Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-314/2023 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei B. M. M., trečiasis asmuo S. U., dėl nepagrįstai gautų lėšų ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. B. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškiniu (CBP-4117) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės B. M. M. 11 584,80 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 2 896,20 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.10 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 sprendė klausimą dėl pinigų išreikalavimo, kai bylos šalių nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai, kaip ir nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas teismo preliminarus sprendimas, netenkintas ieškinio reikalavimas dėl nepagrįstai gautų lėšų ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. 2012 m. sausio 16 d. iš A. B. sąskaitos banke atliktas 40 000 Lt (11 584,80 Eur) mokėjimas į atsakovės B. M. M. atsiskaitomąją sąskaitą, paskirtyje įrašyta „Už žemės išvadas“ (1 t. 9 l.). A. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties teisių perėmėja tapo sutuoktinė - ieškovė S. B.. Ieškovė 2021 m. padavė teismui ieškinį priteisti iš atsakovės 11 584,80 Eur, kaip be pagrindo įgytą sumą, ir palūkanas už penkerius metus iki ieškinio pateikimo dienos .

21. Atsakovės B. M. M. motinai M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos įtėvio A. L. (įvaikinimo faktas nustatytas Palangos miesto apylinkės teismo 1992 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-148/92 m.) valdytos 24 ha žemės ir 4,56 ha miško Palangoje ir Šventojoje.

22. Atsakovė B. M. M. 2012 m. sausio 19 d. pateikė prašymą NŽT Palangos skyriui paruošti išvadas M. K. vardu dėl žemės iškėlimo į kitas kadastrines vietoves Plungės ir Klaipėdos rajonuose (p.b.1 t. 80 l.). NŽT Palangos skyrius 2012 m. sausio 27 d. parengė penkias išvadas ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: Nr. (duomenys neskelbtini) (į 9.95 ha žemės Telšių apskr., Plungės raj., Alksnėnų kadastrinę vietovę), Nr. (duomenys neskelbtini) (į 1.52 ha miško Telšių apskr., Plungės raj., Pelaičių kadastrinę vietovę), Nr. (duomenys neskelbtini) (į 1.52 ha miško Telšių apskr., Plungės raj., Tverų kadastrinę vietovę), Nr. (duomenys neskelbtini) (į 0,32 ha miško ir 3,84 ha žemės Telšių apskr., Plungės raj., Šateikių kadastrinę vietovę), Nr. (duomenys neskelbtini) (į 1,2 ha miško ir 0,65 ha žemės Klaipėdos apskr., Klaipėdos raj., Šalpėnų kadastrinę vietovę) (e. b. 1 t. 92-105 l.). Išvadas pasirašė atsakovė, kaip M. K. įgaliotinė. Išvadų originiali išsiųsti į NŽT Plungės ir Rietavo bei Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius. Dalis šių išvadų buvo pakeistos.

23. Atsakovė B. M. M. dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, teikė prašymus ir susitarimus, atstovaudama savo motinos M. K. interesus pagal įgaliojimus, išduotus 2003 m. liepos 16 d., 2008 m. rugpjūčio 4 d. ir 2013 m. birželio 19 d. (e.b. 1 t. 85-86, 87, 88-89 l.) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 105 punktu, išvadų originalai 2012 m. vasario 14 d. išsiųsti į NŽT Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrių bei į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių (e. b. 1 t. 106-110 l.).

24. Iš įgaliojimų, patvirtintų Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notaro 2012 m. vasario 13 d. matyti, kad pretendentė į žemę M. K. įgaliojo A. S. (pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), M. D. (pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); e. b. 4 t. 25-26, 27-28, 29-30 l.), F. Z. (pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), A. B. (pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); e. b. 1 t. 132-133 l.) tvarkyti visus reikiamus dokumentus ir atstovauti visose institucijose dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės sklypus ir perkėlimo pagal Palangos žemėtvarkos skyriaus išvadas, gauti nuosavybės dokumentus bei atlikti visus kitus veiksmus susijusius su šio pavedimo įvykdymu.

25. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus duomenimis (e.b. 1 t. 117 l.) pagal 2012 m. sausio 27 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 12S-(14.12.3.)-75 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. K.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,65 ha žemės ir 1,20 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius 4,2 ha žemės ūkio paskirties sklypą ir 6,3 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius Kelvėtų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje.

26. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-09-30 išrašų (p.b. 1 t. 130-162 b. l.) matyti, kad M. K. (kuriai atkurtos nuosavybės teisės) 2013-2015 metų laikotarpiu sudarytomis pirkimo – pardavimo sutartimis žemės sklypus, į kuriuos jai atkurtos nuosavybės teisės, pardavė kitiems asmenims: 1) pagal dvi 2014 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis P. K. ir E. K. pardavė žemės Kelvėtų k., Veiviržėnuose, Klaipėdos r. (p.b. 1 t. 130-131, 132-133); 2) 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2015 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė D. Z. ir F. Z. žemės sklypus Plungės r. sav, Šateikių sen., Balmiškių k. (p.b. 1 t. 134-135, 136-137 l.); 3) 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2015 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė A. S. ir I. S. žemės sklypus Plungės r. Šateikių sen. Papievių k. ir Sėlenių k. (p.b. 1 t. 138-153 b.l.); 4) 2013 m. liepos 8 d. 2013 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė M. D. žemės sklypus Rietavo sav., Rietavo sen., Spraudžio k., 2023 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi - Rietavo sav., Tverų sen. Sungailų k. (p.b. 1 t. 154-158, 159-162 l.).

27. Iš teismui pateiktų M. K. vardu sudarytų pirkimo - pardavimo sutarčių (2022-10-04 DOK-36621, p.b. 4 t. 2-39 l.) matyti, kad jas visas pardavėjos M. K. vardu sudarė įgalioti asmenys, kurie buvo nurodyti 2012 m. vasario 13 d. įgaliojimuose: A. S., F. Z., A. B., A. G. (pagal M. D. perįgaliojimą),

28. Dėl kitos žemės, kurią iki nacionalizacijos valdė kitas savininkas P. V. nuosavybės teisėmis Girininkų ir Linksmakalnio k., Kauno r. (133,66 ha), nuosavybės teisės atkurtos mirusios A. B. vardu (jos 1991-10-19 prašymas pateiktas Kauno rajono Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybai): Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teises, grąžinant jai natūra 60,23 ha žemės; NŽT 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,4021 ha žemės. Likusios grąžinti žemės (73,03 ha ploto) nebuvo galima grąžinti natūra, nes ji priskirta valstybės išperkamai žemei (užimtų tvenkinių, kelių), todėl Kauno skyriaus specialistai pasiūlė A. B. teisių paveldėtojams – Š. R. ir A. B. – susirasti laisvų žemės sklypų kituose rajonuose ar kitose kadastrinėse vietovėse. Sutikę su Kauno rajono skyriaus siūlymu ir radę laisvų sklypų, pareiškėjai 2012 m. sausio 19 d. pateikė Kauno rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuris buvo tikslintas 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 5 d. prašymais, dėl žemės perkėlimo į Šilalės, Plungės, Klaipėdos ir Vilniaus rajonus. Minėto prašymo pagrindu 2012 m. kovo 5 d. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrius parengė išvadas (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir 2012 m. kovo 5 d. išvados) ir persiuntė jas vykdymui į Šilalės, Plungės, Klaipėdos ir Vilniaus rajonų žemėtvarkos skyrius. Beveik po metų A. B. parengtas 2012 m. kovo 5 d. išvados buvo pripažintos negaliojančiomis NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-225 ir NŽT 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-707. Dėl šių NŽT sprendimų, Š. R. ir A. B. (A. B. įpėdiniai) pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu (administracinė byla Nr. A492-587/2014) šį sprendimą panaikino, taip pat panaikino apskųstus NTŽ sprendimus, konstatavęs, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 5 d. parengtas išvadas. Šioje byloje NŽT neteisėtai panaikino 2012 m. kovo 5 d. išvadas dėl to, kad nepagrįstai sprendė, jog pretendentė laiku nebuvo pareiškusi valios pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kai negalima žemės grąžinti natūra. Galutiniu sprendimu administracinėje byloje teismas konstatavo, kad pretendentės valia akurti nuosavybės teise, grąžinant dalį žemės kitoje vietoje, buvo aiškiai išreikšta jos pirminiame 1991-10-19 prašyme.

