Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2135-430/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-03
Bylos Nr.: e2A-2135-430/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19927-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Visvaldas Kazakiūnas
Atsakovas: T. V.
Ieškovas: A. V.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-2135-430/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19927-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikymui; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui – V.; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų J. V. ir M. V. gyvenamąją vietą kartu su jų motina A. V.; 5) priteisti iš atsakovo T. V. vaikų J. V. ir M. V. išlaikymą nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės po 260 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam. Paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis A. V.. Išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais J. V. ir M. V. bendrauja a) kas antrą mėnesio porinį savaitgalį, vaikus pasiimdamas penktadienį nuo 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių tarpusavyje sutartos vietos ir grąžinant sekmadienį iki 16.00 val.; b) praleidžia pusę vaikų turimų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Pirmąją atostogų pradžios pusę vaikai praleidžia su tėvu, antrąją su motina. Tikslus vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas tarps tėvų aptariamas iki numatytų atostogų pradžios likus 3 d.; c) vaikams susirgus ar sergant jie praleidžia laiką pas motiną, tėvui vaikų sirgimo metu prarastas nesimatymo laikas nėra kompensuojamas kitais pasimatymais ir vaikams pasveikus bendravimas vyksta šiame grafike nustatyta tvarka; 7) santuokos metu pagal 2017 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2937 įgytą nekilnojamąjį turtą- pirtį (vidutinė rinkos vertė 27 700 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti po ½ ir palikti ½ asmeninės nuosavybės teise T. V. ir ½ A. V.; 8) santuokos metu T. V. vardu įgytas transporto priemones keleivinius automobilius „Volswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), keleivinę priekabą savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 500 Eur) po santuokos nutraukimo palikti asmeninės nuosavybės teise T. V.; 9) Iš atsakovo ieškovei priteisti 2050 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį natūra, nustatant, kad ši kompensacija turi būti sumokama per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos; 10) iš atsakovo ieškovei priteisti 5500 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, nustatant, kad ši kompensacija turi būti sumokama per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos; 11) visus įsipareigojimus pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį Nr. CL-LTC-20025882, sudarytą tarp atsakovo ir BIGBANK AS filialo, po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui T. V. ir A. V. solidariai; 12) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. . Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Atsakovas tapo nesugyvenamo charakterio, prasidėjo įžeidinėjimai necenzūriniais žodžiais, žeminimas vaikų akyse, psichologinis ir fizinis smurtas ir pan. Kadangi gyvenimas kartu su atsakovu yra nepakeliamas, atsakovas nuolatos žemina ieškovę vaikų akivaizdoje, kelia konfliktines situacijos, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. Nurodė, kad ieškovė tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina savo dukrą ir sūnų, deda visas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais ir išsilavinusiais žmonėmis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų J. V. ir M. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. V..

1.3. Nurodė, kad įvertinus įprastus būtinus vaikų poreikius, jiems tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro šalių kiekvieno vaiko poreikiams reikalinga 575 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Prašė nustačius vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jų motina, iš atsakovo T. V. priteisti išlaikymą po 260 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui ir paskirti nepilnamečių vaikų J. V. ir M. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškove. Ieškinyje nurodoma, kad per mėnesį išlaidos vaiko maistui sudaro apie 180 Eur, aprangai ir avalynei apie 80 Eur, išlaidos būstui (mokesčių už elektrą, komunalines paslaugas, apsauga, remontas, nuomos mokestis) vaikų daliai apie 120 Eur kiekvienam; gydymui, sveikatos priežiūrai, vitaminų ir vaistų naudojimas apie 40 Eur kiekvienam; higienos, asmeninės priežiūros reikmėms apie 30 Eur kiekvienam; vaiko laisvalaikio poreikiams (papildomi užsiėmimai, sporto, kultūros renginiai, teatras, koncertai, vaikų atostogų stovyklos) apie 40 Eur; įvairioms šventėms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos ir pan.) 15 Eur; ugdymui (kanceliarinės prekės, knygos, pratybų sąsiuviniai, rinkliavos darželyje ir mokykloje) 50 Eur. Iš viso išlaidos sudaro apie 575 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 976 Eur darbo užmokestį. Atsakovas sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirba, tačiau ieškovė neturi duomenų apie jo pajamas.

1.4. Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodomą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

1.5. Ieškovė nurodo, kad santuokoje šalys įgijo pagal 2017 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2937 nekilnojamąjį turtą- pirtį (vidutinė rinkos vertė 27 700 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemones keleivinius automobilius „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), keleivinę priekabą savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 500 Eur). Ieškovė prašo minėtą nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo padalinti po ½ ir palikti ½ šalims asmeninės nuosavybės teise, o transporto priemones ir priekabą palikti asmeninės nuosavybės teise atsakovui T. V.. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto yra 31 800 Eur, ieškovei tenka turto už 13850 Eur, atsakovui – 17950 Eur. Įvertinus kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę ir kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias turto dalis iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 2050 Eur piniginė kompensacija.

