Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui bankroto administratoriui Rimantui Petkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Rimanto Petkaus, patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys antstolis Vaidas Drungilas, M. J., S. V., I. P., A. P., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus Rimanto Petkaus, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-29, 2017-01-20, 2017-01-24 prašymus sudarytus sandorius, kurių pagrindu 2017-01-06, 2017-01-24, 2017-02-07 buvo pervestos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, negaliojančiais; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo naudai 37086,48 Eur; priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-11 buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įrengti vidaus vandentiekio ir nuotėkų tinklus bei VAM (vandens apskaitos mazgų) įrengimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-29, 2017-01-20, 2017-01-24 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymais, prašydama pervesti pinigus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus pagal minėtą rangos sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtus prašymus laikotarpiu nuo 2017-01-06 iki 2017-02-07 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 37086,48 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sudaryti minėtų sandorių, kadangi jos atžvilgiu galiojo laikinosios apsaugos priemonės – antstolis Vaidas Drungilas, vykdydamas 25095,70 Eur skolos ir 205,78 Eur delspinigių išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016-11-22 turto arešto aktu areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė turto arešto mąstą 31860 Eur sumai, bei 2016-11-22 patvarkymu „Dėl uždraudimo perleisti turtines teises į pinigines lėšas“ iki vykdomojo dokumento visiško įvykdymo areštavo skolininkės turtines teises į jai priklausančias ar ateityje priklausysiančias pinigų sumas iš kitų asmenų; skolininkei ir kitiems asmenims nurodyta vykdytinas pinigines prievoles vykdyti tik per antstolio depozitinę sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo susilaikyti nuo minėtų sandorių sudarymo, kurie pažeistų antstolio įpareigojimus ir draudimus, tačiau veikė priešingai – sudarė sandorius, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžiančius kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus, todėl minėti sandoriai turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančias. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“, VSDFV Mažeikių skyriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti vykdomi penktąja eile, t. y. atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tuo tarpu įsipareigojimai VSDFV ir UAB „„(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti vykdomi trečiąja ir atitinkamai ketvirtąja eile. Ginčijami sandoriai atlikti esant pirmesnės eilės kreditoriams, taip pažeidžiant jų teisėtus interesus. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti žinoma apie ieškovo turtinę padėtį, kitus kreditorius, laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jie yra verslininkai, kuriems keliami didesni atidumo, apdairumo standartai. Dėl ginčijamų sandorių ieškovo bendra turto masė būtų padidėjusi 37086,48 Eur suma, o iš bendros turto masės ieškovas būtų galėjęs atsiskaityti vienodomis sąlygomis su kreditoriais, Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytu eiliškumu. Tokie veiksmai vertintini kaip kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teisių pažeidimas. Mano, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos ir žinojo, jog sudarydamos ginčijamus sandorius ir sutikdamos su jais pažeis kitų kreditorių interesus, todėl šiuo atveju atsakovų atsakomybė yra solidari ir prašo taikyti vienašalę restituciją – priteisti solidariai iš atsakovų 37086,48 Eur (elektroninės bylos priedo 2 t., b. l., toliau tik – 2 t., b. l. 55-61).

