Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui E. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Siekiant užtikrinti tėvo teisę dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime, nutraukus santuoką prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: tėvas gali bendrauti su sūnum A., iš anksto telefonu suderinus tarpusavyje su vaikų motina, bendravimo su juo laiką, jo trukmę ir kitas sąlygas (vaiko apsirengimą, maitinimą, buvimo su vaiku vietą); bendravimo su vaiku metu, atsakovas privalo pagal vaiko poreikius jį pavalgydinti karštu maistu (1 kartą per pietus), o per vakarienę gali duoti ir kitokio maisto, esant reikalui, perrengti sausais ir švariais rūbais; atsakovui bendraujant su vaiku, draudžiama gerti alkoholį ir rūkyti, kad nepakenkti vaiko sveikatai. Kadangi atsakovas ir jo motina ir patėvis, pas kuriuos jis gyvena (duomenys neskelbtini), linkę vartoti alkoholį ir rūko, atsakovas negali vesti sūnaus namo, kad nepakenkti augančio vaiko fizinei iš psichologinei sveikatai.

Vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, mama G. P.. Po santuokos nutraukimo, man paliktina pavardę P., o atsakovui – P..

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno pakankamai trumpai. Iš pradžių nuomojosi butą, paskui atsakovas išvažiavo ir nesugrįžo. Atsakovas nuolatos vartojo alkoholį, nesirūpino šeima. Prašo nutraukiant santuoką nenurodyti kaltės. Gyvenant santuokoje jokio dalintino turto neįgijo. Prašo nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą su ja, nes atsakovas sūnumi nesirūpina, juo nesidomi, išlaikymo nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. neteikia. Prašo priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur. Pati šiuo metu nedirba, lanko kursus, jos pajamos yra apie 370,00 Eur. Gyvena pas tėvus, todėl jie prisideda prie vaiko išlaikymo. Vaikas lanko darželį, todėl už jį moka 60,00 Eur, moka už komunalinius mokesčiu elektrą, vandenį. Kiek moka tiksliai nežino, nes už viską moka tėvai. Gyvenamajame name gyvena 7 žmones. Nori, kad būtų nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Kaip ketina kontroliuoti prašomą nustatyti bendravimo tvarką nežino. Sutiktų, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta iš pradžių po keletą valandų.

Atsakovas E. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo byloje nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti jo gyvenamojoje vietoje šeimos nariui – mamai, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka, priėmusi dokumentus privalėjo esant pirmai galimybei perduoti juos adresatui.

Institucija, teikianti išadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio A. P. gyvenamosios vietos nustatymu su mama G. P., nes tai atitinka nepilnamečio interesams. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, bei konkrečius vaiko poreikius. Dėl bendravimo vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė nurodė, jog nuo pat bendro gyvenimo pradžios ėmė nesutarti. Santuoka iširo dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais. Ieškovė nurodė, kad išsiskyrus požiūriui į gyvenimą, suprato kad neatlieka savo pareigų, nededa pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, sutuoktiniai yra vienas nuo kito nutolę, tapo svetimi, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, jog sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. P., kurio motina yra ieškovė, o tėvas - atsakovas. Pažymoje apie šeimos sudėtį nustatyta, kad ieškovė su sūnumi A. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šeimą sudaro taip pat ir vyras E. P..

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio A. P. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, priešingų duomenų byloje nėra, nes atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo ir neišreiškė savo nuomonės. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio su ieškovė negyvena, sūnumi nesirūpina, nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu. Dėl nurodytų priežasčių nepilnamečio sūnaus A. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove G. P..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 400,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 450,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2021 m. sausio 1 d.– 642 Eur neatskaičius mokesčių (apie 468 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį. Iš bylos duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pačios ieškovės pajamas sudaro socialinės pašalpos, ji niekur nedirba. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iki 2020 m. sausio mėn. dirbo, o šiuo metu gauna išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir 2021 m. rugsėjo mėnesį jam buvo išmokėta 328,69 Eur. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, nustatytą nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas vertina, kad šiuo atveju ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis yra identiška, abu nedirba, pajamos iki 400,00 Eurų, turto neturi.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad kas mėnesį jai mokama 70,00 Eur išmoka vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi ieškovės gaunama 70,00 Eur išmoka vaikui laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečio poreikiams kas mėnesį reikalingos ieškovės nurodomos 400,00 Eur sumos, dėl ko iš abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma sudarytų 330,00 Eur per mėnesį. Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad abiejų tėvų finansinė padėtis yra vienoda, todėl, teismo vertinimu, jie abu turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Byloje nėra duomenų kodėl atsakovas nedirba, ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie kliudytų jai dirbti ir gauti pakankam savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė aiškindama vaiko poreikius jų faktiškai niekuo nepagrindė. Teismas išnagrinėjęs šį ieškovės prašymą daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kuri pagal atsakovo finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti paties atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimą ir atitiks jo sūnaus išlaikymui reikalingą sumą. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio A. P. motina ieškovė G. P. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Iš ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas E. P. nuo 2020 m. rugpjūčio negyvena su šeima ir neprisideda prie nepilnamečio išlaikymo. Šias aplinkybes ieškovė buvo nurodžiusi ir ieškinyje, atsakovas dėl jų atsiliepimo nepateikė, neginčijo. Teismas, šioje byloje išanalizavęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas yra pagrįstas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 2 210,00 Eurų išlaikymo įsiskolinimo (13 mėn. × 170 Eur ? 2 210,00 Eur).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą, tuo tarpu pati ieškovė nesugebėjo tinkamai paaiškinti kokios bendravimo su vaiku tvarkos ji nori. Iš esmės nurodydama, kad norėtų, jog tėvas bendrautų su sūnumi.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apskritai nebendrauja su vaiku ir tokio savo noro neišreiškia, o ieškovė iš principo sutinka su atsakovo ir vaiko bendravimu, atsižvelgiant į nepilnamečio amžių ir laiko tarpą per kurį joks bendravimas nevyksta, teismas išklausęs ieškovės poziciją nustato sekančią bendravimo su vaiku tvarką :1) tėvas E. P. su nepilnamečiu sūnumi A. P. gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Bendravimo metu tėvas užtikrina saugią ir vaiko poreikius atitinkančią aplinką

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išlaidų advokato pagalbai pažyma teismui nebuvo pateikta, todėl teismas išlaidų priteisimo klausimo šioje stadijoje nesprendžia.

Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo proporcingai priteistinas ir žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) – 100 Eur už santuokos nutraukimą ir su tuo susijusių klausimų išsprendimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 128 Eur už išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą (170 Eur x 12 mėn. = 2 040 Eur x 3 proc.; 2 210 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Valstybė šioje byloje patyrė 3,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl teismas iš atsakovo šios sumos nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti bažnytinės santuokos tarp ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje, įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. P. palikti P. pavardę, atsakovui E. P. palikti P. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina G. P..

Nustatyti E. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: tėvas E. P. su nepilnamečiu sūnumi A. P. gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį) nuo 10.00 iki 12.00 val. Bendravimo metu tėvas užtikrina saugią ir vaiko poreikius atitinkančią aplinką, užtikrina kitus vaiko poreikius.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaiko motinai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 210,00 (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 228,00 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.