- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e2A-1686-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13098-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- P. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo P. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš K. K. 189,38 Eur skolą, 16,24 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas bendrijoje nuo 2014 m. nuosavybės teise valdo 6,12 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bet nėra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ narys. Kiekvienas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ sklypo savininkas privalo sumokėti per metus nustatytais terminais šiuos mokesčius: a) mokestis: valdomo sklypo plotas arais x 2 Eur (2014 m. gegužės 31 d. Vidaus tvarkos taisyklių protokolas Nr.78.); b) dirbti 4 val. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo objektų tvarkymo darbus arba sumokėti 23,16 Eur (20 Lt (3,4528 Eur) x 4 val.) (2007 m. rugpjūčio 11 d. protokolas Nr. 46). Už dirbtas valandas išduodamas bendrijos valdybos patvirtintas dokumentas (2004 m. vasario 14 d. protokolas Nr. 28 patvirtintas išduodamo dokumento pavyzdys; c) mokestis nuo 2021 m. gegužės 1 d. valdomo sklypo plotas x 4,0 Eur (Vidaus tvarkos taisyklės; 2020 m. rugpjūčio 8 d protokolas Nr. 111); d) nesumokėjus mokesčių nustatytais terminais, skaičiuojami delspinigiai 0,05 proc. x praleistų dienų sk., ne daugiau kaip 180 d. per finansinius metus. Bendrijos finansiniai metai yra gegužės 1 d. iki balandžio 30 d. (Bendrijos įstatų I dalies 7 p.). 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovas ieškovei yra skolingas 205,62 Eur nesumokėtų mokesčių. Pagal ieškinyje detalizuotą skolos išklotinę šią skolą sudaro mokesčiai – 189,38 Eur ir delspinigiai – 16,24 Eur.
3. Atsakovas jokių įrodymų dėl melioracijos griovio priežiūros darbų nepateikė, bendrijos organizuojamose bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose nedalyvavo, nesidomėjo bendrijos gyvenimu, mokesčius mokėjo labai nereguliariai, Per 2015-2016 m., 2018-2019 m. ir 2019-2020 metus ieškovė delspinigių iš atsakovo net nereikalavo, nes atsakovas epizodiškai pradėjo mokėti sodininkų bendrijai nuo 12 Eur iki 48 Eur, tačiau visos skolos nepadengė, o į ankstesnių delspinigių skolas buvo įskaičiuota iš jo sumokėtų pinigų. Be to, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo taikyti senatį, nes atsakovas jau 2022-2023 m. žinojo apie įsiskolinimą bendrijai, tačiau nedėjo pastangų su ja atsiskaityti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad jis nėra sodininkų bendrijos nariu. Ieškovės reikalaujami priteisti mokesčiai nėra priskiriami mokesčiams už suteiktas paslaugas, ieškovė nėra išrašiusi atsakovui jokių sąskaitų už prašomas priteisti sumas, priskaičiuoti mokesčiai nelaikytini mokesčiais už naudojimąsi bendro naudojimo objektais, todėl ieškovė neturi teisės jų reikalauti iš atsakovo. Atsakovo žemės sklypas ribojasi su melioracijos grioviu, kurį atsakovas nuo sklypo įsigijimo tvarko ir prižiūri, todėl turėtų būti atleistas nuo bendrijos valdybos organizuojamos talkos ir kitų bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbų tuo atveju. Ieškovė delspinigius reikalauja priteisti Vidaus tvarkos taisyklių pagrindu, kas negali būti prilyginama šalių rašytiniam susitarimui. Ieškinyje nėra pateikta detalaus delspinigių paskaičiavimo, todėl neįmanoma patikrinti tokio reikalavimo apskaičiavimo pagrįstumo. Prašė taikyti ieškinio senatį delspinigiams už laikotarpį nuo 2015 m.
