Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Panevėžio dailanga“ nemokumo administratoriui O. D., suinteresuoto asmens V. B. atstovui advokatui A. K., suinteresuotam asmeniui M. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratoriaus O. D. pareiškimą dėl mažosios bendrijos „Panevėžio dailanga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. R. (buvusi pavardė D. R.), V. B., R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

8. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

10. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą.

11. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl įmonės nemokumo momento, t. y. kad įmonė nemokia tapo ne vėliau kaip 2022 m. sausio 20 d., kuris yra nustatytas Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarime. Byloje dalyvaujantys asmenys neteikia jokių argumentų ir / ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl kitokio įmonės nemokumo momento, todėl nagrinėjant klausimą dėl tyčinio bankroto vadovaujamasi minėtame nutarime nustatyta įmonės nemokumo data.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kaip tyčinio bankroto požymio

13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad MB „Panevėžio dailanga“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2023-01-02 specialisto išvadoje konstatuota, kad MB „Panevėžio dailanga“ 2020 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. neteisingus duomenis apie bendrijos turtą ir įsipareigojimus fiksavo buhalterinės apskaitos registruose, iš apskaitos registrų perkėlė į suvestinį veiklos sąnaudų registrą, VMI pateiktuose 2020-2021 m. pelno mokesčio deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis apie bendrijos pajamas, PVM deklaracijose nedeklaravo pardavimo PVM. Bendrija nepateikė 2020-2021 m. finansinės atskaitomybės, todėl iš dalies negalima nustatyti 2020-2021 m. bendrijos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (el. b. 3 t. b. l. 24-54).

15. Administratoriaus teigimu, M. R., R. R. sąmoningai blogai valdė MB „Panevėžio dailanga“, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neteikė finansinių ataskaitų bei vengė mokesčių mokėjimo, o V. B. sąmoningai prisidėjo prie blogo įmonės valdymo klastodamas įmonės dokumentus ir dalį jų slėpdamas nuo valstybės institucijų. Faktiškai MB „Panevėžio dailanga“ buvo valdoma kolegialiai dėl ko prašoma bankrotą šiuo pagrindu pripažinti tyčiniu dėl šių trijų asmenų kaltės. Teismas konstatuoja, kad nemokumo administratoriaus teiginiai dėl šių asmenų, kaip kolegialaus valdymo organo, atsakomybės stokoja teisinio ir faktinio pagrįstumo.

16. Valdymo funkciją bendrovėje vykdo valdymo organai – priklausomai nuo konkrečios bendrovės struktūros, tai gali būti tik vienasmenis vadovas arba vienasmenis vadovas ir kolegialus valdymo organas – pvz. valdyba. Valdymo organų nariai turi įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas, pavyzdžiui, bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, detalizuojamos ABĮ, MBĮ, specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir kt.). Pasitaiko ir situacijų, kuomet net ir esant paskirtam juridinio asmens vadovui, jo funkcijas realiai atlieka kitas asmuo (faktinis vadovas). Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą).

17. Bendrovės „Panevėžio dailanga“ teisinė forma yra mažoji bendrija. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą mažosios bendrijos organai gali būti: 1) tik mažosios bendrijos narių susirinkimas. Tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas; 2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas (Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju MB „Panevėžio dailanga” turėjo vienasmenį valdymo organą – vadovą. Mažosios bendrijos vienasmenio valdymo organo kompetencijos ir atsakomybės įtvirtintos Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje, tarp kurių ir kasdieninės mažosios bendrijos veiklos organizavimas, darbo sutarčių su darbuotojais sudarymas ir nutraukimas, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas, mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kt. Mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, finansines ataskaitas rengia laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme apskaitos organizavimas priskirtas įmonės vadovo kompetencijai (13 straipsnis).

