B. purškė dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą, V. R. buvo gana toli nubėgęs nuo V. R., o pats A. B. prieš tai ramiai priėjo prie nukentėjusiojo ir panaudojo prieš jį minėtą daiktą. Svarbu ir tai, kad A. B. išsitraukė dujų balionėlį dar tuo metu, kai nukentėjusysis tik atsisuko į V. R., t. y. iš karto po to, kai šis kišo ranką į nukentėjusiojo drabužius (vaizdo įrašo 52–53 s). Akivaizdu, kad A. B. siekė panaudoti turimą daiktą dar prieš tai, kai nukentėjusysis bandė spirti V. R. ar atlikti kokius kitus fizinius veiksmus. Taigi šiuo atveju teigti, kad A. B. panaudojo dujų balionėlį siekdamas ginti V. R. nuo nukentėjusiojo, nėra pagrindo. Po dujų papurkšimo V. R. netrukus priėjo prie V. R. ir dar kartą įkišo ranką nukentėjusiajam į drabužius. A. B. matė, kad V. R. priėjo prie nukentėjusiojo ir neprieštaravo kito kaltinamojo elgesiui (vaizdo įrašo 60–65 s). Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. R. sąmoningai antrą kartą kišo ranką į nukentėjusiojo drabužius, nes siekė pagrobti svetimą turtą. Todėl neabejotina, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą jau po to, kai A. B. papurškė dujų nukentėjusiajam. Tokie abiejų kaltinamųjų veiksmai patvirtina, kad jie veikė bendrai. Kaip minėta, A. B. matė, kaip V. R. pirmą kartą kišo ranką į nukentėjusiojo drabužius, todėl nėra abejonių, kad jis suvokė, jog V. R. norėjo pagrobti svetimą turtą. A. B. taip pat matė, kad jau po panaudoto dujų balionėlio V. R. dar kartą priėjo prie nukentėjusiojo, todėl suvokė, kad tai buvo padaryta nusikalstamais tikslais.
Taigi pripažintina, kad kaltinamieji suvokė, jog taip dėl panaudoto dujų balionėlio V. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir atimta galimybė priešintis, o po to buvo pagrobtas svetimas turtas. Tai kaltinamųjų veiksmuose atitinka plėšimo, o ne atviros vagystės požymius.
Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu sutiko su pagrobto turto (grynųjų pinigų) verte – 300 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pagrobta pinigų suma. A. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nežinojo apie pinigus. Kita vertus, anksčiau išanalizuoto vaizdo įrašo aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog V. R. siekia iš nukentėjusiojo pagrobti svetimą turtą, matė, jog V. R. po dujų balionėlio panaudojimo priėjo prie V. R. (akivaizdu, kad tai buvo neatsitiktinai). Todėl neabejotina, kad A. B. suvokė, jog V. R. siekė pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiojo. Kadangi kaltinamieji veikė bendrai, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kas kokius konkrečius veiksmus atliko. Tai, kad A. B. neėmė pinigų, o tik purškė dujas, nepašalina jo atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Plėšimu kėsinamasi į du objektus – asmens nuosavybę ir sveikatą. Taigi objektyviais veiksmais abu kaltinamieji darė nusikalstamą veiką, nes vienas jų palaužė nukentėjusiojo valią panaudodamas dujas, o kitas – paėmė pinigus.
Nagrinėjamu atveju V. R. ir A. B., siekdami pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš V. R. specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (ašarinių dujų balionėlį). Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, panaudoto minėto daikto pobūdis, nukentėjusiajam sukeltos neigiamos pasekmės, jų lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad A. B. suvokė, kad panaudoja specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, siekdamas atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis ir taip palengvinti V. R. galimybę užvaldyti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu V. R. siekė bet kokiu būdu paimti svetimą turtą iš nukentėjusiojo. Todėl darytina išvada, kad A. B. ir V. R. bendrais veiksmais veikė tiesiogine tyčia.
Darytina išvada, kad A. B. ir V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. kovo 26 d. apie 20.28 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie prekybos centro „Norfa“, esančio Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 29, priėjus prie nukentėjusiojo V. R., V. R. pareikalavo duoti cigarečių, o nukentėjusiajam atsisakius tą daryti, A. B., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – balionėlį, tyčia papurškė juo nukentėjusiajam V. R. į akis ašarinių dujų, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir atėmė galimybę priešintis, po to, V. R., įkišęs ranką į nukentėjusiojo vidinę kelnių kišenę, ištraukė iš jos ir paėmė 300 Eur grynųjų pinigų.
