Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams valdybos pirmininkui P. J. ir advokatei Irinai Kizinai, atsakovo atstovui advokatui Rokui Kaireliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Gija“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo P. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

11. Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovė sodininkų bendrija „Gija“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 13 - 0.9367 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (toliau ir - Bendrijos žemės sklypas) ir šiame žemės sklype esantį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Šis turtas priklauso ieškovei pagal 2015 m. lapkričio 25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei pagal 2017 m. gruodžio 27 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atsakovui K. K. nuo 2014 m. birželio 30 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su P. K. priklauso sodininkų bendrijoje ,,Gija“ esantis 6,12 arų ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklype esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

14. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2023 m. lapkričio 30 d. yra paskaičiavusi 205,62 Eur nesumokėtų mokesčių (189,38 Eur skolą ir 16,24 Eur delspinigius), kurie susidarė atsakovui nemokant ir/ar nereguliariai mokant mokesčius Bendrijai nuo 2015 m. iki 2024 m. už Bendrijos bendro naudojimo objektų eksploatavimą bei priežiūros ir išlaikymo išlaidoms.

15. Pagal CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra yra nustatytos SBĮ 22¹ straipsnio 2 dalyje, kuriame numatyta, kad kiti asmenys, t. y. asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Kiti asmenys, be kita ko, turi šias pareigas: 1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus; 2) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Kiti asmenys, kurie negali patys atlikti šiame punkte nustatytų pareigų, privalo užtikrinti, kad tai padarytų įgalioti asmenys; 3) pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas; 4) tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jų šeimos nariai ar kiti teisėti jų turto naudotojai (SBĮ 22¹ straipsnio 4 dalis).

16. Pareiga mokėti bendrijos nario ir kitus bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius yra nustatytos Sodininkų bendrijos „Gija“ įstatuose, kurie buvo įregistruoti juridinių asmenų registre 2004 m. liepos 7 d., pakeitimai įregistruoti 2011 m. gruodžio 30 d. bei 2018 m. sausio 18 d. Kaip nurodyta pateiktuose dokumentuose, tiek pirminėje sodininkų bendrijos „Gija“ įstatų redakcijoje, tiek ir pakeitus įstatus, įstatų 22.6 punktas įpareigojo bendrijos narius bei kitus asmenis nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokesčius, bei kitas nustatytas įmokas valdybos nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 proc. delspinigius; 22.8. punktu bendrijos nariai bei kiti asmenys buvo įpareigoti dirbti keturias valandas per metus Bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo tvarkymo ir bendrojo naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose, nuo darbų atleidžiant 0-25 proc. darbingumo neįgalūs, didelių socialinių poreikių ar specialųjį nuolatinės slaugos poreikį turintys Bendrijos nariai ir nariai, kurių sklypai ribojasi su Didžiupio upeliu, melioracijos grioviu daugiau, kaip 3 m pločio, jeigu tinkamai prižiūri, t. y. šienauja 3 ir daugiau kartų per sezoną. Be to, pareiga dirbti keturias valandas per metus bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose numatyta ir bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 8 ir 14 punktuose. Bendrijos įstatai buvo keičiami ir bendrijos narių mokesčių mokėjimo klausimai buvo sprendžiami sodininkų bendrijos „Gija“ narių susirinkimuose.