1.6. Nurodė, kad sutuoktiniams priklausė „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią atsakovas pardavė be ieškovės sutikimo. Panašaus modelio automobiliai kainuoja nuo 10500 Eur iki 15000 Eur. Ieškovė vertina, kad šalių automobilis buvo vertas ne mažiau kaip 11000 Eur. Visi pinigai gauti už transporto priemonę pasiliko pas atsakovą, kadangi ieškovė jau kurį laiką gyvena atskirai, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5500 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

1.7. Kreditorinis reikalavimas pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį Nr. CL-LTC-20025882, sudarytą tarp atsakovo ir BIGBANK AS filialo, po santuokos nutraukimo turi likti vykdyti atsakovui T. V. ir A. V. solidariai.

Atsiliepimas

2. Atsakovas T. V. atsiliepimu į ieškinį prašė: 1) skirti šalims terminą susitaikymui, santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, 2) nustatyti vaiko M. V. gyvenamąją vietą su atsakovu T. V., o J. V. gyvenamąją vietą su ieškove A. V., 3) nustatyti tokią bendravimo tvarką: ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvieną pirmą/trečią mėnesio savaitgalį, o atsakovas su dukra bendrauja kiekviena antrą/ketvirtą mėnesio savaitgalį, 4) išlaikymo vaikams iš šalių nepriteisti, 5) Tarpusavio išlaikymo nepriteisti., 5) jungtine santuokine teise valdomą turtą padalinti taip: atsakovui T. V. priteisti pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonės: automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. Laba diena,

3. informuoju, kad sistemoje LITEKO buvo prisegtas pakoreguotas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2135-430/2023, priimtos 2023-10-03 nutarties nuasmeninta versija. Prašau pirminį nuasmenintą nutarties variantą (paskelbimo data 2023-10-06) pašalinti., ieškovei A. V. 8 288,5 Eur kompensaciją, kreditorinį reikalavimą pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį Nr. CL-LTC-20025882 kreditoriui BIGBANK AS Filialui priteisti atsakovui T. V., reikalavimą dėl 5500 Eur kompensacijos už parduotą automobilį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. Ieškovė pati pripažįsta, kad 2022 m. vasaros viduryje paliko šeimos namus, pasiėmusi vaikus išsikraustė į nuomojamą būstą. Mano, kad ieškovė slepia tikruosius šeimos palikimo motyvus. Ji vengia bendrauti, tai patvirtina savo žinutėmis, kuriose tiesiogiai jam nurodo neskambinti, tik rašyti.

3.2. Nurodė, kad prašo sūnaus M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, tėvu, o dukros J. V. gyvenamąją vietą nustatyti su mama, ieškove. Tokiu būdu šalys bus suinteresuotos dėl bendrų vaikų interesų ieškoti optimalaus bendravimo būdo, kurio metu bus užtikrintos abiejų vaikų teisė bendrauti su abejais tėvais. Sūnus lanko ikimokyklinę įstaigą darželį, todėl atsakovas turi visas galimybes rūpintis vaiku: nuvežti ir pasiimti sūnų iš darželio, leisti kartu vakarus jo įprastoje aplinkoje. Atsakovas nėra prieš, kad ir dukra gyventu su juo, tačiau tikėtina, kad mergaitė labiau norės likti su mama. Ieškovė nuslėpė nuo teismo ir aplinkybę, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) pagal darbo grafikus turi budėti paromis. Kas tuo metu prižiūrėtų vaikus – nenurodoma.

3.3. Mano, kadangi atsakovas prašo nustatyti sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su juo, vaikų išlaikymui lėšos iš jo nepriteistinos. Atsakovas rūpinsis sūnaus išlaikymu, o ieškovė dukros išlaikymu. Nurodo, jei teismas manytų, kad toks ginčo sprendimas nėra tinkamas, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tai atsakovas prašo priteisti išlaikymą po 140 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovas negali sutikti su reikalavimu, kad vaikai turi prisidėti prie išlaidų būstui. Vaikų pinigai yra skirti jų poreikių patenkinimui, bet ne nuomojamo būsto išlaikymui. Jei ieškovė nori gyventi savarankiškai, ji turi prisiimti būsto išlaikymo išlaidas. Jei ji nepajėgi išlaikyti nuomojamo būsto, tai nereiškia, kad vaikų pinigai turi būti skirti šiam tikslui. Nėra jokių įrodymų dėl šių išlaidų realumo. Nesutinka, kad vaikų laisvalaikio išlaidoms reikia po 40 Eur kiekvienam kas mėnesį, o kanceliarinės prekės kainuoja vienodai, po 50 Eur kiekvienam kas mėnesį. Ieškovės pajamos yra 976 Eur, nuomojamo būsto išlaikymas siekia 500 Eur, tad jos ir vaikų poreikių tenkinimui lieka apie 476 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad priteistas laikinas išlaikymas 452 Eur, analogišką sumą vaikų išlaikymui skiria ir ieškovė, jos pačios pragyvenimui telieka 24 Eur kas mėnesį. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad ieškovė pati siekia naudotis vaikų pinigais.

