Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-652-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
2-652-241/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Trečiasis asmuo
L
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2017 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens L&M International Trading LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria patvirtintas akcinės bendrovės SEB banko kreditorinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. 2-115-577/2017 dėl akcinės bendrovės SEB banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Ecornus“, S. K., L&M International Trading LTD.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

AB SEB bankas (toliau – ir bankas), patikslinęs reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje, prašė:patvirtinti 186 355,05 Eur kreditorinį reikalavimą, kurio suma kildinama iš atsakovės BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ skolos pagal 2007 m. kovo 16 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030182; skolą sudaro: 155 454,43 Eur neapmokėtų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. liepos 28 d., 28 427,04 Eur neapmokėtų delspinigių už 180 dienų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2011 m. balandžio 28 d., ir 2 473,58 Eur kitų mokėjimų.padidinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis palikta nepakeista) patvirtintą 658 672,72 Eur kreditorinį reikalavimą iki 715 390,78 Eur. Nurodė, kad BAB „Vingriai“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo patvirtintas 715 390,78 Eur banko kreditorinis reikalavimas, kuris buvo užtikrintas atsakovės laidavimu ir įkeistu turtu (hipoteka). Kadangi laiduotoja UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir skolininkė AB „Vingriai“ atsako solidariai, o laiduotoja laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu, anksčiau teismo nutartimi patvirtinto 658 672,72 Eur kreditorinio reikalavimo suma turi būti padidinta, atsižvelgiant į pagrindinės skolininkės BAB „Vingriai“ patvirtintą kreditorinį reikalavimą – 715 390,78 Eur, kildinamą iš 2005 m. gruodžio 30 d. kredito sutarties, už kurios prievolių įvykdymą laidavo atsakovė;įtraukti į bendrą banko kreditorinio reikalavimo sumą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintą 64 225,37 Eur AB SEB lizingo kreditorinio reikalavimo sumą; patikslinus bendrą banko patvirtinto kreditorinio reikalavimo bankroto byloje suma laikyti 965 971,20 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi:patvirtino AB SEB banko 186 355,05 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą;padidino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintą 658 672,72 Eur AB SEB banko kreditorinį reikalavimą iki 715 390,78 Eur;nutarė patikslinto bendro AB SEB banko patvirtinto kreditorinio reikalavimo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje suma laikyti 965 971,20 Eur.Teismas padarė išvadą, kad jis turi teisę nagrinėti pareiškimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo tik išimtiniais atvejais, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl finansinio reikalavimo dydžio ar jo pagrįstumo, apie kurias nebuvo žinoma sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, arba pasikeitus buvusioms aplinkybėms.Teismas, atsižvelgdamas į Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-030182 nuostatą, kad klientas įsipareigoja sumokėti AB SEB lizingas turto vertės dengimo mokestį, priskaičiuotas palūkanas ir pan. mokėjimų grafike–sąskaitoje nustatytą mokėjimo dieną, konstatavo, jog sutarties šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurios yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Teismo vertinimu, banko prašymas dėl prašomų tvirtinti palūkanų grindžiamas paskaičiavimais, tuo tarpu kreditoriai savo nesutikimą grindžia abstrakčiais samprotavimais dėl protingumo principo pažeidimo.Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šalių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydžio tarifas yra aiškiai per didelis. Teismas konstatavo, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, duomenų, kad po sutarties sudarymo šalys būtų pareiškusios pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra, sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie, sudarydami lizingo sutartį, turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad negalima iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.Teismas konstatavo, kad Finansinio lizingo sutartyje nustatytos palūkanos pagal savo paskirtį yra atliekančios mokėjimo funkciją. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtinta netesybų mažinimo galimybė, teismo vertinimu, taikytina priteistinoms kompensavimo palūkanoms, kurių paskirtis – atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimų dalį sudaranti palūkanų rūšis nepatenka į minėtų CK nuostatų taikymo sritį, o įstatyme nėra įtvirtinto jokio kito mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo teisinio pagrindo.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad prašoma patvirtinti kreditorinio reikalavimo suma dalyje dėl palūkanų ir delspinigių yra nepagrįsta dėl jų dydžio neatitikimo protingumo principui. Teismas konstatavo, kad prieštaravimų dėl 2 473,58 Eur kitų mokėjimų pagal lizingo sutartį sumos nėra.Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl laiduotojo atsakomybės ribų laiduotojui iškėlus bankroto bylą anksčiau nei pagrindiniam skolininkui. Teismas, įvertinęs laidavimo sutarties nuostatas, kad laiduotojas laidavo už visų pagrindinio skolininko prievolių tinkamą įvykdymą, sutartyje šalys numatė, jog laiduotojo prievolė yra solidari, padarė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimo dydis turi būti nustatomas pagal pagrindinio skolininko prievolės mastą. Teismas sprendė, kad palūkanos ir delspinigiai buvo skaičiuojami pagrindinei skolininkei, o ne atsakovei. Todėl, teismo vertinimu, atmestinas kreditorių argumentas, kad delspinigių ir palūkanų skaičiavimas atsakovei turėjo būti nutrauktas nuo bankroto bylos jai iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo laiduotojai faktas nepaneigia jos kaip laiduotojos prisiimtų įsipareigojimų masto, įvertinus tai, kad atsakovė laidavo už visų pagrindinės skolininkės prievolių tinkamą įvykdymą.Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymu į bendrą banko kreditorinio reikalavimo sumą įtrauktina ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinta 64 225,37 Eur AB SEB lizingo kreditorinio reikalavimo suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo L&M International Trading LTD atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atsisakius tenkinti šį prašymą, esant galimybei klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, prašo jį išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti prašymą dėl 186 355,05 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo arba jį sumažinti, taip pat atmesti prašymą padidinti patvirtintą 658 672,72 Eur kreditorinį reikalavimą iki 715 390,78 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neišsprendė kreditorės UAB „Ecornus“ prašymo įpareigoti pareiškėją AB SEB banką pateikti galutinę prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo redakciją, kurioje būtų suformuluotas galutinis banko prašymas dėl konkrečių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, prie jo pridedant visus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, sumų paskaičiavimus. Teismas pažeidė šios kreditorės teisę į tinkamą teismo procesą, teisę būti išklausytai.Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomą patvirtinti 186 355,05 Eur kreditorinį reikalavimą sudarančios 155 454,43 Eur palūkanų ir 28 427,04 Eur delspinigių sumos yra protingo dydžio. Teismas nevertino realių banko nuostolių dėl Lizingo sutarties neįvykdymo, todėl negalėjo įvertinti skirtumo tarp nuostolių ir netesybų/palūkanų sumos bei nustatyti, ar banko nurodytos netesybos/palūkanos nėra neprotingo dydžio.Teismas neįvertino kreditorių argumento, kad banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimas AB „Vingriai“ bankroto byloje neturi jokios teisinės/prejudicinės galios UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje sprendžiamam banko reikalavimo patvirtinimo klausimui, nes BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ prievolės klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis.Teismas netinkamai įvertino kreditorių argumentą, kad visos palūkanos, netesybos ir kitos sumos pagal laidavimą už AB „Vingriai“ suteiktą kreditą nustojo būti skaičiuojamos nuo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškėlimo įsiteisėjimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Vien tai, kad AB „Vingriai“ bankroto byloje buvo patvirtintas didesnis iš tos pačios prievolės kilęs banko reikalavimas, nereiškia, kad toks pats reikalavimas savaime gali būti patvirtintas ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje. Teismas nepagrįstai pritarė banko pozicijai, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų apimtis yra tokia pati, kaip ir BAB „Vingriai“, nors UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byla buvo iškelta daugiau nei penkeriais metais anksčiau, nei pagrindinės skolininkės AB „Vingriai“ bankroto