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė: ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti, o atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu tenkinti; priimti atskirąją nutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“; dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti 3000 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“; priteisti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesupranta, kokiu pagrindu ir kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukta į bylą bendraatsakovu, kadangi ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o atvirkščiai – ieškovas yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtinta įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2017-12-13 nutartis ieškovo bankroto byloje B2-741-569/2017. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad apie 2016-11-22 turto areštą būtų pranešta ar kitaip būtų buvę žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolio V. Drungilo 2016-11-22 patvarkyme buvo numatyta, kad ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo informuoti kitus asmenis, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinojusi apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pervedusi pinigų už atliktus statybos darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių galimybių sužinoti apie vieno iš daugelio bendrovės verslo partnerių esamų kreditorių eiliškumą, tų skolų susidarymo datas, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pan., nes joks teisės aktas nei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai, nei teismų praktika neįpareigoja rūpintis asmens, kuris moka, o ne gauna, lėšas savo verslo partneriui, domėtis šio asmens finansine padėtimi. Teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudama iš ieškovo, o mokėdama jam pinigus, pažeidė kokį tai kreditorių eiliškumą vien dėl jai nežinomo 2016-11-22 antstolio V. Drungilo priimto patvarkymo, yra absoliučiai nelogiška. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujama, kad ji antrą kartą sumokėtų už suteiktas paslaugas, nors ji jokios naudos negavo. Šiuo atveju galima kelti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ir akcininkų atsakomybės klausimą, kadangi jie, žinodami apie antstolio pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus pervesti pinigus už atliktus darbus ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovo kreditorius. Be to, bankroto administratorius R. Petkus nepateikė jokių duomenų apie ieškovo finansinę padėtį, kokia ji buvo laikotarpiu nuo 2017-01-06 iki 2017-11-20, kada ieškovas tapo nemokiu ir ar patys ieškovo valdymo organai netinkamai valdė savo bendrovę. Versle yra įprasta praktika, kai tiek skolininkas, tiek kreditorius prašo pervesti pinigus tiesiogiai konkrečiam asmeniui. Tokie pervedimai yra leidžiami, nedraudžiami ir įprasti. Pažymėjo, kad atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimai bendraatsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nelaikytini sandoriais, šiais pavedimais tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sukurta jokių teisių ir pareigų. Minėtų pervedimų metu prievoliniai teisiniai santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo, todėl net negali atsirasti solidarioji skolininko pareiga, kadangi ji yra nepreziumuojama. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik sandorių, sudarytų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymas, todėl nelaikytini savarankiškais sandoriais ir negali būti pripažinti negaliojančiai, nes pats pinigų pervedimas nėra joks sandoris. Prašyti taikyti restituciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir prašyti grąžinti visą, ką ji sumokėjo, yra nei logiškai, nei teisiškai neįmanoma, nes ji nei iš ieškovo, nei iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nieko negavo, o tik sumokėjo pinigus (2 t., b. l. 81-91).

Atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareikštu patikslintu ieškiniu taip pat nesutiko ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati viena nebuvo pajėgi atlikti visų reikalingų darbų pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-11 sudarytą statybos rangos sutartį, todėl pasitelkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasitelktas kaip subrangovas. Faktiškai ir realiai darbus, už dalį kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir atliko pats UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų prašymų pagrindu ir buvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jo atliktus darbus ir tuo nebuvo sudaryti kokie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių ir/ar reikalavimo teisių perleidimo, užskaitymo ar įskaitymo ar kitokie sandoriai, kuriuos ieškovas laiko sudarytais pažeidžiant antstolio patvarkymu nustatytus draudimus ir kuriuos prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Be to, piniginių lėšų pervedimo į atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą momentui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuota apie antstolio Vaido Drungilo 2016-11-22 patvarkymą bei nežinojo apie kokių nors antstolio apribojimų taikymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Taip pat ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad ir pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų informuota (jai būtų įteiktas patvarkymas) apie minėtą antstolio V. Drungilo 2016-11-22 patvarkymą dėl apribojimų taikymo. Kalbėti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumą ieškovas neturi iš viso jokio pagrindo. Nurodė ir tai, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovams turėjo būti žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu antstolio taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų mastą, turėjo pareigą pateikti ir tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo ir su pirmesnės eilės kreditoriais, tarp jų ir su Sodra. Pagal VSDFV reikalavimus nuo bendrovės sąskaitos taip pat tiesiogiai buvo nurašomos piniginės lėšos. Be to, nesutinka ir su ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo pinigų suma - 37086,48 Eur. Visiškai neaišku, kodėl ieškovas reikalauja priteisti būtent 37086,48 Eur, kai pagal antstolio vykdytą vykdomąją bylą, su kuria ieškovas sieja savo reikalavimus, neišieškota skola yra tik 20901,85 Eur (2 t., b. l. 95-98).

Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsiliepimuose, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti, o dėl reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ spręsti teismo nuožiūra, nors mano, kad ieškinys, apskritai, yra neįrodytas. Išdėstė abejones dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-03 sudarytos statybos subrangos sutarties teisėtumo ir autentiškumo. Nurodė, kad apie antstolio priimtą patvarkymą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų veiksmus ir tai, kaip jie skirstė finansus. Dėl restitucijos pažymėjo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalima reikalauti antrą kartą to paties, t. y. sumokėti tą pačią sumą.

Trečiasis asmuo M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad ieškovo reikalaujama suma galėtų būti priteista nebent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuos pinigus jau yra sumokėjusi. Paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusios įmonės, tai buvo kaip ir šeimos verslas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. V., I. P. brolis, tačiau faktinis įmonės vadovas buvo A. P., kuris buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo A. P. žmona I. P.. Tos įmonės iš esmės veikė kaip viena įmonė: turėjo bendras patalpas, vieną sekretorę, jam pačiam tekdavo vykdyti tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus. Kaip suprato, A. P., I. P. ir S. V. derindavo tarpusavyje visus veiksmus. Susirgus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometiniam direktoriui S. V. buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas, kurias ėjo apie porą mėnesių (nuo 2016 m. spalio gal iki gruodžio pradžios). Tuo metu I. P. rado objektą (būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomą objektą (duomenys neskelbtini)), pati viską derino, vieną kartą ir jis vyko kartu, susitiko su užsakovo projekto vadove, toliau visus klausimus sprendė I. P. ir A. P.. Buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo medžiagas, užsakydavo specialų transportą, už ką vėliau atsiskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip praktiškai būdavo su kiekvienu objektu. Taip buvo ir tą kartą, kai jis 2016-11-29 pasirašė prašymą. I. P. su darbų vadovu grįžo iš Šiaulių su pasirašytais darbų aktais ir pasakė, kad reikia parašyti tokį raštą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip kreditoriui, kadangi pirko medžiagas ir pan. Darbų vadovas patvirtino, kad viskas tvarkoj. Tuo metu jam jokių abejonių, įtarimų nekilo, todėl tą prašymą ir parašė. Po kurio laiko sutikęs S. V. pasakė jam apie tą raštą, šis patvirtino, kad žino ir viskas gerai. Taip pat paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos sritis buvo santechnikos darbai. Įmonėje, be administracijos darbuotojų, dirbo apie 10 žmonių (santechnikai, darbų vadovas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis pajamų šaltinis buvo iš siuvyklos, šioje įmonėje taip pat buvo įdarbinti du santechnikai, kurie vykdavo kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais į objektus. Kaip suprato darbus tame objekte Šiauliuose atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas pirko medžiagas, nežino. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi grindų betonavimo darbais tame objekte, ieškojo subrangovų tiems darbams atlikti.

Atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir kiti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius ir antstolis V. Drungilas pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, kiti tretieji asmenys apie posėdį buvo informuoti tinkamai, todėl byla buvo išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-10-11 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis atlikti trijų aukštų komercinės paskirties statinio su požemine automobilių saugyklą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, vidaus vandentiekio ir nuotėkų tinklų, lietaus nuotėkų tinklų bei VAM (vandens apskaitos mazgų) įrengimo darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bendra sutarties kaina – 89721,50 Eur su PVM (1 t., b. l. 8-11, 3 t., b. l. 73-77). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-29, 2017-01-20 ir 2017-01-24 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymais, prašydama pervesti pinigus pagal minėtą statybos rangos sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą; 2016-11-29 prašymą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einantis pareigas direktorius M. J., o 2017-01-20 ir 2017-01-24 prašymus direktorius S. V. (1 t., b. l. 29-31). Šių prašymų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-06 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4443,63 Eur, 2017-02-24 – 15149,76 Eur ir 2017-02-07 – 17493,09 Eur, iš viso 37086,48 Eur (1 t., b. l. 32-33). Taip pat nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2016-11-03 išdavė vykdomąjį raštą dėl 25095,70 Eur skolos, 205,78 Eur delspinigių, 6 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kurį išieškotojas 2016-11-09 pateikė antstolio Vaido Drungilo kontorai ir jo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/16/02069 (1 t., b. l. 12). Šioje vykdomojoje byloje antstolis 2016-11-22 turto arešto aktu areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, nurodytas turto arešto mastas 31860,83 Eur, ir tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl uždraudimo perleisti turtines teises į pinigines lėšas, kuriuo iki minėto vykdomojo dokumento visiško įvykdymo ar atskiro antstolio patvarkymo areštavo visas skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtines teises į jai priklausančias ar ateityje priklausysiančias pinigų sumas iš kitų asmenų; uždraudė skolininkei bet kokį valdymą ir/ar disponavimą turtinėmis (reikalavimo) teisėmis, nurodant, kad draudimas apima, bet neapsiriboja draudimu tiesiogiai priimti reikalavimo įvykdymą, draudimu sudaryti bet kokius turtinių ir/ar reikalavimo teisių perleidimo, užskaitymo ar įskaitymo, ar kitus sandorius; skolininkei ir kitiems asmenims nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytinas pinigines prievoles vykdyti tik per antstolio depozitinę sąskaitą ir apie šį nurodymą informuoti prievolės skolininkus (trečiuosius asmenis) įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“; taip pat įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti antstoliui duomenis apie trečiuosius asmenis (prievolės skolininkus) bei sudarytus, tačiau neįvykdytus turtinių (reikalavimo) teisių perleidimo sandorius (1 t., b. l. 26-27, 28). Antstolio patvarkymas buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu ir duomenų, kad nepasiekė adresato, vykdomojoje byloje nėra (2 t., b. l. 145). Šiaulių apygardos teismo 2017-06-13 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Rimantas Petkus, o 2017-11-07 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2017-12-13 teismo patvirtinti bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai sudaro 204157,33 Eur, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8259,21 Eur kreditorinis reikalavimas (1 t., b. l. 4-5, 6, 7).

Ieškovas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus mokėjimus (sandorius) ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - LR CK, CK) 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent skolininko turto areštą ir antstolio reikalavimų privalomumą bei atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą reglamentuojančioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir LR CPK, CPK, 675, 749 straipsniai, 585 straipsnio 1 dalis, CK 6.930¹ straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodoma praktika, 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

LR CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis antstolio reikalavimų privalomumo principas, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Pagal LR CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. CPK 749 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Antstolio patvarkymas įpareigojamam asmeniui turi turto arešto akto galią ir antstolio patvarkyme nurodyti įpareigojimai įpareigoto asmens vykdytini antstolio patvarkymo pagrindu.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. Drungilas, vykdydamas teismo priteistos skolos išieškojimą iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 2016-11-22 priėmė CPK 749 straipsnio 1 dalyje numatytą patvarkymą, kuriuo areštavo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtines teises į jai priklausančias ar ateityje priklausysiančias pinigų sumas iš kitų asmenų, uždraudė bei įpareigojo atlikti kitus veiksmus. Abu atsakovai tvirtina nežinoję apie šį antstolio patvarkymą, be to, esą reikalinga nustatyti, ar šis patvarkymas buvo įteiktas (ar apie patvarkymą žinojo) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš antstolio atsakymo į teismo paklausimą (2 t., b. l. 145) matyti, kad minėtas patvarkymas buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu ir duomenų, kad nepasiekė adresato, vykdomojoje byloje nėra. Be to, iš vykdomajame rašte esančių antstolio įrašų matyti, kad apie prasidėjusį vykdymo procesą bendrovė buvo informuota ir jai įteikti procesiniai dokumentai 2016-11-10 (1 t., b. l. 12), o CPK 644 straipsnio 4 punktas numato skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, pranešti apie buveinės pasikeitimą ir kt. CPK 604 straipsnis taip pat numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie antstolio pritaikytus apribojimus patvirtina ir ženkliai sumažėjusi apyvarta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje: jei 2016 m. lapkričio mėn. įplaukos siekė 16052,16 Eur, o išlaidos 160525,51 Eur, tai 2016 m. gruodžio mėn. įplaukos buvo atitinkamai 84,42 Eur, o išlaidos – 72,50 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-01 bendra įplaukų suma tesiekė 738,96 Eur, o išlaidos - 715,71 Eur (1 t., b. l. 41-43, 44-49, 50-67). Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie 2016-11-22 antstolio patvarkymą.