6. Trečiasis asmuo P. K. atsiliepimo nustatyta tvarka nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš ieškovei iš atsakovo K. K. 189,38 Eur skolą, 16,24 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 272 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad pareiga mokėti bendrijos nario ir kitus bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius yra nustatyta SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, kurių 22.6 punktas įpareigojo bendrijos narius bei kitus asmenis nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokesčius, bei kitas nustatytas įmokas valdybos nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 proc. delspinigius; 22.8. punktu bendrijos nariai bei kiti asmenys buvo įpareigoti dirbti keturias valandas per metus Bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo tvarkymo ir bendrojo naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose, nuo darbų atleidžiant 0-25 proc. darbingumo neįgalūs, didelių socialinių poreikių ar specialųjį nuolatinės slaugos poreikį turintys Bendrijos nariai ir nariai, kurių sklypai ribojasi su (duomenys neskelbtini) upeliu, melioracijos grioviu daugiau, kaip 3 m pločio, jeigu tinkamai prižiūri, t. y. šienauja 3 ir daugiau kartų per sezoną. Be to, pareiga dirbti keturias valandas per metus bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose numatyta ir bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 8 ir 14 punktuose. Bendrijos įstatai buvo keičiami ir bendrijos narių mokesčių mokėjimo klausimai buvo sprendžiami SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimuose.
9. SB „(duomenys neskelbtini)“ narių 2011 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo metu buvo nustatytas 8 Lt (2,32 Eur, vėliau bendrijos apvalintas iki 2 Eur) bendrijos objektų eksploatavimo mokestis už kiekvieną turimą žemės arą ir 80 Lt (23,16 Eur) visiems, kurie neatliko privalomų pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus taisykles 4 darbo valandų per metus bendrijos objektuose. Pirmo minėto mokesčio paskirtis – sodininkų bendrijai priklausančių objektų ir infrastruktūros išlaikymas ir priežiūra, todėl šį mokestį galima pavadinti bendrijos objektų eksploatavimo mokesčiu. Antras mokestis – už neatidirbtus darbus ieškovės dokumentuose vadinamas, kaip „už nedirbtas valandas“. Jis buvo įvestas SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 14 punkto pagrindu: „Bendrijos bendro naudojimo plotai tvarkomi perkant paslaugas arba Bendrijos narių talkomis, kuriose bendrijos narių dalyvavimas privalomas. Jeigu sodininkai negali talkose dalyvauti, jie turi sumokėti į bendrijos sąskaitą bendrijos narių susirinkime patvirtintą pinigų įnašą, kuris panaudojamas samdomų darbuotojų darbui apmokėti.“ Šis mokestis pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos taisykles buvo privalomas iki 2021-2022 m. sezono, kol privalomos talkos buvo panaikintos. Bendrijos narių susirinkimų protokolai, kuriais buvo tvirtinami sodininkų bendrijos įstatai ir jų pakeitimai, numatyti bendrijos aplinkos tvarkymo ir kitų darbų valandų kiekiai ar bendrijos narių nustatyti mokesčio už bendrijos aplinkos tvarkymą dydžiai nariui nedalyvavus talkose, nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, jie yra galiojantys ir privalomi vykdyti visiems bendrosios dalinė nuosavybės dalyviams.
10. Iš ieškovės pateiktų žemės sklypo plano, Bendrojo naudojimo eksploatuojamų bendrijos objektų aprašo su objektų nuotraukomis matyti bendrijos teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai – (duomenys neskelbtini) upelio pakrantė ir šlaitas, melioracijos grioviai ir šlaitai, beržų parkas su tvenkiniu, pėsčiųjų tiltas per (duomenys neskelbtini) upelį, prie bendrijos vandens telkinio įrengtas paplūdimys, tvora prie tvenkinio, ūkinis pastatas, lauko tualetas, gėlynas, pavėsinė, meninė medžio supynė ir eilė kitų apraše išvardytų bendrojo naudojimo objektų. Bendrija privalo tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, remontuoti bendro naudojimo objektus, o tam tikslui turi turėti lėšų, kurios nustatyta tvarka surenkamos iš bendrijos narių ir bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų.
11. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje; yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas. Atsakovui nuo 2014 m. nuosavybės teise valdant 6,12 arų žemės sklypą, esantį SB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis tuo pačiu prisiėmė ir įsipareigojimus, kylančius iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas objektų priežiūrai, išlaikymui bei kitas įmokas, susijusias su dalyvavimu bendrijos organizuojamose aplinkos tvarkymo, objektų priežiūros ir remonto darbuose arba mokesčio už aplinkos tvarkymą mokėjimu, tuo atveju, jeigu atsakovas neturi galimybės dirbti minėtų darbų.
12. Kaip matyti iš ieškovės 2024 m. birželio 30 d. rašytinio paaiškinimo ir su juo pateiktų įrodymų, atsakovui buvo pateikta 2022 m. gegužės 13 d. skolos išklotinė, kurioje detaliai nurodyta, kad nuo 2015 m. iki 2022 m., įskaičius visas atsakovo sumokėtas sumas, atsakovo skola bendrijai sudaro 200,58 Eur. Atsakovas 2022 m. gegužės 18 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ieškovei pranešė, kad „sutinka sumokėti susidariusią skolą ir nori ją išmokėti per 10 mėnesių“, ir kad pervedė pirmą įmoką (20 Eur). Ieškovė 2022 m. gegužės 19 d. pranešė atsakovui, kad bendrija suteikia jam galimybę padengti įsiskolinimą per prašomą terminą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. 2023 m. balandžio 21 d. ieškovė vėl surašė atsakovui pranešimą apie įsiskolinimą bendrijai ir 2023 m. balandžio 22 d. pranešimą išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu, o po kelių dienų ir registruotu laišku, tačiau atsakovas korespondencijos neatsiėmė.
13. Taigi, atsakovas 2022-2023 m. jau žinojo apie įsiskolinimą bendrijai ir dėl jo ir/ar nepateiktų sąskaitų nereiškė jokių pretenzijų, priešingai – sutiko su susidariusia skola (įmokų bendro naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymo išlaidoms mokėjimu), prašė ją išdėstyti dalimis. Atsakovas, įsigijęs bendrijos teritorijoje nuosavybę, nei pats, nei per savo įgaliotą atstovą nepranešė apie tai bendrijai, nepateikė jos valdymo organams savo kontaktinių duomenų susisiekimui. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad sąskaitos atsakovui buvo išrašomos ir paliekamos atsakovo įsigytos nuosavybės teritorijoje, nes nebuvo žinoma, kur ieškoti atsakovo. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Jo nurodyti argumentai dėl nepateiktų sąskaitų yra nepagrįsti. Atsakovo prievolė mokėti bendrijos Įstatais ir jos visuotinio susirinkimo sprendimais nustatyto dydžio įmokas reikalingas bendro naudojimo objektams prižiūrėti, išlaikyti, išlaidoms padengti yra pagrįsta ir aiški, jis apie tokių įmokų mokėjimą yra informuotas ir iki ginčo teisme buvo raštu išreiškęs sutikimą jas mokėti.
14. Atsakovas, kaip žemės sklypo, esančio bendrijoje, savininkas, į bendriją nustatyta tvarka nesikreipė, su atsakovu nebuvo tartasi, kad jis prižiūrės melioracijos griovį, nebuvo sudarytas melioracijos griovio priežiūros darbų planas ir tokiu būdu jis būtų atleidžiamas nuo bendrijos valdybos organizuojamų talkų ir kitų bendro naudojimo objektų priežiūros darbų, kaip tai numato bendrijos Vidaus taisyklių 6.8 punktas. Todėl, net jei atsakovas savo iniciatyva ir faktiškai atliko melioracijos griovio priežiūros darbus, nors ieškovė to nepripažįsta, tai nepanaikina atsakovo pareigos bendrijos nustatyta tvarka dalyvauti bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinierinių objektų priežiūros ir remonto darbuose arba mokėti nustatyto dydžio bendro turto priežiūros ir su tuo susijusių išlaidų įmokas. Atsakovo nurodyti argumentai dėl melioracijos griovio tvarkymo ir priežiūros yra nepagrįsti, nes jis nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Vien atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis tvarko ir prižiūri melioracijos griovį, negali būti prilyginamos SB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 22.8. punkte numatytai atleidimo nuo darbų išimčiai, jog nuo darbų yra atleidžiami asmenys, kurių sklypai ribojasi su (duomenys neskelbtini) upeliu, melioracijos grioviu daugiau kaip 3 m. pločio, jeigu tinkamai prižiūri. Atsakovas turi pareigą, jam nedalyvavus keturias valandas per metus bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose, mokėti bendrijos nustatytus mokesčius už teritorijos priežiūrą ir su tuo susijusių išlaidų įmokas. Atsakovo argumentai, jog tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl delspinigių yra nepagrįsti, atsakovo pareiga dėl 0,05 proc. delspinigių mokėjimo yra tokia pat, kaip ir kiekvieno bendrijos nario, todėl ieškovės reikalavimas dėl 16,24 Eur delspinigių priteisimo pagal pateiktą detalų paskaičiavimą už 180 d. iki kreipimosi į teismą dienos, yra pagrįstas.
15. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas ieškovei už bendrijos bendro naudojimo objektų eksploatavimą ir priežiūros išlaidoms padengti, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 189,38 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2024 metų ir 16,24 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 189,38 Eur skolos sumos už 180 dienų (189,38 Eur x 180 d. x0,05 proc.).
16. Be to, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškovės reikalaujamos 189,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 1 d. (teismo įsakymo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
17. Atsakovo įsiskolinimo bendrijai nėra pagrindo vertinti kaip periodinius mokėjimus, kas galėtų lemti sutrumpinto penkių metų ieškinio senaties termino taikymo galimybę. Įmokos, reikalingos bendro naudojimo objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti nėra periodinė įmoka, nes šios įmokos nustatomos pagal bendrijos poreikius SBĮ nustatyta tvarka. Vien tai, kad sodininkų bendrijos nariai ir žemės sklypų savininkai bendrijos nustatytas įmokas bendro naudojimo objektų eksploatacijai ir priežiūros išlaidoms turi mokėti kas metus, t. y. už metus (sezoną), nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti juos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme. Ginčo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo prievolė ieškovei traktuotina kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio, atsakovo argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino yra nepagrįsti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iš dalies prievolę mokėti įmokas vykdė 2016, 2017, 2020, 2022, 2023 metais. Šie atsakovo veiksmai liudija, kad jis pripažino prievolę. Tokie atsakovo veiksmai nutraukia ieškinio senaties terminą.
18. Byloje ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 272 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniame skunde atsakovas K. K. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas pagal valdomo žemės sklypo plotą skaičiuojamą mokestį įvardino kaip mokestį už bendro naudojimo objektų infrastruktūrą ir išlaikymą, tačiau 2 Eur už arą yra nario mokestis, o atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys. Bendrijos 2020 m. rugpjūčio 8 d. narių susirinkimo protokole Nr. 111 nustatytas 4 Eur už arą mokestis yra įvardinamas kaip nario ir kitų asmenų mokestis. Neaišku, kodėl atsakovas, nebūdamas bendrijos nariu, turėtų mokėti bendrijos nario, nors ir pavadintą kitų asmenų, mokestį. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie išlaidų bendro naudojimo objektams faktą, dydį. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės atsakovui suteiktas kokias nors paslaugas ir jų pagrindu pateiktas apmokėjimui sąskaitas. Byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai abejoti teikiamų skaičiavimų patikimumu. Bendrijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. įmokos sąskaitoje nurodyta, kad atsakovo skola metų pradžiai yra 0 Eur, t. y. atsakovas nėra skolingas ieškovei, nors ieškiniu prašo priteisti skolą už 2015 – 2023 m. laikotarpį. Teismas nepagrįstai atsakovo statusą prilygino sodininkų bendrijos nario statusui, nesivadovavo teismų praktika.
