Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovės G. K. ieškinys atsakovui S. K., kuriuo prašoma: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo S. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje; 2) nepilnamečio sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina G. K.; 3) asižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus nustatyti atsakovo S. K. bendravimo su sūnumi D. K. tvarką: S. K. bendraus su sūnumi D. jo gyvenamojoje vietoje du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., apie būsimą bendravimą su sūnumi informuojant G. K. prieš vieną dieną. Šalių sutarimu gali būti numatyta kita atsakovo S. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. tvarka; 4) priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur ( po du šimtus Eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos ( 2025 m. sausio 3 d.) iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. sausio 3 d.), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur / 7 mėn., 3 d. x 200,00 Eur, įsiskolinimas: 1419,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų, 38 ct), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. K.; 5) priteisti iš atsakovo S. K. Valstybės naudai turėtas advokato išlaidas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė G. K. ir atsakovas S. K. yra sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai (Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini). gimimo liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini), e. b. t. 1. l. 6). Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove). Ieškovės teigimu, šalys nuo 2024 m. spalio mėn. galutinai išsiskyrė, gyvena skyriumi, nurodo, kad visa vaiko rūpinimosi, auklėjimo ir išlaikymo našta nuolat tenka (teko) ieškovei, atsakovas prisidėdavo tik minimaliai (vaikui yra nupirkęs tik dvi pakuotes sauskelnių ir dvi dėžutes mišinukų). Atsakovas 2024 m. lapkričio 7 d. išvažiavo į užsienį, išlaikymo vaikui neteikia. Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikinas išlaikymas po 200,00 Eur nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo ieškiniu nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su motina G. K.. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovė detaliai papasakojo apie vaikui suteiktas gyvenimo sąlygas. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šio reikalavimo, su vaiku gyveno tik pirmus keturis mėnesius. Išvadą teikianti institucija, įvertinusi bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių, tai kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, jį vaiku rūpinasi, atsižvelgiant į tai, kad tėvas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nepalaiko nuolatinio ryšio su vaiku, yra neaiški atsakovo buvimo vieta, pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko D. K. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove G. K. (e. b. t. 1. l. 39).

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių ir Tarnybos poziciją dėl nurodyto reikalavimo, taip pat į tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra nuo pat gimimo su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkinama ir nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą nustato su motina (ieškove) G. K..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo ieškiniu nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas S. K. bendraus su sūnumi D. jo gyvenamojoje vietoje du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., apie būsimą bendravimą su sūnumi informuojant G. K. prieš vieną dieną. Šalių sutarimu gali būti numatyta kita atsakovo S. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. tvarka.

Išvadą teikianti institucija 2025 m. sausio 14 d. išvadoje nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi bylos aplinkybes, įvertinusi vaiko amžių, tai kad vaiko tėvas buvo įkalinimo įstaigoje, nuo 2024 m. lapkričio mėnesio nebendravo su nepilnamečiu vaiku, vertina, kad tėvo ir vaiko ryšys yra galimai nutrūkęs, todėl daro išvadą, kad ieškovės prašoma bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Po pereinamojo laikotarpio ir atkūrus tėvo ir vaiko ryšį, Tarnybos nuomone, reikėtų sudaryti sąlygas tėvui dažniau matytis su vaiku. (e. b. t. 1. l. 42).

Atsakovas 2025 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu nurodė, kad ieškinį yra gavęs ir su juo sutinka.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.

Ieškovė pateikė ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką, teismo posėdžio metu ją palaikė. Atsakovas su siūloma bendravimo tvarka sutiko. Tarnyba pritarė ieškovės siūlymui. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka tinkama, atitinka vaiko interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl šio reikalavimo. Todėl teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, tenkina šį ieškovės reikalavimą ir nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką – atsakovas S. K. bendrauja su sūnumi D. jo gyvenamojoje vietoje du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., apie būsimą bendravimą su sūnumi informuojant G. K. prieš vieną dieną. Šalių sutarimu gali būti numatyta kita atsakovo S. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. tvarka.

Dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovė teikdama ieškinį prašė priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini)., kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (po du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. sausio 3 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. K.. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino aplinkybes apie vaiko poreikius ir jos turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas 2025 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu nurodė, kad ieškinį yra gavęs ir su juo sutinka.

2025 m. balandžio 15 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl vaiko sveikatos problemų padidėjo išlaidos vaiko poreikiams, jos dabar sudaro 500 Eur ir paprašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (po du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. sausio 3 d.) iki jo pilnametystės. Į patikslintą ieškinį atsakovas atsiliepimo nepateikė.

2025 m. balandžio 24 d. išvadą teikiančios institucijos išvadoje dėl patikslinto ieškinio nurodoma, kad konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai), tarnybos nuomone, prašoma 250 Eur išlaikymo suma yra nepakankama vaiko poreikiams patenkinti.

Teismas 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu žodina nutartimi įpareigojo ieškovę G. K. ir atsakovą S. K. pateikti į bylą duomenis apie turtinę padėtį. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. K. nenurodė teismui objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėjo teismui pateikti reikšmingų įrodymų per teismo nustatytą terminą apie savo turtinę padėtį. Atsakovui nepateikus jokių duomenų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų apie savo finansinę padėtį, teismas taiko minėtą prezumpciją ir atitinkamai laiko, jog egzistuoja tai šaliai patys nepalankiausi faktai, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti 250 €/mėn. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K..

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovas S. K. turi apie 11500 Eur įsiskolinimų, informacijos apie turimas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą ir gaunamas pajamas nėra (e. b. t. 1. l. 50 – 51, 153). Ieškovė G. K. turi apie 1327 € įsiskolinimų, jai per 2024 m. išmokėta 3256,54 Eur nedarbo draudimo išmokų (e. b. t. 1. l. 8), ieškovei ir vaikui 2471,73 Eur išmokų (e. b. t. 1. l. 11). 2025 m. sausio - balandžio mėn. ieškovei išmokėta 2164,07 Eur išmokų (e. b. t. 1. l. 104). Apie ieškovės ir atsakovo neįgalumą byloje duomenų nėra (e. b. t. 1. l. 53 - 54).

Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 400,00 Eur lėšos: maistui - 150,00 Eur (tyrelės, mišinėliai), drabužiai, avalynė - 45,00 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms, sauskelnėms 80,00 Eur, lavinimo priemonėms, žaislams, šventėms - 60,00 Eur (e. b. t. 1. l. 2). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai padidėjo nuo 400 iki 500 Eur dėl vaiko sveikatos būklės, nes vaikas ėmė sirgti kvėpavimo takų infekcijomis, diagnozuota alergija, todėl vaikui reikalingas specialus mitybos režimas ir papildomas gydymas, taip pat nurodo didesnius ir kitus vaiko poreikius: maistui - 200,00 Eur, tyrelės, pieno mišiniai Aptamil - 70.00 Eur, drabužiai, avalynė - 70,00 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms, sauskelnės - 100,00 Eur, lavinimo priemonėms, žaislai, šventės - 60,00 Eur (e. b. t. 1. l. 105 - 116).

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur periodinį išlaikymą sūnui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo ieškinyje ir teismo posėdžio paaiškino apie vaiko konkrečius vidutiniškus poreikius per mėnesį (t. y. apie 500 Eur sumą), apie savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu, išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, prašo iš atsakovo priteisti 250 Eur periodinį išlaikymą.

Teismas vertina, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai nėra išsamūs, nurodyti poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos prekėms, sauskelnėms, lavinimo priemonėms, žaislai, laisvalaikiui, tačiau nėra įtraukti su būstu susiję poreikiai. Kadangi ieškovė dabar gyvena (duomenys neskelbtini), planuoja gyventi socialiniame būste ir negalėjo pateikti konkrečių su būstu susijusių išlaidų, teismas vertina, kad šiems poreikiams patenkinti pakankama suma yra 150 Eur, todėl visa vaiko poreikių suma yra 650 Eur. Ši suma neviršija orientacinio išlaikymo dydžio, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjus MMA yra 777 Eur po mokesčių, todėl teismas, įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, atsižvelgęs į pateiktus teismui duomenis apie tai, kad nepilnametis vaikas rimtesnių sveikatos problemų neturi, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Sprendžiama, kad šalių vaiko poreikiams šiuo metu užtikrinti per mėnesį reikalinga apie 650 Eur, įskaičius gaunamus vaikų pinigus (150 Eur, e. b. t. 1. l. 11), iš esmės gaunama lygiomis teikiant išlaikymą apie 250 Eur suma periodinio išlaikymo suma, kurią prašo priteisti ieškovė.

Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nors ir oficialiai nedirba, būdamas jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti vaikui 250 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 250 Eur dydžio periodinis išlaikymas sūnui D. K.. Teismas šį išlaikymą priteisia nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2025 m. sausio 3 d.) kadangi nepilnamečiam vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nepertraukiamai, išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė G. K., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1419,38 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. sausio 3 d.), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur / 7 mėn., 3 d. x 200,00 Eur (reikalavimas šioje dalyje nebuvo patikslintas). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visa šalių vaiko rūpinimosi, auklėjimo ir išlaikymo našta nuolat teko ieškovei, vaikas gyvena su motina, atsakovas S. K. nuo vaiko gimimo prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, per visą laikotarpį yra nupirkęs vaikui tiktai dvi pakuotes sauskelnių ir dvi dėžutes mišinukų, vėliau šeimą paliko visai, išlaikymo neteikė.

Atsakovas 2025 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu nurodė, kad ieškinį yra gavęs ir su juo sutinka.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, visos abejonės vertinamos vaiko naudai (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

Kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas iš esmės didžiąją dalį gyveno skyrium nuo sūnaus (ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas S. K. kartu gyveno iki vaikui sukako keturi mėnesiai, bet ir tada išlaikymo neteikė, 2024 m. lapkričio 7 d. atsakovas S. K. išvažiavo į užsienį ir ryšio su šeima nebeturi. Ieškovė pateikė savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl įvertinus bylos įrodymų visumą, vertinant visas abejones vaiko naudai, taigi nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo susidarė 1419,38 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo dydis paskaičiuotas pagrįstai pagal nurodytus to laikotarpio metu buvusius vaiko poreikius, todėl atitinka teismų praktikoje nustatytus kriterijus, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei G. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriuo ieškovei apmokėta antrinės teisinės pagalbos išlaidos (100 proc.), taip pat ieškovė šiuo sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. t. 1. l. 18 - 19).

Taigi, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus sumokėjimo. Taip pat teismui pateikta duomenų, kad buvo patirtos bendros 501,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (e. b. t. 1. l. 149 - 152). Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Byloje buvo patirtos 15,86 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą.

Teismas tenkino gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikalavimus po 100 proc.

Kaip minėta, nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 100 proc., ieškovė yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų, tai jos priteisiamos iš atsakovo. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 501,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, dėl to ieškinį tenkinus 100 proc., ieškovė yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų, tai iš atsakovo priteistina visa suma iš viso 501,53 Eur antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus. Už ieškinio reikalavimus (pateikus ieškinį elektroniniu būdu) dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo turėjo būti sumokėtas bendras 222 Eur (po 111 Eur) žyminis mokestis, už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą 32 Eur žyminis mokestis, už periodinį išlaikymą 68 Eur žyminis mokestis (250 x 12 mėn. 3 proc.) x 152. Bendrai už visus reikalavimus 322 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., ieškovė yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų, tai iš atsakovo priteistina visa 322 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės G. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo S. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: S. K. su sūnumi bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., apie būsimą bendravimą su sūnumi informuojant G. K. prieš vieną dieną. Šalių sutarimu gali būti numatyta kita atsakovo S. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos (t. y. nuo 2025 m. sausio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus reijono apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1419,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų 38 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti vaikui D. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2025 m. sausio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui galioja iki šio sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,86 Eur (penkiolika eurų ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 501,53 Eur (penkis šimtus vieną eurą ir 53 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 322 Eur (trys šimtai dvidešimt du eurai) žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.