17. 2011 m. rugpjūčio 6 d. Sodininkų bendrijos „Gija“ susirinkimo metu buvo nustatytas 8 litų (2,32 Eur, vėliau bendrijos apvalintas iki 2 Eur) bendrijos objektų eksploatavimo mokestis už kiekvieną turimą žemės arą ir 80 Lt (23,16 Eur) visiems, kurie neatliko privalomų pagal sodininkų bendrijos „Gija“ Vidaus taisykles 4 darbo valandų per metus bendrijos objektuose (2004 m. gruodžio 14 d. susirinkimo protokolas Nr. 28, 2007 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo protokolas Nr. 46, 2011 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo protokolas Nr. 65, 2014 m. gegužės 31 d. susirinkimo protokolas Nr. 78). Pirmo minėto mokesčio paskirtis – sodininkų bendrijai priklausančių objektų ir infrastruktūros išlaikymas ir priežiūra, todėl šį mokestį galima pavadinti bendrijos objektų eksploatavimo mokesčiu. Antras mokestis – už neatidirbtus darbus ieškovės dokumentuose vadinamas, kaip „už nedirbtas valandas“. Mokestis buvo įvestas sodininkų bendrijos „Gija“ įstatų 14 punkto pagrindu: „Bendrijos bendro naudojimo plotai tvarkomi perkant paslaugas arba Bendrijos narių talkomis, kuriose bendrijos narių dalyvavimas privalomas. Jeigu sodininkai negali talkose dalyvauti, jie turi sumokėti į bendrijos sąskaitą bendrijos narių susirinkime patvirtintą pinigų įnašą, kuris panaudojamas samdomų darbuotojų darbui apmokėti.“ Šis įnašas (mokestis) pagal sodininkų bendrijos „Gija“ vidaus tvarkos taisykles buvo privalomas tik iki 2021-2022 m. sezono, kol privalomos talkos buvo panaikintos (2020 m. rugpjūčio 8 d. -susirinkimo protokolas Nr. 111). Bendrijos narių susirinkimų protokolai, kuriais buvo tvirtinami sodininkų bendrijos įstatai ir jų pakeitimai, numatyti bendrijos aplinkos tvarkymo ir kitų darbų valandų kiekiai ar bendrijos narių nustatyti mokesčio už bendrijos aplinkos tvarkymą dydžiai nariui nedalyvavus talkose, nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, jie yra galiojantys ir privalomi vykdyti visiems bendrosios dalinė nuosavybės dalyviams.

18. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant SBĮ normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 10 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 15 punktas).

20. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 21 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 11 punktas; kt.). SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis bendrojo naudojimo objektų sąrašas. Tai – bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

21. Iš ieškovės į bylą pateikti Žemės sklypo plano, Bendrojo naudojimo eksploatuojamų Bendrijos objektų aprašo su objektų nuotraukomis matyti Bendrijos teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai (kaip antai, Didžiupio upelio pakrantė ir šlaitas, melioracijos grioviai ir šlaitai, beržų parkas su tvenkiniu, pėsčiųjų tiltas per Didžiupio upelį, prie Bendrijos vandens telkinio įrengtas paplūdimys, tvora prie tvenkinio, ūkinis pastatas, laiko tualetas, gėlynas, pavėsinė, meninė medžio supynė ir eilė kitų apraše išvardytų bendrojo naudojimo objektų. Iš ieškovo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad Bendrija privalo tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, remontuoti bendro naudojimo objektus, tam tikslui bendrija turi turėti lėšų, kurios nustatyta tvarka surenkamos iš bendrijos narių ir bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų.

22. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Taigi pagal šią teisės normą pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris 1) yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje; 2) yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas.

23. Atsakovui nuo 2014 m. nuosavybės teise valdant 6,12 arų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje ,,Gija“, jis tuo pačiu prisiėmė ir įsipareigojimus, kylančius iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas objektų priežiūrai, išlaikymui bei kitas įmokas, susijusius dalyvavimu bendrijos organizuojamose aplinkos tvarkymo, objektų priežiūros ir remonto darbuose arba mokesčio už aplinkos tvarkymą mokėjimu, tuo atveju, jeigu atsakovas neturi galimybės dirbti minėtų darbų.

24. Ginčydamas prievolę mokėti mokesčius (skolą), atsakovas nurodė, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, tačiau ieškovės reikalaujami priteisti mokesčiai nėra priskiriami mokesčiams už suteiktas paslaugas, lygiai kaip nėra laikytini mokesčiais už naudojimąsi bendro naudojimo objektais, nes ieškovė nėra išrašiusi atsakovui sąskaitų už prašomas priteisti sumas.

25. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės byloje pateikto rašytinio paaiškinimo (DOK-40996, 2024 m. birželio 30 d.) ir prie jo pateiktų įrodymų, atsakovui buvo pateikta 2022 m. gegužės 13 d. skolos išklotinė, kurioje detaliai nurodyta, kad nuo 2015 m. iki 2022 m., įskaičius visas atsakovo sumokėtas sumas, atsakovo skola bendrijai sudaro 200,58 Eur. Atsakovas 2022 m. gegužės 18 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)ieškovei Sodininkų bendrijai „Gija“ pranešė, kad jis „sutinka sumokėti susidariusią skolą ir nori ją išmokėti per 10 mėnesių“, ir kad pervedė pirmą įmoką (20 Eur). Ieškovė 2022 m. gegužės 19 d. pranešė atsakovui, kad bendrija suteikia jam galimybę padengti įsiskolinimą per prašomą terminą, tačiau atsakovas pasižadėjimo nevykdė ir skolos nesumokėjo. 2023 m. balandžio 21 d. ieškovė vėl surašė atsakovui pranešimą apie įsiskolinimą Sodininkų bendrijai „Gija“ ir 2023 m. balandžio 22 d. pranešimą išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu, o po kelių dienų ir registruotu laišku, tačiau atsakovas korespondencijos neatsiėmė.

26. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas 2022-2023 m. jau žinojo apie įsiskolinimą sodininkų bendrijai ir nereiškė jokių pretenzijų dėl susidariusio įsiskolinimo ir/ar nepateiktų sąskaitų, o priešingai – sutiko su susidariusia skola (įmokų bendro naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymo išlaidoms mokėjimu) ir prašė ją išdėstyti dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, įsigijęs Bendrijos teritorijoje nuosavybę, nei pats, nei per savo įgaliotą atstovą nepranešė apie tai Bendrijai, nepateikė Bendrijos valdymo organams savo kontaktinių duomenų susižinojimui su Bendrija. Kaip nurodė teismo posėdžio metu Bendrijos pirmininkas, sąskaitos atsakovui buvo išrašomos ir paliekamos atsakovo įsigytos Bendrijoje nuosavybės teritorijoje, nes nebuvo žinoma, kur ieškoti atsakovo. Atsakovas nepaneigė šių ieškovės nurodytų aplinkybių. Nustatytų aplinkybių kontekste, teismas vertina, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl jam nepateiktų sąskaitų yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė mokėti Bendrijos įstatais ir Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimais nustatyto dydžio įmokas reikalingas bendro naudojimo objektams prižiūrėti, išlaikyti, išlaidoms padengti yra pagrįsta ir aiški, jis apie tokių įmokų mokėjimą yra informuotas ir iki ginčo teisme buvo raštu išreiškęs sutikimą jas mokėti.

28. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateikto dubliko, atsakovas, kaip žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje, savininkas, į Bendriją nustatyta tvarka nesikreipė, su atsakovu nebuvo tartasi, kad jis prižiūrės melioracijos griovį, nebuvo sudarytas melioracijos griovio priežiūros darbų planas ir tokiu būdu jis bus atleidžiamas nuo Bendrijos valdybos organizuojamų talkų ir kitų bendro naudojimo objektų priežiūros darbų, kaip tai numato Bendrijos vidaus taisyklių 6.8 punktas. Todėl, netgi jei atsakovas savo iniciatyva ir faktiškai atliko melioracijos griovio priežiūros darbus (ko ginčo atveju ieškovė nepripažįsta), tai nepanaikina atsakovo pareigos Bendrijos nustatyta tvarka dalyvauti bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinierinių objektų priežiūros ir remonto darbuose arba mokėti nustatyto dydžio bendro turto priežiūros ir su tuo susijusių išlaidų įmokas.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl melioracijos griovio tvarkymo ir priežiūros yra nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, o, kaip minėta, vien atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis tvarko ir prižiūri melioracijos griovį, negali būti prilyginamos sodininkų bendrijos „Gija“ narių įstatų 22.8. punkte numatytai atleidimo nuo darbų išimčiai, jog nuo darbų yra atleidžiami asmenys, kurių sklypai ribojasi su Didžiupio upeliu, melioracijos grioviu daugiau kaip 3 m. pločio, jeigu tinkamai prižiūri. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi pareigą mokėti, jam nedalyvavus keturias valandas per metus bendrijos valdybos organizuojamose bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ir bendro naudojimo inžinerinių objektų priežiūros ir remonto darbuose, mokėti bendrijos nustatytus mokesčius už teritorijos priežiūrą ir su tuo susijusių išlaidų įmokas.

31. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

33. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnis, be kita ko, nustato, kad Bendrijos narių susirinkimas tvirtina tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ir kitų asmenų įmokas skirtas bendro naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendro naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti (įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sodininkų bendrija „Gija“ yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, Bendrijoje sprendimus priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas – tai yra aukščiausiasis bendrijos valdymo organas, kurio teisėti sprendimai privalomi visiems bendrijos nariams ir kitiems asmenims, kurie turi sodų bendrijos teritorijoje nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų Bendrijos įstatų matyti, kad įstatų 22.6 punkte nustatytas delspinigių skaičiavimo mechanizmas (delspinigių dydis 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, reglamentuoti įmokų mokėjimo terminai). SBĮ 22¹ straipsnio 2 punkte nurodyta, kad kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrijos dalinės nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Taigi, šiuo atveju Bendrijos narių susirinkimas, nutaręs nustatyti delspinigių dydį už praleistą terminą atsiskaityti su Bendrija, veikė pagal teisės aktuose ir Bendrijos įstatuose nustatytą kompetenciją ir tai reiškia Bendrijos narių rašytinį susitarimą dėl delspinigių taikymo, kuris yra privalomas ir atsakovui, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Bendrijos teritorijoje.