19.2. Prašomas priteisti mokestis už „nedirbtas valandas“ negali būti laikomas teisėtu, nes priverstinis darbas yra draudžiamas. Taigi, negali būti teisėtu mokestis, kuriuo iš esmės siūloma „išsipirkti“ nuo neatlygintino darbo ieškovės naudai. Byloje nėra duomenų apie tokio mokesčio panaudojimą samdomų darbuotojų darbui apmokėti.
19.3. Net jei reikalavimas dėl pagrindinės skolos būtų pripažintas pagrįstu, delspinigiai iš atsakovo negali būti priteisiami. Atsakovas nėra nei ieškovės steigėjas, nei sodininkų bendrijos narys, todėl delspinigius nustatantys ieškovės Įstatai negali būti prilyginti rašytiniam šalių susitarimui.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
20.1. Teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir kruopščiai, nepažeisdamas nei materialinės teisės, nei civilinio proceso teisės normų. Atsakovas privalo vykdyti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas bendrijos objektų priežiūros ir išlaikymui ir kt. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. SBĮ 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Taigi, visi sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo. Sodininkams skolininkams bendrijos valdyba siunčia pranešimus arba priminimus apie susidariusį įsiskolinimą. Sodininkų bendrijos narių ir kitų asmenų, kurie turi žemės sklypus bendrijos teritorijoje, teisės ir pareigos yra lygios.
20.2. Bendrijos reikalaujami mokesčiai iš jos narių ir kitų sodininkų, turinčių žemės sklypus sodininkų bendrijoje, yra minimalaus dydžio, nors bendrija turi didelę infrastruktūrą, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros.
21. Trečiasis asmuo P. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuos patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, susidariusios dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, administravimo, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) nuosavybės teise valdo 0,9367 ha ploto sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2015 m. lapkričio 25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties bei 2017 m. gruodžio 27 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Atsakovui K. K. nuo 2014 m. birželio 30 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su P. K. priklauso sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“ esantis 6,12 arų ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklype esantis sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).
25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas K. K. nėra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys.
Dėl prievolės mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, nors ir nebūdamas Bendrijos nariu, privalo mokėti mokesčius ir vykdyti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Atsakovo įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertindamas skolos susidarymo laiką ir pagrindą (CPK 177-178 str., 185 str.).
27. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai, teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).
29. Taip pat konstatuota, kad kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016). Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje, taip pat ir kasacinio teismo praktikoje „Kitu asmeniu“ laikytinas fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021).
30. Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3499-706/2016; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
31. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilęs dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su bendrija už 2015-2024 m. laikotarpį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytina ir iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo redakcija (galiojusi nuo 2015 m. liepos 31 d.) ir įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.
32. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2015 m. liepos 31 d.), kur nustatyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Šio įstatymo 5 dalyje buvo numatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.
33. Analogiškos nuostato įtvirtintos ir įstatymo redakcijoje galiojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., kur 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Įstatymo 22¹ straipsnio numatyta, kad kitų asmenų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos vidaus tvarkos taisyklės (22¹ str. 1 d.). Be to, kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (22¹ str. 2 d.).Kiti asmenys, be kita ko, turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas ( 22¹ str. 4 d. 3 p.).