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonių valdymo praktikoje nereti atvejai, kai bendrovėje esant paskirtam juridinio asmens vadovui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jo funkcijas atlieka kitas asmuo – įmonės darbuotojas, akcininkas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys ir kt. Tokiais atvejais faktiniam vadovui taip pat gali kilti civilinė atsakomybė už įstatymuose nustatytų vadovo pareigų ir fiduciarinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

19. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi nemokumo administratorius, siekdamas pagrįsti V. B., kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad pastarasis sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nepateikta. Teismas neturi jokio pagrindo pritarti nemokumo administratoriaus argumentams, jog dokumentų klastojimas turėtų būti vertinamas kaip įmonės vadovo funkcijų vykdymas. Nenurodyti jokie argumentai ir nepateikti jokie įrodymai iš kurių galėtų būti sprendžiama apie kokias nors V. B. MB „Panevėžio dailanga“ atliktas funkcijas, kurios pagal savo prigimtį galėtų būti priskirtos įmonės valdymo organo funkcijoms. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad V. B. bendravo su klientais, sudarinėjo su jais sutartis – užsakymus, priiminėjo iš jų pinigus, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, kuriuos vėliau pateikdavo M. R.. V. B. pareigos – prekybos vadovas. Įmonėje atliko šias funkcijas: priimdavo iš klientų užsakymus, paskaičiuodavo užsakymo kainą, pateikdavo pasiūlymą klientui, jeigu klientui tikdavo kaina – surašydavo sutartį, o klientui sumokėjus avansą – išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Programoje iš Lenkijos užsakydavo klientams reikalingus langus, o medžiagas (vidines ir lauko palanges) užsakydavo iš Lietuvos įmonių. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. pripažino, kad parašė pinigų priėmimo kvitus galutinei sumai su mažesne suma, o netikrus pinigų priėmimo kvitus pateikė M. R., kad jis įtrauktų į įmonės buhalterinę apskaitą. Aptartos darbo funkcijos būdingos darbuotojui – pardavimų vadybininkui, atsakingam už šią veiklos sritį. Šios išvados nepaneigia administratoriaus į bylą pateiktas vienas anoniminis atsiliepimas, parašytas portale rekvizitai.lt, kuriame nurodoma, kad vadovas V. B. yra labai neatsakingas, nekompetentingas ir negerbiantis klientų asmuo (el. b., 3 t., b. l. 212). Visų pirma, vertinant ar asmuo buvo faktinis juridinio asmens vadovas, sprendžiama pagal jo atliktas funkcijas, o ne pagal anoniminiame atsiliepime pateiktą vieno asmens nuomonę, antra, jau pats aptariamo atsiliepimo / komentaro turinys leidžia vienareikšmiškai suprasti, kad kalbama apie šios įmonės nekokybiškus gaminius, nurodant asmenį, su kuriuo buvo bendrauta dėl netinkamos gaminių kokybės. Asmens bendravimas su klientais dėl galimai netinkamai suteiktų paslaugų ar su trūkumais pagamintos produkcijos nėra įmonės vadovui, kaip valdymo organui, būdinga funkcija. V. B. nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą ar organizavimą, nepriiminėjo jokių verslo sprendimų, nesudarinėjo sutarčių su darbuotojais, nesprendė dėl jų poreikio ar kiekio, nevadovavo juridinio asmens veiklai. Atsakomybė dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia gali kilti tik įmonės vadovui, kadangi tyčiniam bankrotui konstatuoti yra būtina sąlyga sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas. Juridinio asmens valdymo funkcija yra vadovo funkcija. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad reikalavimas V. B. atžvilgiu yra pareikštas nepagrįstai, nes šis asmuo nėra subjektas, kuriam gali kilti atsakomybė dėl tyčinio bankroto. Dėl to reikalavimas pripažinti V. B. kaltu dėl MB „Panevėžio dailanga“ bankroto atmetamas.