3.4. Nurodė, jei teismas tenkintų atsakovo prašymą ir nustatytų sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su atsakovu, o dukters J. V. su ieškove, prašė teismo nustatyti, kad ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvieną pirmą/trečią mėnesio savaitgalį, o atsakovas su dukra bendrauja kiekviena antrą/ketvirtą mėnesio savaitgalį. Tokiu būdu vaikai kiekvieną savaitgalį būtų kartu: pirmą/trečią savaitgalį pas ieškovę, o antrą/ketvirtą savaitgalį pas atsakovą. Nurodė, kad jei teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove, prašo teismo bendravimo tvarką su vaikais nustatyti: vaikai su tėvu bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant juos penktadienį16:30 val., grąžinant sekmadienį iki 20 val., taip pat vaikai bendrauja su tėvu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę darbo dienomis, pasiimant juos iš ugdymo įstaigos ir grąžinant ieškovei iki 21 val. Dėl šventinių dienų ir atostogų laiko sutinka su ieškinyje nurodyta tvarka.

3.5. Dėl santuokinio turto nurodė, kad viso registruotino turto vertė 24 450 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui tenka turto 12 225 Eur sumai. Atsakovas prašo visą turtą priteisti jam, ieškovei išmokant kompensaciją už jos jungtinės nuosavybės dalį.

3.6. Nurodė, kad likęs neišmokėtas kreditas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20025882, skolintos lėšos buvo skirtos nekilnojamam turtui pastatui-pirčiai, unikaliu Nr. 4400-0512-1524, įsigyti 2017 m. Ieškovei išsikėlus iš namų, atsakovas moka už kreditą nuo 2022 m. liepos mėn. vienas, ir turės sumokėti visą kredito likutį, kas nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2026 m. liepos 20 d., tai sudarys 7873 Eur. Ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui ½ šios sumos, kas sudaro 3936,5 Eur., todėl šia suma mažintina ieškovei tenkančio turto vertė (12 225 Eur -3 936,5 Eur) iki 8 288,5 Eur. Atsakovas įsipareigoja šią sumą sumokėti ieškovei kaip kompensaciją .

3.7. Dėl reikalavimo sumokėti kompensaciją už automobilį „Toyota Auris“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko. Nurodė, kad automobilis buvo parduotas abipusiu sutarimu 2022 m. liepos mėn., ieškovė tam neprieštaravo, lėšos išleistos šeimos poreikiams.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo BigBank AS pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė bei atsakovas liktų solidariai atsakingi už įsipareigojimų vykdymą pagal Kredito sutartį, t. y. palikti prievolę pagal Kredito sutartį nemodifikuotą. Nurodė, kad:

4.1. Esant solidariajai prievolei ieškovė bei atsakovas gali susitarti, kas iš sutuoktinių mokės kreditų įmokas, tačiau toks susitarimas bet kuriuo atveju neturi pažeisti prievolės solidaraus pobūdžio, todėl Kreditorius neprieštarautų ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui dėl įmokų mokėjimo (tarpusavyje susitariant, kas mokės įmokas), jei tai nepažeistų prievolės solidaraus pobūdžio.