34. Iš ieškovės pateiktų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nustatyta, kad pareiga mokėti bendrijos nario ir kitus bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius yra įtvirtinta bendrijos įstatuose. Įstatų 22.6 punktas įpareigojo bendrijos narius bei kitus asmenis nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokesčius, bei kitas nustatytas įmokas valdybos nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 proc. delspinigius; 22.8. punktu bendrijos nariai bei kiti asmenys buvo įpareigoti dirbti keturias valandas per metus bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo tvarkymo ir bendrojo naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose, nuo darbų atleidžiant 0-25 proc. darbingumo neįgalūs, didelių socialinių poreikių ar specialųjį nuolatinės slaugos poreikį turintys bendrijos nariai ir nariai, kurių sklypai ribojasi su (duomenys neskelbtini) upeliu, melioracijos grioviu daugiau, kaip 3 m pločio, jeigu tinkamai prižiūri, t. y. šienauja 3 ir daugiau kartų per sezoną. Be to, pareiga dirbti keturias valandas per metus bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose numatyta ir bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 8 ir 14 punktuose. Bendrijos įstatai buvo keičiami ir bendrijos narių mokesčių mokėjimo klausimai buvo sprendžiami sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimuose.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatė, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio 6 d. susirinkime buvo nustatytas 8 litų (2,32 Eur, vėliau bendrijos apvalintas iki 2 Eur) bendrijos objektų eksploatavimo mokestis už kiekvieną turimą žemės arą ir 80 Lt (23,16 Eur) visiems, kurie neatliko privalomų pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus taisykles 4 darbo valandų per metus bendrijos objektuose (2004 m. gruodžio 14 d. susirinkimo protokolas Nr. 28, 2007 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo protokolas Nr. 46, 2011 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo protokolas Nr. 65, 2014 m. gegužės 31 d. susirinkimo protokolas Nr. 78). Pirmo minėto mokesčio paskirtis – sodininkų bendrijai priklausančių objektų ir infrastruktūros išlaikymas ir priežiūra, todėl šį mokestį galima pavadinti bendrijos objektų eksploatavimo mokesčiu. Antras mokestis – už neatidirbtus darbus ieškovės dokumentuose vadinamas, kaip „už nedirbtas valandas“. Mokestis buvo įvestas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 14 punkto pagrindu: „Bendrijos bendro naudojimo plotai tvarkomi perkant paslaugas arba Bendrijos narių talkomis, kuriose bendrijos narių dalyvavimas privalomas. Jeigu sodininkai negali talkose dalyvauti, jie turi sumokėti į bendrijos sąskaitą bendrijos narių susirinkime patvirtintą pinigų įnašą, kuris panaudojamas samdomų darbuotojų darbui apmokėti.“ Šis įnašas (mokestis) pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisykles buvo privalomas tik iki 2021-2022 m. sezono, kol privalomos talkos buvo panaikintos (2020 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo protokolas Nr. 111).
36. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrijos narių susirinkimų protokolai, kuriais buvo tvirtinami sodininkų bendrijos įstatai ir jų pakeitimai, numatyti bendrijos aplinkos tvarkymo ir kitų darbų valandų kiekiai ar bendrijos narių nustatyti mokesčio už bendrijos aplinkos tvarkymą dydžiai nariui nedalyvavus talkose, nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, jie yra galiojantys ir privalomi vykdyti visiems bendrosios dalinė nuosavybės dalyviams.
37. Ieškovės ieškinio dalyku buvo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą vadovaujantis ieškovės įstatais, Vidaus tvarkos taisyklėmis ir narių susirinkimo sprendimais. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės: ieškovės administruojamoje teritorijoje yra atsakovo valdomas žemės sklypas, todėl jam privalu mokėti mokestį, skirtą bendrijos administruojamiems bendrojo naudojimo objektams pagerinti, o atsakovės skola susidarė pagal ieškovės susirinkimų sprendimus, kuriais buvo patvirtinti mokesčiai. Kaip matyti, bendrija iš kiekvieno asmens, turinčio (valdančio) žemės sklypą bendrijos teritorijoje, rinko mokestį už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto priežiūrą ir eksploatavimą. Visi sodininkai ir kiti asmenys, turintys (valdantys) mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Galiojantys visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, todėl atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą atsakovas turi pareigą mokėti už proporcingai jai tenkančią bendrojo naudojimo objektų eksploataciją, žemės tvarkymą, priežiūros organizavimo išlaidas bei objektų atnaujinimą, pagerinimą ar sukūrimą.