A. B. ir V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Be to, kadangi A. B. ir V. R. nusikalto nepilnamečiai, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teismas, skirdamas A. B. ir V. R. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – A. B. ir V. R., veikdami bendrai kaip vykdytojai bendrininkų grupe, padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamas atitinkamai apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 180 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Kaltinamieji nusikalto dėl savanaudiškų tikslų, nes norėjo gauti pinigų ir maisto. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos padarytos tą pačią dieną per trumpą laiką.
V. R. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nepripažįsta jo tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, nes V. R. ikiteisminio tyrimo metu neigė pagrobęs svetimą turtą, jis pripažino kaltę tik bylą nagrinėjant teisme.
A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
V. R. ir A. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe ir kaltinamiesiems būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
V. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 28), anksčiau teistas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 47–50, 85–96), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 29–46) gydytas psichiatrinėje ligoninėje (2 t., b. l. 100), įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (2 t., b. l. 101). VšĮ Reabilitacijos centro (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta, kad V. R. atlieka gydymo kursą, jo metu pasižymi noru keistis, yra darbštus, atkaklus (3 t., b. l. 76–77). V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pasiryžęs tęsti gydymą, nori pasikeisti.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta V. R. paskyrus:
1) už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (apysunkio nusikaltimo padarymo metu nepilnametis V. R. buvo neteistas, o pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, be kita ko, už tyčinį apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; be to, už tokio sunkumo nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, esant alternatyvių bausmių rūšių, taip pat neatitiktų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties).
BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktais, 6 dalimi, V. R. skirtini įpareigojimai:
– per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
– visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
– visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo;
– visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2) už nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. R. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės) ir V. R. paskirti subendrintą 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. R. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės). Pridėtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Laikytina, kad dvi laisvės apribojimo dienos atitinka vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) ir V. R. skirtina galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje nurodytą V. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 13 d. 0.25 val. iki 2018 m. lapkričio 13 d. 15.42 val. ir nuo 2019 m. sausio 29 d., 0.30 val. iki 2019 m. sausio 29 d., 17.19 val., t. y. 2 paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat pagal šį nuosprendį atliktos bausmės dalį.
A. B. anksčiau teistas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas (2 t., b. l. 83–84, 85–96), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 81–82), gydytas psichiatrinėje ligoninėje (2 t., b. l. 102), Gruzdžių vaikų socializacijos centro charakterizuojamas labiau neigiamai (2 t., b. l. 98). Duomenų apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta A. B. paskyrus:
1) už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (apysunkio nusikaltimo padarymo metu nepilnametis A. B. buvo neteistas, o pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, be kita ko, už tyčinį apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; be to, už tokio sunkumo nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, esant alternatyvių bausmių rūšių, taip pat neatitiktų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties).
BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. B. skirtini įpareigojimai:
– visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis arba dirbti (registruotis Užimtumo tarnyboje);
– visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2) už nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės) ir A. B. paskirti subendrintą 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės). Pridėtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Laikytina, kad dvi laisvės apribojimo dienos atitinka vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) ir A. B. skirtina galutinė 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Į A. B. galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį.
V. R. ir A. B. skiriami skirtingi bausmių dydžiai už atskiras nusikalstamas veikas atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. R. dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino savo kaltę, jis pagrobė svetimą turtą, o tuo metu A. B. panaudojo daiktą, skirtą žmogui žaloti.
BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju nors A. B. ir V. R. padarė du nusikaltimus nuosavybei (vienas iš jų sunkus), tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamieji nusikalto tuo metu, kai dėl jų dar nebuvo priimta apkaltinamųjų nuosprendžių. V. R. šiuo metu gydosi savo noru reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), yra motyvuotas tęsti gydymą. A. B. šiuo metu mokosi, ieško galimybių dirbti, jis nusikalto itin jauno amžiaus. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio.
Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. B. ir V. R. ir suteikti jiems galimybę pasitaisyti neizoliuojant jų nuo visuomenės, t. y. bausmių tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Pritaikius BK 92 straipsnio 2 dalį, V. R. ir A. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams paskiriant:
1) auklėjamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 84 straipsnis) (V. R.; kadangi byloje nėra duomenų, kad A. B., kaip nepilnametis, savarankiškai disponuoja lėšomis, ši auklėjamojo poveikio priemonė jam neskiriama);
2) auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams su įpareigojimais ir draudimais:
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį įpareigoti būti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (dėl V. R.); mokytis ir tęsti mokslą (dėl A. B.) (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 87 straipsnio 4 dalis).