4.2. Kreditorius nesutinka, kad prievolę Kreditoriui atsakovas prisiimtų sau, su sąlyga, kad jam atitenka dalintinas nekilnojamasis turtas ir į ieškovei išmokamą kompensaciją bus įskaitoma jai tenkančio mokėti kredito dalis.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad vaikai šiuo metu gyvena su ja. Ieškinio reikalavimai dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo jiems priteisimo, Tarnybos vertinimu, atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė ieškovės A. V. ir atsakovo T. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašas Nr. 68, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatė šalims termino susitaikyti, ieškovei A. V. paliko santuokinę pavardę „V.“, atsakovui T. V. palik jo prigimtinę pavardę „V.“, nustatė šalių nepilnamečių vaikų J. V. ir M. V. gyvenamąją vietą su ieškove A. V., nustatė, kad T. V. bendrauja su nepilnamečiais vaikais J. V. ir M. V. tokia tvarka: 1) kas antrą mėnesio porinį savaitgalį, vaikus pasiimdamas penktadienį 16.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių tarpusavyje sutartos vietos ir grąžinant sekmadienį iki 18.00 val.; 2) vieną kartą per savaitę darbo dienomis, pasiimant juos iš ugdymo įstaigos ir grąžinant ieškovei iki 20.00 val. Informuoti vaikų motiną apie bendravimo savaitės dieną darbo dienomis skyrium gyvenantis tėvas turi ne vėliau kaip iki sekmadienio prieš ateinančios savaitės darbo dienos bendravimą; 3) neporiniais metais vaikų rudens, pavasario ir žiemos atostogų pirmą pusę vaikai praleidžia su tėvu, antrą pusę – su motina. Jei vaikų atostogų laikas nesidalina pusiau, nustatytina, kad poriniais metais didesnę pusę atostogų vaikai praleidžia su tėvu, neporiniais- su motina. Tikslus vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas tarp tėvų aptariamas iki numatytų atostogų pradžios likus 3 dienoms; 4) skyrium gyvenantis tėvas praleidžia su nepilnamečiais vaikais pusę vaikų vasaros atostogų laiko, nustatant, kad pirmąją atostogų dalį skyrium gyvenantis tėvas nepertraukiamai su vaikais praleidžia 14 dienų, vėlesnė vasaros atostogų dalis skaidoma po 7 dienas. Apie suplanuotas skyrium gyvenančio tėvo atostogas su vaikais, skyrium gyvenantis tėvas turi pranešti vaikų motina ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu tarps šalių kyla nesutarimai dėl atostogų laikotarpių, poriniais metais prioritetas skiriamas atsakovo pageidaujamai bendravimo su vaikais tvarkai vasaros atostogų metu, o neporiniais – ieškovės; 5) skyrium gyvenančio tėvo kitomis bendravimo tvarkoje nenustatytomis šventinėmis dienomis, vyksta bendru šalių sutarimu. Šalims nesutarus, nustatytina, kad skyrium gyvenantis tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, vaikai praleidžia su motina motinos dieną, motinos gimimo dieną. Tuo tarpu vaikų gimimo dienos šventėje dalyvauja abu tėvai. Šalims dėl to nesutariant, poriniais metais vaikų gimimo dienas praleidžia skyrium gyvenantis tėvas, neporiniais – motina; 6) vaikų atostogų ir kitų šventinių dienų metu (gimtadienių, motinos, tėvo dienomis), netaikoma įprasta skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiais vaikais tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais. 7) vaikams susirgus ar sergant jie praleidžia laiką pas motiną. Vaikų sirgimo metu prarastas nesimatymo laikas su tėvu turi būti kompensuojamas kitomis dienomis, t. y. sekančiomis darbo dienomis, savaitgaliais ar sekančiu atostogų laikotarpiu ar dalimi. 8) bendru šalių sutarimu skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti ir kita nei šiuo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Taip pat priteisė iš atsakovo T. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. V. ir M. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. spalio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę A. V. vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė atsakovui T. V. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą- pirtį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilius Volswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivinę priekabą savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo T. V. ieškovei A. V. 9 326,47 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 47 ct) piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalinimą. Nustatė, kad kompensacija turi būti išmokėta per vienerius metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė A. V. ir atsakovas T. V. prieš kreditorių BigBank AS lieka solidariai atsakingi už tinkamą prievolių vykdymą pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20025882, sudarytą BigBank AS su T. V.. Nustatė, kad šalių vidiniuose santykiuose kredito įmokas BigBank AS moka atsakovas T. V.. Priteisė iš atsakovo T. V. A. V. 471,42 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo T. V. į valstybės biudžetą 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo T. V. į valstybės biudžetą 12,64 Eur (dvylika eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas dėl susitaikymo termino nurodė, kad įvertinus tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė prieštaravimą atsakovo išdėstytam prašymui dėl termino šalims susitaikyti nustatymo, atsižvelgiant į ieškovės nurodomą aplinkybę, kad iš šeimos namų ji išsikėlė 2022 m. liepos mėn., t. y. beveik prieš metus, ir tai, kad jos pozicija dėl santuokos nutraukimo šiai dienai nėra pasikeitusi, teismas sprendžia, kad tokio termino nustatymas iš esmės prieštarautų jos interesams.

8. Dėl santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo teiginius dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad šiuo atveju išsiskyrė sutuoktinių požiūriai į sutuoktinių pareigas šeimoje, vaikų auklėjimą, šeimos finansų planavimą, esant nuolatiniam jų tarpusavio nesutarimams, įtampai šeimoje, bendras jų gyvenimas tapo negalimas, dėl ko ieškovė priėmė sprendimą išsikelti kartu su nepilnamečiais vaikais gyventi skyriumi nuo atsakovo. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė paliko šeimą, nes ieškovė iš bendrų šeimos namų išsikėlė kartu su nepilnamečiais vaikais, toliau jais rūpinasi tinkamai, ką patvirtina ir Tarnybos bylos nagrinėjimo metu pateiktos išvados. Šiuo atveju ieškovė paliko atsakovą, priėmusi sprendimą, kad jų bendras tolimesnis gyvenimas tapo negalimas.

9. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad byloje esančiais duomenimis šalys yra nepilnamečių vaikų J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, o dukters su motina. Nurodė, kad remiantis bylos duomenimis, Tarnybos pateiktomis išvadomis apie šalių gyvenamųjų vietų gyvenimo sąlygas, matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas abu dirba, gauna nuolatines pajamas, jų gyvenamųjų vietų sąlygos yra tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi, šalys skyriumi gyvena nuo 2022 m. liepos mėn. Nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios šalių nepilnamečiai vaikas gyvena su ieškove. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad nepilnametė šalių dukra ir sūnus, išklausant jų nuomonę, nurodė, kad jiems patinka gyventi kartu su motina, kad norėtų gyventi kartu su seserimi, broliu ir motina, o pas tėvą svečiuotis.

10. Sprendė, kad motinos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui, motina tinkamai vykdo savo, kaip motinos, valdžią vaikams, tinkamai jais rūpinasi, dėl to nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams. Nurodė, kad, įvertinus nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinkos stabilumą, kuris priklauso ne tik nuo konkrečios gyvenamosios vietos, tačiau ir nuo įprastos gyvenimo rutinos, gyvenant vaikams su vienu iš tėvų (šiuo atveju su motina), atsižvelgiant į vaikų nuomonę, siekiant neišskirti vaikų, leidžiant jiems augti ir vystytis kartu toje pačioje aplinkoje, teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina šiuo atveju geriausiai atitiks jų interesus, todėl tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas šalių nepilnametės J. V. bei sūnaus T. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina – ieškove (CK 3.174 straipsnis).

11. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad šiuo metu skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyksta laikina teismo nustatyta jų bendravimo tvarka kad antrą savaitgalį. Iš nustatytos aplinkybės, jog šalių nepilnametis sūnus bendru jų sutarimu yra pasilikęs pas tėvą ilgiau, sprendė, kad šalys geba susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tačiau tiek šalys, tiek nepilnamečiai vaikai išreiškė norą konkrečiai apibrėžti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su jais tvarką, siekiant išvengti spontaniškumo, tikslu žinoti aiškų vaikų grafiką tiek jiems patiems, tiek ir jų tėvams.

12. Teismas, atsižvelgdamas į šalių byloje pareikštus prašymus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, įvertinęs Tarnybos išvadą, nustatė skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką.

13. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 metų minimalioji mėnesinė alga yra 840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Šis dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose, kurio ieškovė nėra įpareigota įrodinėti, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius). Esant tokioms aplinkybėms, teismas, remdamasis orientaciniu išlaikymo dydžiu, sprendė, kad šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas 317 Eur (633/2) atsakovo teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

14. Nustatė, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 800 Eur darbo užmokestį, ieškovė nurodė, kad papildomai užsidirba tvarkydama namus. Ieškovė nuo 2023 m. sausio mėn. taip pat gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui, abiem vaikams 160 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), Sodros duomenimis gauna apie 840 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius išeina apie 633,20 Eur). Atsakovas taip pat nurodė, kad verčiasi individualia veikla, papildomai užsidirba apie 200 Eur per mėnesį. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis turi profesinį išsilavinimą - plytelių klojėjas, dažytojas ir apdailininkas, verčiasi individualia veikla, dėl to teismas sprendžia, kad jis turi galimybes dirbti ir užsidirbti. Teismo vertinimu šalių turtinė padėtis panaši. Pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių; į teismų praktikoje nustatytą rekomendacinį išlaikymo dydį, tenkinantį būtinus vaiko poreikius, kurių šalis neturi pareigos pagrįsti įrodymais; į abiejų tėvų turtinę padėtį; kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (2023 m. – 85,75 Eur vaikui per mėnesį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020); kad išlaikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas; kad šiuo atveju vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė jo išlaikymo našta, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečiams vaikams J. V. ir T. V. išlaikyti iš tėvo priteistina 260 Eur suma kiekvienam kas mėnesį užtikrins jų poreikius. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas.

15. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, kad ieškovei teismo posėdžio metus sutikus su atsakovo prašomu santuokoje įgyto turto padalinimo būdu, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą - pastatą pirtį, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonės keleivinius automobilius „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivinę priekabą savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei išmokant piniginę kompensaciją už jos turto dalį, kuri sudaro 12 275 Eur (23700+500+200+150/2).

16. Nurodė, kad T. V. 2020 m. rugpjūčio 6 sudarė vartojimo kredito sutartį su BigBank AS. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad kreditas imtas bendriems šeimos poreikiams, t. y. nekilnojamam turtui, dėl to šalys yra solidariai atsakingos kreditoriui už tinkamą prievolių vykdymą. Nesant kreditoriaus sutikimui dėl prievolės modifikavimo, po santuokos nutraukimo prievolė nemodifikuojama ir šalys prieš kreditorių lieka solidariai atsakingos už tinkamą prievolių vykdymą. Įvertinus tai, kad nekilnojamasis turtas, kuriam buvo imtas kreditas asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo lieka atsakovui, šalių vidiniuose santykiuose įmokas moka atsakovas.

17. Nurodė, kad ieškovė neginčijo ir sutiko, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2022 m. liepos mėn. visas kredito įmokas atliko atsakovas vienas ir toliau jas mokėtų asmeniškai, todėl turi būti minusuojama iš atsakovo mokėtinos kompensacijos ieškovei - 6926,47 Eur (12275 Eur- (10697,06 Eur/2).

18. Sprendė, kad atsakovas 2022 m. liepos 20 d. pardavė santuokos metu įgytą automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota už 4800 Eur, šalims jau gyvenant skyrium (ieškovė išsikėlė 2022 m. liepos 13 d.), todėl atsakovas turi išmokėti ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, t. y. 2400 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

19. Nurodė, kad nesant tarp šalių ginčo dėl mokėtinos kompensacijos laikotarpio, atsakovui nustatytinas 12 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kompensacijos išmokėjimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovas T. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo prijungti 2023 m. birželio 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, pakeisti 2023 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto sprendimą dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir sūnaus M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu T. V., nustatyti tokią bendravimo tvarką nustatyti: ieškovė su sūnumi M. V. bendrauja kiekvieną pirmą/trečią mėnesio savaitgalį, o atsakovas su dukra J. V. bendrauja kiekviena antrą/ketvirtą mėnesio savaitgalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir keistinas.

20.2. Nurodė, kad vertinant teismo motyvus dėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas, teismas nenustatė skirtumo tarp šalių galimybių suteikti vaikams gyvenamąsias sąlygas, o sprendimas šioje dalyje paremtas subjektyvia ieškovės nuomone.

