- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-153/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Vasarienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- valstybinės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos hidrotechnika“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybinės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1066-538/2011 pagal ieškovo valstybinės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteisti 855217,86 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-12-14 su atsakovu sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą techninį projektą ir techninę užduotį savo rizika atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo gilinimo darbus. Atsakovas visų darbų per nustatytą terminą, t. y. iki 2010-01-18 neatliko, todėl privalo mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės. 2010-11-26 Klaipėdos apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino, tačiau buvo gauti atsakovo prieštaravimai. Atsakovas nurodė, jog ieškovas reikalaudamas priteisti delspinigius privalo įrodyti atsakovo kaltę. Atsakovo teigimu, gilinimo darbų sutarties vykdymas apėmė keletą etapų – atlikti grunto kasimo darbus, iškelti pasitaikančius riedulius ir atlikti tralavimo standžia sija darbus, taip patvirtinant reikiamą projektinį gylį, numatytą statybos rangos sutartyje Nr. 34-2007-611. Grunto kasimo darbai buvo atlikti tinkamai ir užbaigti 2008 m. lapkričio mėn. Antras rangos darbų etapas buvo susijęs su riedulių iškėlimu ant kranto, kuris buvo apmokamas pagal faktiškai iškeltą ir iškrautą ant kranto riedulių skaičių, todėl jų darbai vyko tol, kol buvo išnaudota visa tiems darbams skirta pinigų suma. Dėl to buvo skelbiamas papildomas konkursas dėl papildomų riedulių iškėlimo. Atsakovui laimėjus konkursą buvo pasirašytos dvi sutartys Nr. 34-2009-272 ir Nr. 34-2009-534. Įvykdžius šias sutartis ieškovas dėl likusių riedulių iškėlimo pasirašė sutartį su kitu rangovu. Pastarajam nebaigus riedulių iškėlimo, atsakovas negali tinkamai užbaigti darbų pagal 2007-12-14 Nr. 34-2007-611 sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakovo kaltės dėl neužbaigtų darbų jis neprivalo mokėti delspinigių, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir panaikintas preliminarus sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-26 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas savo reikalavimą priteisti delspinigius grindžia netinkamu 2007-12-14 statybos rangos sutarties Nr. 34-2007-611 įvykdymu. Atsakovas atliko darbų už 14291222,40 Lt, o kiti darbai, kurių vertė 34484591,22 Lt nepriduoti iki šiol. Teismas nurodė, kad su šiuo ieškovo teiginiu sutikti negalima, kadangi jie paneigiami byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Iš ieškovo ir atsakovo priėmimo perdavimo aktų matyti, kad I ir II darbų etapuose buvo atlikta darbų už 56319746,62 Lt. Iš byloje esančių mokėjimų pavedimų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008-01-16 iki 2010-02-04 sumokėjo atsakovui 50919905,96 Lt, todėl visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas atliko darbų už 14291222,40 Lt, o liko neatlikta darbų už 34484591,22 Lt. Kaip matyti iš statybos rangos sutarties Nr. 34-2007-611 šalys susitarė jog atsakovas atliks gilinimo darbus pagal ieškovo pateiktą techninį projektą (Sutarties 1.1 p.). Taip pat šalys numatė, jog darbų vertė bus 53999633,30 Lt (Sutarties 2.1.), o ne 48775813,62 Lt kaip nurodo ieškovas. Be to, pasirašius papildomas statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-272 ir Nr. 34-2009-534 atliekamų darbų vertė išaugo papildomai 2321340 Lt. Šiuo nagrinėjamu atveju teismas atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad papildomų rangos sutarčių Nr. 34-2009-272 ir Nr. 34-2009-534 pasirašymas buvo sąlygotas netinkamai parengto projekto, kadangi rangos darbų metu paaiškėjo, kad riedulių yra daugiau nei numatyta techniniame projekte, o kadangi šalys numatė apmokėjimą pagal faktiškai iškeltą riedulių kiekį (Sutarties 4.5, 4.6) lėšų, kurios buvo numatytos visam sutarties įvykdymui neužteko. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindo konstatuoti, jog pats ieškovas pažeidė sutartį, kadangi pateikė netinkamą projektą pagal kurį turėjo būti atliekami uosto gilinimo darbai. Tokia faktinė situacija sąlygojo ir terminų skaičiavimo sustabdymą bei komplikavo sklandų prisiimtų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teismo vertinimu nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas netinkamai įvykdė sutartį, kadangi standžia sija jis nepatvirtino projektinio gylio. Teismas pažymėjo, jog atsakovas negalėjo atlikti tralavimo sija darbų, kadangi dėl parengto projekto ydingumo ir po papildomai sudarytų rangos sutarčių Nr. 34-2009-272 ir Nr. 34-2009-534 ne visus riedulius pavyko ištraukti už šalių suderėtą kainą. Tai, jog riedulių buvo daugiau nei šalys susitarė ištraukti už sutartyje numatytą kainą, patvirtina naujai sudarytos 2009-11-05, 2010-03-20 ir 2010-10-13 ieškovo sutartys su UAB „Getelit“, kurių pagrindu rangovas įsipareigojo ištraukti riedulius. Numatyta darbų vertė pagal šias sutartis siekė 1481133,50 Lt. Teismas pastebėjo, jog ieškovas 2010-08-26 raštu nutraukė statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611 su atsakovu. CK 6.671 str. numato, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kaip minėta, faktiškai buvo atlikta darbų už 56319746,62 Lt šiuos darbus ieškovas priėmė. Esant šiai aplinkybei teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai atliko savo pareigą priduoti atliktą darbą, kai sutartis nutraukiama. Teismas pažymėjo, jog ieškovui nutraukus sutartį su atsakovu, šis yra atleidžiamas nuo tolimesnio sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.), todėl atsakovas yra atsakingas tik už tuos atliktus darbus, kurie buvo atlikti iki sutarties nutraukimo. Šalis, kuri turėjo nutraukti sutartį dėl kitos šalies kaltės turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.221 str. 2 d.), tačiau šiuo pagrindu atsiradę nuostoliai sudaro savarankišką ieškinio dalyką ir pagrindą. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo atlyginti nuostolių dėl iki galo neįvykdytos sutarties ar netinkamai atliktų darbų, nereiškia. Kaip matyti iš ieškovo reikalavimo jis prašo priteisti netesybas, kurių atsiradimą kildina iš 34484591,22 Lt neatliktų darbų, kuriuos pats priėmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patenkinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį ir iš UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteisti 855217,86 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-28 sprendimu netinkamai išaiškino 2007-12-14 statybos rangos sutarties Nr. 34-2007-611 sąlygas ir sutarties vykdymo tvarką bei padarė nepagrįstas išvadas, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ tinkamai atliko pareigą perduoti dalį statybos rangos sutarties darbų rezultato.
2. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ gavusi 34484591,22 Lt apmokėjimą iš anksto pagal atliktų darbų perdavimo aktus, pagal kuriuos nebuvo perduotas statybos darbų rezultatas kaip statybos rangos objekto dalis, yra gavusi lėšas vykdant sutartį iki nutraukimo, bet nelaikoma perdavusi dalį statybos rangos dalyko.
3. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34- 2007-611 vykdė netinkamai, šių aplinkybių, vadovaujantis CK 6.75 str., nepaneigė, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-28 sprendimu nepagrįstai pripažino, kad atsakovas neturi pareigos mokėti netesybų.
4. Teismas konstatuodamas, kad pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611 UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo pateiktas netinkamas techninis projektas, pasisakė dėl neįtraukto į civilinę bylą projektuotojo pareigų, priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo pažeisti imperatyvūs CPK 266 str. reikalavimai, ir teismo sprendimas pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. vertintinas kaip absoliučiai negaliojantis.
