- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- e2-1364-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16562-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- O. F.
- Atsakovas
- P. F.
- Advokatai
- Kristina Žąsytytė
išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Andželai Šumauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. F. patikslintą ieškinį atsakovui P. F., išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kompensacijos priteisimo, ir pagal atsakovo P. F. patikslintą priešieškinį O. F. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių 2016 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių F. F. ir K. F., gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal ieškovės pateiktas sąlygas; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur per mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei 364,80 Eur išlaikymą per mėnesį iš atsakovo nuo 2016 m. spalio 5 d. iki jauniausiam sūnui K. F., sukaks 3 metai, t.y., iki 2019 m. vasario 6 d. imtinai. Ieškinyje nurodė, kad turi rūpintis dar mažamečiais vaikais, todėl neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų, dėl ko jai būtinas išlaikymo priteisimas. Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 m. spalio 4 d. ieškovę ir atsakovą siejo jungtinė veikla; priteisti ieškovei, iš atsakovo 3 652,92 Eur kompensaciją, (kurios sumą ieškovė patikslino 2017 m. liepos 26 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo) už bendro gyvenimo metu sumokėtas kredito įmokas kreditoriams; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje taip pat nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2012 m. ir susilaukė dviejų vaikų, o santuoką įregistravo 2016 m. spalio 4 d. Sudarant santuoką ieškovė manė, jog santuokos sudarymas sutvirtins ir pagerins šeimos santykius, tačiau sekančią dieną sutuoktinis ją išvarė iš namų ir ieškovė kartu su vaikais nuo 2016 m. spalio 7 d. gyvena nuomojamame bute. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Atsakovas P. F. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo teismo ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų F. F. ir K. F. gyvenamąją vietą su motina (su ieškove) ir patvirtinti atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką pagal atsakovo pateikiamas sąlygas, tarp jų ir sąlygas, jei vaikai išvyktų gyventi į užsienį; bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neteisingai nurodo faktus ir bendro gyvenimo aplinkybes, pirmiausia šalys, priešingai nei teigia ieškovė, kartu pradėjo gyventi ne 2012 metais, o 2013 metų lapkričio mėnesį, todėl neteisėtas ieškovės reikalavimas šalių santykius pripažinti jungtine veikla nuo 2012 metų. P. F. pažymėjo, kad visą bendro gyvenimo laikotarpį šalims nepavyko bendrauti sklandžiai, jie nuolat pykdavosi, dėl nuolatinių konfliktų ieškovė ir atsakovas gyvendavo po kelis mėnesius atskirai, susitaikę vėl apsigyvendavo kartu. Taip pat nurodo, jog ieškovė yra sveika ir darbinga moteris galinti ir gebanti pati užsidirbti, ieškovė gyvendama su atsakovu niekada nedirbo, vengė įsidarbinti taip neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės, nors atsakovas ją ir skatino.
Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti, o su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis su draugais jau sekančią dieną po vestuvių išėjo pas mamą, o vėliau grįžęs namo, girtavo namuose, net nesistengė išlaikyti santuokos. Atsakovas tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos rinkosi laisvalaikį leisti su draugais, dažnai vartojo alkoholį, negrįždavo namo, taip nesirūpino šeima ir nesiekė leisti laiko kartu su vaikais ir ieškove. Ieškovė palaiko reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams po 250 Eur, nes atsakovo pajamos yra didesnės, todėl jis gali skirti daugiau nei ieškovė, be to, vaikai nuolat auga ir jų poreikiai didėja. Ieškovė nedirba ir šiuo metu galimybių įsidarbinti neturi, nes namuose augina pusantrų metų šalių vaiką ir gyvena tik iš atsakovo pervedamų lėšų, be to, jai padeda mama ir sesuo paremdamos šimtu ar dviem šimtais eurų per mėnesį.
Ieškovės atstovė, advokato padėjėja K. Žąsytytė, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ieškovė augino du mažamečius vaikus, o atsakovas dirbo ir išlaikė šeimą ir toks gyvenimo modelis tenkino abi šalis, todėl akivaizdu, kad šalys vedė bendrą ūkį nuo 2012 metų pabaigos ir bendras ūkio vedimas ir vaikų auginimas rodo išreikštą šalių valią, sukurti šeimą ir kurti bendrą gyvenimą, todėl prašo pripažinti jog šalis iki santuokos sudarymo siejo jungtinė veikla ir priteisti ieškovei kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą įmokėtas įmokas. Nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis jau sekančią dieną paliko šeimą su dviem vaikais ir išėjo pas mamą, o vėliau grįžo namo su draugų kompanija.