Dėl skolos dydžio
38. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, privalėjo įvertinti ne tik atsakovo pareigą, kildinamą iš Sodininkų bendrijų įstatymo straipsnio 5 dalies, bet įvertinti, ar ieškovė, prieš reikšdama ieškinį, įvykdė įstatymu imperatyviai nustatytą pareigą pateikti sąskaitą ir nustatęs, kad tokia pareiga nebuvo įvykdyta, atmesti ieškinio reikalavimą dėl tariamos 189,38 Eur skolos ir 16,24 Eur delspinigių. Taip pat teigė, kad ieškovė nepateikė į bylą tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamą priteisti įmoką už neatidirbtas valandas, teigdamas, kad priverstinis darbas yra draudžiamas.
39. Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl asmenų, įgijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, pareigų, pažymėjo, kad pagal įstatymo 7 straipsnio 5 dalį šioje teisės normoje nurodyti asmenys, įskaitant ir tuos, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
40. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, jog prašomą priteisti iš atsakovo skolą sudaro sodininkų bendrijai priklausančių objektų ir infrastruktūros (kaip antai, (duomenys neskelbtini) upelio pakrantė ir šlaitas, melioracijos grioviai ir šlaitai, beržų parkas su tvenkiniu, pėsčiųjų tiltas per (duomenys neskelbtini) upelį, prie bendrijos vandens telkinio įrengtas paplūdimys, tvora prie tvenkinio, ūkinis pastatas, laiko tualetas, gėlynas, pavėsinė, meninė medžio supynė ir kt.) išlaikymas ir priežiūra ir mokestis už „nedirbtas valandas“ iki 2021-2022 m. sezono.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo atskleistas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, visi reikalaujami mokesčiai buvo numatyti bendrijos įstatuose, vidaus dokumentuose, patvirtinti bendrijos narių susirinkimuose ir yra susiję su bendrosios nuosavybės išlaikymu, priežiūra, naudojimu. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog bendrijos nariai ar kiti asmenys (ne berijos nariai) nevykdė įsipareigojimų bendrijai – savo darbu dalyvauti prižiūrint bendrijos bendrojo naudojimo objektus, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu.
42. Taip pat pažymėtina, jog jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, tai yra turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu. Joks alternatyvus paslaugų teikėjas (administratorius), kuris galėtų suteikti bendrijos gyventojams analogiškas paslaugas, sodininkų bendrijoje veiklos nevykdo. Tam, kad būtų galima naudotis bendro naudojimo objektais, jie būtų prižiūrimi reikalingas ne tik finansinis aprūpinimas, bet ir tinkamas resursų paskirstymas.
43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškovės bendrijos pateiktus duomenis apie atsakovo K. K. susidariusį įsiskolinimą ieškovei už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir darė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio. Atsakovo pozicija dėl netinkamo išlaidų skaičiavimo bei nepagrįstai priteistų sumų teismo neįtikino, atsakovo teigiami argumentai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, tik atsakovo deklaratyviais paaiškinimais apie upelio pakrantės priežiūrą, privalomo darbo draudimą. Kaip pažymėta anksčiau, atsakovui, kaip sodininkų bendrijos teritorijoje nuosavybės teise turinčiam žemės sklypą, kyla pareiga dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, o ieškovės prašomos apmokėti išlaidos atitinka bendrojo naudojimo objektams išlaikyti skiriamų išlaidų pobūdį.
44. Spręsdamas dėl atsakovui priskaičiuotų delspinigių priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog delspinigių skaičiavimas buvo numatytas bendrijos įstatų 22.6 punkte, todėl vadovaudamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 22¹ straipsnio 2 punkto nuostatomis, jog kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrijos dalinės nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju bendrijos narių susirinkimas, nutaręs nustatyti delspinigių dydį už praleistą terminą atsiskaityti su bendrija, veikė pagal teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytą kompetenciją ir tai reiškia bendrijos narių rašytinį susitarimą dėl delspinigių taikymo, kuris yra privalomas ir atsakovui, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bendrijos teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo išvada.
45. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2017).
Dėl bylos baigties
46. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nėra teisiškai reikšmingi. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo tarpu, to paties straipsnio 2 dalyje pažymima, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
50. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
51. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
52. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, bei teikė įrodymus apie 250 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas atsakovo apeliacinis skundas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (250 Eur) yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo K. K..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei sodininkų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.