byla.AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nekonkretizavo, kodėl ji nesutinka su banko pateiktu motyvuotu palūkanų ir delspinigių, kylančių iš lizingo sutarčių, paskaičiavimu, pateikė tik bendro pobūdžio prašymą teismo nuožiūra įvertinti palūkanas ir delspinigius. Atsakovės bankroto administratorė sutiko su delspinigių ir palūkanų skaičiavimu. Apeliantė siekia vilkinti bankroto bylos eigą, trukdo tvirtinti banko kreditorinį reikalavimą, taip pat klaidina teismą, kad nebuvo atsižvelgta į kreditorės UAB „Ecornus“ pateiktus prašymus dėl banko pateiktų skaičiavimų patikslinimo. Šis prašymas teismo buvo atmestas kaip pateiktas per vėlai. Visi skaičiavimus pagrindžiantys duomenys yra bankroto byloje. BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra verslininkė, lizingo sutartimis prisiėmusi palūkanų ir delspinigių mokėjimo riziką, todėl sutartiniai delspinigiai ir palūkanos laikytini minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.UAB „Pramonės pastatų valdymas“ laidavo už AB „Vingriai“ įsiskolinimus, todėl ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ atsakomybė turi būti tokios pat apimties, kaip ir AB „Vingriai“, nepaisant to, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byla iškelta anksčiau.Vien tai, kad banko kreditorinis reikalavimas jau buvo patvirtintas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje, nereiškia, jog jis negali būti tikslinamas. Apeliantė nepateikė jokių motyvų, kodėl padidintas banko kreditorinis reikalavimas neturėtų būti tvirtinamas.Atsakovės BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratorė UAB „Insolvensa“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Kadangi AB „Vingriai“ bankroto byloje banko finansinis reikalavimas patvirtintas 715 390,78 Eur sumos dydžio, tai ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje bankas turi teisę reikšti 715 390,78 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, nes atsakovė UAB „Pramonės pastatų valdymas“ kaip laiduotoja už AB „Vingriai“ kaip skolininkę bankui atsako solidariai.Teismas pagrįstai konstatavo, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas taikytinas pagrindinei skolininkei AB „Vingriai“ iškėlus bankroto bylą, t. y. bankas netesybas ir palūkanas skaičiavo skolininkei AB „Vingriai“ iki jai buvo iškelta bankroto byla. Banko priskaičiuotos netesybos ir palūkanos buvo patvirtintos skolininkės AB „Vingriai“ bankroto byloje, tai laikytina prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Kadangi už skolininkės AB „Vingriai“ prievoles bankui visa apimtimi yra laidavusi atsakovė UAB „Pramonės pastatų valdymas“, teismas pagrįstai banko reikalavimą padidino nuo 658 672,72 Eur iki 715 390,78 Eur.Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja patvirtintą 186 355,05 Eur kreditorinio reikalavimo dalį. Bankas, bankroto administratorei paprašius, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 186 355,05 Eur kreditorinio reikalavimo sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos AB SEB banko patikslintas kreditorinis reikalavimas, priimtos UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 26 d. AB SEB lizingas ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, įgyvendindamos 2007 m. kovo 16 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030182 (toliau – ir Lizingo sutartis), sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Pramonės pastatų valdymas“ perleido, o AB SEB lizingas įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir suteikė jas naudotis lizingo sutarties pagrindu atsakovei UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (1 t., b. l. 13-24, 46-52, 74-77). Pagal Finansinio lizingo sutartį AB SEB lizingas įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti iš UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nurodytą nekilnojamąjį daiktą ir perduoti jį valdyti bei juo naudotis UAB „Pramonės pastatų valdymas“ kaip lizingo gavėjai, taip pat AB SEB lizingas kaip lizingo davėja įsipareigojo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įvykdžius visas Lizingo sutartyje numatytas sąlygas, perduoti nurodytą nekilnojamąjį daiktą UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybėn. UAB „Pramonės ir pastatų valdymas“ nevykdė įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, todėl ši sutartis nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutraukta (1 t., b. l. 53-54). AB SEB lizingas buvo reorganizuotas, jo teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas (1 t., b. l. 120-161). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kreditorė AB SEB lizingas byloje pakeista jos teisių perėmėja AB SEB banku (1 t., b. l. 183-184).Prašymas patvirtinti 186 355,05 Eur kreditorinį reikalavimą kildinamas iš atsakovės skolos pagal Lizingo sutartį; prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą sudaro: 155 454,43 Eur neapmokėtų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. liepos 28 d., 28 427,04 Eur nesumokėtų delspinigių už 180 dienų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2011 m. balandžio 28 d., ir 2 473,58 Eur kitų mokėjimų.Pagrindinės skolininkės AB „Vingriai“ prievolių kreditorei AB SEB bankui pagal 2005 m. gruodžio 30 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1450504173326-41 (toliau – ir Kreditavimo sutartis) įvykdymas buvo užtikrintas, be kita ko, atsakovės UAB „Pramonės pastatų valdymas“ laidavimu pagal 2009 m. kovo 17 d. laidavimo sutartį Nr. 144109039 (toliau – ir Laidavimo sutartis). Remiantis Kreditavimo sutarties 2009 m. kovo 17 d. pakeitimu Nr. 3, paskutinė kredito grąžinimo diena pagal Kreditavimo sutartį buvo 2009 m. gegužės 25 d. Pagrindinė skolininkė AB „Vingriai“ tinkamai ir laiku neįvykdė savo prievolės bankui.Kreditorės AB SEB banko ir laiduotojos UAB „Pramonės pastatų valdymas“ pasirašyta Laidavimo sutartimi šalys susitarė dėl solidariosios pagrindinės skolininkės ir laiduotojos atsakomybės taikymo. Laidavimo sutarties 1.1 punkte šalys numatė, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas visu kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrinti tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų Kreditavimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal Kreditavimo sutartį. Laidavimo sutarties 1.2 punkte šalys numatė, kad laiduotojo atsakomybė pagal Kreditavimo sutartį yra solidarioji, t. y. laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui už kredito gavėjo Kreditavimo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi pagrindinės skolininkės AB „Vingriai“ laiduotojai UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi į BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įrašytas AB SEB bankas su 2 274 265,18 Lt (658 672,72 Eur) kreditoriniu reikalavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis palikta nepakeista.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi iškelta AB „Vingriai“ bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis palikta nepakeista.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi į BAB „Vingriai“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įrašytas AB SEB bankas su 1 567 705,63 Eur kreditoriniu reikalavimu (2 t., b. l. 20-25). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis palikta nepakeista (2 t., b. l. 55-61).

Dėl bylos esmės

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantė grindžia iš esmės dviem argumentais – dėl aiškiai per didelių palūkanų ir delspinigių reikalavime, kilusiame iš Lizingo sutarties; dėl neteisėto banko reikalavimo padidinti jau patvirtintą kreditorinį reikalavimą, kilusį iš Laidavimo sutarties.Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomą patvirtinti 186 355,05 Eur kreditorinį reikalavimą sudarančios 155 454,43 Eur palūkanų ir 28 427,04 Eur delspinigių sumos yra protingo dydžio. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo vertinti realius banko nuostolius dėl Lizingo sutarties neįvykdymo, o to nepadaręs, negalėjo įvertini skirtumo tarp nuostolių ir netesybų/palūkanų sumos bei nustatyti, ar banko nurodytos netesybos/palūkanos nėra neprotingo dydžio.CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).Apeliantės argumentai dėl delspinigių dydžio, jų mažinimo, siejami iš esmės tik su abstraktaus pobūdžio teiginiais apie protingumo kriterijaus neatitikimą ir būtinybę nustatyti nuostolių dydį. Apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, pagrįstų konkrečiomis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nepateikė jokių juos pagrindžiančių įrodymų, susijusių su apskaičiuotų delspinigių dydžio mažinimu. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (nagrinėjamu atveju – apeliantė). Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad delspinigių dydis neatitiko Lizingo sutarties pasirašymo metu lizingo rinkoje taikytų netesybų dydžio normų (CPK 178 straipsnis).Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys Lizingo sutartį sudarė laisva valia, duomenų, kad po sutarties sudarymo jos būtų pareiškusios pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra, kad sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, kad delspinigių suma paskaičiuota už 6 mėnesių (180 dienų) laikotarpį, sprendė, jog negalima paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo motyvai ir išvados, susijusios su delspinigių dydžio (ne)mažinimu, yra teisėtos ir teisiškai pagrįstos, atskirojo skundo argumentai jų nepaneigia.