Atsakovas P. F. su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko, kad šalių santuoka turėtų būti nutraukta, tačiau ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovės kaltės, nes, jo manymu, ieškovė visada stokojo šiltų jausmų atsakovui, o santuoką sudarė tik tuo tikslu, kad skyrybų metu turėtų daugiau teisių reikalauti iš atsakovo pinigų. Taip pat nurodė, jog ieškovė kitą dieną po santuokos sudarymo prisipažino atsakovui, kad myli kitą vyrą ir būtent dėl to atsakovas išėjo iš namų ir nakvojo pas savo motiną. Dėl nuolatinių ieškovės keliamų konfliktų, isterijų šalių santykiai buvo nuolat įtemti, atsakovas visada nusileisdavo ir siekdavo susitaikymo, ieškovei išėjus iš namų siekė ją susigrąžinti, tačiau pati ieškovė nebenorėjo gyventi kartu. Atsakovas taip pat sutiko teikti vaikams išlaikymą po 190 Eur kiekvienam vaikui. Prašė nepriteisti išlaikymo ieškovei, nurodė, jog iš gaunamo atlyginimo apie 1300 Eur, kreditorinių įsipareigojimų dengimui skiria apie 430 Eur per mėnesį, o vaikų išlaikymui skiria 380 Eur, todėl priteisus išlaikymą ieškovei, jam nebeliktų lėšų pragyvenimui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, advokatas A. P. prašė tenkinti priešieškinį. Nurodė, jog šalys iki santuokos sudarymo skyrėsi net kelis kartus, o be to, atsakovas buvo nuolat išvykęs į tolimojo plaukiojimo reisus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šalys vedė bendrą ūkį ir juos siejo jungtinės veiklos santykiai. Be to, tai, kad šalys sudarė ikivedybinę sutartį, atsakovas turtą įgijo asmeninėn nuosavybėn, rodo, jog jis atsakovas nesiekė, kad jo gautas turtas ir pajamos būtų laikomas šeimos turtu. Pažymėjo, jog visą laiką atsakovas dirbo vienas ir šeimą materialai išlaikė vienas, išvykdamas į jūrą palikdavo pinigų ieškovės ir vaikų pragyvenimui, todėl ieškovė neturi teisės prašyti kompensacijos, nes atsakovas kreditorines prievoles vykdė iš savo uždirbamų pinigų, o šeimos turto ir šeimos pinigų nebuvo, nes atsakovas dirbo ir uždirbo vienas pats, o ieškovė niekaip neprisidėjo prie turto gausinimo ar šeimos materialinės gerovės.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką Dievo motinos globėjos ir Šv. Mikalojaus parapijoje, kurią vėliau 2016 m. spalio 4 d. sudarė ir įregistravo Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) gimė sūnus F. F., o (duomenys neskelbtini) pora susilaukė antrojo vaiko K. F..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina, O. F.. Teismo posėdžio metu šalys taip pat susitarė dėl santuokinės pavardės palikimo O. F., ieškovė pageidavo ir atsakovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę – F.. Teismo posėdžio metu šalys taip pat susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, be to, atsakovas nebepalaikė reikalavimo dėl ataskaitų apie vaikų išlaikymo panaudojimą, teikimo ir sutiko, kad ieškovė su vaikais, nutraukus santuoką, išvyks gyventi į Angliją.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Šalių paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susipažino 2012 metų pabaigoje ir netrukus pradėjo gyventi kartu, o (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus F.. Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio šalys nuomojosi butą, o iki to laiko gyveno pas atsakovo mamą, ieškovės seserį. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio šalys gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. 2016 m. vasario 6 d. šalims gimė sūnus K.. 2016 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini)) šalys sudarė santuoką. Santuoka taip pat registruota ir Dievo Motinos globėjos ir Šv. Mikalojaus parapijoje. Šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad kitą dieną po santuokos sudarymo, ieškovė ir atsakovas susipyko ir netrukus šalys pradėjo gyventi skyriumi. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta ir tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nuo pat jų bendravimo pradžios buvo įtempti, tarp šalių dažnai kildavo konfliktai, po kurių šalys ir vėl susitaikydavo, tačiau netrukus ir vėl pykdavosi, be to, dėl atsakovo darbo specifikos, nes jis nuolat buvo išvykęs į tolimojo plaukiojimo reisus, šalys buvo priverstos gyventi per atstumą. Liudytoja apklausta ieškovės sesuo – A. L., teismui paaiškino, jog šalių santykiai nuo pat jų santykių pradžios nuolat buvo įtempti ir jai nėra žinoma santuokos iširimo priežastis, tačiau nurodė, jog galbūt sesuo su atsakovu paskubėjo sudarydami santuoką.
Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2016 metų spalio mėnesio pradžios, t. y. praėjus vos vienai dienai po santuokos sudarymo. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė ir atsakovas dar iki santuokos sudarymo gyveno nuolat konfliktuodami ir vėl taikydamiesi, matyti, jog iš esmės skyrėsi ir šalių požiūris į šeimos vertybes, vaikų auginimą ir auklėjimą, laisvalaikio praleidimą, bendravimą su draugais. Byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiai patvirtintų, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima po konflikto ir vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams, jau kitą dieną po santuokos įregistrtavimo, nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai – atsakovas netrukus po santuokos sudarymo išėjo iš namų pas mamą, o atsakovė su vaikais išsikėlė iš ieškovo namų. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai ne tik nebuvo pasiruošę ir rimtai apgalvoję santuokos sudarymo pasekmių, nesiekė sukurti šeimos santykių, be to ir pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į santuokos trukmę, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „F.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė „F.“ (CK 3.69 straipsnis).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo, nutraukus santuoką, priteisti jai iš ieškovo išlaikymą po 364,80 Eur per mėnesį. Nurodo, kad ,augindama jų bendrus vaikus, neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų, o jos dabartines gaunamas pajamas sudaro 15,20 Eur pašalpa.
LR CK 3.72 str. 1 d. numato, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką.
To paties straipsnio 4 dalis numato, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
6. Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka truko mažiau nei vienerius metus, be to, teismas sprendimu konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos duomenimis taip pat nustatyta ir tai, kad ieškovė yra įgijusi manikiūrininkės profesiją, yra jauna ir darbinga.
Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į santuokos trukmę ir sutuoktinių kaltę iširus santuokai, sutuoktinių amžių ir galimybes dirbti, ieškovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš atsakovo po 364,80 Eur per mėnesį tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant po 100 Eur iki jauniausiam sūnui K. F., sukaks 3 metai, t.y., iki 2019 m. vasario 6 d. imtinai.
Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, klausimas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo nespręstinas.
Dėl kompensacijos priteisimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 3 652,92 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudaro prašoma priteisti kompensacija už bendro gyvenimo metu sumokėtas kredito įmokas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susipažino 2012 metų pabaigoje ir netrukus pradėjo gyventi kartu, o 2013 m. lapkričio 16 d. šalims gimė sūnus F.. 2016 m. vasario 6 d. šalims gimė sūnus K.. 2016 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2016 m. liepos 19 d. Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure šalys sudarė ikivedybinę sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, nurodydami, jog atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 3/1210 dalys žemės sklypo ir 1/140 dalys automobilių saugyklos, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įgyti atsakovo vardu 2014 m. spalio 15 d., yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Pagal VĮ "Registrų centras" išrašus, šis turtas apsunkintas hipoteka, nes įgytas už atsakovo vardu gautą kreditą.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
2014-10-10 atsakovas su AB "Swedbank" sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 63 586,07 Eur kreditas buto pirkimui. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-10-10 iki 2016-06-04 bankui buvo sumokėta 2 393,65 Eur kredito įmokų ir 1 441,18 Eur palūkanų, viso 3 834,83 Eur, o laikotarpiu nuo 2016-06-04 iki 2016-10-05 bankui sumokėta 572,92 Eur kredito ir 315,11 Eur palūkanų, viso 888,03 Eur. Bendra šiuo laikotarpiu sumokėta bankui suma 4 722,86 Eur. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad pagal priedą Nr. 1. prie kredito sutarties Nr. (duomenys nesklebtini), atsakovas taip pat mokėjo ir turto draudimo įmokas. Pagal turto draudimo mokėjimo grafiką, iki santuokos sudarymo sumokėta 89,83 Eur2014-11-14 atsakovas su AB "Swedbank" sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) vartojimo kreditas būsto remontui. Pagal šios paskolos sutarties mokėjimo grafiką, iki santuokos sudarymo atsakovas sumokėta 2 277,03 Eur įmokų.2016-07-04 atsakovas su kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 5 300,00 Eur vartojimo kreditas. Pagal šios paskolos sutarties mokėjimo grafiką, iki santuokos sudarymo atlikti du mokėjimai: 2016-08-10 sumokėta 111,10 Eur, o 2016-09-10 sumokėta 105,00 Eur, viso šalių bendro gyvenimo metu šios paskolos dengimui sumokėta 216,10 Eur.
Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 3 652,92 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudaro prašoma priteisti kompensacija už bendro gyvenimo metu sumokėtas kredito įmokas, nurodydama, jog šalims gyvenant kartu nuo 2012 metų pabaigos, atsakovo vardu paimtas kreditas jo asmeniniam turtui buvo dengiamas iš bendrų šeimos lėšų. Nors šalių santuoka sudaryta tik 2016 m. spalio 4 d., bendrą ūkį šalys vedė ir kaip šeima gyveno nuo 2012 metų, todėl visos tuo metu mūsų gautos pajamos laikytinos bendromis, to pasėkoje, bendro gyvenimo metu bendromis šeimos lėšomis buvo dengiami asmeniniai atsakovo kreditai. Ieškovė nurodė, jog šalių šeimyninis gyvenimas buvo grindžiamas tuo, jog ieškovė rūpinosi namais ir augino vaikus, o atsakovas materialiai aprūpindavo šeimą, o vėliau aprūpino šeimą gyvenamuoju būstu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 28 punktas).
Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016, 18 punktas, LAT nutartis 2017 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 ).
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys susipažino 2012 metų pabaigoje ir netrukus pradėjo gyventi kartu o, 2013 m. lapkričio 16 d. šalims gimė sūnus. Šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad nors ir pykdavosi, ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, kartu augino vaikus. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, gimus vaikams, neturėjo galimybių dirbti, o atsakovas dirbo ir išlaikė šeimą dar iki santuokos sudarymo. Iš bylos duomenų matyti ir tai, jog 2014 m. spalio 10 d. atsakovas su AB "Swedbank" sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 63 586,07 Eur kreditas buto pirkimui ir vykdant šį ir kitus su buto įsigijimu susijusius kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams buvo sumokėtos įmokos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui įsigijus butą, jame gyveno ir ieškovė su šalių mažamečiais vaikais.
Remiantis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių pobūdį – asmenys gyveno kartu nuo 2012 metų pabaigos ir susilaukė dviejų vaikų, todėl akivaizdu, jog tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu ir vaikais, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 3 652,92 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudaro prašoma priteisti kompensacija už bendro gyvenimo metu sumokėtas kreditų įmokas, tenkintinas pilnai.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiams sūnums F. F., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir K. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur per mėnesį nuo 2016-12-01 iki vaikų pilnametystės. Ieškinyje nurodo, jog kas mėnesį vaikų išlaikymui būtina skirti po 500 ir 505 Eur, kartu pateikė vaikų poreikių paskaičiavimo lentelę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka teikti vaikams išlaikymą, mokant po 190 Eur kas mėnesį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnūs yra mažamečiai – ketverių ir dvejų metų. Duomenų, kad vaikams būtų diagnozuoti sveikatos sutrikimai, dėl kurių šeima patirtų papildomų medicinos išlaidų byloje nėra. Ieškovė nurodo, jog jos pajamos šiai dienai yra tik gaunama pašalpa apie 15 Eur. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamo turto nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaikus, tačiau yra įgijusi manikiūrininkės profesiją, be to, ieškovė teisme nurodė, jog planuoja išvykti gyventi į Angliją. Atsakovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra vidutiniškai apie 1300 Eur, iš kurių 430 Eur ieškovas skiria turimų kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 3/1210 dalis žemės sklypo ir 1/140 dalis automobilių saugyklos, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, transporto priemonę Peugeot 407, v/n (duomenys neskelbtini)
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, manytina, jog nors šiai dienai atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei ieškovės, tačiau teismas negali neįvertinti, jog atsakovas iš gaunamų pajamų teiks išlaikymą dviem vaikams lygiomis dalimis ir laikiną išlaikymą ieškovei po 100 Eur. Tuo tarpu, atsakovė, būdama jauna ir darbinga ir turėdama paklausią profesiją, turi galimybę užsidirbti ir taip pat gauti pajamų ir skirti jų dalį vaikams išlaikyti, juolab, kad išvyksta gyventi į ekonomiškai stipresnę ir labiau socialiai išvysčiusią šalį.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, imant domėn vaikų amžių ir poreikius, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo sūnų F. F. ir K. F. išlaikymui priteistina po 190 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 str. 2 d.).
Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 str.) iki vaikų pilnametystės.
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).
Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ieškove.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, kad ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra, atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, ieškovės reikalavimas tenkintinas, F. F., gimusio (duomenys neskelbtini) ir K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina O. F. (CK 3.168 str.).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Ieškovė patikslintu ieškiniu, o atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal abiejų šalių pateiktas patikslintas sąlygas. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas nurodė, jog šiuo metu, iš esmės, ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nėra, tėvai susitaria kokiu būdu ir kaip bus bendraujama su vaikais, tačiau prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovė su vaikais išvyksta gyventi į užsienį ir turi užtikrinti tėvo bendravimą su vaikais internetu.