21. Administratorius reikalavimą pripažinti M. R. kaltu dėl tyčinio bankroto pagal požymį apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas grindžia tuo, kad iš patalpų, kurias valdė M. R. kartu su sutuoktine, kratos metu buvo paimtas segtuvas „B. juodoji buhalterija, kas reiškia, jog M. R. žinojo apie „B. juodąją buhalteriją“ ir ją bandė slėpti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų – apklausti liudytojai (buvę darbuotojai ir klientai), atliktos kratos ir kt. ir nustatyta, kad įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė M. R., faktinis įmonės vadovas. Buhalterinius duomenis jis suvesdavo tokius, kokius jam pateikdavo įmonės darbuotojai, tarp jų ir V. B., kuris nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buvo nustatyta, kad M. R. nežinojo, jog jam V. B. pateikti pinigų priėmimo kvitai yra netikri, juose įrašyta suma neatitinka faktiškai klientų sumokėtos sumos, todėl šiuos duomenis įtraukdamas į įmonės buhalterinius registrus nesuvokė, kad tokiu būdu jis įmonės buhalterinę apskaitą tvarko pažeisdamas teisės aktus. Taigi nemokumo administratoriaus argumentai yra paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma. Pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje spręsti kitaip, nei, kad suinteresuotas asmuo nežinojo, jog į apskaitą įtraukia tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra. Tokių pagrindų, išskyrus pareiškėjo nuomonę, kad M. R. žinojo, nebuvo nurodyta nei pareiškime (su vėlesniais patikslinimais) nei teismo posėdžių metu.

22. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad nors įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nenustačius JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtino pagrindo, nėra galimas MB „Panevėžio dailanga“ bankroto pripažinimas tyčiniu dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto požymio.

23. Pareiškime taip pat nurodoma, kad įmonė nepateikė VĮ registrų centrui finansinių ataskaitų už 2020-2021 m., tačiau nenurodoma koks yra ryšys tarp ataskaitų neteikimo ir administratoriaus nurodomo tyčinio bankroto. Kitaip tariant kokiais pagrindais remiantis (dėl kokių priežasčių) turėtų būti sprendžiama, kad šiuo konkrečiu atveju finansinių ataskaitų už vienerius metus nepateikimas turėtų būti įvertintas kaip tyčinio bankroto požymis.

Dėl veiklos perkėlimo kaip tyčinio bankroto požymio

24. Pareiškime teigiama, kad M. R. įkūrė MB „EDOORS“, po kurios įkūrimo į šią įmonę perėjo jis pats ir kita darbuotoja, buvo perduoti klientų ir gamintojų kontaktai, kadangi įmonė užsiėmė tą pačia veikla kaip ir MB „Panevėžio dailanga“. Tokiu būdu, administratoriaus vertinimu, egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis – veiklos/turto perkėlimas į kitą įmonę.

25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą vienas iš tyčinio bankroto požymių yra veiklos ir (ar) turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Esminis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą požymį charakterizuojantis aspektas yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitam ūkio subjektui, tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai įmonei.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad likviduojamos MB „Panevėžio dailanga“ turtas būtų perkeltas į nemokumo administratoriaus minimą juridinį asmenį. Vien tai, jog juridinio asmens vadovas pradėjo dirbti kitoje įmonėje vadovo pareigose bei perėjo viena darbuotoja nelaikytina veiklos perkėlimu. Be to, iš pateikto MB „EDOORS“ nemokumo administratoriaus rašto (el. b. 6 t., b. l. 131), kuriuo yra grindžiamas pareiškimas, matyti, kad pareiškėjo nurodoma darbuotoja K. S. MB „EDOORS“ dirbo nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. mėnesį laiko. Dar daugiau, pats nemokumo administratorius nagrinėjamoje byloje teigia, kad MB „Panevėžio dailanga“ nemokia tapo 2022 m. sausio 20 d. Iš pareiškimo turinio nėra aišku kaip metai laiko iki įmonei tampant nemokia vieno iš darbuotojų vieno mėnesio trukmės darbo santykiai susiję su MB „Panevėžio dailanga“ bankrotu ir/ ar kokiu būdu ši aplinkybė lemia veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį. Nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad buvęs bendrovės vadovas būtų siekęs visus likviduojamos MB „Panevėžio dailanga“ skolinius įsipareigojimus palikti bendrovėje, o vykdytą veiklą perkelti į kitą bendrovę, tokiu būdu eliminuojant likviduojamos MB „Panevėžio dailanga“ kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo paskirti net keturi žodiniai posėdžiai, pirmų trijų posėdžių metu buvo aiškinama tiek įrodinėjimo našta, tiek siūloma pateikti į bylą papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis), 2025 m. sausio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nustatytas galutinis terminas pateikti reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau nemokumo administratorius šia teise nepasinaudojo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorių sudarymo, piniginių lėšų neperdavimo ir turto pardavimo kaip tyčinio bankroto požymio

27. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš bendrovės tyčinio bankroto požymių yra tai, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrovės tyčinio bankroto požymis yra ir tuomet, kai turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.