20.3. Nurodė, kad vaikų amžius šiuo atveju nėra kliūtis gyventi jiems atskirai. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad vaikai gyvens toje pačioje apylinkėje, (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą nei nurodyta procesiniuose dokumentuose.

20.4. Teigia, nors vaikų nuomonė sprendžiant klausimą dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo nėra lemiama, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima. Teismo sprendimas dėl vaikų nuomonės išklausymo paremtas vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų išvadomis, kuriose nurodytas vaikų noras gyventi su mama (ieškove), tačiau neatsižvelgta į tai, kad vaikai buvo apklausiami dalyvaujant tik motinai, todėl tikėtina, kad vaikai nenorėtų sakyti dalykų, nemalonių mamai, kadangi su ja gyvena.

20.5. Prašo prijunti naują įrodymą 2023 m. birželio 15 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą. Šiame dokumente fiksuota sūnaus M. apklausa, kuriame jis teigia, kad jam su tėčiu būti yra geriau. Tai paneigia vaikų teisių tarnybos specialisčių teiginius, o taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir jau antrą kartą keičią vaikų gyvenamąją vietą. Ši aplinkybė svarbi atsižvelgiant į vaikų gyvenamosios vietos stabilumą.

20.6. Nurodo, kad byloje nenustatyta, kad apeliantas nepajėgus rūpintis vaikais (sūnumi) ar neturi tinkamų sąlygų. Priešingai, ieškovės iniciatyva ribojamos tėvo galimybės susitikti su vaiku sukeliant bereikalingas kliūtis bendravime. Ieškovei dėl užimtumo negalint rūpintis vaikais jie paliekami kitiems asmenims (net oficialiai nurodant ikimokyklinio ugdymo įstaigai draugių duomenis), tėvams, tačiau ne vaikų tėvui.

20.7. Mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu skatintų ir ieškovę dėti pastangas vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimui. Dabartinė situacija iš esmės neteisinga - ieškovė sprendžia dėl vaikų bendravimo su tėvu apimties. Pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, kad dėl savo užimtumo negali visada būti su vaikais, ir sūnaus buvimas su tėčiu palengvintų ir jos buitį. Vaikų amžiaus ir lyčių skirtumas sudaro galimybę nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su apeliantu. O apelianto siūlytos bendravimo tvarkos nustatymas užtikrintų vaikų bendrą buvimą visais savaitgaliais.

Atsiliepimas

21. Ieškovė A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

21.1. Vien apelianto noras, kad vaikai pagal jį turėjo būti išskirti, t. y. sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su juo, o dukros su ieškove, parodo, kad apeliantas savo interesus ir principus iškelia aukščiau vaikų gerovės.

21.2. Mano, kad šioje byloje teismas vadovaudamasis tiek byloje pateikta rašytine medžiaga, tiek duotais šalių paaiškinimais bei atsižvelgęs į vaikų teisių duotą išvadą, visokeriopai priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dalyje nustatęs, kad vaikų gyvenamąją vietą tikslingiausia nustatyti su ieškove, nes tai atitinka geriausia jų interesus.

21.3. Nesutinka su apelianto argumentais, kad bylą nagrinėjantis teismas nemotyvavo teismo sprendimo spręsdamas, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymui turi jų ryšys. Sprendime yra pateikta pakankami LAT praktikos, kuri reglamentuoją vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Mano, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog vaikams augti kartu yra geriau, nei kad jie būtų išskirti. Vaikai yra tokio amžiaus, kad jiems labai reikalingas vieno kito buvimas šalia, vaikai abu sutarę, jiems patinka būti kartu. Išskirti vaikus, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo, juos išskyrus būtų pažeisti jų interesai, jų teisė augti kartu, iškiltų didelė grėsmė jų artimo ryšio formavimui.

21.4. Apeliantas elgiasi labai neetiškai, kad šiuo atveju nori išskirti dukrą su sūnumi. Ieškovė mano, kad kadangi sūnus yra tokio amžiaus, kad juo galima lengvai manipuliuoti dėl to apeliantas ir siekia vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Dar proceso metu apeliantas bandė visaip paveikti vaiko nuomonę dėl gyvenimo su juo, perka ir šiuo metu tebeperka jam įvairius daiktus, tenkina jo užgaidas, žada nebūtus dalykus. Tokiu būdu apeliantas tikėjosi, kad vaikas, vaikų teisėms apklausos metu pasakys, kad nori gyventi su juo.

21.5. Pažymėjo, kad apeliantas su dukra jis elgiasi visiškai kitaip, jokių daiktų neperka, nes žino, kad ji yra tokio amžiaus, kad ją manipuliuoti yra daug sudėtingiau. Ieškovė ne kartą kalbėjosi su abiem vaikais šiuo klausimu ir siekė išsiaiškinti jų norą su kuriuo iš tėvų nori gyventi ir jei abu ne katrą nurodė, kad nori likti gyventi su ją, o su tėvu susitikti. Todėl šioje dalyje teismo sprendimo būtent šiuo pagrindų, kurį nurodo apeliantas, keisti nėra jokio teisinio argumento.