Vaiko teisų apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, jog neturi būti nustatoma vaikų amžiaus riba dėl bendravimo su tėvu, taip pat, jog tokio amžiaus vaikų bendravimas su tėvu turi būti kuo dažnesnis, t.y. iki 3 kartų per savaitę internetinėmis priemonėmis po 15-20 minučių.
Žemesnės instancijos teismas
Posėdžio metu šalys susipažinę su pateikta išvada, iš esmės susitarė, kad ginčo tarp jų dėl bendravimo tvarkos neliko ir susitarė, kad:
Vaikams gyvenant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 10.00. iki 19.00.Tą savaitgalį, kurį tėvas nebendrauja su vaikais, vaikų tėvas, iš anksto suderinęs tikslią datą ne mažiau kaip prieš vieną dieną, gali pasirinktinai bet kurią darbo dieną bendrauti su vaikais nuo 17 val. iki 21 val.Vaikams išvykus gyventi į užsienį, tėvas turi teisę su vaikais bendrauti internetinėmis programomis 3 kartus per savaitę po 20 minučių, nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigose, užklasinėje veikloje, miego režimą, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes.
Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių siūlomas nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas ir esant šalių susitarimui, atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus, išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą nuomonę bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti, nustatant, kad:
Vaikams gyvenant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00val.; Šv. Kūčių arba pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1-ąją dieną), antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00. iki 19.00., vaikų gimimo dieną nuo 10.00. iki 14.00., taip pat dvi atostogų savaites (nebūtinai einančias iš eilės) bet kuriuo metų laiku nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos, informuojant ieškovę apie atostogų laiką prieš vieną mėnesį. Nustatytu laiku atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;Tą savaitgalį, kurį tėvas nebendrauja su vaikais, vaikų tėvas, iš anksto suderinęs tikslią datą su mama ne mažiau kaip prieš vieną dieną, gali pasirinktinai bet kurią darbo dieną bendrauti su vaikais nuo 17 val. iki 21 val.Vaikams išvykus gyventi į užsienį, tėvas turi teisę su vaikais bendrauti internetinėmis programomis 3 kartus per savaitę po 20 minučių, nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigose, užklasinėje veikloje, miego režimą, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes.
Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas reiškė po kelis reikalavimus, kurių dalis yra išvestiniai ir sprendimu tenkinama ir dalis patikslinto ieškinio, o taip pat ir dalis patikslinto priešieškinio reikalavimų, be to, dėl dalies reikalavimų šalys susitarė, laikytina, jog sprendimu tenkinama po 50 procentų šalių reikalavimų.
Esant tokioms aplinkybėms, šalims turėtų būti priteista po 50 procentų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių patirtų išlaidų sumos yra panašios bei į šios bylos specifiką ir siekiant ekonomiškumo bei koncentruotumo, teismas šalių patirtų išlaidų viena kitai nepriteisia ir šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, juolab kad nagrinėjamu atveju būtų taikomas įskaitymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti tarp O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei O. F. palikti santuokinę pavardę – F., atsakovui palikti jo pavardę – F..
Nustatyti nepilnamečių F. F., gimusio (duomenys neskelbtini) ir K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. F..
Priteisti iš atsakovo P. F. išlaikymą nepilnamečiams sūnums F. F., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir K. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-19, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo P. F. laikiną išlaikymą O. F. po 100 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki mažiausiam sūnui K. F. sukaks treji metai, t.y. iki 2019 m. vasario 6 d.
Priteisti iš atsakovo P. F. ieškovei O. F. 3 652,92 Eur kompensaciją už bendro gyvenimo metu sumokėtas kredito įmokas.
Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais F. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. F., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nurodant, kad:
Vaikams gyvenant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Šv. Kūčių arba pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1-ąją dieną), antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00. iki 19.00., vaikų gimimo dieną nuo 10.00. iki 14.00., taip pat dvi atostogų savaites (nebūtinai einančias iš eilės) bet kuriuo metų laiku nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos, informuojant ieškovę apie atostogų laiką prieš vieną mėnesį. Nustatytu laiku atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;Tą savaitgalį, kurį tėvas nebendrauja su vaikais, vaikų tėvas, iš anksto suderinęs tikslią datą su mama ne mažiau kaip prieš vieną dieną, gali pasirinktinai bet kurią darbo dieną bendrauti su vaikais nuo 17 val. iki 21 val.Vaikams išvykus gyventi į užsienį, tėvas turi teisę su vaikais bendrauti internetinėmis programomis 3 kartus per savaitę po 20 minučių, nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigose, užklasinėje veikloje, miego režimą, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes.
Kitas ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.