- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- e2-2639-980/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00888-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“, R. S., A. Z., N. J., L. P., D. R., H. M., K. M., L. K., A. G., R. Š., M. Š., D. S., Z. G., O. Z., A. R. B., V. K. P., V. E. I., V. P., G. P., M. B., S. B., A. B., K. K., R. V., A. V., Klaipėdos
- Atsakovas
- G. Ž., V. I., J. I., V. R., J. S., V. Š., A. M., L. R., L. Ž., J. J., K. J., J. P., B. M., V. L., L. G., A. G., R. S., G. Š., S. Ž., R. Z., G. R., D. P., A. A. S., K. L., G. M., D. A., D. Z., V. A., S. S.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Vita Kilišauskaitė, Ramunė Juškaitė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui, advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
atsakovų, daugiabučio namo S. Daukanto g. gyventojų atstovei, advokatei Vitai Kilišauskaitei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ atstovei advokatei Ramunei Juškaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovams G. Ž., V. I., J. I., V. R., J. S., V. Š., A. M., L. R., L. Ž., J. J., K. J., J. P., B. M., V. L., V. L., L. G., A. G., R. S., G. Š., S. Ž., R. Z., G. R., G. R., D. P., A. A. S., K. L., G. M., D. A., D. Z., V. A., S. S., tretiesiems asmenims R. S., A. Z., N. J., L. P., D. R., H. M., K. M., L. K., A. G., R. Š., M. Š., D. S., A. G., Z. G., O. Z., A. R. B., V. K. P., V. E. I., V. P., G. P., M. B., S. B., A. B., K. K., R. V., A. V., UAB „Green admin“, Klaipėdos m. savivaldybės administracijai, Viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine nuo jos sudarymo momento.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2022 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1553 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija paskyrimo termino pratęsimo“ buvo pratęsti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus įgaliojimai administruoti daugiabučio namo, esančio S. Daukanto g. 35, Klaipėdoje (toliau - Pastatas) bendrojo naudojimo objektus. Šiuo pagrindu Ieškovė Pastatui teikia administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitas su tuo susijusias paslaugas.
3. Ieškovės žiniomis, galimai 2022 m. lapkričio (taip pat ir ankstesne bei vėlesne datomis) buvo renkami Pastato butų savininkų parašai deklaravimui, kad 2022 m. lapkričio 22 d. buvo organizuotas Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (toliau - Susirinkimas), kurio metu deklaratyviai buvo sprendžiami klausimai: (i) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimas; (ii) sprendimo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo tarp Pastato - gyvenamojo namo bendrasavininkų priėmimas; (iii) sprendimo dėl Pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo administratoriaus pasirinkimo ir sutarties su administratoriumi pasirašymo priėmimas; (iv) sprendimas dėl bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus UAB „Green admin“ teikiamų paslaugų sąrašo ir paslaugų tarifų patvirtinimo; (v) sprendimas dėl Pastato bendrasavininkų įgaliotinio, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovaujant Pastato bendrasavininkus sudaryti sutartį su bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriumi.
4. Tariamo susirinkimo metu už jungtinės veiklos sutarties sudarymą tariamai pasirašė Pastato butų ir kitų patalpų savininkai, kurie nurodyti pastato 2022-11-22 susirinkimo dalyvių sąraše.
5. 2022-11-22 tarp Atsakovų I buvo pasirašyta Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis (toliau - Sutartis I), kurios 1 punkte nurodoma, kad Pastato butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Susirinkimo sprendimu, priimtu vadovaujantis CK 4.85 straipsniu, protokolu sudarė jungtinės veiklos sutartį. Kaip buvo įforminti susirinkimo balsavimo rezultatai duomenų nėra.
6. Pastate yra 49 patalpos, kas reiškia, kad jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti yra reikalingi turto vienetų balsai 25 balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1,3 dalys).
7. Iš deklaruojamo Susirinkimo protokolo ir pasirašytos Sutarties I matyti, kad tiek deklaruojamo Susirinkimo dalyvių sąraše, tiek Sutartyje pasirašė asmenys, kurie neva turėtų atstovauti 27 turtinius vienetus, tačiau faktiškai Sutarties sudarymo aplinkybės neatitinka jos turinio. Atlikus formalų sutarties vertinimą Ieškovei kilo pagrįstų abejonių dėl Sutarties bei deklaruojamo Susirinkimo teisėtumo. Pati Sutarties pasirašymo tvarka liudija, jog parašai, tikėtina, buvo renkami raštu einant po butus/patalpas (t. y. ne susirinkime ir ne CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka), o patys parašai buvo renkami ant atskiro (kito) lapo.