6. Teismo išvados, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nepareiškus reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, paneigiama ieškovės teisė reikalauti netesybų, neatitinka CK 6.221 str. 2 d. nuostatų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, todėl šios išvados tai pat negali būti laikomos pagrįstomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-06-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei apklausus liudytojus. Materialinės ir procesinės teisės normos aiškintos ir taikytos tinkamai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611 UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo pateiktas netinkamas techninis projektas, pasisakė dėl neįtraukto į civilinę bylą projektuotojo pareigų, todėl teismo sprendimas pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. vertintinas kaip absoliučiai negaliojantis.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, pažymėjo, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas nurodyta, daro išvadą, kad apelianto argumentas dėl sprendimo absoliutaus negaliojimo yra nepagrįstas, nes teismas neturėjo pagrindo įtraukti į civilinę bylą projektuotojo, kadangi nagrinėjamos bylos atveju teismas nesprendė dėl projektuotojo materialiųjų teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo sprendimą naikinti apelianto nurodyto argumento pagrindu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2007-12-14 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611 ir jos pakeitimus (2007-12-14 Nr. 1, 2008-08-20 Nr. 2, 2008-09-12 Nr. 3), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą techninį projektą ir techninę užduotį savo rizika atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo gilinimo darbus (I ir II etapai), o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Minėtos sutarties 11punkte numatyta, kad rangovas dėl savo kaltės neužbaigęs objekto statybos darbų sutartyje numatytu laiku, moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės. Statybos rangos sutarties 4.9 p. numatyta, kad atsiskaitymai vykdomi už faktiškai atliktus darbus, pagal atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, pervedant pinigus rangovui per 90 bankinių dienų po darbų priėmimo aktų pasirašymo ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo rangos sutarties pasirašymo 2007-12-14 iki 2009-03-09 įskaitytinai, atsakovas išrašė ir ieškovui pateikė apmokėti sąskaitas-faktūras su atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktais bei priėmimo ir perdavimo aktais 53998406,62 Lt sumai. Šias aplinkybes patvirtina 2009-05-18 raštas Nr.UD-7.3-65, kad pagal 2007-12-14 statybos rangos sutartį Nr.34-2007-611 2009-05-18 yra atlikta darbų už 53998406,62 Lt, apmokėta 49502623,27 Lt, sulaikoma suma pagal sutarties Nr.34-2007-611 4.8 p. yra 4495783,35 Lt.
Byloje kilo ginčas dėl 855217,86 Lt delspinigių, nes ieškovo teigimu atsakovas neperdavė pagal minėtą rangos sutartį darbų, kurių apimtis yra 34484591,22 Lt. Bylos duomenimis ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo 2010-09-26 vienašališkai nutraukė aukščiau minėtą tarp šalių sudarytą rangos sutartį.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio, nes ieškovas nepagrindė savo reikalavimų.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos, delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
Byloje esantys įrodymai, kuriais priimdamas sprendimą rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas patvirtina, kad tik atlikus darbus ir išrašius apmokėti sąskaitas-faktūras su atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktais bei priėmimo perdavimo aktais, užsakovas laikydamasis rangos sutarties nuostatų per 90 bankinių dienų atsiskaitydavo su rangovu, galimų defektų pašalinimui kiekvieną mėnesį sulaikydamas 10% dydžio sumą nuo atliktų darbų vertės. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad tik atsakovui perdavus, o ieškovui priėmus darbus, užsakovas atsiskaitydavo su rangovu, kas laikytina, kaip tarpinio darbų etapo rezultato perdavimas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neperdavė statybos rangos sutarties darbų rezultato, už 34484591,22 Lt, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo 855217,86 Lt delspinigių nuo 34484591,22 Lt neatliktų darbų vertės yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad papildomų rangos sutarčių Nr. 34-2009-272 ir Nr. 34-2009-534 pasirašymas buvo sąlygotas netinkamai parengto projekto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo nustatyta, jog riedulių yra daugiau nei numatyta techniniame projekte, o šalys sutarties 4.5, 4.6 punktuose buvo numatę apmokėjimą pagal faktiškai iškeltą riedulių kiekį, todėl lėšų kurios buvo numatytos visam sutarties įvykdymui neužteko. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdžius papildomas rangos sutartis Nr. 34-2009-272 ir Nr. 34-2009-534 dėl papildomų riedulių pašalinimo ir uosto akvatorijoje dar likus daliai neiškeltų akmenų, ieškovas vėlesnes statybos rangos sutartis sudarė su kitais darbų rangovais. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė sutartį, nes pateikė netinkamą projektą pagal kurį turėjo būti atliekami uosto gilinimo darbai. Pažymėtina, kad tokia faktinė situacija sąlygojo ir komplikavo sklandų prisiimtų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais jų neatkartoja ir laiko juos pagrįstais.
Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi įtakos nagrinėjamo ginčo sprendimui, todėl jie neaptariami.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo spendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.