- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 2-3042-223/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00867-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- BUAB „Gėlaina“
- Atsakovas
- AB „Statkorpas“
- Advokatai
- Rimvydas Jasevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo pagal ieškovės bankrutuojančios Uždaros akcinės bendrovės „Gėlaina“ ieškinį atsakovei Akcinei bendrovei „Statkorpas“ ir atsakovės Akcinės bendrovės „Statkorpas“ priešieškinį dėl pripažinimo pagrįstu atsisakymo priimti atliktus darbus ir vienašališkai pasirašyti atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo juos tenkinti: pripažinti, kad atsakovės veiksmai, vienašališkai nutraukiant 2013-03-25 šalių sudarytą Subrangos sutartį Nr.10-S0027-03, buvo neteisėti; priteisti iš atsakovės 6993,39 EUR skolos už atliktus darbus, 1272,80 EUR delspinigių, viso priteisti 8266,19 EUR ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, nes nėra pateikta jas patvirtinančių dokumentų. Priešieškinį parašo atmesti. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais, atsikirtimus į priešieškinį grindžia atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad 2013-03-25 ieškovė ir atsakovė sudarė Subrangos sutartį Nr. 10-S0027-03, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 64012,11 EUR per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutartyje buvo nustatyta, kad darbai atliekami pagal atsakovės pateiktą techninį darbo projektą. Taip pat atsakovė įsipareigojo pateikti darbams reikalingas medžiagas ir sukomplektuotus fasadinius pastolius reikalingus darbų vykdymui. Nuo sutarties sudarymo momento atsakovė pradėjo pažeidinėti savo sutartinius įsipareigojimus pateikdama netinkamą techninį darbo projektą, nepilnai sukomplektuotus pastolius, vėluodama pateikti medžiagas reikalingas darbų atlikimui bei vėluodama atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Atsakovė nesumokėjo už 2013 m. rugpjūčio mėnesį atliktus ir priduotus darbus bei už 2013 m. rugsėjo mėnesį atliktus, tačiau atsakovės nepriimtus ir ieškovės vienašališkai priduotus darbus. Atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė be jokių pastabų, tačiau pateiktų sąskaitų-faktūrų neapmokėjo. Ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą, nes atsakovė savo atsisakymą motyvavo ta aplinkybe, kad aktas buvo pateiktas pasirašymui pavėluotai. Ieškovė pripažįsta, kad jos atliktuose darbuose buvo nedideli trūkumai, tačiau ieškovė juos ištaisė ir 2015 m. spalio mėnesį darbai buvo baigti. Atsakovė ieškovei liko skolinga jau nurodytą sumą už atliktus darbus ir dar privalo sumokėti senaties termino ribose paskaičiuotus delspinigius, kuriuos numatė Sutarties 8 d. 2 p. Atsakovės veiksmai, vienašališkai nutraukiant Subrangos sutartį, buvo neteisėti. Darbų atlikimo metu atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nebuvo pateiktas tinkamas techninis projektas, nepateikė laiku pastolių ir kai kurių medžiagų. Visa tai trukdė atlikti darbus ir dėl to pailgėjo darbų atlikimo terminai, todėl ieškovė nespėjo atlikti darbų per sutartus 4-is mėnesius. Dėl priešieškinio reikalavimų mano, kad priešieškinio reikalavimai yra suformuluoti netinkamai, todėl ieškovė negali į juos atsikirsti. Atsakovės atstovai teigia, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl privalėtų šią aplinkybę ir įrodyti. Byloje nėra nei vieno dokumento, nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Kadangi atsakovė to neįrodė, tai ir jos atsisakymas pasirašyti darbų priėmimo aktą yra neteisėtas. Be to, reikalavimas dėl nekokybiškai atliktų darbų turėtų būti pateiktas per 1 metus nuo to momento, kai buvo sužinota apie nekokybiškus darbus. Jei darbai ir buvo nekokybiški, tai atsakovė apie tai žinojo jau 2013 metų spalio mėn., todėl priešieškinį galėjo pareikšti iki 2014-11-01, o faktiškai pareiškė tik 2016-04-20. Todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir pripažinti, kad atsakovė pagrįstai nepriėmė ieškovės 2013 m. rugsėjo mėn. nekokybiškai atliktų darbų ir, kad ieškovės vienašališkai pasirašytas 2013 m. rugsėjo mėn. vykdytų darbų „Atliktų darbų aktas“ yra negaliojantis. Savo atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinio motyvus nurodo minėtuose dokumentuose.