V. Civilinis ieškinys
Byloje turtinę žalą patyrusios UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas U. Pėdnyčia pareiškė civilinį ieškinį dėl 133, 40 Eur turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo (1 t. , b. l. 34–40).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. B. ir V. R. iš UAB (duomenys neskelbtini) kiosko Nr. K133, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: vieną šokoladinį batonėlį „Twix Xtra“ (brūkšninis kodas 5900951028502), kurio vnt. vertė 1 Eur; du šokoladinius batonėlius „Snickers 2 Pack Super“ (brūkšninis kodas 5900951027307), kurio vnt. vertė 1 Eur; vieną šokoladinį batonėlį „Mars 2 Pack“ (brūkšninis kodas 5000159502955), kurio vnt. vertė 1 Eur, du perlenktus sumuštinius su vištiena (brūkšninis kodas 4771069193090), kurio vnt. vertė 2,20 Eur, du sumuštinius „Focaccia su kumpiu“ (brūkšninis kodas 4771069192369), kurio vnt. vertė 2 Eur, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 12,40 Eur turtinę žalą.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Minėtų daiktų vertė įrodyta byloje esančiu dokumentu (t 1, b. l. 27). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nurodyta prekių 12.40 Eur verte. Įvertinus tai, kad patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu sutiko su turtinės žalos dydžiu ir civilinio ieškinio pagrįstumu, teismas mano esant pagrindą solidariai iš kaltinamųjų priteisti 12,40 Eur sumą UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Remiantis CK 6.276 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi, pirmoje aptariamos CK normos dalyje yra įtvirtintas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau nustačius, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami nepilnamečio tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, jog pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2010).
A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno su jo įstatymine atstove I. B.. Šiuo atveju įstatyminė atstovė neįrodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala atsirado ne dėl civilinės atsakovės kaltės. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš A. B., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš civilinės atsakovės I. B.. Iš jos išieškojimas vykdytinas iki A. B. pilnametystės.
Be to, civilinės ieškovės atstovas ieškiniu prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo. Toks prašymas tenkinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
VI. Kiti klausimai
A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 70), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. R. (2 t., b. l. 71), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 72–74). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 11), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 10), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 12–14). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas U. Pėdnyčia pateikė prašymą priteisti solidariai iš V. R. ir A. B. 121 Eur dydžio išlaidas. Kartu su prašymu teismui pateikti mokėjimų nurodymai (1 t., b. l. 37–38), patvirtinantys nurodytos sumos sumokėjimą teisines paslaugas teikusiam advokatui.
Civilinio ieškovo atstovavimą patvirtina byloje esanti teisinių paslaugų sutartis (1 t., b. l. 28). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas U. Pėdnyčia atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu, parengė pareiškimą, civilinį ieškinį. Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad prašomas priteisti išlaidų dydis pagrįstas, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 121 Eur proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) keturis vokus su kompaktiniais diskais palikti prie bylos medžiagos;
2) kaltinamajam V. R. grąžinti jo asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l.13); kaltinamajam A. B. grąžinti asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73).
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktais, 6 dalimi, V. R. paskirti įpareigojimus:
1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
2) visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo;
4) visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. R. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), ir V. R. paskirti subendrintą 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. R. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), ir V. R. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į V. R. galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje nurodytą V. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 13 d. 0.25 val. iki 2018 m. lapkričio 13 d. 15.42 val. ir nuo 2019 m. sausio 29 d. 0.30 val. iki 2019 m. sausio 29 d. 17.19 val., t. y. 2 paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalį, V. R. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams paskiriant:
1) auklėjamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 84 straipsnis);
2) auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams su įpareigojimais ir draudimais:
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį įpareigoti būti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 4 dalis).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
V. R. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. B. paskirti įpareigojimus:
1) visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis arba dirbti (registruotis Užimtumo tarnyboje);
2) visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 7 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), ir V. R. paskirti subendrintą 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), ir A. B. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Į A. B. galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktos bausmės dalį, atliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalį, A. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams su įpareigojimais ir draudimais:
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį įpareigoti būti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį įpareigoti mokytis ir tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas);
– visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 4 dalis).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. R., dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš V. R. ir A. B., o A. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš atstovės pagal įstatymą I. B., solidariai priteisti atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 12,40 Eur (dvylikos eurų ir keturiasdešimt euro centų) turtinę žalą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo, bei 121 Eur (šimtą dvidešimt vieną eurą) advokato išlaidoms apmokėti. Iš I. B. išieškojimą vykdyti iki A. B. pilnametystės.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) keturis vokus su kompaktiniais diskais palikti prie bylos medžiagos;
2) kaltinamajam V. R. grąžinti jo asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini); kaltinamajam A. B. grąžinti jo asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.