29. Nagrinėjamoje civilinėje byloje svarbu tai, kad A. B. (A. B. įpėdinis) 2012 m. kovo 5 d. įgaliojimu įgaliojo S. U. tvarkyti žemės atkūrimo klausimus pagal tris 2012 m. kovo 5 d. Žemės atkūrimo išvadas: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b. 5 t. 36-37 l.), o S. U. tą pačią dieną, 2012 m. kovo 5 d., perįgaliojo A. B. atstovauti A. B., atkuriant nuosavybės teises pagal tas pačias tris 2012 m. kovo 5 d. žemės atkūrimo išvadas (e. b. 5 t. 38-39 l.).

30. A. B. (pagal įgaliojimą atstovaujantis A. B.) 2012 m. kovo 6 d. pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui prašymą (reg. Nr. 36NT-19), kuriuo prašė NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ perkelti į Pelaičių k., Rietavo sav. (p.b. 4 t. 95-97 l.). Pagal šią išvadą suteikta teisė atkurti nuosavybės teisė į 24,69 ha žemę, kuri priskirta valstybės išperkamam vandens telkiniui (24,69 ha).

31. Pagal šią 2012 m. kovo 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. nuosavybės teise nebuvo perduotas nei žemės sklypas, nei vandens telkinys, nes ši išvada kartu su kitomis 2012 m. kovo 5 d. išvadomis buvo grąžintos NŽT Kauno rajono skyriui dėl to, kad jos buvo pripažintos negaliojančiomis; kol vyko administraciniai ginčai, Žemės atkūrimo procedūros buvo nutrauktos, iki buvo priimtas minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikinti NŽT sprendimai dėl išvadų pripažinimo negaliojančiomis.

32. A. B. 2014 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą NŽT Kauno rajono skyriui grąžinti nepakeistas 2012 m. kovo 5 d. Žemės atkūrimo išvadas (p. b. 4 t. 114 l.). V. R. (Š. R. įgaliotinis) tam pačiam skyriui 2014 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą grąžinti nepakeistas 2012 m. kovo 5 d. Žemės atkūrimo išvadas atitinkamiems NŽT žemėtvarkos skyriams, išskyrus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jos nurodė, kad apsisprendimą pateiks artimiausiu metu (p. b. 4 t. 114-115 l.). Iš NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymo 7VĮ-1626-(14.7.2.) matyti, kad išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista (p. b. 4 t. 128-129 l.). Iš NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo rašto Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (p. b. 4 t. 105-106, 129-136 l.) matyti, kad pagal pakeistą išvadą 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. sausio 24 d. sprendimais (p. b. 4 t.130-133, 131-136 l.) nuosavybės teisės A. B. atkurtos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus Rokų kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone.

33. Iš teismui pateiktos A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos (p.b. 4 t. 147-166 l.), matyti, kad notarės 2016 m. gegužės 20 d. liudijime nurodyta, jog palikimą priėmė du įpėdiniai pagal įstatymą ir trečiasis asmuo S. U., kurio naudai A. B. sudarė 2015 m. kovo 6 d. testamentą (p.b. 4 t. 157 l.). Testamentu nurodyta, kad savo mirties atveju palieka teisę S. U. atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypus pagal Žemės atkūrimo išvadas (tarp jų ir išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Notarės 2019 m. balandžio 17 d. rašte Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl paveldimo turto mokesčio, nurodyta, kad trečiajam asmeniui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į (½ dalis) žemės sklypus (2 vienetai) esančius Klaipėdos rajone.