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai papildomai paaiškino, kad ieškinio senaties terminas priešieškiniui pareikšti nėra praleistas, nes apie vienašalį darbų priėmimo aktą sužinojo tik gavę ieškinį. Pas ieškovę dėl darbų trūkumų pašalinimo nesikreipė, nes nesitikėjo jog pavyks susitarti, todėl darbų trūkumų šalinimo ėmėsi patys. Atliktų darbų priėmimas- perdavimas vyko netinkamai nesilaikant Šalių sudarytoje Sutartyje nustatytos tvarkos. Sutarties 7 d. yra aiškiai nurodyta, kad atlikti darbai turi būti priduoti iki mėnesio 20 d., tačiau ieškovė tai pažeidė. Tokiu atveju darbai turėtų būti priduoti per kitą mėnesį, tačiau ir šios nuostatos ieškovė neprisilaikė. Sutartis taip pat numatė, kad jei nustatomi atliktų darbų defektai, tai darbai nėra priimami, o pašalinus trūkumus jie priimami bendra tvarka. Atsakovė surašė aktą apie nekokybiškai atliktus darbus, ieškovė informavo, kad defektai bus ištaisyti. Ieškovės nurodyti projekto trūkumai tėra smulkūs projekto netikslumai, niekaip neįtakojantys vykdomų darbų bei jų spartos be to nepaisant ieškovės nurodytų projekto trūkumų, projekto sprendiniai nebuvo keisti, o objektas tinkamai atliktas ir statyba užbaigta, todėl tai niekaip negalėjo įtakoti darbų terminų. Be to, projektas buvo patikrintas ekspertų, kurie pateikė išvadą, kad projektas yra tinkamas. Kas liečia ieškovės atstovo minėtą pastolių sąvalaikio pateikimo klausimą, tai pagal susitarimą pastoliai turi būti pateikti prieš pradedant darbus. Pažymėjo, kad jokio konkretaus medžiagų ir pastolių pateikimo grafiko šalys nebuvo sudariusius, medžiagos buvo tiekiamos pagal ieškovo išankstinius užsakymus ir didžioji dauguma pastolius komplektuojamų dalių buvo pateikta 2013-03-28, t. y. per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo bei 2013-04-03 t. y. dar po dviejų darbo dienų, o kelios likusios pastolių dalys iki 2013-04-09, todėl pastolių tiekimas niekaip negalėjo įtakoti ieškovo vėlavimo vykdant sutartį net 84 dienas. Darbus ieškovė pradėjo balandžio 18 d., o pastolių paskutinės detalės buvo atiduotos balandžio 8 d., t. y. 9 dienos iki darbų pradžios. Kaip jau minėta, grafikas medžiagų tiekimui nebuvo sudarytas, tačiau šalia ieškovės statybos objekto buvo kitas objektas, iš kurio bet kada, esant reikalui, ieškovė galėjo pasiimti trūkstamų medžiagų. Taigi, ieškovė nei karto nestabdė darbų nei dėl projekto trūkumų, nei dėl pastolių nesavalaikio pristatymo nei dėl medžiagų trūkumo. Atsakovė pagrįstai nutraukė Subrangos sutartį, nes joje yra aiškiai susitarta, kad jei subrangovas vėluoja atlikti darbus, tai užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Darbus ieškovė privalėjo atlikti per 4 mėnesius, o faktiškai darbai buvo atliekami 7 mėnesius ir buvo atlikta tik apie 50 proc. darbų. Rangovui darbų atlikimo terminai buvo labai svarbūs ir tai pažymėta sutartyje (sutarties III d. 1 p.) Taigi, darbų termino praleidimas buvo esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovė negavo to ko tikėjosi iš šalių sutarties. Kas liečia atsiskaitymą už atliktus darbus, tai mokėjimai buvo sulaikyti vadovaujantis sutarties IV d. 2 p., 2013-08-30 sąskaitoje-faktūroje Nr. 13004 nurodytą sumą atsakovė įskaitė užskaitydamas priešpriešinius reikalavimus. Vienašalis ieškovės 2013 m. rugsėjo mėnesio vykdytų darbų perdavimas yra nepagrįstas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, todėl neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
Nustatyta, kad 2013-03-25 ieškovė ir atsakovė sudarė subrangos sutartį Nr. 10-S0027-3 (toliau – Sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 64012,11 EUR atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti (b. l. 8-12 tomas 1.). Sutartyje numatytas darbų atlikimo laikotarpis – keturi mėnesiai nuo sutarties pasirašymo (Sutarties III d. 1 p.). Ieškovė per 2013 m. balandžio – liepos mėnesius atliko darbų už 25 759,46 EUR (b. l. 24-36 tomas 1.), kuriuos atsakovė apmokėjo. Pagal šalių pasirašytą atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę už 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė atliko darbų už 4 698,00 EUR sumą (b. l. 37-39 tomas 1.). Atsakovė, vadovaujantis Sutarties X dalies 34.1 p., nuo 2013-10-28 vienašališkai nutraukė Sutartį ir remiantis Sutarties X dalies 5 p. pareikalavo sumokėti 10 proc. sutarties kainos dydžio baudą t.y. 6 401,21 EUR ( b. l. 44-45, 107-108 I tomas.).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ( CK 6.38 str., 6.154 str.). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties privalomumo principas lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 str. CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalių sudarytos Sutarties X dalies 34.1 p. nustatyta, kad Rangovas (atsakovas) turi teisę nutraukti Sutartį ar jos dalį vienašališkai Rangovo (atsakovo) nuožiūra, nesikreipdamas į teismą ir pranešti Subrangovui (ieškovui) apie tai raštu prieš dešimt kalendorinių dienų, jeigu Subrangovas (ieškovas), pagal sutartį neįgijęs teisės pratęsti darbų atlikimo terminų, nepaisydamas Rangovo (atsakovo) raginimo nepradeda darbų laiku arba dirba taip lėtai, kad neįmanoma baigti darbus sutartyje nustatytu laiku. Sutarties III dalies 1 p. nustatytas keturių mėnesių darbų atlikimo terminas nuo sutarties pasirašymo dienos t.y. darbai turėjo būti atlikti iki 2013 m. liepos 26 d., tačiau iš byloje esančių atliktų darbų aktų nustatyta, kad ieškovė iki sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos atliko mažiau nei puse sutartyje nustatytų darbų (b. l. 8-12, 24-39, tomas 1). Kaip matyti bylos nagrinėjimo metu ieškovė neneigė tos aplinkybės, kad pažeidė darbų atlikimo terminus, todėl ši aplinkybė byloje laikytina pilnai įrodyta, tuo labiau kad ją patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai ( CPK 179-179 str. 187 str.). Ieškovės teiginiai, kad ji vėlavo atlikti darbus dėl nesavalaikio pastolių ir medžiagų pateikimo, dėl techninio projekto trūkumų, atmestini kaip nepagrįsti, nes į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių patikimų įrodymų. Be to, nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovė vėlavo pateikti medžiagas, tačiau Sutartyje nėra aptarti medžiagų pateikimo terminai, o ieškovė nepateikė įrodymų, jog tokie grafikai būtų suderinti su atsakove, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę šiuo klausimu. Taip pat ieškovė nurodė, kad jai buvo pateiktas netinkamas techninis darbo projektas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad 2013-03-28 atsakovės pateikto techninio darbo projekto sprendiniai buvo keičiami ir tai turėjo įtakos darbų atlikimo terminams. Be to, pagal Sutarties VI dalies 16.8 p. ieškovė apie techninio darbo projekto trūkumus turėjo pranešti atsakovei per penkias darbo dienas nuo tokių aplinkybių sužinojimo, ieškovė projektą gavo 2013-03-28, tačiau pranešimai parašyti po sutartyje nustatyto termino (b. l. 13-14 tomas 1), todėl vadovaujantis minėtu sutarties punktu ieškovė prarado teisę pateisinti sutarties sąlygų nesilaikymą, šiuo atveju darbų atlikimo termino pažeidimą.
Kas liečia ieškovės iškeltą pastolių pavėluoto pateikimo klausimą, tai pagal Sutarties VI dalies 1.7 p. atsakovė įsipareigojo pateikti sukomplektuotus fasadinius pastolius iki darbų pradžios. Darbų pradžios terminas Sutartyje nenurodytas, o tik nustatyta, kad darbai pradedami po sutarties pasirašymo (Sutarties III dalis 1 p.). Ieškovės pateiktame ir pasirašytame kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodyta, kad darbai pradedami 2013-04-18 (b. l. 22-23 tomas 1), visus pilnai sukomplektuotus fasadinius pastolius atsakovė pateikė ieškovei iki 2015-04-09 (b. l. 86-101 tomas 1), todėl darytina išvada, jog atsakovė sutarties šia apimtimi nepažeidė ir fasadinius pastolius pateikė ieškovei tinkamu laiku - iki darbų pradžios.
Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad darbų atlikimo terminai buvo pažeisti ir dėl to, kad vyko pastovūs nesutarimai tarp rangovo ir subrangovo, atsakovė skatino ieškovės darbuotojus išeiti iš darbo ir pan. Vis dėlto manytina, kad šios priežastys vykdant sutartį negali būti pripažintos objektyviai pateisinančiomis sutarties nesavalaikį vykdymą. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė 2013-10-18 raštu Nr. 10-453 teisėtai nutraukė 2013-03-25 sudarytą Subrangos sutartį Nr. 10-S0027-3 tuo pagrindu, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutarties sąlygas - neatliko nustatytu terminu sutartų darbų, o toks pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį buvo įtvirtintas šalių sudarytoje Sutartyje.
Įstatymas numato, kad kai sutartis vienašališkai nutraukiama dėl vienos iš šalių kaltės sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. – nuostolių atlyginimas, netesybos (bauda, delspinigiai) (CK 6.256 str. 2 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Savo esme šalių sulygtos netesybos yra iš anksto nustatyti būsimi kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Atsakovei teisėtai nutraukus Sutartį ieškovei atsirado pareiga sumokėti 10 proc. sutarties kainos dydžio baudą - t. y. 6 401,21 EUR, kuri laikytina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimu ir kompensuoja kitus dėl šio nutraukimo atsakovo patirtus nuostolius (Sutarties X dalies 5 punktas).
Atsakovė, vykdydama savo teisę į sutartinę 6 401,21 EUR dydžio baudą, pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise atlikti įskaitymą. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 str.), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).
Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pareigą sumokėti 4 698 EUR už rugpjūčio mėnesį atliktus darbus pagal pasirašytus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytą 2013-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13004, o ieškovė, nutraukus sutartį, kaip jau ir minėta, turėjo pareigą sumokėti 6 401,21 EUR dydžio baudą. Ieškovė atlikto įskaitymo pagrįstumo neginčijo, todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės reikalauti delspinigių.
Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė pagrįstai nepriėmė ieškovės 2013 m. rugsėjo mėn. nekokybiškai atliktų darbų ir, kad ieškovės vienašališkai pasirašytas 2013 m. rugsėjo mėn. vykdytų darbų „Atliktų darbų aktas“ yra negaliojantis.
Ieškovės atstovas išreiškė nuomonę, kad priešieškinio reikalavimas (dalykas) yra tinkamai nesuformuluots ir dėl to ieškovė negali atsikirsti į priešieškinio reikalavimus.
CPK 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 str.). Iš esmės analogiški reikalavimai yra keliami ir priešieškinio formai ir turiniui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Šiuo aspektu įvertinus priešieškinyje keliamus reikalavimus (dalyką) ir faktines aplinkybes (pagrindą) teismas daro išvadą, kad iš pareikšto atsakovės priešieškinio yra visiškai aiškus atsakovės reikalavimas ir tai netrukdo bylos nagrinėjimui, t. y. nenustatyta aplinkybių dėl kurių teismo procesas apskritai negalėjo būti pradėtas. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo šalių paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti. Taigi, ieškovės atstovo argumentas dėl priešieškinio dalyko suformulavimo yra nepagrįstas, nes tokia priešieškinio forma ir turinys netrukdo bylos nagrinėjimui.
Taigi, atsakovė kelia reikalavimą dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto 2013 m. rugsėjo mėn. vykdytų darbų „Atliktų darbų akto“ pripažinimo negaliojančiu.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 str. 1 d. rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 str. 1 d.). Taigi, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.694 str. 1 d.). Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.694 str. 6 d., kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti; taip pat vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu užsakovas įrodytų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti; taip pat kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5, 6 d.). CK 6.694 str. 4 d. nustatyta akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tačiau esant tokiai situacijai, kai rangovas vienašališkai pasirašo atliktų darbų aktą, užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Ši žyma atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti, atsakovei pripažinus, kad ieškovė jam pateikė darbų perdavimo aktą, tačiau ši jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai.
