- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1642-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04172-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- I. A.
- Ieškovas
- E. A.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė DNB bankas
- Advokatai
- Laimonas Pivoras
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-667-835//2018 pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. A. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) d. įregistruotą E. A. ir I. A. santuoką (įrašo Nr. 714) dėl atsakovės I. A. kaltės, ieškovui palikti pavardę A., atsakovei – A.; priteisti iš atsakovės 2 000,00 Eur neturtinės žalos; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 65 700,00 Eur vertės 134,98 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur vertės 45 kv. m užstatyto ploto pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur vertės 63 kv. m užstatyto ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur vertės 49 kv. m užstatyto ploto malkinę, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), 6 000,00 Eur vertės 1,65 kub. m nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bevertį automobilį „Wv Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisti 200,00 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 465,50 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo; teisines pasekmes sutuoktinių turtui ir prievolėms taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios – 2017 m. liepos 6 d., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 6 d. ieškovas sužinojo apie atsakovės neištikimybę, trukusią aštuonerius metus, kas sukrėtė tiek jį, tiek šalių suaugusius vaikus. Dėl amoralių atsakovės veiksmų ieškovas patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, nuolatinę nervinę įtampą, dėl ko negali susikaupti darbe, neužmiega naktimis. Ieškovo motina su sutuoktiniu 2007 m. gegužės 25 d. jam padovanojo ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šalys nusprendė statyti gyvenamąjį namą. Ieškovo motina S. A. su sutuoktiniu, pardavę nekilnojamąjį turtą, dalį lėšų skyrė ieškovo gyvenamojo namo statybai. Be to, motinos sutuoktinis V. A. pirko statybines medžiagas. Tokiu būdu 52 procentai šalių gyvenamojo namo buvo pastatyta iš S. ir V. A. ieškovui asmeniškai skirtų lėšų ir statybinių medžiagų. Ieškovas ir atsakovė 2008 m. balandžio 17 d. su AB DNB sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė 43 443,00 Eur kreditą gyvenamojo namo statybos užbaigimui. Ieškovas 2009 m. sausio 23 d. už 29 905,35 Eur pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, iš kurių 27 000,00 Eur panaudojo AB DNB banko suteiktos paskolos dalies grąžinimui, likusias 2 905,35 Eur lėšas panaudojo namo ir ūkinių pastatų įrengimui. Šiuo metu nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 75 000,00 Eur. Kadangi 52 procentai jo buvo pastatyta panaudojant asmenines ieškovo lėšas, šalių bendrai įgyto turto vertė skaičiuotina nuo 48 procentų vertės ir sudaro 40 836,00 Eur. Todėl atsakovei mokėtina piniginė kompensacija yra 5 465,50 Eur. Santuokos metu šalių įgytos solidarios prievolės kreditoriams po santuokos nutraukimo lieka solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, kurias vykdys lygiomis dalimis.
3. Atsakovė I. A. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė buvo itin griežta, reikli visiems šeimos nariams, todėl kildavo nesutarimai. Kadangi ieškovas buvo neatidus ir abejingas atsakovės atžvilgiu, dažnai vartojo alkoholį, ji jautėsi vieniša, pažeidžiama, daugiau laiko pradėjo skirti interneto pomėgiams, draugams, o tai sukėlė ieškovo pavydą. Atsakovei nepavyko susitarti su ieškovu dėl šeimos išsaugojimo ar santuokos nutraukimo bendru sutarimu, nes ieškovas krizę šeimoje vertina subjektyviai, nepateikė jokių atsakovės neištikimybę įrodančių duomenų. Šalys nuo pat šeimos sukūrimo siekė gyventi kaime, turėti gyvenamąjį namą, todėl šiam tikslui taupė lėšas. Kai ieškovo motina ir V. A. ieškovui padovanojo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šalys pradėjo namo statybą, kuriai panaudojo savo 5 715,00 Eur dydžio santaupas. Nepaneigiant fakto, kad ieškovas panaudojo gyvenamojo namo ir ūkinių statinių statymui dalį savo asmeninių lėšų, dabartinė jo rinkos vertė yra 86 300,00 Eur, todėl ieškovui prašant priteisti turtą natūra, atsakovei turi būti priteista 29 650,00 Eur kompensacija, atitinkanti dabartinę turto vertę. V. ir S. A. skyrė lėšas namo statybai ne tik ieškovui, tačiau ir atsakovei bei jų vaikams, kadangi namas buvo statomas šeimai. V. ir S. A. turi žemės sklypą bei gyvenamąjį namą greta šalių namo. 2007 metais įsigiję šį nekilnojamąjį turtą, o dalį žemės padovanoję ieškovui, jie pradėjo gyvenamojo namo rekonstrukciją, ūkinio pastato statybas, kurios tęsėsi laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m., todėl tikėtina, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie statybinių medžiagų pirkimą priklauso V. ir S. A., o ne jam.
