- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-605/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl 869 011,70 Lt netesybų priteisimo iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 869 011,70 Lt netesybų ir procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad šalys buvo sudariusios 2007 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis). 2007 m. gruodžio 14 d., 2008 m. rugpjūčio 20 d. ir 2008 m. rugsėjo 12 d. pakeitimais Nr. (duomenys neskelbtini) rangos sutartis pakeista ir pagal sudarytą rangos sutartį atsakovas įsipareigojo dviem etapais atlikti uosto kanalo gilinimo iki 15 metrų darbus, o darbų vietos nurodytos nuo PK 0 iki PK 28. Šalys susitarė, kad atsakomybė už atliktus darbus pereina ieškovui tik perdavus gilinimo darbų rajoną. Sutartyje buvo nurodyta darbų atlikimo termino pabaiga, tai yra 2008 m. gruodžio 31 d.. Ieškovas pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2010 m. sausio 18 d., nes darbai pagal sutartyje nurodytą terminą nebuvo atlikti. Ieškovas nurodė ieškinyje, kad atsakovas nustatyta tvarka ir terminais perdavė tik dalį darbų, o darbai, kurių vertė 34 484 591,22 Lt, ieškovui nebuvo perduoti. Dėl termino įvykdyti prievolę pažeidimo ieškovas, vadovaudamasis rangos sutarties nuostatomis, pateikė atsakovui sąskaitas faktūras Nr. 52, Nr. 111 ir apskaičiavo bendrą 869 011,70 Lt netesybų sumą. Ieškovas nesutiko su atsakovo nuostatomis, kad ieškovas privalo savo lėšomis pašalinti susikaupusias sąnašas rajonuose, kuriuose buvo atlikti gilinimo darbai, nes po gilinimo darbų atlikimo atsakovas ieškovui išgilintų rajonų neperdavė rangos sutartyje nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos tesimas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 15 d. preliminariu teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas, teismas pripažino, kad atsakovas be svarbios priežasties neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šis preliminarus teismo sprendimas 2010 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo galutiniu sprendimu buvo paliktas galioti, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi jis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas panaikino preliminarų teismo sprendimą.
Teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, priėjo prie išvados, kad atsakovas atliko darbų už 53 998 406 Lt, ieškovo sulaikyta suma sudaro 4 495 783 Lt. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad darbų priėmimo–perdavimo procedūra buvo vykdoma netinkamai, o darbų priėmimo–perdavimo aktai neįrodo tinkamo sutarties įvykdymo. Pagal Rangos sutarties 9.7 punktą, šie aktai turėjo būti pasirašomi po to, kai yra patikrinamas faktinis rangos darbų atlikimas, todėl dėl darbų priėmimo– perdavimo tvarkos nesilaikymo negali būti kaltas atsakovas.
Spręsdamas dėl rangos sutarties vykdymo sustabdymo, teismas atsižvelgė į 2009 m. kovo 9 d. aktą, kuriuo šalys susitarė, kad dėl nustatyto didesnio riedulių kiekio yra stabdomas Rangos sutarties vykdymas. Tuo metu ieškovė įsipareigojo skelbti viešąjį konkursą dėl papildomų riedulių pašalinimo. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas įsipareigojo užbaigti rangos sutarties vykdymą tik tada, kai bus pašalinti gilinimo darbus trukdę atlikti rieduliai. Pagal 2009 m. gegužės 6 d. ir 2009 m. rugsėjo 28 d. rangos sutartis papildomą riedulių kiekį įsipareigojo iškelti atsakovas. Dėl šių sutarčių vykdymo ieškovas pretenzijų atsakovui neturėjo. Be to, ieškovas taip pat buvo sudaręs sutartis su UAB „Getelit“ ir UAB ‚Garant“ dėl riedulių iškėlimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad tuo atveju, jeigu ieškovo netenkino atsakovo riedulių iškėlimo sutarčių vykdymas, jis galėjo tokias sutartis sudaryti su kitais subjektais ir šios aplinkybės nepašalino Rangos sutarties sustabdymo pagrindo iki bus pašalinti gilinimo darbus trukdę atlikti rieduliai. Rangos sutartis buvo nutraukta 2010 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu, o riedulių iškėlimo sutartis su UAB „Garant“ sudaryta 2010 m. spalio 13 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Rangos sutartis buvo nutraukta neišnykus Rangos sutarties sustabdymo pagrindui (riedulių iškėlimui). Teismas taip pat nusprendė, kad nutraukus sutartį ieškovas neturi teisės į delspinigių priteisimą iš atsakovo, nes nėra įrodytas Rangos sutarties pažeidimas praleidus terminą perduoti Rangos sutartyje numatytus darbus.
Teismas taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. spendimu, kurį 2013 m. kovo 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti, yra nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad atsakovas tinkamai vykdė Rangos sutartį, o sutarties vykdymo sustabdymą lėmė nuo atsakovo valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. nustatytas didesnis riedulių kiekis, kuris sutrukdė atsakovui tinkamai atlikti dugno gilinimo darbus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti 869 011,70 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgė į tai, kad praktikoje dažnai yra susitariama, kad mokėjimas vyksta pagal darbų priėmimo aktus, kurie nesusiję su dalies darbų rezultato perdavimu. Rangos sutarties 11 punkte numatyta, kad rangovas dėl savo kaltės neužbaigęs objekto statybos darbų sutartyje nustatytu laiku, moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės. Rangos sutarties 3.1 punkte numatytas darbų užbaigimo terminas 2008 m. gruodžio 31 d. Tai, kad ieškovas pagal aktus už faktiškai atliktus darbus sumokėjo 34 484 591,22 Lt nereiškia, kad buvo vykdomas tarpinio darbų etapo rezultato perdavimas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad gilinimo darbai laikomi baigtais, kai tralavimu standžia sija patvirtinamas projektinis gylis, o objektas laikomas baigtas, kai komisija, paskirta ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu, pasirašo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovas ieškovui perdavė tik dalį darbų rezultatų, kiti darbai, kurių vertė yra 34 484 591,22 Lt neperduoti, nes Rangos sutarties nustatyta tvarka nėra patvirtintas projektinis gylis, komisija nėra pasirašiusi objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas tinkamai atliko pareigą priduoti dalį statybos rangos sutarties darbų rezultatą. Atsakovas yra tik pagal darbų perdavimo aktus gavęs apmokėjimą (34 484 591,22 Lt) už atliktus darbus, tačiau nelaikomas perdavęs dalį statybos rangos dalyko, todėl ieškovas pagrįstai priskaičiavo 869 011,70 Lt delspinigius nuo neatliktų darbų vertės. Pagal CK 6.75 straipsnio nuostatas, atsakovas ginčydamas savo prievolę mokėti netesybas dėl to, kad įvykdė prievolę, privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.
3. Teismas turėjo vadovautis kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1526-159/2010 nustatytais prejudiciniais faktais. Šioje byloje galutiniu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimu buvo paliktas preliminarus sprendimas dėl 450 000 Lt baudos, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiame sprendime yra konstatuota atsakovo kaltė dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo. Ieškovo pareikštas ieškinys taip pat yra grindžiamas netinkamu Rangos sutarties vykdymu.
4. Teismas šioje byloje netinkamai taikė CK 6.687 ir CPK 265 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir šis pažeidimas sąlygojo neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teisme jau yra išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl to paties dalyko, kuriame priimti sprendimai turi prejudicinę galią. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja 869 011,70 Lt delspinigių nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. gegužės 24 d. Kitoje civilinėje byloje ieškovas reikalavo analogiškais pagrindais priteisti 855 217,86 Lt delspinigių, tik už kitą laikotarpį – nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. rugsėjo 25 d. Šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas, teismas nustatė, kad pats ieškovas pažeidė sutartį, o atsakovas tinkamai perdavė darbus, kai sutartis buvo nutraukta. Šį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nesutiko, kad darbai už 34 484 591,22 Lt nebuvo perduoti, o papildomų rangos sutarčių Nr. 34-2009-272 ir 34-2009-534 pasirašymo būtinybė atsirado dėl netinkamai parengto projekto. Tarp minėtos ir nagrinėjamos bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys, skiriasi tik laikotarpis, už kurį prašoma priteisti delspinigius.
2. Teismas turėjo atsižvelgti į dar vieną bylą, kurioje dar neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu iš ieškovo priteista pagal Rangos sutartį sulaikyta 3 895 670,42 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar ieškovas, nutraukęs rangos sutartį, turi teisę į delspinigius už tai, kad atsakovas vėlavo įvykdyti prievolę pagal Rangos sutartį Nr. 34-2007-611. Ieškovas delspinigių reikalauja už tai, kad atsakovas, Rangos sutartyje numatytus darbus turėjęs atlikti iki 2010 m. sausio 18 d., tačiau jų neatliko ir ieškovas dėl to 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutraukė Rangos sutartį.
Ginčo šalys, pateikdamos savo argumentus dėl ieškinio pagrįstumo, nurodo kitas civilines bylas, kuriose buvo sprendžiami ieškovo ir atsakovo ginčai, ir kuriose, šalių nuomone, yra nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
CPK 182 straipsnio 2 punkte, išreiškiančiame pozityvųjį res judicata poveikį, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t. y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2013).
Apeliantas skunde nurodo, kad sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1526-159/2010 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje ieškovui už rangos sutarties pažeidimą buvo priteista 450 000 Lt bauda ir palūkanos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje apelianto nurodytoje byloje priimtus teismo sprendimus bei esančius dokumentus, nustatė, kad joje buvo nagrinėjamas ieškovo ir atsakovo ginčas, kilęs iš kitų teisinių santykių, t. y. buvo sprendžiamas atsakovo atsakomybės klausimas pagal kitą nei nagrinėjamoje byloje rangos sutartį. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2007 m. gruodžio 14 d. Rangos sutarties Nr. 34-2007-611 vykdymo ir atsakomybės už, ieškovo nuomone, netinkamą jos įvykdymą, o apelianto nurodytoje byloje buvo išspręstas ginčas dėl 2007 m. gegužės 18 d. Rangos sutarties Nr. 34-2007-324 vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp apelianto nurodytos ir nagrinėjamos bylos vienintelis tapatus dalykas yra ginčo šalys, tačiau skiriasi sandoris, dėl kurio prašoma atsakovo atsakomybės, kolegija atmeta apelianto argumentus, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Rangos sutarties Nr. 34-2007-611 pažeidimą įrodo jo nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės.
Atsakovas savo apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad šiam ginčui išspręsti prejudicinę reikšmę turintys faktai yra nustatyti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje (Nr. 2-1066-538/2011) 2011 m. birželio 28 d. teismo sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nurodytos bei nagrinėjamos bylos ryšį, sutinka su atsakovu, kad tarp šių bylų yra ryšys, o minėtoje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad minėtoje byloje yra išnagrinėtas delspinigių pagal tą pačią 2011 m. gruodžio 14 d. Rangos sutartį Nr. 34-2007-611 priteisimo klausimas, buvo nustatyta atliktų darbų apimtis, darbų sustabdymo priežastys, atsakovo kaltė dėl darbų savalaikio neperdavimo. Minėtoje byloje ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Minėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad dėl sutarties sustabdymo nebuvo kaltas atsakovas, teismai nesutiko, kad darbai už 34 484 591,22 Lt nebuvo perduoti. Taigi netesybų už kitą laikotarpį, tačiau pagal tą pačią Rangos sutartį priteisimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šios aplinkybės yra esminės nagrinėjant šią civilinę bylą, nes yra vertinamas tų pačių rangos darbų sustabdymo pagristumas, delspinigių priteisimo klausimas už laikotarpį, kuomet rangos darbai buvo sustabdyti.
Nepaisant to, kad kitoje byloje (2-1066-538/2011, 2A-153/2013) teismai yra nustatę, kad atsakovui neatsirado pareiga mokėti delspinigius už tai, kad nebuvo perduoti Rangos sutartyje numatyti darbai, ieškovas reikalauja iš atsakovo delspinigių, nes atlikti darbai buvo apmokėti, tačiau neperduoti laikantis Rangos sutarties nuostatų, numatančių, kaip turi būti perduoti darbai. Teisėjų kolegija, vertindama šį apelianto argumentą, pastebi, kad Rangos sutarties 9.1 ir 9.9 punkte yra numatyta, kad gilinimo darbai laikomi baigtais, kai tralavimu standžia sija patvirtinamas projektinis gylos, o objektas laikomas baigtu, kai komisija, paskirta VĮ KVJUD generalinio direktoriaus įsakymu, pasirašo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Taigi minėtos apelianto Rangos sutarties nuostatos numato, kaip yra įforminama sutartinių santykių pabaiga. Nagrinėjamu atveju, sutartiniai santykiai pasibaigė ne atsakovui įvykdžius sutartį iki galo ir tai įforminus laikantis Rangos sutarties sąlygų, o ieškovui nutraukus Rangos sutartį, todėl abi šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, nutraukęs sutartį, negali reikalauti, kad darbų pabaiga būtų įforminta laikantis Rangos sutarties sąlygų. Per laikotarpį nuo Rangos sutartyje numatyto darbų pabaigos termino iki šios sutarties nutraukimo darbai, kaip buvo nustatyta kitoje civilinėje byloje bei kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo sustabdyti pagrįstai. Šalių sutartiniams santykiams pasibaigus iki sutarties visiško įvykdymo, ieškovas turi teisę reikalauti jam perduoti atliktų darbų rezultatą, o ieškovas turi apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Nagrinėjamu atveju faktiškai atlikti darbai buvo perduoti ieškovui, ieškovas, laikydamasis sutarties sąlygų, už šiuos darbus sumokėjo. Tai, kad darbai buvo sustabdyti ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių, nesudaro pagrindo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo darbų pabaigos termino iki sutarties nutraukimo, nes ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1066-538/2011 (2A-153/2013) yra nustatyta, kad atsakovas dėl to nėra kaltas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, nes apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.