Taigi, užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šalys Subrangos sutarties VII d. susitarė dėl darbų priėmimo tvarkos, t. y. numatė, kad subrangovas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 d. privalo pateikti rangovui atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą, o nustatytu terminu šių dokumentų nepateikus, atliktų darbų aktavimas nukeliamas į kitą mėnesį ( Sutarties VII d. 2 p.); jeigu darbai nebuvo priimti dėl defektų, paskiriama nauja atliktų darbų priėmimo data. Subrangovui pašalinus trūkumus darbų priėmimas vykdomas iš naujo nustatyta tvarka, už tinkamą priėmimo-perdavimo dokumentų parengimą atsako subrangovas (Sutarties 1 p., 4 p.). Byloje nustatyta, kad Atliktų darbų aktas už 2013 metų rugsėjo mėnesį atsakovei buvo pateiktas 2013-10-02, t. y. pažeidus sutarties sąlygas dėl darbų aktų pateikimo termino. Šios aplinkybės ieškovė neneigia, o susirašinėjime su atsakove taip pat pripažįsta faktą, kad Atliktų darbų aktas už 2013 metų rugsėjo mėnesį buvo pateiktas pavėluotai, t. y. spalio mėnesį (b. l. 40-49 tomas 1). Taigi, ši aplinkybė – pavėluotas darbų atlikimo akto pateikimas yra įrodytas (CPK 178-179 str., 187 str.). Pagal CK 6.694 str. 4 d. darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ant akto nėra žymos apie atsisakymą pasirašyti aktą, tačiau jos nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis 2013 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktą Nr.6 kvalifikuoti pasirašytu vienašališkai.
Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šalių sudarytoje Subrangos sutartyje nėra numatyta termino per kiek rangovas (atsakovė) privalėjo pasirašyti pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą. Kaip jau minėta, ant Atliktų darbų akto Nr. 6 už 2013 metų rugsėjo mėnesį (b. l. 40 tomas 1) atžymos apie atsisakymą pasirašyti aktą nėra. Tačiau iš 2013-10-18 rašto Nr.10-453 „Dėl sutarties nutraukimo“ (b. l. 44-45 tomas 1) matyti, kad atsakovė nurodė ieškovei, kad ginčo aktas buvo pateiktas praleidus jo pateikimo terminą (gautas 2013-10-02), todėl pateiktų aktų nepriėmė ir nukėlė rugsėjo mėnesio aktavimą į spalio mėnesį: darbai buvo atlikti netinkamai, todėl darbus atsakovė (rangovas) priims kai bus ištaisyti trūkumai. Taigi, iš šių faktų seka išvada, kad atsakovė 2013 metų rugsėjo Atliktų darbų aktą Nr. 6 atsisakė pasirašyti dėl dviejų priežasčių: 1) akto pateikimo terminų pažeidimo ir 2) atliktų darbų defektų. Kaip matyti iš tolesnio šalių susirašinėjimo (b. l. 46-50 tomas 1) ieškovė neneigė nei vienos iš šių aplinkybių, t. y. nei pavėluoto akto pateikimo nei darbų defektų.
Pagal CK 6.694 str. 4 d. teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti arba nekonstatuoti atliktų darbų akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pagal savo teisinę prigimtį darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra sandoris, kuriuo viena Rangos sutarties šalis patvirtina perdavusi, o kita šalis priėmusi (su išlygomis ar be jų) tam tikrą sutartimi sulygtą darbų rezultatą ar jo dalį. Taigi statybos darbų perdavimą ir priėmimą įforminantis aktas (CK 6.694 str. 4 dalis) yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Sutarties šalys gali susitarti, kad tokį sandorį patvirtinantis dokumentas – atliktų darbų aktas – atitiktų tam tikrus turinio ir formos reikalavimus. CK 1.73 str. 3 d. nustatyta, kad šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (šiuo atveju šalys Subrangos sutartyje papildomai susitarė dėl akto pateikimo terminų ir darbų kokybės). Kai šalys sutartinių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Pateikdama papildomų sutartinių reikalavimų neatitinkantį darbų atlikimo aktą ieškovė pažeidė Subrangos sutartyje nustatytą statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką, neįvykdė pareigos organizuoti darbų perdavimą ir priėmimą pagal nustatytus reikalavimus, todėl atsakovės ginčijamas vienašalis atliktų darbų aktas pripažintinas negaliojančiu, darbų perdavimo ir priėmimo sandoris – nesudarytu bei konstatuotina, jog atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti priimti tokį aktą, kaip pateiktą nesilaikant sutartyje numatytų jo sudarymo, pateikimo ir įforminimo sąlygų.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir argumentais ieškovės pareikštas ieškinys laikomas nepagrįstu ir atmetamas, o priešieškinis tenkinamas.
Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovės atsakovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis (41 EUR). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.), todėl bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei (CPK 88, 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti ir pripažinti BUAB „Gėlaina“, kodas 302940355, vienašališkai pasirašytą 2013 m. rugsėjo mėn. vykdytų darbų aktą Nr.6 negaliojančiu.
Priteisti iš BUAB „Gėlaina“, kodas 302940355, atsakovės AB „Statkorpas“, kodas 147651620, naudai 41 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.