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl to, jog tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl delspinigių yra nepagrįsti, o atsakovo pareiga dėl 0,05 proc. delspinigių mokėjimo yra tokia pat, kaip ir kiekvieno Bendrijos nario, todėl ieškovės reikalavimas dėl 16,24 Eur delspinigių priteisimo, pagal pateiktą detalų paskaičiavimą už 180 d. iki kreipimosi į teismą dienos, yra pagrįstas.

35. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas ieškovei už Bendrijos bendro naudojimo objektų eksploatavimą ir priežiūros išlaidoms padengti, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 189,38 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2024 metų ir 16,24 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 189,38 Eur skolos sumos už 180 dienų (189,38 Eur x 180 d. x0,05 proc.).

37. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškovės reikalaujamos 189,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 1 d. (teismo įsakymo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties

38. Atsakovo teigimu, ieškovas savo reikalavimams pareikšti yra praleidęs ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kadangi ieškovės pagrindinis reikalavimas yra kildinamas iš periodiškai (kartą į metus) tariamai privalomų mokėti mokesčių, ieškinys byloje pareikštas 2024 m. sausio 3 d., todėl prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. sausio 3 d. bei taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą taikomą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2023 m. liepos mėn. 3 d.

39. Ieškovė dublike nurodė, kad sodo bendrijos narių ir bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai moka bendro turto priežiūros ir su tuo susijusių išlaidų įmokos pagal Bendrijos poreikius. Tai nėra periodinės išmokos, todėl CK 1.125 straipsnio 10 dalies norma netaikoma.

40. Kaip matyti iš ieškovės pateikto rašytinio paaiškinimo (DOK-40996, 2024-06-30) bei rašytinių dokumentų (skolos išklotinės, susirašinėjimo kopijos, banko sąskaitos išrašų), atsakovas (atsakovo įgaliotas asmuo R. S.) epizodiškai mokėjo už atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Pavasario g. 13, Bendrijos bendro naudojimo objektų eksploatavimo mokesčius: 2016 m. liepos 18 d. – 12,00 Eur, 2017 m. liepos 14d. – 12,00 Eur, 2020 m. gegužės 12 d. – 36,00 Eur, 2022 m. kovo 14 d. – 48,00 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. – 20,00 Eur, 2023 m. balandžio 3 d. – 25,00 Eur, iš viso bendroje sumoje 153,00 Eur sumą per aštuonerius metus.

41. Pažymėtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

42. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip ir palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskiriami reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2009).

43. Teismo vertinimu, atsakovo įsiskolinimo Bendrijai nėra pagrindo traktuoti kaip periodinius mokėjimus, kas galėtų lemti sutrumpinto penkių metų ieškinio senaties termino taikymo galimybę (CK 1.125 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018). Įmokos, reikalingos bendro naudojimo objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti nėra periodinė įmoka, nes šios įmokos nustatomos pagal Bendrijos poreikius SBĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad sodininkų bendrijos nariai ir žemės sklypų savininkai Bendrijos nustatytas įmokas bendro naudojimo objektų eksploatacijai ir priežiūros išlaidoms turi mokėti kas metus, t. y. už metus (sezoną), nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti juos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme.

44. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinant periodinių išmokų atribojimo kriterijus, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo prievolė ieškovei traktuotina kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio, atsakovo argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino yra nepagrįsti, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iš dalies prievolę mokėti įmokas vykdė 2016, 2017, 2020, 2022, 2023 metais. Šie atsakovo veiksmai liudija, kad jis pripažino prievolę. Tokie atsakovo veiksmai nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnio bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

46. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 22,00 Eur žyminį mokestį bei 250,00 Eur išlaidas už advokatų suteiktas paslaugas, viso 272,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,72 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Sodininkų bendrijai ,,Gija“, juridinio asmens kodas 191394164, iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 189,38 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 38 euro ct) skolą, 16,24 Eur (šešiolikos eurų 24 euro ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (189,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 272,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 euro ct) pašto išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.