Motyvuojamoji dalis
8. Atsižvelgiant į tai ginčijama sutartis negali būti laikoma galiojančia ne tik dėl to, kad nebuvo jokio susirinkimo, kuriame buvo priimti aukščiau minėti sprendimai, bet ir dėl to, jog minėtų sprendimų nepriėmė Pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma.
9. Nors Ieškovė nėra ginčijamos Sutarties šalis arba Pastato buto ar kitos patalpos savininkė, tačiau Ieškovė buvo paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore, kuriai neteisėti Atsakovų veiksmai, pasireiškę faktiniu Pastato esamo administratoriaus pakeitimu į kitą administratorių (UAB Gren admin) panaudojant jungtinės veiklos sudarymo faktą, nesilaikant LR CK 4.85 str. nustatytos tvarkos, atėmė teisinę galimybę toliau administruoti Pastatą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos Sutarties sudarymas įtakoja Ieškovės teises ir pareigas (Ieškovė neteisėtai yra įpareigojama nutraukti teisėtą paslaugų teikimą ir gauti iš to pajamas, taip pat perduoti patalpų savininkų sukauptas lėšas, ataskaitą Pastato bendraturčiams ir kt.), todėl atitinkamai Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl sutarties nuginčijimo ir (ar) niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
11. Atsakovai, daugiabučio namo, esančio S. Daukanto g. 35, gyventojai atstovaujami advokatės V. Kilišauskaitės teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad daugiabučio Namo bendrasavininkai (Atsakovai) 2022 m. lapkričio 22 d. pritarė ir sudarė daugiabučio Namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau - Jungtinės veiklos sutartis), kurios pagrindu Namo bendrasavininkai susitarė dėl Namo bendro naudojimo patalpų ir objektų valdymo, naudojimo, priežiūros bei remonto. Tą pačią dieną Namo bendrasavininkai išrinko Namo įgaliotą atstovą – V. I., kurį įpareigojo sudaryti administravimo sutartį su bendrasavininkų pasirinktu Namo administratoriumi - UAB „Green admin“. 2022 m. lapkričio 22 d. Namo įgaliotas atstovas V. I. su naujuoju administratoriumi UAB „Green admin“ sudarė Sutartį Nr.GA22/11/22 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu UAB „Green admin“ įsipareigojo Namo bendrasavininkams teikti atlygintines Namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Namo bendrasavininkų sudaryta Jungtinės veiklos sutartis ir Sutartis, kurios pagrindu UAB „Green admin“ Namo bendrasavininkams teikia administravimo ir kitas paslaugas išviešintos VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
13. Pažymėjo, kad Ieškovas savo ieškinį grindžia jau nebeaktualia Vilniaus apygardos teismo praktika, pažymėdamas, kad ieškinyje aptariamu atveju iš esmės susiklostė situacija, jog ginčijama jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta ne dėl jungtinės veikos sutarties pagrindu bendrojo naudojimų objektų valdymo sąlygų ir tvarkos, o dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo (nauju administratoriumi buvo paskirtas UAB „Green admin“) ir tokiu būdu buvo nesilaikyta CK 4.84 straipsnio nuostatų dėl administratoriaus keitimo. Dėl šios priežasties sudarytą jungtinės veiklos sutartį yra pagrindas pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms kaip apsimestinę sutartį, sudarytą sandoriui dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo pridengti. Esant išdėstytų aplinkybių visumai yra pagrindas pripažinti jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2A-548-262/2018, e2A-839-560/2019.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pastebėjo, jog vėlesnėse nutartyse Vilniaus apygardos teismas formuluoja kitą priešingą praktiką, kurią išplėtojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nekartą konstatavęs, kad nors tiek administratoriaus paskyrimas, tiek jungtinės veiklos sutartis yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties.
15. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Ministerija, kaip valstybės turto valdytoja, kvietimų dalyvauti vykusiuose bendrasavininkių susirinkimuose nėra gavusi, turto bendrasavininkų balsavimuose nedalyvavo ir nedalyvauja ir tokios suformuotos praktikos neturi. Ar bendrasavininkų susirinkimuose nedalyvauja gydymo įstaigos naudojančios turtą patikėjimo teise, Ministerija informacijos neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje nurodytų aplinkybių nei patvirtinti nei paneigti negali, taip pat negali pateikti paaiškinimų susijusių su ginčo dalyku.
16. Trečiasis asmuo UAB „Green admin“ atstovaujama advokatės Ramunės Juškaitės teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai ir prašo ieškinį atmesti.
17. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su Ieškovo teiginiu, kad Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp Namo bendrasavininkų, buvo sudaryta tik siekiant pakeisti buvusį namo administratorių naujuoju administratoriumi – UAB „Green admin“, tuo nesilaikant CK 4.84 straipsnio nuostatų dėl administratoriaus keitimo. Atsakovai sudarydami Jungtinės veiklos sutartį pakeitė ne Namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratorių, o šio turto valdymo forma, Jungtinės veiklos sutartimi Namo bendrasavininkai bendro naudojimo patalpų priežiūrą, naudojimą ir kt. su tuo susijusius klausimus pavedė spręsti Namo bendrasavininkams bendru sutarimu. Šiuo konkrečiu atveju savininkai gali laisva valia nuspręsti, kokiu būdu įgyvendinti nuosavybės teisę, t. y. pasirinkti vieną iš trijų daugiabučio namo valdymo formų. Ieškovas neturi jokios teisės riboti ar kontroliuoti Namo savininkų pasirinkimo, nes jis nėra nuosavybės teisės turėtojas. CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
18. Be to, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas nedraudžia Namo bendrasavininkams pasitelkti UAB „Green admin“ vykdyti Jungtinės veiklos sutartį, todėl Ieškovo teiginiai, jog Jungtinės veiklos sutartimi iš tikrųjų yra siekiama susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, apeinant CK ketvirtosios knygos nuostatas, yra nepagrįsti.
19. Ieškovės atstovas advokatas A. Jaskelevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog šios bylos esmė yra tame, kad, iš tiesų, nevyko joks gyventojų susirinkimas, nei vienas gyventojas nebuvo tinkamai apie jį informuotas, nebuvo išlaikyta tokiems atvejams CK reglamentuota procedūra ir tokiu pagrindu priimtas protokolas ir kiti sandoriai negali būti galiojantys ir teisėti. Namo administratorius nebuvo tinkamai informuotas apie siekį pakeisti namo administravimo formą, nebuvo kviečiamas į susirinkimą, todėl iš neteisėto protokolo priimtų sprendimų iš esmės negali kilti teisėtos pasekmės. Papildomai nurodė, jog jo klientės interesai buvo pažeisti, kadangi jai nebuvo žinoma apie jokį susirinkimą ir apie jokius ketinimus keisti namo administratorių.
20. Name yra 49 butai, kas reiškia, kad jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti yra reikalingi 25 balsai (CK 4.85 str. 2 d.). Namo bendrasavininkai, turintys 30 balsų, didesne dauguma patvirtino 2022 m. lapkričio 22 d. priimtus sprendimus. Žemiau nurodyti neatitikimai neturi esminės reikšmės.
21. Name esančių butų Nr. 9, 13, 18 bendrasavininkai išreiškė po vieną balsą, viso 3 balsus, nors buto Nr. 5 savininkas S. S. ir nepatvirtino Jungtinės veiklos sutarties, tačiau ją patvirtino tikėtina su šiuo asmeniu artimais giminystės ryšiais susijęs R. S., tačiau, net ir Teismui nepripažinus R. S. balso, Name esančių butų Nr. 19, 23, 26, 43 ir 47 bendrasavininkai yra K. J. ir J. J., kurie turėdami 5 balsus palaikė Jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir ją pasirašė, tad viso šioje situacijoje Jungtinės veiklos sutartį patvirtino bent 29 balsus turintys Namo bendrasavininkai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo patvirtinta Namo bendrasavininkų balsų dauguma.
22. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad savivaldybės administracija neorganizavo daugiabučio S. Daukanto g. 35, bendrasavininkų, balsavimo dėl bendrosios nuosavybės administravimo būdo pasirinkimo, neturi duomenų apie jungtinės veiklos sutarties sudarymo procedūrų aplinkybes, turimais duomenimis nebuvo gavusi pranešimo apie planuojamą susirinkimą.
23. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 10 dalimi (administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį), 4.250 straipsnio 3 punktu, vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunkčiu, vadovaujantis oficialiai įregistruota 2021-03-08 jungtinės veiklos sutartimi, Savivaldybės administracijos direktorius 2023-01-25 įsakymu Nr. AD1-117 patikslino ieškovo - UAB „Mano Būstas Baltija“ administruojamų objektų sąrašą, išbraukiant daigiabutį S. Daukanto g. 35.