Tiek trečiojo asmens M. J. paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro išrašai (1 t., b. l. 36-39, 3 t., b. l. 5-6, 4 t., b. l. 5-8, 9-16), neabejotinai patvirtina, kad šios dvi įmonės buvo tarpusavyje susijusios, kaip nurodė M. J., tai buvo šeimos verslas ir veikė kaip viena įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2015-08-13 iki 2017-07-11 buvo S. V., kuris taip pat yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. M. J. paaiškinimais, S. V. yra I. P. brolis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto komercinio pasiūlymo matyti, kad, nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2017-02-02 dienai buvo S. V., tačiau I. P. tvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą komercinį pasiūlymą ir pasirašo kaip šios įmonės direktorė (4 t., b. l. 129). I. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nuo 2015-04-28 iki 2017-11-30. Ji taip pat iki 2016-11-18 buvo ir UAB „Harvedis“ akcininkė. Nuo 2017-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. P., buvęs I. P. sutuoktinis, kuris taip pat yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad išsiuntus pradinį ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei skirtus procesinius dokumentus 2018-02-20 priėmė ir įteikimo pažymoje pasirašė I. P., nurodydama savo pareigas „direktorė“ (1 t., b. l. 104), nors pagal Juridinių asmenų registro duomenis, kaip minėta, nuo 2017-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. P.. Pažymėtina, kad nors A. P. ir I. P. santuoka Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. 2-1039-187/2015) oficialiai yra nutraukta, tačiau bylos nagrinėjimo metu jiems siųsti teismo šaukimai buvo įteikti tuo pačiu adresu, A. P. adresuoto šaukimo įteikimo pažymoje 2018-09-11 pasirašė I. P., nurodydama ryšį su adresatu „žmona“ (3 t., b. l. 49, 53), kas leidžia teigti, jog A. P. ir I. P. tebegyvena faktinėje šeimoje. Šios nustatytos aplinkybės bei M. J. paaiškinimai, jog A. P., I. P. ir S. V., spręsdami su verslu susijusius klausimus, derindavo visus veiksmus tarpusavyje, suponuoja išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat žinojo apie 2016-11-22 antstolio patvarkymą. Teismo vertinimu, būtent dėl antstolio V. Drungilo areštuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių teisių ir nustatytų draudimų, šios dvi įmonės, veikdamos nesąžiningai ir derindamos veiksmus tarpusavyje, siekdamos apeiti antstolio pritaikytus turtinių teisių suvaržymus, nusprendė teikti prašymus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pastaroji pagal 2016-10-11 rangos sutartį atsiskaitytų ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su neva jos kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytus argumentus, kad ginčijamais mokėjimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė ne už UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, laiko nepagrįstais ir vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Nors byloje yra 2016-10-03 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta statybos subrangos sutartis, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“, lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai, tarpusavio skolų užskaitymo aktas (1 t., b. l. 83-96, 2 t., b. l. 64, 3 t., b. l. 10-15, 19-24), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad subrangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta anksčiau (2016-10-03), nei pati rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2016-10-11), be to, 2016-10-11 rangos sutartyje nėra numatyta, kad rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sutarties vykdymui gali pasitelkti subrangovus, priešingai, sutartyje numatyta, kad rangovas savo jėgomis, rizika ir priemonėmis atlieka rangos sutartyje numatytus darbus. Sutiktina ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 106-118) bei teismo posėdžio metu atstovo išsakytomis kritinėmis pastabomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva atliktų darbų apimties, kainos ir kt. Pažymėtina ir tai, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis 2016-10-04, 2016-11-08, 2016-12-08 atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 85607,27 Eur sumai nebuvo pateiktos pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrams (3 t., b. l. 7-8), kas kelią pagrįstų abejonių, ar šios sąskaitos buvo tinkamai apskaitytos įmonių buhalterinėje apskaitoje. M. J. patvirtino, kad pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo siuvimo paslaugos. Trečiojo asmens teigimu, jo darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti tik du santechnikai. Pats atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų, kiek tuo metu įmonėje dirbo darbuotojų, kokių specialybių, nors teismo buvo įpareigotas šiuos duomenis pateikti. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-01 sudaryta darbuotojų nuomos sutartis taip pat neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo (buvo pajėgi) atlikti kokius nors 2016-10-03 subrangos sutartyje numatytus darbus, kadangi nepateikti įrodymai kiek konkrečiai, kokių specialybių darbuotojų, kokiems darbams UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo, jeigu apskritai darbuotojus nuomojo. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti atliktų darbų priėmimo aktai, pažymos apie atliktus darbus patvirtina, kad užsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“)priėmė būtent rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atliktus darbus (2 t., b. l. 18-30, 114-119) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų prašymų pagrindu pinigus už atliktus darbus pervedė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos nurodytai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks atsiskaitymo būdas iš esmės yra galimas ir neprieštarauja verslo praktikai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti sandorio šalių sąžiningumą. Teismas jau pasisakė ir konstatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumą.