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lizingo sutarties 3.3 punkto nuostatą, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti bankui turto vertės dengimo mokestį ir priskaičiuotas palūkanas mokėjimų grafike–sąskaitoje nustatytą mokėjimo datą, nustatė, jog prašomą patvirtinti 186 355,05 Eur kreditorinį reikalavimą sudarančios 155 454,43 Eur dydžio palūkanos laikytinos pelno (mokėjimo) palūkanomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, remdamasi CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsniu, šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria (1 t., b. l. 47, 55-58, 73-77, 207). Apeliantės teigimu, palūkanų mažinimo pagrindai yra aiškiai nustatyti CK 6.37 straipsnio 3 dalyje, be to, mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikytinas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Šį argumentą apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. AC-37-1 dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo. Tačiau, pažymėtina, kad palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus taikytinas būtent kompensuojamosioms palūkanoms (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o ne pelno (mokėjimo) palūkanoms. Šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Jokių argumentų dėl pelno (mokėjimo) palūkanų mažinimo apeliantė nenurodė.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl byloje kilusio ginčo dėl laiduotojo atsakomybės ribų laiduotojui iškėlus bankroto bylą anksčiau nei pagrindiniam skolininkui, įvertinęs Laidavimo sutarties nuostatas, konstatavo, kad banko reikalavimo dydis turi būti nustatomas pagal pagrindinės skolininkės AB „Vingriai“ prievolės mastą. Teismas padarė išvadą, kad palūkanos ir delspinigiai buvo skaičiuojami pagrindinei skolininkei AB „Vingriai“, o ne laiduotojai atsakovei UAB „Pramonės pastatų valdymas“, todėl pripažino nepagrįstu argumentą, kad delspinigių ir palūkanų skaičiavimas atsakovei UAB „Pramonės pastatų valdymas“ turėjo būti nutrauktas nuo jos bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovė laidavo už visų pagrindinės skolininkės prievolių tinkamą įvykdymą, teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimo laiduotojai (atsakovei) faktas nepaneigia jos kaip laiduotojos prisiimtų įsipareigojimų masto. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino argumentą, kad visos palūkanos, netesybos ir kitos sumos pagal laidavimą už AB „Vingriai“ kreditą nustojo būti skaičiuojamos nuo nutarties iškelti UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylą įsiteisėjimo. Vien tai, kad AB „Vingriai“ bankroto byloje buvo patvirtintas didesnis iš tos pačios prievolės kilęs banko reikalavimas, apeliantės teigimu, nereiškia, kad toks pats reikalavimas savaime gali būti patvirtintas ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai pritarė banko pozicijai, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų apimtis yra tokia pati, kaip ir BAB „Vingriai“, nors UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byla buvo iškelta daugiau nei penkeriais metais anksčiau, negu AB „Vingriai“ bankroto byla. Taigi byloje keliamas klausimas dėl kreditoriaus teisės reikalauti laiduotojos bankroto byloje patvirtinti reikalavimą dėl netesybų ir palūkanų, apskaičiuotų pagrindinei skolininkei po laiduotojos bankroto bylos iškėlimo.Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte reglamentuota, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (CK 6.872 straipsnis), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos (CK 6.210, 6.261, 6.874 straipsniai), skaičiavimas. Taip pat skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas. Nutraukiant procesinių palūkanų skaičiavimą, įgyvendinamas ir par conditio creditorum (kreditorių lygiateisiškumo) principas bankroto procese. Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas tik pagal tas prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Jeigu bankrutuojanti įmonė vykdo veiklą, ĮBĮ nustatytomis ribomis prisiimdama prievoles, netesybos ir palūkanos skaičiuojamos ir jų skaičiavimui bankrutuojančios įmonės statusas neturi jokios įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Taigi bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu skolininkui neatsiranda pareigos mokėti kreditoriui netesybas (palūkanas) už prievoles, kilusias iki bankroto proceso. Šiai pareigai atsirasti neturi įtakos bankroto bylos baigtis – skolininkas likviduojamas arba jam bankroto byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014; kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte yra nustatytas imperatyvus materialiojo teisinio pobūdžio kreditoriaus teisių ribojimas skolininkui iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties laisvė gali būti ribojama tik imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), ginčo šalys negali susitarti dėl tokios sąlygos, kuri pakeistų ĮBĮ nustatytą netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimą įmonei iškėlus bankroto bylą ir padidintų bankrutuojančios įmonės skolą kreditoriams. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ĮBĮ atitinkamos nuostatos, o ne laidavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ar šalių sudarytos Laidavimo sutarties nuostatos, šiuo atveju sprendžiant dėl banko reikalavimo apimties laiduotojai (atsakovei).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintą 658 672,72 Eur banko kreditorinį reikalavimą iki 715 390,78 Eur, nepagrįstai vadovavosi laidavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir šalių sudarytos Laidavimo sutarties nuostatomis, neatsižvelgdamas į imperatyvias ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, nors pagal ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytą Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje buvo pagrindas atmesti AB SEB banko prašymą padidinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintą 658 672,72 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą iki 715 390,78 Eur, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – banko prašymas padidinti teismo patvirtintą kreditorinio reikalavimo sumą atmestinas (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Banko prašymą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintą 658 672,72 Eur kreditorinį reikalavimą padidinti iki 715 390,78 Eur apeliacinės instancijos teisme atmetus, keistina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas bendras teismo patvirtintas AB SEB banko 965 971,20 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje, reikalavimo dydį sumažinant iki 909 253,14 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neišsprendė kreditorės UAB „Ecornus“ prašymo įpareigoti pareiškėją AB SEB banką pateikti galutinę prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo redakciją, kurioje būtų suformuluotas galutinis banko prašymas dėl konkrečių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, prie jo pridedant visus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, sumų paskaičiavimus. Tokiu būdu, apeliantės manymu, teismas pažeidė šios kreditorės teisę į tinkamą teismo procesą, teisę būti išklausytai. Su šiais skundo argumentais sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.CPK 5 straipsnio, reglamentuojančio teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties padavė trečiasis asmuo L&M International Trading LTD, atstovaujamas advokato V. S.. Pats trečiasis asmuo UAB „Ecornus“ apeliacijos dėl šios nutarties nepadavė, prie apeliantės skundo neprisidėjo, atsiliepimo į jį neteikė, taigi nemano, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo procesinės teisės ir teisėti interesai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų įgaliota vesti bylą teisme trečiojo asmens UAB „Ecornus“ vardu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti trečiojo asmens UAB „Ecornus“ teisių pažeidimą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintas 658 672,72 Eur akcinės bendrovės SEB banko kreditorinis reikalavimas padidintas iki 715 390,78 Eur, panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – atmesti akcinės bendrovės SEB banko prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje patvirtinto akcinės bendrovės SEB banko 658 672,72 Eur kreditorinio reikalavimo padidinimo iki 715 390,78 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas akcinės bendrovės SEB banko 186 355,05 Eur kreditorinis reikalavimas, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria nustatyta bendra akcinės bendrovės SEB banko kreditorinio reikalavimo suma, pakeisti ir nustatyti, kad teismo patvirtinta bendra akcinės bendrovės SEB banko kreditorinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje suma yra 909 253,14 Eur (devyni šimtai devyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt trys Eur 14 ct), kurią sudaro 186 355,05 Eur reikalavimas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintas 658 672,72 Eur reikalavimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintas akcinės bendrovės SEB lizingo 64 225,37 Eur reikalavimas.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas