- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2K-155/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Civilinis atsakovas
- Vėliučionių, Vėliučionių vaikų socializacijos centro
- Nuteistasis
- ir M
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (už UAB „Žolmedis“ turto sunaikinimą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (už A. Ž., I. K. ir V. P. turto sunaikinimą) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2008 m. liepos 11 d. vagystę iš bažnyčios) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš T. O. sandėliuko) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (už UAB „Rolada“ turto sunaikinimą) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2008 m. rugpjūčio 9 d. vagystę iš bažnyčios) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Iš I. G. priteista žalos atlyginimui: UAB „Žolmedis“ – 1000 Lt, I. K. – 20 000 Lt, V. P. – 6000 Lt. Nuspręsta, I. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį iki I. G. pilnametystės išieškoti iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. balandžio 22 d., apie 1. 30 val., Tauragės m., Šilalės g. 47c, tyčia uždegė UAB „Žolmedis“ priklausantį šiukšlių konteinerį 60 Lt vertės. Kilus gaisrui, sudegė parduotuvės apsauginės lauko durų žaliuzės 875 Lt vertės, plastikinės lauko durys 1480 Lt vertės, parduotuvės patalpų vidinės apdailos medžiagos 233, 53 Lt vertės. Taip visuotinai pavojingu būdu I. G. sugadino svetimą 2648, 53 Lt vertės turtą.
Be to, I. G. 2008 m. balandžio 30 d., apie 0. 30 val. Tauragės m., (duomenys neskelbtini), tyčia padegė A. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, padarydamas 2000 Lt turtinę žalą. Gaisro metu išplitusi ugnis sugadino ir I. K. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt vertės, bei V. P. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės. Taip I. G. tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Be to, I. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2008 m. liepos 11 d. vagystę iš bažnyčios, už vagystę iš T. O. sandėliuko, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už UAB „Rolada“ turto sunaikinimą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2008 m. rugpjūčio 9 d. vagystę iš bažnyčios, tačiau šių nusikalstamų veikų aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nėra susijusios.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde civilinis atsakovas Vėliučionių vaikų socializacijos centras prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus, panaikinant jų dalį, kurioje nuspręsta I. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų UAB „Žolmedis“, I. K. ir V. P. padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį iki I. G. pilnametystės išieškoti iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro (toliau tekste – Centro). Kasatorius teigia, kad įrodymai, svarbūs teisingam civilinio ieškinio išsprendimui, šioje byloje įvertinti neišsamiai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl to netinkamai pritaikyta CK 6.276 straipsnio 2 dalis. Skunde kasatorius nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog Centras privalo atlyginti I. G. nusikalstamais veiksmais civiliniams ieškovams UAB „Žolmedis“, I. K., V. P. padarytą turtinę žalą, iš esmės apsiribojo keletu teiginių apie tai, kad I. G. nusikalstamas veikas padarė pabėgęs iš Centro, bei apie tai, kad Centras neįrodė, jog žala atsirado ne dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Anot kasatoriaus, teismų sprendimai iš esmės grindžiami prielaida, kad Centro darbuotojai privalėjo absoliučiai užtikrinti, kad I. G. nepasišalins iš Centro patalpų ar teritorijos bei nepadarys jokių nusikalstamų veikų. Kasatorius akcentuoja, kad CK 6.248 straipsnio 3 dalies ir 6.276 straipsnio 2 dalies normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog civilinė atsakomybė už nepilnamečio vaiko, kuris yra prižiūrimas vaikų