5. Trečiasis asmuo AB DNB bankas sutiko su reikalavimu prievoles pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35 palikti ieškovo ir atsakovės solidariomis prievolėmis, dėl turto padalijimo neprieštaravo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė E. A. ir I. A. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 714, dėl atsakovės I. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovui pavardę A., atsakovei – A.. Priteisė iš atsakovės I. A. 100,00 Eur neturtinę žalą ieškovui E. A.. Padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė E. A. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Wv Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė I. A. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei I. A. iš ieškovo E. A. 10 500,00 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą natūra. Prievolę AB DNB bankui pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35 paliko solidaria E. A. ir I. A. prievole bei paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, tačiau įrodymus dėl sutuoktinės kaltės iširus santuokai pateikė tik ieškovas. Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė buvo neištikima sutuoktiniui. Šalių santuoka faktiškai iširo 2017 m. liepos 6 d. Liudytojas – šalių sūnus T. A. patvirtino, kad 2017 m. liepos 6 d. pamatė atsakovės mobiliajame telefone intymaus pobūdžio žinutes dviem vyrams, iš kurių vienas – šeimos draugas R. B., o 2017 m. vasaros pabaigoje atsakovė sūnaus ir dukros akivaizdoje prisipažino, jog ilgą laiką buvo neištikima ieškovui. Liudytojas nurodė, jog atsakovė nuo 2016 metų nuolat menkindavo ieškovą kitų žmonių akivaizdoje. Liudytojas R. B. patvirtino, jog ieškovui nežinant susitikdavo su atsakove, susirašinėdavo su ja intymaus pobūdžio žinutėmis, siūlydavo jai draugystę. 2017 m. liepos 6 d. atsakovė jam prisipažino esanti ilgą laiką neištikima ieškovui su kitu vyru, su kuriuo savaitgaliais vykdavo į viešbučius poilsiauti. Atsakovė nurodė, jog su ieškovu nepalaikė intymių santykių, nenorėdavo su juo bendrauti, kadangi ieškovas po dienos darbų išgerdavo alaus, o ji negalėjo pakęsti alaus kvapo. Dėl šeimos iširimo labiausiai kaltino sūnų, kadangi šis savaip interpretavęs jos bendravimą su draugais pradėjo nuteikinėti ieškovą jos atžvilgiu. Kadangi atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog susirašinėjo su R. B., susitikinėdavo dviese nežinant nei jo žmonai, nei ieškovui, nepaneigė šalių sūnaus nurodytų aplinkybių, o liudytojas R. B. patvirtino, jog siūlė atsakovei intymius santykius, slapta susitikinėjo, kad jų tarpusavio bendravimas baigėsi tada, kai šalių sūnus pamatė susirašinėjimą, šie duomenys įrodo atsakovės neištikimybės buvimą, šalims gyvenant santuokoje ir ieškovui nežinant apie tokius sutuoktinės santykius. Liudytojo paaiškinimai, kad santykiai su atsakove tebuvo tik žaidimas ir tokio turinio žinutėmis norėjo tik patikrinti faktą, ar atsakovė yra laisvo elgesio moteris, po to, kai ši prisipažino esanti ieškovui neištikima, vertintini kaip neįtikinami. Vertinant atsakovės argumentus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp šalių santuokos metu neliko bendrų interesų, sutiktina, kad tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog tai buvo santuokos iširimo priežastis. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ji būtų sprendusi susidariusią situaciją siekdama išsaugoti šeimą ir sutvirtinti santuoką. Atsakovės pasisakymai teismo posėdžio metu parodė jos požiūrį į ieškovą ir šeimą, kuris neatitinka sutuoktinių pareigos būti tarpusavyje lojaliems, pagarbiems, padėti vienas kitam moraliai ir materialiai, visapusiškai rūpintis šeima. Atsakovė nepaneigė savo neištikimybės fakto, to, kad iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinės pareigas būti ieškovui lojalia, jį gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo ir dėl ieškovo kaltės (jo nelojalumo, nepagarbos atsakovei ir pan.). Aplinkybė, kad tarp sutuoktinių atsirado skirtumų, nepateisina atsakovės veiksmų, t. y. jos neištikimybės, ir neleidžia daryti išvados, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nėra jokio pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, todėl konstatuotina atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo. Atsižvelgus, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, šalių vaikai yra pilnamečiai, ieškovo reikalavimas dėl pavardžių tenkintinas ir po santuokos nutraukimo jam paliktina jo pavardė A., atsakovei – ikisantuokinė pavardė A..
8. Šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl savaime suprantama, jog ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovės elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Ieškovas savo patirtą moralinę žalą vertina 2 000,00 Eur. Nurodė, kad po to, kai sužinojo apie atsakovės neištikimybę, buvo sunku dirbti, todėl jis atsisakė paaukštinimo darbe, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Taip pat nepakankamai pagrindė įrodymais kitas aplinkybes, susijusias su jo nurodytos žalos atlyginimo dydžiu. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šalys santuokoje pragyveno 28 metus, į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
9. Šalys nurodė, kad kilnojamieji daiktai pasidalinti, todėl ginčo dėl jų byloje nekilo. Byloje nėra ginčo dėl transporto priemonių padalijimo tarp šalių, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalių bei piniginės kompensacijos dydžio. 2007 m. gegužės 25 d. žemės sklypo dovanojimo, 2007 m. liepos 27 d. sutartys, šalių bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog V. A. ir S. A. pardavė jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir padovanojo ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas šalių nekilnojamasis turtas. Kadangi tuo pačiu metu savo namo statybą pradėjo tiek šalys, tiek ieškovo brolis bei namo rekonstrukciją vykdė V. ir S. A., įvertinus Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras, pinigų mokėjimo, priėmimo kvitus, banko pavedimus už statybines medžiagas, iš kurių matyti, kad mokėtojai yra V. A. ir S. A., darytina išvada, jog S. ir V. A. parėmė šalių šeimą statant gyvenamąjį namą. Nurodytu lėšų, statybinių medžiagų teikimo metu, t. y. 2007 m. vasarą, šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir nė viena nesiekė gyvenimo skyrium. Lėšų suteikimo sutartis nebuvo rašytinė, nėra jokių įrodymų, kad lėšos būtų duotos asmeninėn ieškovo nuosavybėn. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. A., kuris nurodė, jog ieškovui dovanotame žemės sklype namas buvo statomas šalių šeimos poreikių tenkinimui. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad turėjo bendrų santaupų, kurias panaudojo namo statybai, todėl nekilnojamąjį turtą šalys įgijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Aplinkybė, kad ieškovas, pardavęs butą, grąžino 27 000,00 Eur suteiktos paskolos namo statybai dalį, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Byloje taip pat nenustatyta CK 3.123 straipsnyje nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovas dalintino turto vertę 75 000,00 Eur nurodo remdamasis UAB „Lituka“ ir Ko pateikta Namų valdos, (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 10 d. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. AJ0-70813, atsakovė viso nekilnojamojo turto vertę nurodo 86 300,00 Eur pagal UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. gruodžio 12 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-N12-53, pagal kurią, todėl jai iš ieškovo turi būti priteista ne mažesnė nei 29 650,00 Eur piniginė kompensacija už jam natūra atitenkantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovės pateiktas turto vertinimas atliktas keletą mėnesių vėliau, tačiau jame lyginimui pasirinkti du iš trijų objektai yra prie ežerų: lyginamasis objektas Nr. 2, kurio vertė 150 000,00 Eur, yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) ežero, lyginamasis objektas Nr. 3, kurio vertė 95 000,00 Eur, yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) ežero. Tuo tarpu lyginamasis objektas Nr. 