Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, trečiaisiais asmenimis byloje esant Ž. B., D. U., Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Ž. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimą.

I. Z. Z. reikalavimai dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, tenkintini visiškai.

Dėl teismo procesinio sprendimo formos

2017 m. vasario 13 d. teisme gautas Z. Z. patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. 2017 m. kovo 14 d. teisme priimtas Z. Z. ieškinys dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad bylos tarpusavyje susijusios dėl jose pareikštų reikalavimų pobūdžio - po Z. M. mirties atsiradusio palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad Z. Z. faktiniu valdymu priėmė po Z. M. mirties likusį turtą, ginčas vyksta dėl to paties turto, abiejose bylose dokumentus pateikė tas pats asmuo Z. Z., 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi bylos sujungtinos į vieną bylą. 2017 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi išspręstas klausimas dėl bylos šalių procesinių padėčių nustatymo bei nutarta Z. Z. pripažinti ieškove, Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko – atsakove, Ž. B., D. U. ir Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarę R. V. – trečiaisiais asmenimis bei laikyti, kad nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Z. Z. ieškinį dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Pagal bendrąją taisyklę, ypatingoji teisena – ne ginčo teisena, tačiau tam, kad būtų nustatyta ar yra kilęs ginčas dėl teisės, visų pirma būtina apibrėžti materialinį teisinį santykį, iš kurio kildinamos šiame santykyje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų apima procesus, kuriais siekiama paneigti, perimti, kito asmens teises; sumažinti šių teisių įgyvendinimo galimybes; išvengti pareigų ar sumažinti jų vykdymo apimtį arba intensyvumą ir pan. Visais šiais atvejais viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai. Teisinis rezultatas šia prasme – tai rezultatas, turintis pakankamai reikšmingą įtaką asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui. Taigi, ginčo dėl teisės atveju, civilinės teisės ir pareigos turi būti ginčo objektas arba vienas iš jų, o proceso rezultatas turi būti lemiamas šioms teisėms ir pareigoms.

Ieškovė Z. Z. prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo bei dėl palikimo perėjimo valstybei nuginčijimo, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismas pažymi, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje galimai kilus ginčui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas išnagrinėjęs bylą priima sprendimą, kurį galima skųsti apeliacine tvarka.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Z. M. mirė 2015 m. kovo 25 d. (pagrindas: Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. kovo 26 d. išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), el. bylos priedas Nr. 10). Konstatavus, kad ieškovė Z. Z. neatliko CK 5.50 straipsnyje nustatytų veiksmų, turtas, nuosavybės teise priklausęs jos broliui Z. M. po jo mirties perėjo valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. 2017 m. kovo 6 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visas turtas, atsiradęs po Z. M. mirties, perėjo valstybės nuosavybėn. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į paveldėtą turtą, tai yra į 13/16 dalių buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota viešajame registre VĮ Registrų centre (el. bylos popierinis priedas, b. l. 99-101).

Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kaip matyti iš bylos medžiagos, notarė R. V. 2016 m. kovo 1 d. išdavė Z. Z. liudijimą, jog Šakių rajono 1-ajame notaro biure mirusiojo Z. M. paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir pareiškimų apie palikimo priėmimą neužregistruota (el. bylos priedas Nr. 13). Iš liudijimo turinio matyti, kad liudijimas išduotas Z. Z., tai yra ieškovei kreipiantis į notaro biurą ir siekiant gauti informaciją apie mirusiojo Z. M. bylos užvedimą. Taigi, akivaizdu, kad notarė R. V. buvo informuota ir turėjo duomenis apie galimus įstatyminius įpėdinius po mirusiojo Z. M. mirties, tačiau nepaisant to, 2017 m. kovo 6 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas liudijimas dėl palikimo perėjimo valstybei buvo išduotas jau prasidėjus teismo procesui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tai yra ieškovei Z. Z. siekiant įrodyti, kad ji priėmė mirusiojo brolio Z. M. palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

CK 5.62 straipsnyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo; palikėjas Z. M. turi įpėdinių pagal įstatymą - vaikų, vaikaičių, seserį - ieškovę Z. Z., kuri kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, taip pat nustatyta, kad nei vienam iš įpėdinių nebuvo atimta paveldėjimo teisė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas nesuderinant teisės normų su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą mirusiojo Z. M. palikimą yra pirmos, antros ir ketvirtos eilės įpėdinių. Pirmos eilės įpėdiniai mirusio asmens vaikai – Ž. B., D. Ū., kurie dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jo nepriėmė nei faktiniu valdymu, nei paduodami pareiškimus apie palikimo priėmimą notaro biurui per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Z. M. sūnus G. M. mirė dar prieš atsirandant palikimui, tai yra 2009 m. birželio 10 d. (el. bylos priedas Nr. 4). Apie tai ar jis turėjo vaikų, kurie turėtų teisę paveldėti atstovavimo teise po Z. M. mirties, byloje duomenų nėra. Mirusiojo dukra D. Ū. tik bylos nagrinėjimu metu informavo teismą, jog pretenzijų neturi ir sutinka su visais ieškovės Z. Z. pareikštais reikalavimais. Konstatuotina, kad pirmos eilės įpėdiniams palikimo nepriėmus per trijų mėnesių terminą, teisė priimti palikimą atsirado antros eilės įpėdiniams, tai yra mirusiojo tėvams ir vaikaičiams. Mirusiojo Z. M. tėvai yra mirę, o vienintelė žinoma vaikaitė R. U. dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė bei neišreiškė valios jo paveldėti. Šiai per tris mėnesius palikimo nepriėmus ir nesant trečios eilės įpėdinių (palikėjo senelių tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičių), teisė priimti palikimą atsirado ketvirtos eilės įpėdinei – mirusiojo seseriai Z. Z.. Taigi, ieškovė, būdama ketvirtos eilės įpėdinė, dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą praėjus trijų mėnesių terminui, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji praleido įstatymų nustatytą terminą paduoti pareiškimą apie palikimą priėmimą.