21.6. Apeliantas yra konfliktuojanti asmenybė, skirstanti vaikus ir nesiekiantis palaikyti su abiem vaikais vienodo ryšio. Tokios charakteristikos asmuo ir tokių vertybinių pažiūrų asmuo tikrai nėra tinkamas, kad vaikų gyvenamoji vieta ar vieno iš jų, būtu nustatyta su juo, nes tai neatitiktų vaikų interesų.

21.7. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad kuomet dar ji gyveno su vaikais pas apeliantą, jis nesidomėjo vaikais, jų ugdymu, prisijungimų tikrinti tamo dienynus neturėjo nei bylos nagrinėjimo metu nei šiuo metu. Apeliantas net nežino kokio dydžio batus nešioja jo vaikai, nežino kaip juos gydyti ir slaugyti jiems susirgus. Apeliantas į organizuojamus susirinkimus darželyje nevaikščiojo, visu tuo rūpinosi tik ieškovė. Apelianto noras pasiimti sūnų gyventi su savimi yra tik paremtas jo keršto planu ieškovei, kad ji nusprendė su juo skirtis. Be to apelianto noras pasiimti vieną vaiką gyventi su juo yra taip pat paremtas ir finansine nauda, nes jam nereikės mokėti išlaikymo. Tą patvirtina aplinkybės, jog atsakovas iki kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nemokėjo jiems išlaikymo, bet ir valstybės mokamų vaiko pinigų į jo sąskaitą, ieškovei neduodavo. Ieškovė visą tą laiką turėjo vaikus išlaikyti viena. Ieškovė mano, kad bylą nagrinėjantis teismas priėmė visapusiškai teisėtą sprendimą šioje dalyje ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Bigbank AS filialas, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo dalis nepilnamečio M. V. gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymų (ne)prijungimo

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

27. Apeliantas pateikė 2023 m. birželio 15 d. vaiko M. V. situacijos vertinimo anketą, kurią prašo prijungti.

28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu įrodymu, atsižvelgiant, kad byla kilusi iš šeimos teisinių santykių, sprendžia, jog teikiami rašytiniai įrodymai yra reikšmingi, tiesiogiai susiję su kilusiu ginču, todėl apelianto pateiktus įrodymus prijungia.

29. Apeliantas 2023 m. spalio 2 d. apeliacinės instancijos eismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 9 d. vaiko J. V. situacijos vertinimo anketą, duomenis dėl J. V. neformalaus švietimo, duomenis apie A. V. transporto priemonę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais naujais įrodymais, nustatė, kad teikiami įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog įrodymai nėra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo dalyku, apeliantas nenurodo, kaip šie įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

30. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. ir apeliantas T. V. yra nepilnamečių vaikų J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas nustatė su motina A. V., priteisė išlaikymą iš apelianto ir nustatė nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta nepilnamečio M. V. gyvenamoji vieta su motina pateikė apeliacinį skundą.

31. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, nenustatė skirtumo tarp šalių galimybių suteikti vaikams gyvenamąsias sąlygas, o sprendimas šioje dalyje paremtas subjektyvia ieškovės nuomone. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliantu neturi.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

33. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

34. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

35. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

37. Akcentuotina, kad apeliantas nenurodo, kokias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos esminius kriterijus, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina nurodė - nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinkos stabilumą, kuris priklauso ne tik nuo konkrečios gyvenamosios vietos, tačiau ir nuo įprastos gyvenimo rutinos, gyvenant vaikams su vienu iš tėvų (šiuo atveju su motina), vaikų nuomonę, siekiant neišskirti vaikų, leidžiant jiems augti ir vystytis kartu toje pačioje aplinkoje. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nepilnametis M. V. nuo ieškovės ir apelianto gyvenimo skyrium pradžios (2022 m. liepos mėn.) gyvena tik su motina ir seserimi, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju yra susiformavusi rutina ir stabili gyvenama vieta nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus vaiko amžių (6 metai), šios aplinkybės šiuo atveju esminės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju pagrindo, kaip teigia apeliantas, nustatyti skirtumą tarp šalių galimybių suteikti vaikams gyvenamąsias sąlygas, nebuvo, kadangi pirmosios instancijos teismas laikė, jog abiejų tėvų gyvenamųjų vietų sąlygos yra tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi.

39. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo sprendimas dėl vaikų nuomonės išklausymo paremtas tik vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų išvadomis ir neatsižvelgta į tai, kad vaikai buvo apklausiami dalyvaujant tik motinai. Apelianto teigimu šalių sūnus nori gyventi su apeliantu, o ne su ieškove. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje duomenų, kad vaikas yra išreiškęs norą gyventi su apeliantu, o taip pat duomenų, kad vaikas geba ir yra pakankamai brandus išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nėra. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad vaikas yra apklaustas betarpiškai Vaiko teisių specialistų, kuriems įstatymu yra pavesta išklausyti vaiko nuomonę, o taip pat nustatyta pareiga teikti išvadą santuokos nutraukimo byloje klausimais dėl nepilnamečių vaikų. 2022 m. spalio 19 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1VAIK-320 užfiksuota, kad vaikas Vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, jog nori gyventi su motina, o pas tėtį tik svečiuotis, jam smagiau ir labiau patinka būti su mama, todėl nori likti gyventi su ja ir sese, o pas tėtį važiuoti į svečius. 2022 m. spalio 19 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas nėra nuginčytas, nėra į bylą pateiktas kitas vaiko nuomonės išklausymo aktas, todėl darytina išvada, jog akte nurodytos aplinkybės atitinka vaiko nuomonę. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad vaikas buvo apklaustas ieškovės namuose šiuo atveju nepatvirtina, kad vaiko nuomonė buvo nulemta motinos, kadangi vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog su vaiku buvo bendrauta individualiai. Apeliantas vaiko norą gyventi su juo grindžia prie apeliacinio skundo pateikta 2023 m. birželio 15 Vaiko situacijos vertinimo anketa ir joje pateikta sūnaus nuomone: „M. papasakojo, kad jam 6 metai, o kada nors bus 10 metų. ,,Gyvenu su J. ir mama, o tėtis kitoje vietoje. Tėtis gyvena vienas ir turi šuniuką. Su tėčiu man ,,dobžė“. Ir su motina ,,dobžė“. Bet man su tėvu būti geriau...Mama man papasakojo, kad trumpam nuvažiuos į kitą butą...Greitai grįžo...Man patinka piešti, žaisti futbolą...“ Pasak vaiko, tėvai nesipyksta. Pokalbio metu vaikas šypsojosi, buvo ramus”. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateiktas įrodymas nei patvirtina, nei nepaneigia, jog vaikas yra pakeitęs nuomonę ir išreiškęs aiškiai ir nedviprasmiškai, kad nori gyventi su apeliantu. Pastebėtina, kad įrodymas šiuo atveju nelaikytinas esminiu ir objektyviu, kadangi Vaiko situacijos vertinimas atliktas apelianto iniciatyva nepagrįstai, iškvietus policijos pareigūnus į ieškovės gyvenamąją vietą, galimai turint siekį gauti sau palankius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anketoje nurodyti vaiko teiginiai, įvertinus vaiko amžių, leidžia manyti, kad vaikas negeba reikšti ir formuoti nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos nustatymo, todėl vadovautis ja nėra pagrindo. Šalių nepilnametis sūnus yra tik 6 metų amžiaus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu dar nėra pajėgus įvertinti gyvenimo sąlygas pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes savarankiškai suformuojant savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi tiek Vaiko teisių specialistų išvadą, tiek šalių paaiškinimais.

40. Apelianto, nurodoma aplinkybė, kad sūnus paliekamas kitų asmenų priežiūrai, motinos darbo metu ar dėl kitokio užimtumo, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, o taip pat, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodoma aplinkybė pagrindžia, kad ieškovė motinos valdžią įgyvendina tinkamai, kadangi vaikas nėra paliekamas vienas, ieškovė užtikrina tokiu būdu vaiko priežiūrą ir saugumą. Aplinkybė dėl ieškovės darbo pobūdžio šiuo atveju nelaikytina esmine dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi tokiu būdu motina užtikrina stabilias pajamos tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų poreikiams.

41. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl atmesti apelianto (atsakovo) teikti motyvai dėl sūnaus M. V. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsakovas savo poziciją dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo reiškė atsiliepimu, savarankiškų reikalavimų, pateikdamas priešieškinį byloje atsakovas nepateikė, nors teismas šeimos bylose yra aktyvus, tačiau patenkinti reikalavimo, kuris nesuformuotas priešieškinio pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal suformuotas civilinės bylos nagrinėjimo ribas turėjo pareigą ištirti ir nustatyti, ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, motinos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos vaikui gyvenimo, mokymosi, buities, ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui sąlygos, ar motina tinkamai vykdo savo, kaip motinos, valdžią vaikams, tinkamai vaikais rūpinasi, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.

42. Pastebėtina, kad atsakovas prašymą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu grindė tuo, kad tokiu būdu šalys bus suinteresuotos dėl bendrų vaikų interesų ieškoti optimalaus bendravimo būdo, kurio metu bus užtikrintos abiejų vaikų teisė bendrauti su abejais tėvais. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos išspręstas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu, nustatant konkrečią bendravimo tvarką, todėl šalims nekyla pareiga ieškoti optimalaus bendravimo būdo šios teisės užtikrinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik teismo sprendimo vykdymas ir šalių bendradarbiavimas užtikrins abiejų vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad nustačius brolio ir sesers gyvenamąsias vietas atskirai, būtų sudarytos sąlygos vaikų ryšio susilpnėjimui.

43. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais dėstomos aplinkybės, jog ieškovė sudaro kliūtis apeliantui bendrauti su vaikais, teisėjų kolegija išaiškina, kad 2023 m. birželio 15 d sprendimu buvo nustatyta detali apelianto ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl bet kuriai šaliai nevykdant teismo sprendimo, kita šalis turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti išduotą vykdomąją raštą antstoliui dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

44. Atmetus apelianto apeliacinį skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos, apeliantui neginčijant konkrečių bendravimo tvarkos punktų ir nenurodant argumentų dėl bendravimo tvarkos, teisėjų kolegija dėl bendravimo tvarkos nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

49. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 110 Eur bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą parengimą.

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusVisvaldas Kazakiūnas