socializacijos centre, veiksmais padarytą žalą Centrui kylą ne visuomet, o tik tuomet, jei Centro darbuotojai, teikdami vaiko vidutinės priežiūros paslaugą (realizuodami vaiko vidutinės priežiūros priemones) nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek buvo būtina atitinkamomis sąlygomis. Skunde kasatorius pateikia Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatų analizę, pabrėždamas, jog iš Centro darbuotojų negalima reikalauti, kad jie vaikams taikytų tokias priemones, kurios atimtų iš vaiko fizinio judėjimo laisvę, t. y. bet kokią galimybę pasišalinti iš Centro patalpų, teritorijos, nes tokios teisės darbuotojai neturi. Anot kasatoriaus, iš teismo sprendimų išplaukia, kad reikalavimas absoliučiai užtikrinti, kad vaikai nepasišalintų iš Centro patalpų ar teritorijos, reiškia arba tai, jog iš Centro darbuotojų reikalaujama elgtis neteisėtai, arba reikalaujama to, kas yra neįmanoma. Kasatoriaus nuomone, Centro darbuotojų rūpestingumas ir apdairumas turi būti vertinamas ne pagal atsiradusias pasekmes, o pagal tai, kaip Centro darbuotojai atliko savo profesines pareigas. Kasatorius skunde detaliai aprašo aplinkybes, susijusias su I. G. priežiūra bei auklėjimu. Be to, kasatorius tvirtina, kad: Centro darbuotojai maksimaliai stengėsi dėl to, kad I. G. suvoktų bendražmogiškų gyvenimo principų naudą ir jų laikytųsi, plėtotų pozityvius socialinius ryšius, atsisakytų žalingų įpročių ir elgesio modelių; dirbdami su I. G. Centro darbuotojai panaudojo visas įmanomas pedagogines priemones, tinkamai auklėjo ir prižiūrėjo vaiką, aktyviai siekė pakeisti jo požiūrį ir elgesį; visas Centro darbuotojų socialinis, psichologinis, pedagoginis ir kitas darbas buvo nukreiptas į tai, kad I. G. nesišalintų iš Centro, nedarytų nusikalstamų veikų ir pan. Kasatorius skunde pažymi, kad būdamas Centre I. G. dažnai pažeisdavo Vidaus tvarkos taisykles, apie 10 kartų buvo pabėgęs, tačiau tokiais atvejais Centro darbuotojai visada imdavosi aktyvių veiksmų, pranešdavo policijai, aktyviai bėglio ieškodavo ir patys Centro darbuotojai. Be to, kaip nurodoma skunde, po kiekvieno pasišalinimo iš Centro su I. G. būdavo dirbama individualiai, pasitelkiant į pagalbą ir policijos pareigūnus. Iš nurodytų aplinkybių, anot kasatoriaus, seka, kad Centro darbuotojai buvo apdairūs ir rūpestingi tiek, kiek buvo būtina, kiek to reikalavo aplinkybės bei kiek išgalėjo savo turimų teisių ir galimybių ribose. Kasatorius mano, kad netinkamai buvo įvertintos šios aplinkybės: Centras nėra ir niekuomet nebuvo I. G. rūpintojas; Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nutartimi I. G. rūpintoju buvo paskirti Tauragės vaikų globos namai „Šaltinėlis“ (toliau tekste – Globos namai); į Centrą I. G. buvo patalpintas 2006 m. vasario 6 d. Globos namų prašymų, nes I. G. nuolat bėgdavo iš Globos namų, valkatavo, nelankė mokyklos, pažeidinėjo vidaus taisykles; patalpinus I. G. į Centrą, niekas nepanaikino Globos namų pareigos ir toliau juo rūpintis ir jie toliau privalėjo realizuoti CK numatytas I. G. rūpintojo pareigas, tačiau Globos namai visiškai nusišalino nuo I. G. auklėjimo ir rūpinimosi juo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-151/2009 padarytomis išvadomis kasatorius teigia, kad nagrinėjama situacija iš esmės yra analogiška aptartai nurodytoje nutartyje, todėl teismai privalėjo vertinti ir Globos namų kaltę bei atsakomybę. Kasatorius daro prielaidą, kad, jeigu visais atvejais teismas pripažintų Centrą kaltu dėl to, jog pabėgęs vaikas padaro žalą, būtų pažeidžiamas teisingumo principas, iškreipta teisinės atsakomybės samprata, nes vaikų socializacijos centrai būtų įpareigoti savo turtu atsakyti už nepasiekiamą rezultatą. Skunde teigiama, kad nustatydami I. G. nusikalstamomis veikomis UAB „Žolmedis“, I. K. ir V. P. padarytos turtinės žalos dydį, teismai pripažino, jog civiliniai ieškovai nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, tačiau, nepaisant