1, kurio vertė ženkliai mažesnė – 53 500,00 Eur, yra (duomenys neskelbtini), kaip ir lyginamieji objektai ieškovo pateiktame turto vertinime, gyvenvietėje, šalia kurios nėra ežerų. Atsižvelgus į šalių nekilnojamojo turto geografinę padėtį, įvertinus UAB „Lituka“ ir Ko atliktą Namų valdos, (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. AJ0-70813 ir UAB „Capital vertinimas“ atliktą turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-N12-53, į tai, kad jų atlikimo laikas nekilnojamojo turto kainos kitimo atžvilgiu skiriasi nežymiai, vos keturiais mėnesiais, taip pat į tai, kad atsakovės nuomonė dėl turto vertės keitėsi, t. y. pateikdama atsiliepimą nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu gyvenamojo namo vertės vertinimu, o vėliau nurodė didesnę turto kainą, darytina išvada, kad ieškovo nurodyta 75 000,00 Eur suma labiausiai atitinka nekilnojamojo turto kainą. Nustačius, kad šalių nekilnojamojo turto vertė yra 75 000,00 Eur, jį padalinus lygiomis dalimis kiekvienai šaliai tenka turto už 37 500,00 Eur. Atsižvelgus, kad dalis turto įgyta už šalių lėšas, o kita dalis kreditan, turto dalys skaičiuojamos proporcingai jų įgijimo pagrindui. Šalys 52 procentus šio turto įgijo iš šeimos lėšų, todėl kiekvienai jų tenka po 1/2 dalį, t. y. po 19.500,00 Eur jau įgyto turto. Šalys 2008 m. balandžio 17 d. su AB DNB sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35, kuria pasiskolino 43 443,00 Eur kreditą gyvenamojo namo statybos užbaigimui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad šias lėšas panaudojo namo bei ūkinių pastatų įrengimui. Tokiu būdu likusi 48 procentų nekilnojamojo turto dalis, kurią sudaro 36 000,00 Eur, šalių įgyta paskolos sutartimi, pagal kurią jiems, kaip solidariems skolininkams, tenka po 18 000,00 Eur. Ieškovas pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 6 d. bankiniu pavedimu AB DNB bankui grąžino 27 000,00 Eur paskolos dalį pagal kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35, tokiu būdu iš savo asmeninių lėšų padengė jam tenkančią 18 000,00 Eur paskolos dalį bei atsakovei tenkančios paskolos dalies 9 000,00 Eur sumą, todėl atsakovei tenkanti ginčo turto dalis sudaro 10 500,00 Eur. Atsižvelgus, kad abi šalys prašė ieškovui priteisti turtą natūra, o atsakovei priteisti kompensaciją, ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintinas. Ieškovui priteistinas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, pirtis, garažas, malkinė, nuotekų valymo įrenginys, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteistina 10 500,00 Eur piniginė kompensacija už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą natūra. Pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35 ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai. Atsižvelgus, kad šalys neprašė pakeisti kreditavimo sutarties sąlygų, trečiasis asmuo sutiko, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo liks solidariais skolininkais, į tai, kad kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, nebent kreditorius sutinka, kad liktų vienas, plačiau apie tai nepasisakytina ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Be to, teismas šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė I. A., atstovaujama advokatės Aušros Vaišnorienės, prašė iš dalies panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti E. A. ir I. A. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti atsakovei A. pavardę; atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo; priteisti iš ieškovo atsakovei 27 767,00 Eur piniginę kompensaciją už E. A. asmeninėn nuosavybėn atitenkantį natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius., Alytaus r. sav.; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės – neištikimybės. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip akivaizdžią fizinę atsakovės neištikimybę su kitu vyru. Teismas privalėjo nustatyti, kokios priežastys nulėmė santuokos iširimą, atsižvelgdamas ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovės duotus paaiškinimus teismo posėdyje, nors atsakovė aiškino, kad nebuvo gerbiama atsakovo, nebuvo sutuoktinių lygiateisiškumo, ieškovas nepasitikėjo atsakove, fiziškai buvo nutolęs nuo sutuoktinės, vartojo alkoholį. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes prie to prisidėjo abu sutuoktiniai, pažeisdami savo pareigas. Kad jokių intymių santykių atsakovė neturėjo, patvirtina liudytojo R. B., paaiškinimai, tačiau teismas juos vertino kritiškai. Atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pateikta nei vieno objektyvaus įrodymo, liudijančio neištikimą atsakovės elgesį šeimos atžvilgiu. Teismas neturėjo pagrindo taikyti prezumpcijos ir pripažinti įrodytu neištikimybės faktą, bei konstatuoti, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, jog jos elgesys buvo netoleruotinas teisės ir moralės požiūriu. Teismas neatsižvelgė į atsakovės ir liudytojų V. U., N. K., R. A. paaiškinimus, kokie buvo poros tarpusavio santykiai iki faktinio šeimos iširimo. Byloje nėra surinkta duomenų, kad atsakovė nesirūpino namais ir aplinka, negrįždavo namo, susitikinėjo su kitais vyrais. Be to, teismas neįvertino liudytojo T. A. priešiško nusiteikimo prieš motiną, kuri buvo jam ypatingai reikli ir griežta dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Santuokai iširus dėl abiejų šalių kaltės, teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė neturtinės žalos atlyginimą bei iš jos atėmė santuokinę pavardę.
1.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netaikė CK 3.123 straipsnio nuostatų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo ir netinkamai nustatė atsakovei priteistinos kompensacijos dydį. Ieškovui pageidaujant asmeninės nuosavybės teisėmis valdyti visą gyvenamąjį namą su priklausiniais natūra, teismas turėjo atsižvelgti, kad šalys nėra išmokėjusios kredito už namo statybą ir ši prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo išlieka solidari. Atsakovė neturi kito nekilnojamojo turto, būsto, kuriame galėtų toliau gyventi, todėl teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją už 30 ar 40 procentų nekilnojamojo turto vertės. Teismas, nustatydamas ginčo turto dalis, padarė klaidą, dalindamas ne visą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė, vadovaujantis UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės ataskaita, yra 75 000,00 Eur, dalinant šalims lygiomis dalimis – po 37 500,00 Eur, o tik 48 procentų nekilnojamojo turto dalį, konstatuodamas, kad atsakovės turto ginčo dalis sudaro 10 500,00 Eur, priteisdamas atsakovei piniginę kompensaciją tik už 14 procentų nekilnojamojo turto vertės. Skaičiuojant, kad 100 proc. – 75 000,00 Eur, o 14 proc. – 10 500,00 Eur, turtą padalijus lygiomis dalimis šalims atitektų turto ne už 19 500,00 Eur, o už 37 500, 00 Eur. Turi būti ištaisyta padaryta matematinė klaida priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją bent už 1/3 dalį nekilnojamojo turto, t. y. ne mažesnę kaip 25 000,00 Eur, nes sprendime konstatuotas nukrypimas nuo lygių dalių principo, ieškovui priteisiant 86 procentus turto, o atsakovei – 14 procentų, pažeidžia apeliantės teisėtus lūkesčius dėl objektyvaus ir teisingo, įstatymus atitinkančio teismo sprendimo priėmimo jos atžvilgiu. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, nes turėjo vadovautis pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis dalijamo turto kainomis, o atsakovės teismui pateikta turto vertinimo ataskaita yra vėlesnė ir nenuginčyta. Ieškovas atsisakė šios teisės, neprašydamas paskirti teismo ekspertizės. Teismas neobjektyviai, neturėdamas specialių žinių, netinkamai įvertino atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą. Vertinant ginčo nekilnojamąjį turtą pagal atsakovės teismui pateiktą UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaitą ir priteisus ieškovui visą nekilnojamąjį turtą natūra, atsižvelgiant į jo panaudotas asmenines lėšas, o atsakovei už 1/3 dalį santuokos metu įgyto ginčo turto, jai būtų priteista ne mažesnė kaip 27 767,00 Eur piniginė kompensacija.