Dėl apeliacinio skundo

34. Apeliantės teigimu, įrodymų vertinimo prasme nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė B. M. M. ir trečiasis asmuo S. U. įvykdė savo įsipareigojimus dėl M. K. nuosavybės teisių atkūrimo kitoje vietovėje ir atkurtos žemės perleidimo kitiems asmenims. Iš M. K. pasirašytų įgaliojimų ir notariškai patvirtintų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad M. K. neįgaliojo A. B. tvarkyti nuosavybės teisės atkūrimo į žemę klausimus, A. B. neperdavė jokios išvados, parengtos M. K. vardu, A. B. nebuvo atkurta nuosavybės teisė jo gyvenamosios vietos rajone ((duomenys neskelbtini)), M. K. nesudarė su A. B. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir A. B. iš M. K. žemės neįgijo. Su atsakove, kuri veikė pagal M. K. įgaliojimus, A. B. nesudarė jokios sutarties, ir nebuvo skolingas jai nei už išvadas, nei už žemės sklypus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo.

35. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

36. Įvertinusi tiek civilinės, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri šalims yra žinoma, jos apeliacinės instancijos teismas papildomai nekartoja ir daro pagrįstą išvadą, kad būtent ieškovės sutuoktinis A. B. palaikė santykius su trečiuoju asmeniu dėl žemės išvadų įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas išsiamiai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, tenkinęs šalių daugkartinius prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, įvertino gautus NŽT duomenis, notarės pateiktos paveldėjimo bylos, atliktų ikiteisminių tyrimų duomenis, teisingai nustatė, kad atsakovė M. B. M. ir trečiasis asmuo S. U. įvykdė savo žodinius susitarimus dėl nuosavybės teisių M. K. atkūrimo kitoje vietovėje ir teisių į atkurtas žemės nuosavybės teises perleidimo kitiems asmenims. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina atsakovės B. M. M. nurodytas aplinkybes, kad trečiasis asmuo S. U. ją pats susirado, nes žinojo apie atkuriamas nuosavybės teises M. K. (galimai per ryšius žemėtvarkos skyriuose), pasiūlė „parduoti išvadas“, jai buvo pasiūlyta gera kaina; atsakovė sutiko perleisti žemės išvadas, bet atsisakė dokumentus tvarkyti, kol nebus gauti pinigai (40 000 Lt). Gavusi nurodytą sumą savo sąskaitoje 2012 m. sausio 17 d., po savaitės, 2012 m. sausio 19 d. pateikė prašymą NŽT Palangos skyriui parengti žemės išvadas M. K. vardu dėl žemės iškėlimo į kitas kadastrines vietoves Plungės ir Klaipėdos rajonuose (p.b.1 t. 80 l.), kaip buvo susitarta su S. U.. Apeliantė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

37. Apeliantės teigimu A. B. nebuvo atsakingas nė už jokį galimą sandorį tarp trečiojo asmens S. Ū. ir atsakovės B. M. M., todėl savo pervestomis lėšomis į atsakovės sąskaitą neturi pareigos apmokėti tarp trečiojo asmens S. Ū. ir atsakovės sudaryto sandorio. Apeliantės vertinimu, teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį galima tik kaip nepagrįstą praturtėjimą, nes prieš pinigų pervedimą ginčo šalys B. M. M. ir A. B. nesudarė jokios sutarties, neturėjo jokių kitokių susitarimų ar įsipareigojimų. A. B. priklausančią pinigų sumą atsakovė B. M. M. gavo be jokio teisėto pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

38. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Ieškovei, kuriai pagal įstatymą tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, pervedus ieškovei pinigines lėšas į jos sąskaitą už žemės išvadas, kurių (žemės išvadų) ieškovė negavo, nepateikė pirmosios instancijos teismui tiesioginių ar netiesioginių neginčijamų patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimo pagrįstumą.

39. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teigingai nustatė faktines aplinkybes, jog S. U. iš esmės neneigia, iš įvairių asmenų ėmęs pinigus kaip avansą arba pardavęs išvadas (dėl žemės perdavimo neatlygintinai) t. y. pripažįsta buvus tokius sandorius (A. B., A. V. atvejais); A. B. atveju nurodyta, kad nors pinigai buvo pervesti kitam asmeniui, o įgaliojimą tvarkyti tris išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn gavo iš kito asmens, tačiau to padaryti (įgyti savo nuosavybėn) nepavyko dėl objektyvių priežasčių (pats žemėtvarkos skyrius panaikino savo anksčiau išduotas žemės atkūrimo išvadas, kurios buvo užginčytos teisme, vyko ilgas teisminis ginčas); situacija, kad A. B. (nuo 2012-01-17) nesikreipė nei į teisėsaugą, nei į teismą dėl galimai neįvykdyto susitarimo suponuoja tai, kad sandoris iš S. U. pusės galimai ne iki galo, ne visa apimtimi, bet buvo įvykdytas ar bent jau vykdomas; trečiasis asmuo ikiteisminio tyrimo metu (2020-10-26) parodė, kad A. B. jis žino per V. T.; V. T. ikiteisminio tyrimo metu (2021-09-29) parodė, kad tarpininkaujant S. U. buvo įsigijęs žemės ir miško. A. B. pažįsta asmeniškai, kaip veterinarijos gydytoją. Jis A. B. davė S. U. telefono numerį. Po kurio laiko S. U. jam pranešė, kad turi žemės išvadą dėl didelio žemės sklypo perkėlimo, todėl reikėjo daugiau asmenų (pinigų) tai žemei įsigyti. Visi, t. y. jis, S. U. ir A. B. susitarė, kad tą žemę pasidalins kartu. A. B. buvo nurodyta pervesti 40 000 litų į B. M. M. sąskaitą.

40. Byloje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismos padarytas išvadas (tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo duomenys) kad trečiasis asmuo S. U. 2012-2016 metų laikotarpiu teikė nenustatytam asmenų kiekiui tarpininkavimo paslaugas, susijusias su žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje kitoje vietovėje nei žemė, miškas ar vandens telkinys buvo iki nacionalizacijos su vėlesniu atkurto nekilnojamojo turto perleidimu kitiems (trečiojo asmens nurodytiems) asmenims. S. U. žinojo, kurie asmenys po nuosavybės teisių atkūrimo nori parduoti teises įsigyti žemės pagal išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai naudotis nuosavybėn, o V. T. žinojo asmenis, norinčius žemės pagal išvadas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. U. pripažino ėmęs iš asmenų pinigus kaip avansą arba „pardavęs“ išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, tokių sandorių buvo daug, S. U. pripažino ir buvus sandorį su A. B., bet nepripažino fakto, kad jis tarpininkavo tarp B. M. M. ir A. B. dėl pinigų pervedimo, kodėl A. B. pervedė 40 000 Lt, jis nežino. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir teismų, nagrinėjusių nukentėjusiųjų asmenų skundus, nutarimuose nurodyta, kad nukentėjusieji, duodami, pervesdami pinigus S. U., siekė sau finansinės naudos, tikėdamiesi pigiau įsigyti žemės, miškų sklypus, nukentėjusiųs faktiškai nedomino, kaip tai bus padaryta, jie nežinojo, už ką konkrečiai duoda pinigus S. U.. Juos iš esmės domino tik galimybė pigiau įsigyti turto. Šiuo metu nėra galimybės patikrinti ir objektyviai išsiaiškinti, koks buvo S. U. ir A. B. susitarimo turinys, nes nėra sudaryta jokių rašytinių susitarimų ir viena sandorio šalis yra mirusi. Apeliantė, prašydama iš atsakovės priteisti pinigų sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti jos sutuoktinio ir S. U. susitarimo turinį (CKP 178 straipsnis).

41. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad S. Ū. apeliantės sutuoktinis A. B. jokių pinigų nemokėjo, ir S. Ū. iš apeliantės sutuoktinio jokios naudos negavo, kad atsakovė be jokio teisėto pagrindo praturtėjo apeliantės sutuoktinio A. B. sąskaita, kad teismas nevertino CK 6.165 straipsnio 2 dalies, kuri imperatyviai nustato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė.

42. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendžiant ginčą tarp ieškovės S. B. ir atsakovės B. M. M. CK 6.237 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

43. Nagrinėjamu atveju nė viena šalis nereikalavo rašytinės sutarties sudarymo, susitarimą dėl teisių įsigyti žemės pagal išvadas (ką šalys įvardija „žemės išvadų pirkimu“) patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai, 2012 m. sausio 16 d. iš A. B. banko sąskaitos atsakovei atliktas 40 000 Lt pavedimas į jos sąskaitą, pavedimo paskirtyje įrašyta „Už žemės išvadas“. Nepraėjus dviem mėnesiams, 2012 m. kovo 5 d. A. B. įgaliojo S. U., o S. U. – įgaliojo A. B. atlikti visus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių neatlygintai įgijimu pagal tris 2012 m. kovo 5 d. parengtas žemės išvadas.