to, pasiremdami CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtinės žalos dydį pagrindė vien tik civilinių ieškovų ar jų atstovų parodymais. Argumentuodamas tokius teiginius, teigdamas, kad buvo nesilaikyta BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatų, kasatorius skunde gana plačiai cituoja teismų motyvus dėl kiekvienam iš civilinių ieškovų priteistinos žalos dydžio. Anot kasatoriaus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuose pasisakoma apie teisės į teisingą teismą įgyvendinimą, aukščiau išdėstytas aplinkybes, išplaukia išvada, kad teismai patys nereikalavo bei neleido Centrui, kaip proceso dalyviui, iš civilinių ieškovų reikalauti įrodyti prašomos priteisti turtinės žalos padarymo faktą ir jos dydį, tokiu būdu sukuriant savotišką standartą ar precedentą, sekant kuriuo, baudžiamojoje byloje apskritai nereikia įrodinėti žalos padarymo fakto ir jos dydžio, o pakanka tiesiog pareikšti civilinį ieškinį. Tokiu būdu, kasatoriaus nuomone, Centrui nebuvo leista realizuoti savo procesines teises, paliekant jį tik proceso statistu.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė prašo civilinio atsakovo kasacinį skundą atmesti. Prokurorės nuomone, teismas, vadovaudamasis CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai nustatė Vėliučionių vaikų socializacijos centro subsidiarinę atsakomybę už nepilnamečio I. G. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nes tuo metu I. G. gyveno ir mokėsi šiame Centre ir už jo elgesio kontrolę buvo atsakinga tik ši įstaiga. Todėl, anot prokurorės, priešingai nei teigiama skunde, CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo pritaikytos tinkamai. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad teismas tyrė Centro kaltės klausimą ir padarė motyvuotą išvadą, kad ši įstaiga neįrodė, jog žala atsirado ne dėl jos kaltės. Prokurorė pažymi, jog: priimdamas nepilnametį Centras įsipareigojo, kad globos tikslai ir uždaviniai bus pasiekti tinkamai vykdant Lietuvos Respublikos norminių aktų globos institucijai nustatytus įpareigojimus; ši globos institucija, sudariusi I. G. elgesio korekcijos programą bei planą, privalėjo užtikrinti, kad nepilnamečio socializacijos darbas būtų efektyvus; globos institucija privalėjo imtis tinkamų priemonių, kad nepilnametis iš šios institucijos negalėtų išvykti, tačiau to nepadarė; be to, ši globos institucija nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl netinkamos nepilnamečio I. G. priežiūros. Prokurorės nuomone, atmestini skundo argumentai dėl padarytos žalos fakto bei dydžio nustatymo, nes tai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurių pakankamumas buvo patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Kiti kasaciniame skunde minimi pažeidimai, t. y. BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas bei teisės į teisingą teismą pažeidimas, anot prokurorės, atmestini kaip nepagrįsti, nes tai, jog teismų sprendimai netenkina civilinio atsakovo bei bylos aplinkybės vertinamos kitaip nei nori kasatorius, negali būti pagrindu panaikinti nuosprendį ar nutartį.
Civilinio ieškovo UAB „Žolmedis“ įgaliotojo asmens D. R. atsiliepime prašoma kasacinį skundą atmesti ir palikti teismų sprendimus nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai apie tai, kad UAB „Žolmedis“ neįrodė žalos fakto ir jos dydžio, yra nepagrįsti, nes: pateiktas civilinis ieškinys atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus; jis yra pagrįstas atitinkamais dokumentais; PVM sąskaitos- faktūros įrodo prekės, daikto pirkimo faktą; išmokėta pinigų suma už atliktus remonto darbus vadybininkui ženkliai mažesnė už sumą, kurią būtų reikėję sumokėti tokias paslaugas teikiančiai įmonei. Anot D. R., šioje byloje teismas teisingai bei pagrįstai pritaikė įstatymo normas, priteisdamas I. G. padarytą žalą iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro.
Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ direktorė R. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamus teismų sprendimus be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad: Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu I. G. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą šešiems mėnesiams; Vėliučionių vaikų socializacijos centre I. G. buvo ugdomas nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2008 m. liepos 10 d.; Globos namai gavo iš Centro mokymosi pasiekimų pažymą ir išleidžiamąją charakteristiką, tačiau Tauragės rajono savivaldybės administracija negavo jokių išvadų ar pasiūlymų, kas rodo, jog Centras nepakankamai ir nekokybiškai atliko savo funkcijas, nustatytas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Be to, atsiliepime pažymima, kad Globos namai prisiėmė atsakomybę už žalą, kurią I. G. padarė, savavališkai iš jų pasišalinęs, ir ją atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Prašymą skundžiamus teismų sprendimus pakeisti kasatorius grindžia tuo, kad, jo nuomone, netinkamai buvo pritaikytos CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos. Aptariama CK norma reglamentuoja atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Antrojoje aptariamos CK normos dalyje yra numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Pagal šios normos nuostatas tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Vėliučionių vaikų socializacijos centras yra specialioji auklėjimo įstaiga. Pagal baudžiamosios bylos duomenis I. G. žalos UAB „Žolmedis“, I. K. ir V. P. padarymo metu buvo sulaukęs penkiolikos metų (I. G. gimęs 1992 m. liepos 15 d., žala buvo padaryta 2008 m. balandžio 22, 30 dienomis). Tuo laikotarpiu jis buvo prižiūrimas atsakovo (Vėliučionių vaikų socializacijos centro priežiūroje I. G. buvo nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2008 m. liepos 10 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad civilinis atsakovas Vėliučionių vaikų socializacijos centras neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Šią teismo išvadą civilinis atsakovas ginčijo paduodamas apeliacinį skundą. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad aptariama pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas dar kartą tikrinti aptariamos išvados pagrįstumą, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakomybę už nepilnamečio padarytą žalą reglamentuojantis įstatymas (CK 6.276 straipsnio 2 dalis) pritaikytas tinkamai.
Civilinis atsakovas kasaciniame skunde ir toliau tvirtina, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Kasatorius skunde pažymi, kad nusikaltimus I. G. padarė tuo metu, kai jis buvo pabėgęs iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro. Anot kasatoriaus, pareigą prižiūrėti ir auklėti nepilnametį I. G. jis atliko tinkamai, o užkardyti šio nepilnamečio pabėgimą iš kasatoriui priskirtos teritorijos, jis neturėjo galimybių. Siekdamas pagrįsti šiuos teiginius kasatorius skunde aptaria priemones, kurių jis ėmėsi prižiūrėdamas ir auklėdamas nepilnametį I. G., analizuoja priežastis, dėl kurių tos priemonės nedavė reikiamo efekto ir kt. Šioje nutarties pastraipoje nurodyti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, kad pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo. Nepilnamečio pabėgimas iš auklėjimo įstaigos savaime nepašalina šios institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi priešingos nuostatos – kad ši aplinkybė liudija apie institucijos darbuotojų aplaidumą auklėjant nepilnametį ir rūpinantis jo priežiūra.
Dalis civilinio atsakovo kasacinio skundo argumentų skirta pagrįsti teiginiui, kad byloje nebuvo tinkamai nustatyti nei materialinės žalos ieškovams padarymo faktai, nei atskiriems ieškovams padarytos žalos dydis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai taip pat nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes bylos aplinkybių nustatymo teisingumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka ši byla jau išnagrinėta. Iš byloje paduoto apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad visi esminiai civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti, t. y. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas išsamiai, tinkamai vykdant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Kastorius skunde tvirtina, kad netinkamą bylos aplinkybių nustatymą sąlygojo teismo padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, t. y. neišsamus įrodymų ištyrimas bei netinkamas jų įvertinimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ir šis skundo argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Iš teismo posėdžio protokolo, nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad tiek civilinio atsakovo pateikti, tiek kiti materialinės žalos dydį bei civilinio atsakovo kaltės klausimą liečiantys įrodymai buvo ištirti ir teismo įvertinti. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civilinio atsakovo atstovas dalyvavo įrodymų tyrime, reiškė prašymus, kuriuos teismas sprendė BPK nustatyta tvarka. Todėl kasatoriaus argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų ištyrimo bei jų įvertinimo taisykles, rungimosi principą, palikdamas civiliniam atsakovui tik statisto vaidmenį, taip pat nepagrįsti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl civilinio atsakovo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro kasacinį skundą atmesti.