24. Pažymėjo, jog vadovaujantis oficialiu daugiabučio S. Daukanto g. 35 Nekilnojamojo turto registro išrašu, ieškovo administravimo S. Daukanto g. 35 pabaigą sukėlė ne Savivaldybės administracijos direktorius 2023-01-25 įsakymas Nr. AD1-117, o 2022-11-22 jungtinės veiklos sutarties įregistravimo faktas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. Jaskelevičius palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog faktinės aplinkybės ir teismų praktika yra išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose ir prašo tuo vadovautis. Nurodė, jog iš tiesų nebuvo jokio gyventojų susirinkimo, o tiesiog vienas asmuo perėjo per butus ir surinko gyventojų parašus. Tokios sutarties sudarymas iš esmės eliminavo ieškovę iš namo administratoriaus pareigų, nepaliekant teisės ieškovės atstovui sudalyvauti gyventojų susirinkime ir pateikti paaiškinimus, pabandyti kalbėti su žmonėmis, ar jie supranta ką reiškia jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir ar bus skirtumas nuo tos situacijos kai namą administravo ieškovas. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad toks „Green admin“ nesąžiningas konkurencinis elgesys pažeidė ieškovo teises.
26. Atsakovų, daugiabučio namo gyventojų atstovė, advokatė Vita Kilišauskaitė prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog visi atskirtimo argumentai ir teismų praktika išdėstyta procesiniuose dokumentuose ir prašė teismo jais vadovautis. Papildomai nurodė, jog ieškovas iškelia jo kaip namo administratoriaus verslo inetersus aukščiau nei namo gyventojų bendraturčių inetersai ir susitarimas. Namo gyventojai aiškiai išreiškė savo valią sudarydami jungtinės veiklos sutartį ir iš esmės atsisakydami namo administratoriaus paslaugų, t.y. jie pasirinko kitą namo priežiūros būdą. Pažymėjo, jog gyventojų valia išreikšta aiškiai ir suprantamai ir nei vienas iš namo gyventojų įtrauktų į ši procesą per visą bylos nagrinėjimo laiką nei raštu, nei žodžiu neišreiškė nesutikimo ar abejonės dėl jungtinės veiklos sudarymo pasekmių, kas rodo, jog namo gyventojai iš esmės yra patenkinti savo pasirinktu būdu, šiuo metu atliekama jų namo bendrų patalpų priežiūra ir jos kaina.
27. Trečiojo asmens UAB „Green admin“ atstovė advokatė Ramunė Juškaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, vadovautias procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, teismų praktika. Papildomai nurodė, jog namo gyventojai sudarė jungtinės veiklos sutartį ir ją patvirtino savo parašais bei įregistravo viešajame registre, todėl tokios sutarties nuginčijimui reikia daugiau argumentų nei formalus gyventojų susirinikimo sušaukimo nesilaikymas, ieškovo neinformavimas. Gyventojų, t.y. namo bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo inetersai yra aukščiau nei namo adminsitratoriaus interesai, todėl toks ieškinys negali būti tenkinamas.
Teismas konstatuoja:
28. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio S. Daukanto g. 356, Klaipėdoje administratoriumi iki 2023 m. sausio 25 d.
29. Nustatyta, jog vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunkčiu, vadovaujantis oficialiai įregistruota 2021-03-08 jungtinės veiklos sutartimi, Savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. sausio 25 įsakymu Nr. AD1-117 iš ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ administruojamų objektų sąrašo buvo išbrauktas daugiabutis gyvenamasis namas S. Daukanto g. 35.
30. Nustatyta, jog minėtame daugiabučiame gyvenamajame name yra 49 butai, todėl jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti yra reikalingi mažiausiai 25 balsai (CK 4.85 str. 2 d.).
31. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog namo bendrasavininkai, turintys 30 balsų, didesne dauguma patvirtino 2022 m. lapkričio 22 d. priimtus sprendimus.
32. Name esančių butų Nr. 9, 13, 18 bendrasavininkai išreiškė po vieną balsą, viso 3 balsus, nors buto Nr. 5 savininkas S. S. ir nepatvirtino Jungtinės veiklos sutarties, tačiau ją patvirtino tikėtina su šiuo asmeniu artimais giminystės ryšiais susijęs R. S. Be to, name esančių butų Nr. 19, 23, 26, 43 ir 47 bendrasavininkai yra K. J. ir J. J., kurie turėdami 5 balsus, palaikė Jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir ją pasirašė, tad viso šioje situacijoje Jungtinės veiklos sutartį patvirtino bent 29 balsus turintys Namo bendrasavininkai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo patvirtinta Namo bendrasavininkų balsų dauguma.
33. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių: ieškovės – įmonės buvusios daugiabučio namo administratore ir daugiabučio namo gyventojų, sudariusių ginčo jungtinės veiklos sutartį kilo dėl to, ar teisėtai daugiabučio namo gyventojai priėmė sprendimą pakeisti daugiabučio namo administravimo formą.
34. Ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, jog, iš tiesų, namo gyventojai tiesiog pasirinko kitą administratorių „Green admin“ ir tai padarė apeidami civilinio kodekso nuostatas, nes gyventojų susirinkimas nebuvo šaukiamas, o tiesiog vienas asmuo surinko gyventojų parašus, po ko, gyventojai įgaliojo vieną asmenį sudaryti paslaugų sutartį su UAB „Green admin“. Ieškovės nuomone, tokiu būdu ieškovės atstovui nebuvo sudaryta galimybė pabendrauti su namo gyventojais, paaiškinti jiems, kuo skiriasi toks kito administratoriaus pasirinkimas, atliekami darbai ir įkainiai.
35. Į bylą pateikta 2022 m. lapkričio 22 d. pastato S. Daukanto g. 35, Klaipėdoje bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis, iš kurios matyti, jog gyventojai bendrasavininkai balsų dauguma nutarė sudaryti šią sutartį ir įgalioti V. I. atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra bei gyventojų vardu sudaryti sutartį dėl namo bendro naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir kitų darbų atlikimo. Nustatyta, jog minėta Jungtinės veiklos sutartis yra įregistruota viešajame registre.
36. Vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį sudarė ir ją pasirašė daugiabučio gyventojų dauguma ir ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu nekilo.
38. Analizuojant išdėstytą matyti, jog, iš esmės, daugiabučio namo gyventojų dauguma išreiškė savo valią sudaryti Jungtinės veiklos sutartį tikslu patiems priimti bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimus.
39. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu pabrėžė, jog šiuo atveju apeidami namo gyventojų susirinkimo sušaukimo tvarką atsakovai eliminavo ieškovę, nesuteikdami jos atstovui galimybės sudalyvauti namo gyventojų susirinkime ir pateikti paaiškinimus apie savo teikiamas paslaugas, jų kokybę, galimai perkalbėti gyventojus dėl tokio pasirinkimo.
40. Šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes iki 2023 m. sausio 25 d. ieškovė eilę metų buvo paskirta šio daugiabučio namo administratoriumi ir turėjo galimybę bet kada sušaukti gyventojų susirinkimą, paaiškinti apie teikiamas paslaugas, jų kokybę, mažinti įkainius, juos aptarti su gyventojais ir atsižvelgiant į jų pastabas gerinti paslaugų kokybę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų tokius veiksmus atlikusi iki ginčijamo gyventojų susirinkimo. Tokiu būdu, susieti gyventojų Jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybę su galimybę ieškovei pabendrauti su namo gyventojais būtų nepagrįsta ir nelogiška.
41. Šiuo atveju, teismas sutinka su atsakovų atstovės advokatės V. Kilišauskaitės argumentais, jog viso šios civilinės bylos proceso metu nei vienas namo gyventojas nei žodžiu, nei raštu teismui neišreiškė abejonių dėl priimto ir ginčijamo gyventojų sprendimo teisėtumo sudarius Jungtinės veiklos sutartį ir neigiamų pasekmių, nepasitenkinimo dėl naujos namo bendrų patalpų priežiūros tvarkos, nors nuo ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.
42. Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. <...> Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).
44. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją, ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).
45. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.
46. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-519-415/2015).
47. Teismas pažymi, jog teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą, visų pirma yra suteikta patiems savininkams, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus įsakymus ir tokios nuostatos laikomasi nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, t.y. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015.
48. Teismas pažymi, jog ieškovė, reikšdama ieškinį iš esmės jį grindžia tik formaliais procedūrų pažeidimais, o be to, kartu su kitais reikalavimais nereiškia prašymo taikyti restituciją, todėl teismo sprendimo priėmimas neturėtų įtakos ir nereikštų, jog namo administratoriumi ir vėl būtų UAB „Mano Būstas Baltija“, tokiu būdu, ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių.
49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą.
50. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
51. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
52. Ieškinį atmetus, atsakovams ir trečiajam asmeniui atsakovų pusėje iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
53. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės Vitos Kilišauskaitės teisinei pagalbai apmokėti. Nustatyta, jog išlaidas už advokatės teisines paslaugas apmokėjo atsakovų, namo gyventojų, įgaliotas atstovas V. I., todėl išlaidos priteisiamos jas apmokėjusiam vienam asmeniui. Nustatyta, jog trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Green admin“ bylos nagrinėjimo metu patyrė 641 Eur išlaidų advokatės Ramunės Juškaitės teisinei pagalbai apmokėti ir šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
54. Byloje susidarė 411,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų pagrindu iš šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, valstybei priteistina 411,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. I. naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 641 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Green admin“ naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 411,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.