Notarų rūmų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 6.1 patvirtintoje konsultacijoje „Dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo“ ir Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11.1, yra išaiškinta, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą ar sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Tačiau teismas pažymi, kad nurodyti išaiškinimai yra skirti notarams ir yra rekomendacinio pobūdžio, todėl neatitinka teismų praktikoje pateikiamo tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2015 m. liepos 8 d., kuomet CK 5.50 straipsnio 4 dalis neteko galios (TAR, 2015 m. liepos 7 d., 2015-11103), kasacinio teismo praktikoje buvo aiškintina, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams. Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje ilgą laiką buvo aiškintina tokie palikimo priėmimo terminai bei į tai, kad ieškovė į notaro biurą kreipėsi po trijų mėnesių nuo palikėjo Z. M. mirties, nes manė, kad dėl palikimo priėmimo gali kreiptis tik suėjus trijų mėnesių terminui, teismo neturi pagrindo abejoti tokiais ieškovės parodymais, juolab, kad ji yra ketvirtos eilės įpėdinė, todėl galimai pagrįstai manė, kad teisė paveldėti jai atsirs tik praėjus trijų mėnesių terminui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VĮ Turto bankas šiuo metu už ginčo nekilnojamojo turto objektą - butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)., yra sumokėjęs 126,55 Eur mokesčių už patiektą šilumos energiją ir 44,52 Eur už kitas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo – birželio mėnesius (el. bylos popierinis priedas, b. l. 82-83). Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė Z. Z. taip pat mokėjo minėto buto mokesčius už šilumos energiją. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė UAB Šakių šilumos tinklams 2016-02-29 sumokėjo 100 Eur, 2016-03-08 – 100 Eur, 2016-07-17 – 100 Eur, 2016-08-16 – 50 Eur, viso – 350 Eur (el. bylos popierinis priedas, b. l. 90-93). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė mokėjo mokesčius tuo metu, kai minėtas butas nuosavybės teise priklausė mirusiajam Z. M. ir dar nebuvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė siekė įgyti nuosavybės teises į mirusiajam broliui priklausančią buto su rūsiu dalį ir tokiu būdu priimti palikimą likusį po brolio mirties.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė Z. Z. mokėjo komunalinius mokesčius už jos mirusiajam broliui Z. M. priklausančio buto dalį, iškraustė iš mirusiojo brolio buto ten gyvenančią jo sugyventinę, kas akivaizdžiai parodo, jog Z. Z. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Taip pat pažymėtina, kad Z. Z. rūpinosi mirusio brolio laidotuvėmis, visas laidojimo išlaidas padengė iš savo asmeninių lėšų, iki šiol prižiūri jo kapą. Z. Z. pasirūpino visais likusiais po brolio mirties jo asmeniniais daiktais, kas patvirtinta, kad ji rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Nors pareiškėja mokesčius už komunalinius patarnavimus pradėjo mokėti ne per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o per dvylika mėnesių (bylos duomenimis pirma įmoka už šilumos energiją padaryta 2016-02-29, el. bylos popierinis priedas, b. l. 93), tačiau atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai mano, kad ieškovė aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias bei galinčias kilti iš palikimo po jos mirusiojo brolio Z. M. mirties bei faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.

Dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo

Teismui nustačius, kad ieškovė Z. Z. savo aktyviais ir viešais veiksmais mirusiojo brolio Z. M. turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke tuo priimdami faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, neliko CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei.

Teismas pažymi, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Kaip jau minėtina, CK 5.62 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė dėl teisinių žinių stokos nepasirūpino, jog paveldėjimą tvarkančiam notarui būtų pateikti duomenys apie tai, kad ji priėmė mirusiojo brolio palikimą. Taigi, įstatyminiams įpėdiniams laiku nesikreipus dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimo po mirusiojo Z. M. mirties, Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. 2017 m. kovo 6 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Šiuo atveju, ieškovė Z. Z. nepraleisdama įstatymo numatyto senaties termino bei pateikdama ieškinį teisme siekia nuginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą, pagrindas registruoti turtą savo vardu. Jis yra paveldėtojo nuosavybės teisę į turtą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Tačiau teismas pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas teisiškai yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008).

Teismui nustačius, jog ieškovė priėmė mirusiojo brolio palikimą faktiškai valdydama, palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu. Taip teismas sprendžia, nes paaiškėjo, kad ieškovė Z. Z. yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą po savo mirusiojo brolio Z. M. mirties ir siekia paveldėti brolio palikimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių tinkamai neįgyvendino teisės į palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, senaties terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nėra praleistas, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, naikintinos jo pagrindu Lietuvos Respublikos valstybei įregistruotos nuosavybės teisės į mirusiojo Z. M. nekilnojamąjį turtą: 13/16 dalių buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur.

Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 13,91 Eur, ieškovės reikalavimai yra tenkintini visiškai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, iš atsakovės procesinių dokumentų išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės Z. Z. ieškinį dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jos brolio Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusio 2015 m. kovo 25 d. (mirties įrašas apie tai įrašytas 2015 m. kovo 26 d., mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Panaikinti Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. 2017 m. kovo 6 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašą apie nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įregistruotas 13/16 dalių buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Išsiųsti įsitesėjusio sprendimo kopiją VĮ Registrų centrui ir Testamentų registrui.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre, kad dėl buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) vyksta teisminis procesas ir nuosavybės teisės perleidimas yra draudžiamas, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.