Dėl atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąžiningumo ir žinojimo apie 2016-11-22 patvarkymą pažymėtina, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie šį antstolio patvarkymą. Pačiame patvarkyme adresatais nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvarkymu būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota pateikti antstoliui duomenis apie trečiuosius asmenis (prievolės skolininkus) ir informuoti prievolės skolininkus apie antstolio nurodymą vykdytinas pinigines prievoles vykdyti tik per antstolio depozitinę sąskaitą. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įvykdžiusi šiuos antstolio įpareigojimus, įrodymų byloje nėra. Ieškovas taip pat neįrodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu žinojo apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, taikomus turtinių teisių suvaržymus, o apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie verslininkui keliamus didesnius atidumo, apdairumo standartus.

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, esant areštuotam turtui – turtinėms teisėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai pervesti priklausančias gauti lėšas susijusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas gauti tas lėšas iš esmės reiškia disponavimą uždrausta teise, o tai prieštarauja imperatyvioms aukščiau aptartoms vykdymo procesą reglamentuojančioms normoms.

Ieškovas ginčijamus mokėjimus ginčija ir tuo pagrindu, kad jie prieštarauja LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatytai atsiskaitymų eiliškumo tvarkai. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.930¹ straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 31 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).

Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018).

Sprendžiant, ar ginčo mokėjimų nurodymų atlikimo metu buvo pareikštų reikalavimų taip, kaip jie suprantami CK 6.930¹ straipsnio prasme, turi būti vertinama, ar tuo metu buvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar buvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, ar egzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat ar buvo kreditorių pareikšti reikalavimai ieškovei dėl kitokių atliktų mokėjimų ir ar buvo laikomasi jų kalendorinio eiliškumo, o esant tokių duomenų (pareikštų reikalavimų taip, kaip jie suprantami CK 6.930¹ straipsnyje), nustatyti jų apimtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-723-370/2017).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas S. V. nevykdė teismo įpareigojimo ir Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų – neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko S. V. paskirta bauda (1 t., b. l. 40). Dalyvauti šios bylos nagrinėjime S. V. taip pat vengė, nebuvo randamas gyvenamosios vietos adresu, į teismo siųstus pranešimus elektroniniu paštu neatsakė, todėl spręsdamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, teismas remiasi 2017-06-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 4-5), bei kitais byloje esančiais įrodymais. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė 2014 metais; iš 2013 m. ir 2014 m. balansų matyti, kad 2012–2014 metais įmonės turtinė padėtis blogėjo, turto kas metai mažėjo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamo turto neturi, turi vieną registruotą transporto priemonę (ir manytina tai yra ta pati transporto priemonė, kuri 2016-11-22 buvo areštuota antstolio V. Drungilo). Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką pradėjo pažeidinėti nuo 2015 m. spalio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 3209,63 Eur. Pareiškėjas draudėjo atžvilgiu taikė visas įstatymų numatytas sankcijas ir ėmėsi priemonių, kad būtų išieškota susidariusi skola, tačiau to padaryti nepavyko. Pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ AAS nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui nemoka Šiaulių apygardos teismo 2015-12-29 priteistų piniginių sumų (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-679-372/2015 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista net 126820,26 Eur skola, sprendimas įsiteisėjo 2017-02-09).

