- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-290-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00153-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Dalius Gintautas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucijos) viršininko K. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos viršininko K. L. 2019-04-30 nutarimu E. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. E. M. nubaustas už tai, kad jis 2019-02-05 10.53 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, pašalinių žmonių akivaizdoje, sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių saugumui, tyčia susuko vairą ir užtraukė rankinį stabdį, dėl to automobilis pradėjo slysti šonu, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, toliau važiuodamas link pėsčiųjų perėjos, susukdamas vairą ir užtraukdamas rankinį stabdį, vėl slydo šonu, išvažiuodamas šonu per pėsčiųjų perėją, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, pakartojo tuos pačius veiksmus ir, nesilaikydamas saugaus atstumo tarp priekyje važiavusio automobilio, vos į jį neatsitrenkė. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. atstovas advokatas Dalius Gintautas apskundė apylinkės teismui.
2. Skundžiamu Tauragės apylinkės teismo 2019-08-02 nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas buvo patenkintas, teismas panaikino Institucijos 2019-04-30 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį E. M. nutraukė. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių E. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas K. L. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-08-02 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: patraukti E. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – baudą nuo 450 Eur iki 550 Eur – ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
3.1. Skunde nurodoma, jog Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, ėmėsi veiksmų patikrinti E. M. bei jo atstovo versiją ir iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos gavusi pamokų tvarkaraštį išsiaiškino, kad tuo metu mokykloje užsiėmimai nevyko. Institucija mano, jog šią aplinkybę tikrino ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas, o institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą.
3.2. Skunde teigiama, kad prie administracinio nusižengimo bylos buvo pridėti visi galimi vaizdo įrašai. Juos taip pat rinko ir pateikė administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Dėl šios priežasties Institucija visiškai nesutinka su deklaratyviu apylinkės teismo argumentu, jog E. M. ir jo atstovui buvo perkelta našta rinkti duomenis.
3.3. Skunde pažymima, jog A. G. tarnybiniame pranešime ir apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilį vairavo jam iš matymo pažįstamas E. M., tačiau teismas visiškai ignoravo šiuos svarbius ir reikšmingus liudytojo parodymus ir jų visiškai nevertino, nutarime apie juos nepasisakė. Teismo posėdyje A. G. parodė, kad pažino jam iš priekio atvažiuojantį automobilį ir jo vairuotoją E. M., o tokias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip E. M. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) miestelyje sankryžoje įsuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, o tuo metu šioje sankryžoje esantis A. G. su savo automobiliu „Volkswagen Passat“ praleidžia šonu slystantį E. M. vairuojamą automobilį „Volkswagen Passat“ ir paskui E. M. įvažiuodamas į sankryžą mato tolesnius jo chuliganiškus veiksmus gatvėje.
3.4. Institucijos nuomone, tai, kad E. M. vairavo automobilį, patvirtina A. G. parodymai ir aplinkybė, jog tuo metu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje E. M. nevyko jokie užsiėmimai. Taip pat Institucija teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad A. G. aiškiai matė, kas vairavo automobilį, Institucijai nebuvo jokios priežasties reikalauti, jog automobilio savininkas nurodytų, kas būtent vairavo automobilį. ?
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos viršininko K. L. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. atstovas advokatas D. Gintautas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-08-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog būtent E. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
10. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos E. M. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes remdamasis visais byloje surinktais įrodymais, pripažino, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių E. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
11. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Institucijos viršininko K. L. 2019-04-30 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. M. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys vaizdo įrašai bei kiti bylos duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad būtent E. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Institucija nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, savo nepritarimą iš esmės grindžia argumentu, jog tai, kad E. M. chuliganiškai vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai bei pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas ir parodymai. Su tokiais argumentais apygardos teismas negali sutikti.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinės teisenos metu neigė padaręs jam inkriminuojamą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (teigė išvis nevairavęs automobilio). Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) miestelį filmuojančių vaizdo kamerų 2019-02-05 įrašų neįmanoma nustatyti nusižengimo metu automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens tapatybės. Priešingai, nei nurodoma skunde, šiuose įrašuose taip pat nėra užfiksuota, jog E. G. įvažiuodamas į sankryžą paskui E. M. matė tolesnius jo chuliganiškus veiksmus gatvėje. Nors 2019-02-05 10.53 val. E. M. užsiėmimai mokykloje nevyko ir jis laisvu laiku potencialiai turėjo galimybę padaryti administracinį nusižengimą, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, kad jis šį nusižengimą būtų padaręs. Todėl E. M. versija, kad jis automobilio nevairavo, bylos duomenimis nėra paneigta. Skundžiamame nutarime taip pat pagrįstai teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad E. M. paaiškinime neįvardijo automobilį vairavusio asmens, o automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. M., Institucija turėjo bandyti patikrinti ir kitas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių versijas (nustatyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi), tačiau to nepadarė. Buvo remiamasi iš esmės vien ne tarnybos metu pažeidimą mačiusio policijos pareigūno E. G. tarnybiniu pranešimu ir parodymais, kuriuose jis teigia, kad E. M. identifikavo kaip automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoją, nes pažįsta jį „iš matymo“. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad pareigūnas (liudytojas) E. G. 2019-02-20 surašė tarnybinį pranešimą dėl pažeidimo tik tada, kai gavo vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) miestelyje esančių vaizdo kamerų, nors pažeidimas padarytas 2019-02-05, o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2019-03-06. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Dėl šios priežasties apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pareigūnas, būdamas įvykio liudininku ir turėdamas profesinę pareigą užkirsti kelią tolesnių nusižengimų darymui, turėjo ją įgyvendinti nustatyta tvarka (pranešti policijai ar budėtojams, kurie tuo metu užtikrina saugų eismą mieste).
14. Institucija apeliaciniame skunde teigia, jog tikrino įvykio versijas, rinko duomenis ir pateikė juos teismui. Nereikalavo, kad automobilio savininkė nurodytų, kas būtent vairavo automobilį, nes pareigūnas A. G. aiškiai matė, kad šį automobilį vairavo E. M., todėl visiškai nesutinka su apylinkės teismo argumentu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovui buvo perkelta našta rinkti duomenis. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju Institucija klaidingai interpretuoja skundžiamo nutarimo teiginį, jog „<...> policijos pareigūnai nustatydami E. M. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo, perkėlė įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui“. Minėtu teiginiu pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta.
15. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.
16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai E. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-08-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.