Atsiliepimas
11. Ieškovas E. A., atstovaujamas advokatės Irenos Andriuškevičienės, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
2.1. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas ir jų pažeidimas nulėmė šeimos iširimą. Teismas vadovavosi ne vienu kuriuo nors įrodymu, o jų visuma. Atsakovės nurodyti liudytojai V. U., N. K. ir R. A. nenurodė, kad ieškovas pažeidinėjo sutuoktinio pareigas ir kad dėl jo kaltės iširo šeima. Išaiškėjus atsakovės susirašinėjimams su kitais vyriškiais, ji pati, neverčiama ieškovo, sūnaus ir dukters akivaizdoje prisipažino, kad aštuonerius metus yra ieškovui neištikima. Liudytojo R. B. paaiškinimų teismui negalima laikyti nepatikimais. Šis liudytojas patvirtino, kad susirašinėjo su ieškove intymaus pobūdžio žinutėmis, slapčia gal du kartus buvo su ja susitikęs. Jo paaiškinimai visiškai sutampa su ieškovo ir šalių sūnaus Tado paaiškinimais. Atsakovė iš esmės pažeidė lojalumo šeimai pareigą. Įrodžius atsakovės kaltę kyla CK 3.69 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Nėra pagrindo atsakovei palikti santuokinę pavardę, pripažinus ją kalta dėl šeimos iširimo. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra minimalus ir simbolinis.
2.2. Teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Lituka“ ir „Ko“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo, pirties, garažo, malkinės ir nuotekų valymo įrenginio rinkos vertė vertinimo dienai yra 75 000,00 Eur. Atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita, kurią atliko UAB „Capital vertinimas“, yra neobjektyvi, nes vertintojas vadovavosi nekilnojamųjų daiktų pasiūla, o taip pat trimis sandoriais, neatitinkančiais lyginamojo objekto. Teismas nepagrįstai vertino, kad S. ir V. A. suteikė finansinę paramą namo statybai šeimai, o ne vienam ieškovui. Teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, priteisdamas ieškovui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas, kad ieškovas nekilnojamojo turto įgijimui panaudojo 27 000,00 Eur asmeninių lėšų.
2.3. Ieškovas su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – internetinės svetainės Google žemėlapius, kuriuose nurodyta atsakovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nekilnojamojo turto sandorių vieta, nes atsakovė ginčija ieškovo pateiktą turto vertės ataskaitą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos dokumentus priimti.
12. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB, atstovaujamas advokato Laimono Pivoro atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovas su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – internetinės svetainės Google žemėlapius ir prašė juos prijungti prie bylos.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teikiami nauji įrodymai apie lygintino turto vietą galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas juos atsisakė priimti. Nepaisant šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo po apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, siekiant atsikirsti į atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl turto vertinimo ataskaitos.
Dėl santuokos iširimo priežasties
17. Apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, savo išvadas rėmė prielaidomis, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.
18. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
19. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos gali būti nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
20. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).
21. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra itin išplėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą taip pat yra pažymėjęs, jog kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, pasisakė dėl kiekvieno jų įrodomosios reikšmės, palygino šalių pateiktus įrodymus. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai bei visapusiškai ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, padarė teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina atsakovė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl neobjektyvaus, kaip apeliantė nurodo, prielaidomis grįsto įrodymų vertinimo, nėra teisinio pagrindo.
24. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovės teiginius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jog ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė tuo, kad sumažėjo bendrų šeimos interesų, ieškovo nelojalumo, nepagarbos, alkoholio vartojimo, nesugebėjo rasti kompromiso ir išsaugoti šeimą. Teismas taip pat vertino atsakovės pripažinimą, jog ji buvo itin griežta visiems šeimos nariams, jautėsi vieniša, nepalaikė intymių santykių su ieškovu, o pradėjo bendrauti su kitais vyrais. Atsižvelgė į liudytojo R. B. ir šalių sūnaus T. A. parodymus. Teisėjų kolegija, išklausiusi liudytojų parodymus, duotus 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, nustatė, kad liudytoja R. S. tvirtino apie atsakovės sudėtingą charakterį, todėl stengdavosi neprovokuoti konfliktų. S. A. tvirtino, kad apie atsakovės neištikimybę jau žinojo anksčiau iš pašalinių žmonių, tačiau sūnui apie tai nesakė. Atsakovės nurodyta liudytoja V. U. teigė, kad nėra įrodymų apie atsakovės neištikimybę, o liudytoja N. K. visą kaltę dėl santuokos iširimo vertė šalių sūnui T. A.. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu.
25. Teismas vertino, jog esant tokioms aplinkybėms, atsakovės elgesys buvo nepateisinamas, o ieškovo elgesio negalima laikyti pagrindu nutraukiant šalių santuoką pripažinti esant ir ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo, kadangi sutuoktiniai, privalo visapusiškai remti vienas kitą, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, ko atsakovė nedarė arba darė nepakankamai. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė jokių aplinkybių, kurioms esant preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl ieškovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo nenustatė.
26. Teismas nurodė vertinąs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Nuspręsdamas dėl santuokos iširimo priežasties teismas tinkamai pritaikė ir rėmėsi materialinės teisės normomis, apibrėžiančiomis sutuoktinų įsipareigojimus, teises ir pareigas vienas kitam (CK 3.26-3.27 str., 3.35-3.36 str.) ir sprendė, jog ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, įrodė atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, kad santuokos iširimą lėmė nuo atsakovės priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovė buvo ieškovui neištikima, nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Ieškovas rūpinosi šeima ir nepažeidė jokių savo kaip sutuoktinių pareigų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad santuoka faktiškai iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės.
27. Nustačius, jog sprendimo dalyje dėl nustatytos santuokos iširimo priežasties nėra pagrindo keisti, nėra pagrindo ir naikinti sprendimo dalies dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo (CK 3.69 str. 2 d.) ir priteisto neturtinės žalos dydžio, nes teismas iš esmės priteisė simbolinį neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
28. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 10 500,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį nekilnojamąjį turtą natūra.
29. Apeliantė I. A. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė ieškovei nepagrįstai mažą kompensaciją už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir skaičiuodamas kompensacijos dydį, padarė matematinę klaidą. Apeliantės nuomone, jai turėtų būti priteista ne mažesnė nei 37 767,00 Eur kompensacija.
30. Byloje neginčijamai nustatyta, jog gyvenant santuokoje buvo įgytas sekantis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų valymo įrenginys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl turto vertės
31. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2016). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
32. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo nurodytų transporto priemonių vertės: automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 200,00 Eur, automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 0,00 Eur, automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 200,00 Eur ir jų padalijimo.
33. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, rėmėsi ieškovo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir sprendė, kad ieškovo nurodyta 75 000,00 Eur nekilnojamojo turto vertė labiausiai atitinka nekilnojamojo turto vertę. Nesutikdama su teismo išvada, apeliantė skunde teigė, kad teismas turėjo vadovautis jos pateikta UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita.
34. Pažymėtina, kad vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsta objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009). Teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais remiantis jis suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016).Todėl atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo užsakymu atliktas nekilnojamojo turto vertinimas nustatytas netinkamai ir kad teismas nepagrįstai juo vadovavosi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės pateiktame turto vertinime lyginami objektai, kurie skiriasi savo geografine padėtimi nuo vertinamo turto (objektai, esantys prie ežerų, lyginami su objektais, gyvenvietėje, kurioje nėra ežerų), ką patvirtina ir ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti internetinės svetainės Google žemėlapiai. Teisėjų kolegijos nuomone, turto vertė pagrįstai nustatyta pagal ieškovo pateiktą UAB „ Lituka“ ir Ko atliktą Namų valdos, (duomenys neskelbtini)., turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. AJ0-70813.