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų apyvarta Luminor Bank AB sąskaitoje per visą laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-01 tesudarė 738,96 Eur įplaukų ir 715,71 Eur išlaidų, o „Swedbank“, AB sąskaitoje per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-03-31 atitinkamai 4262,25 Eur įplaukų ir 4252,35 Eur išlaidų (1 t., b. l. 50-74). Iš sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad periodiškai nuskaitymus nuo į sąskaitas patenkančių lėšų darė antstolis V. Drungilas, taip pat Sodra. 2017-01-27 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga VSDFV biudžetui 3203,39 Eur (1 t., b. l. 16). Dar 2016-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija dėl 442,71 Eur skolos sumokėjimo, tačiau ši skola sumokėta nebuvo ir buvo patvirtinta įmonės bankroto byloje kaip trečios eilės finansinis reikalavimas (1 t., b. l. 7, 18, 19). Be to, kaip minėta, nuo 2016-11-09 antstolis V. Drungilas vykdė 25301,48 Eur skolos (ir 2741,30 Eur bylinėjimosi išlaidų) išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, jog įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio ir vasario mėn. (kada buvo atlikti ginčijami mokėjimai) bankroto byla dar nebuvo iškelta, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi po poros mėnesių (2017-04-12), o pati bankroto bylą iškelta 2017-06-13. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2016-12-07 kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau pastarajai sumokėjus įsiskolinimą 2016-12-15 byla buvo nutraukta (civilinė byla Nr. B2-1080-569/2016). Išdėstytų aplinkybių pagrindu yra pagrindas spręsti, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. O tuo atveju, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus (šiuo atveju vienos susijusios įmonės, kurios reikalavimų pagrįstumas dar kelia didelių abejonių, juo labiau, kad jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nėra patvirtinti), pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai.

2017 m. sausio ir vasario mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie remiantis CK 6.930¹ straipsniu yra pirmesnės eilės kreditoriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, 2016-11-29, 2017-01-20, 2017-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų prašymų pagrindu, pastarajai 2017-01-06, 2017-01-24, 2017-02-07 atlikus ginčijamus mokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, suteikė pirmumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš kitus kreditorius, tokiu būdu pažeidė bendrovės kreditorių interesus ir imperatyvią teisės normą dėl atsiskaitymo eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnis). Kadangi aptariama norma yra imperatyvi, tai ją pažeidžiant sudarytas sandoris yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į aukščiau aptartą antstolio patvarkymo kaip turto arešto akto galią turinčio nurodymo teisinį reglamentavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-29, 2017-01-20, 2017-01-24 prašymų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-06, 2017-01-24, 2017-02-07 atlikti ginčijami mokėjimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad mokėjimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1-3 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1070/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-491-330/2015, kt.), tačiau nagrinėjamu atveju galima teigti, kad atliekant ginčijamus mokėjimus, nors ir nebuvo rašytinio trišalio susitarimo, visgi buvo suderinta trijų šalių valia (CK 1.63 straipsnio 7 dalis): UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi rangos sutartyje numatytus darbus, teikė prašymus užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši už darbus atsiskaitytų pervesdama pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui, ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir padarė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tuo sutiko. Tačiau nagrinėjamu sprendžiant dėl sandorių (mokėjimų) pripažinimo negaliojančiais, konstatuotas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumas.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Turto gavimo neteisėtumas pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas teismo konstatuojamas ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškovas prašo taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37086,48 Eur.