28. DGK 2022-02-10 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-118-24715/2021, kuriuo priteisė iš V. B. 773,71 Eur žalos atlyginimą MB „Panevėžio dailanga“ (el. b. 3 t. b. l. 74-77). MB „Panevėžio dailanga“, atstovaujama M. R., iš dalies nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą. Panevėžio apylinkės teismas 2022-05-05 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2718-856/2022, kuriuo priteisė iš V. B. 575,51 Eur MB „Panevėžio dailanga“ naudai (el. b. 3 t. b. l. 79-82). 2022 m. gegužės 26 d. MB „Panevėžio dailanga“ atstovaujama M. R. ir UAB „Baltesco LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria MB „Panevėžio dailanga“ perleido UAB „Baltesco LT“ 773,71 Eur dydžio reikalavimą į V. B. pagal DGK 2022-02-10 sprendimą (el. b. 3 t., b.l. 84-86). Reikalavimo pardavimo kaina – 80 procentų nuo išieškotos iš skolininko sumos. 2022 m. gegužės 27 d. MB „Panevėžio dailanga“ atstovaujama M. R. ir UAB „Baltesco LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria MB „Panevėžio dailanga“ perleido UAB „Baltesco LT“ 773, 71 Eur dydžio reikalavimą į V. B. pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022-05-05 sprendimą už akių (el. b. 3 t., b. l. 91-93). Reikalavimo pardavimo kaina – 80 procentų nuo išieškotos iš skolininko sumos. Atlikus priverstinio vykdymo veiksmus, iš V. B. išieškotojai UAB „Baltesco LT“ pilnai išieškota 575,51 Eur pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022-05-05 sprendimą (el. b., 3 t. b. l. 99-102). Duomenų, kad 80 procentų nuo išieškotos sumos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas būtų sumokėta MB „Panevėžio dailanga“ nėra. UAB „Baltesco LT“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. R. patvirtino, kad jis buvo UAB „Baltesco LT“ akcininkas, turintis kontruoliuojantį akcijų paketą (60 procentų įmonės akcijų) ir, kad reikalavimo perleidimo sutartys su šia įmone buvo sudarytos dėl to, kad MB „Panevėžio dailanga“ buvo skolinga UAB „Baltesco LT“ už suteiktas buhalterines paslaugas. Taigi reikalavimo teisių perleidimo sandoriai sudaryti įmonei jau esant nemokiai, iš esmės turint vienintelį tikslą atsiskaityti su juridiniu asmeniu, kurio akcininku buvo suinteresuotas asmuo. Perleidus reikalavimo teises ir už tai negavus jokių lėšų, nebeliko įmonės turėto turto (turtinės teisės), kuris galėjo būti realizuotas bankroto proceso metu. Todėl šie sandoriai vertintini kaip įmonei ekonomiškai nuostolingi. Suinteresuotas asmuo teigė, kad reikalavimo perleidimo sutartis dėl didesnio reikalavimo yra nutraukta dėl ko nemokumo administratorius gali kreiptis į antstolį ir išsiieškoti 773, 71 Eur dydžio skolą, tačiau byloje nėra pateiktas suinteresuoto asmens nurodomas sutarties nutraukimo aktas, jis nebuvo pateiktas net ir teismui suteikus papildomą terminą (iki 2025-01-30) įrodymams į bylą pateikti.

29. Remiantis 2022 m. kasos knygos duomenimis 2022 m. gegužės mėnesį bendrovės kasoje buvo 9 863,71 Eur (el. b. 3 t., b. l. 70). Pagal 2022-06-30 kasos išlaidų orderį M. R. iš kasos išėmė 4 129,99 Eur (el. b. 3 t., b. l. 72). 2022 m. liepos mėn. kasos likutis fiksuotas 5 733,72 Eur sumai (el. b. 3 t., b. l. 71). Piniginės lėšos 5 733,72 Eur sumai administratoriui neperduotos. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jo turimais duomenimis 2023 metais piniginių lėšų kasoje nebuvo, dėl ko jų ir neperdavė bankroto administratoriui. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pirma, tokių įrodymų byloje nėra, antra net ir tuo atveju, jeigu piniginių lėšų kasoje nebuvo, suinteresuotas asmuo turėjo pagrįsti ne tik jų išėmimą iš kasos, bet ir jų panaudojimą įmonės interesais, tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nėra. 4 129,99 Eur piniginių lėšų, išimtų pagal kasos orderį, panaudojimas taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo net negalėjo tiksliai paaiškinti kam šios lėšos buvo panaudotos, nurodydamas, kad turėjo daug išlaidų, važinėjo į Panevėžį, reikėjo mokti atlyginimus, nuomą už sandėlį.

30. 2023-01-02 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2022-04-01 MB „Panevėžio dailanga“ D. R. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už televizorių ir garso kolonėles 2 764,85 Eur įskaitant PVM sumai (el. b. 3 t., b. l. 38) Ši suma nebuvo įmokėta nei į BMB „Panevėžio dailanga“ kasą, nei į banko sąskaitą. Teismo posėdžio metu M. R. patvirtino, kad įmonė jam pardavė minėtus daiktus, tačiau teigė, kad tai jam padaryti liepė mokesčių inspekcija ir, kad daiktai toliau buvo naudojami įmonės veikloje. Tokius paaiškinimus teismas vertina itin kritiškai, be to, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu – nurodytos sumos už parduotus daiktus nesumokėjo, šie daiktai nebuvo apskaitomi įmonės balanse. Suinteresuotas asmuo taip pat teigė, kad televizorius ir garso kolonėlės yra įmonės nuomotame sandėlyje (duomenys neskelbtini), tačiau turtas administratoriui nebuvo perduotas, apkritai nebuvo sudarytas turto sąrašas.

31. Apibendrinat išdėstytą darytina išvada, kad įmonei tapus nemokiai, suinteresuotas asmuo M. R. sudarė įmonei nenaudingus sandorius (perleido reikalavimą), eikvojo įmonės turtą (sau perleido televizorių ir garso kolonėles ir už šiuos daiktus nesumokėjo), išėmė iš įmonės kasos pinigines lėšas ir nepagrindė jų panaudojimo įmonės veikloje, neperdavė likusių piniginių lėšų bankroto administratoriui tokiu būdu blogino jau nemokios MB „Panevėžio dailanga“ finansinę padėtį ir pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą. Aptarti veiksmai atlikti įmonei jau esant nemokiai ir vertinant juos ne atskirai, o kaip visumą, sudaro pagrindą išvadai, jog buvusio bendrovės vadovo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimu. Minėtais veiksmais buvo apribota galimybė kreditoriams iš atsakovės turimo turto bent iš dalies patenkinti finansinius reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas buvusio bendrovės vadovo veiksmų atitikimas JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam tyčinio bankroto požymiui. Todėl pareiškimas dėl MB „Panevėžio dailanga“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas, o buvęs atsakovės vadovas M. R. pripažintinas atsakingu už atsakovės bankrotą asmeniu (JANĮ 70 straipsnio 1, 3 dalys).

32. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pareiškimas suinteresuoto asmens V. B. atžvilgiu yra atmestas, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė prašymą priteisti 400 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą. Į bylą pateikta sąskaita 400 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (el. b., 4 t. b.l. 32-33), šios išlaidos turi būti atlyginamos iš MB „Panevėžio dailanga“ administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Panevėžio dailanga“ nemokumo administratoriaus O. D. pareiškimą dėl mažosios bendrijos „Panevėžio dailanga“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti iš dalies.

Pripažinti mažosios bendrijos „Panevėžio dailanga“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį mažosios bendrijos „Panevėžio dailanga“ bankrotą, yra M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nemokumo administratoriaus O. D. pareiškimą suinteresuotų asmenų V. B. ir R. R. atžvilgiu atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Panevėžio dailanga“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad ši suma yra atlyginama iš LMB „Panevėžio dailanga“ administravimo išlaidų.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.