Dėl sutuoktinių dalių
35. Atsakovė I. A. skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, netinkamai nustatė atsakovei priteistinos kompensacijos dydį ir atsisakė visą nekilnojamąjį turtą padalinti šalims po ½ dalį, spręsdamas, kad dalintina tik 48 proc. nekilnojamojo turto.
36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, šalių nekilnojamojo turto vertę esant 75 000,00 Eur, jis dalintinas lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai šaliai tenka turto už 37 500,00 Eur. Byloje nustatyta, kad prieš sudarant 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35, namo baigtumas buvo 52 proc., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad 52 proc. šio turto šalys įgijo iš šeimos lėšų, todėl kiekvienai jų tenka po ½ dalį, t. y. po 19 500,00 Eur (75 000,00 x 52 proc. / 2). Statybos užbaigimui (48 proc. turto sukūrimui) buvo panaudotas 43 443,00 Eur banko kreditas. Pagal nustatytą nekilnojamojo turto vertę 48 proc. turto vertės sudaro 36 000,00 (75 000,00 – 39 000,00). Kiekvienam iš solidarių skolininkų tenka po 18 000,00 Eur banko kredito lėšų (36 000,00 / 2).
37. Pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos arba gauti didesnę turto dalį (CK 3.117 str., 3.123 str.).
38. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 6 d. bankiniu pavedimu AB DNB bankui grąžino 27 000,00 Eur paskolos dalį pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35. Tokiu būdu, ieškovas iš savo asmeninių lėšų padengė jam tenkančią 18 000,00 Eur paskolos dalį bei atsakovei tenkančios paskolos dalies 9 000,00 Eur sumą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei tenkanti turto dalis įgyto už paskolą sudaro mažintina šia suma ir yra lygi 9 000,00 Eur (18 000,00 – 9 000,00).
39. Byloje nustačius, kad atsakovė nepageidauja gauti turto natūra, o abi šalys prašė turtą priteisti ieškovui, jai išmokant kompensaciją už nekilnojamąjį turtą atitenkantį natūra ieškovui E. A., perskaičiuotina atsakovei išmokėtina piniginė kompensacija, kuri sudaro 28 500,00 Eur (19 500,00 + 9 000,00), todėl teismo sprendimas šioje dalyje – dėl priteistinos kompensacijos dydžio – keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
40. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių įsiskolinimas bankui 2017 m. rugsėjo 19 d. pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2008-35 buvo 16 443,00 Eur, kuris lieka solidaria E. A. ir I. A. prievole bankui ir vykdoma lygiomis dalimis. Vienam iš solidariųjų skolininkų įvykdžius solidariąją pareigą, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito skolininko to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str.1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskaičiuotinos šalių bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
42. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 1 977,80 Eur.
43. Atsakovė prašė priteisti 2 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidųs, kurias sudaro 621,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei 1 750,00 Eur iuž advokatės teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
44. Santuokoje įgytas turtas padalintas lygiomis dalimis, o santuoka nutraukta dėl atsakovės I. A. kaltės, todėl atsižvelgiant į bylos baigtį, iš ieškovo E. A. priteistina 1/3 dalis bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės I. A. – 2/3 dalys bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu iš atsakovės I. A. ieškovui priteistina 1 318,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo E. A. priteistina 790,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovės I. A. ieškovui priteistina 528,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
45. Atitinkamomis proporcijomis dalijamos ir valstybei priteistinos išlaidos. Atidėto už ieškinį žyminio mokesčio suma yra 1 263,00 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 19,47 Eur, tame tarpe 13,57 Eur pirmosios instancijos teisme ir 5,90 Eur apeliacinės instancijos teisme. Iš viso valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 282,47 Eur. Tokiu atveju iš ieškovo valstybei priteistina 427,49 Eur, o iš atsakovės 854,98 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti – padidinti iš ieškovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistinos piniginės kompensacijos už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą natūra sumą iki 28 500,00 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 528,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 427,49 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 854,98 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.