Sprendžiant klausimą dėl 37086,48 Eur priteisimo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip solidaraus skolininko, įvertintina šioje byloje nustatyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ statusas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo skolininko, o ne kreditoriaus, priešingai, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jos atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį, dalį pinigų pervesdamas kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytam kreditoriui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikius solidariąją atsakomybę susidarytų situacija, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pakartotinai solidariai priteisti 37086,48 Eur, kuriuos įmonė jau sumokėjo ieškovo galimam kreditoriui. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37086,48 Eur sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-11-29, 2017-01-20, 2017-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus nepagrįstai sumokėjus atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37086,48 Eur, ši suma priteistina ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje nustatyta, kad atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla ir 2019-03-12 Lietuvos apeliacinis teismas šią teismo nutartį paliko nepakeistą (4 t., b. l. 69-70, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pažymėtina, kad atsakovui, iškėlus bankroto bylą, atsiranda Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-7 punktuose išvardintos pasekmės: draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, atsakovas yra nemokus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl jų priteisimo. Atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus, kad turėjo 1361,25 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (2 t., b. l. 50-53). Kadangi ieškovo ieškinys atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmestas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą atsakovu buvo įtraukta būtent ieškovo iniciatyva, iš ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteistina 1361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Tiek ieškovas, tiek atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (51,01 Eur), apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokuratūrą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 202 straipsnį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimo vertimosi neteisėta ūkine komercine veikla (2 t., b. l. 17), atsiliepime į patikslintą ieškinį jau prašė priimti atskirąją nutartį dėl galimo nusikalstamo bankroto požymių (BK 209 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla. Pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios aplinkybės galimai yra geriau žinomos, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad šios įmonės turėjo sutartinių santykių, todėl pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, manydama, kad tam yra pagrindas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės dokumentais, ir spręs, ar buvo sudaryta sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, ar yra tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos bankroto administratoriaus iniciatyva jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 130-131). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priimti atskirąją nutartį atmestinas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat prašė skirti ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 Eur baudą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos sumokant atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat prašė skirti baudas tretiesiems asmenims S. V., I. P. ir A. P.. Šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai taip pat atmestini. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas tikslino ieškinį ir po ieškinio patikslinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į bylą atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, taip pat ieškinyje nurodyta ieškovo argumentacija, šiuo atveju netraktuotina kaip nesąžiningas ieškovo elgesys, siekiant iš anksto reikšti žinomai nepagrįstą ieškinį. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra nepagrįstas, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl baudų tretiesiems asmenims skyrimo pažymėtina, kad S. V., I. P. ir A. P. į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jų dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl, jiems be pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdį (posėdžius), byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant, o CPK 247 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos skirti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-29, 2017-01-20, 2017-01-24 prašymų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-06 atliktą mokėjimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4443,63 Eur (mokėjimo dokumento Nr. „(duomenys neskelbtini)“), 2017-01-24 atliktą mokėjimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15149,76 Eur (mokėjimo dokumento Nr. „(duomenys neskelbtini)“), ir 2017-02-07 atliktą mokėjimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17493,09 Eur (mokėjimo dokumento Nr. „(duomenys neskelbtini)“).

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 37086,48 Eur ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimui skirtų lėšų 1361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo ir baudų skyrimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.