44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptartos faktinės aplinkybės suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo S. U. ir ieškovės sutuoktinis A. B. buvo sudarę preliminariąją nekilnojamojo turto (ateityje atkuriamos kitoje vietoje žemės) pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šalių susitarimą A. B. įsipareigojo sumokėti trečiojo asmens S. U. nurodytam asmeniui - atsakovei B. M. M. 40 000 litų už A. B. atkuriamas nuosavybės teises į P. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę pagal NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. už sumokėtus B. M. M. pinigus negavo iš trečiojo asmens S. U. to, kas buvo pažadėta ir sutarta – A. B. neatkūrė nuosavybės teisių į P. V. turėtą žemę pagal 2012 m. kovo 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) savo pasirinktoje vietovėje. A. B. negavo to, kas buvo sutarta gauti ne su B. M. M., bet su S. U. už A. B. sumokėtus pinigus B. M. M..

45. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad A. B. susitarimas su S. U. atitinka preliminarios sutarties požymius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantėms argumentams, kad preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo daikto turi būti sudaryta rašytine forma, ir sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, dėl kokio daikto bus sudaroma pagrindinė sutartis. Tačiau šie apeliantės argumentai nepaneigia fakto, kad S. U. vykdant tarpininkavimo veiklą tarp asmenų, turinčių žemės išvadas ir siekiančių pagal šias išvadas įsigyti teises į žemę, ieškovės sutuoktinis taip pat dalyvavo tokiuose santykiuose, siekdamas įsigyti žemės, ir nepaneigia fakto, kad A. B. buvo išduotas įgaliojimas veikti pagal tris išvadas.

46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantės skundo argumentais, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, į bylą pateiktais įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė, nebūdama susijusi kokiais nors sutartiniais santykiais su ieškovės sutuoktiniu, neturi pareigos grąžinti ieškovei kokių nors sumų, nes ją siejo ikisutartiniai teisių į žemės pirkimo-pardavimo santykiai su trečiuoju asmeniu S. U., sprendžia, jog apeliantė nepateikė skunde nei vieno argumento ir įrodymo, kuris leistų daryti priešingas išvadas, nei byloje padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamsa apeliacinį skundą, pritaria atsakovės argumentams, kad pinigus atsakovei pervedęs A. B. jai nereiškė jokių pretenzijų (daugiau kaip ketverius metus), o ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, praėjus beveik penkeriems metams po jos sutuoktinio mirties, ir beveik dešimčiai metų po atlikto pinigų pervedimo. Iš apeliacinio skundo argumentų yra akivaizdu, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginio, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikę, neįsigilinęs į bylos esmę ar nenustatęs bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių, o siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Apeliantei nepagrindžiant teisės normų pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu. Vien apeliantės kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga (CPK 185 straipsnis).

47. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusieji duodami, pervesdami pinigus S. U. siekė sau finansinės naudos, tikėdamiesi pigiau įsigyti žemės, miškų sklypus. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nukentėjusiųjų faktiškai nedomino, kaip tai bus padaryta, jie nežinojo už ką konkrečiai duoda pinigus S. U.. Juos iš esmės domino tik galimybė pigiau įsigyti turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės sutuoktinio veiksmai atlikti jo paties sutikimu ir prisiimant iš to kylančias pasekmes, negali sukelti teisinių pasekmių asmeniui, kuris savo prievoles yra įvykdęs. Nurodytų aplinkybių ir įrodymų visuma, taip pat sąžiningumo ir protingumo kriterijai (CK 1.5 straipsnis) neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 11 584,80 Eur.

48. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje pasiūlė ieškovei atsakovu įtraukti ir trečiąjį asmenį S. U., nustatė ieškovei terminą iki 3023 m. kovo 28 d. pateikti savo poziciją ir dėl šios priežasties atidėjo teismo posėdį, tačiau ieškovė atsisakė pakeisti ar įtraukti byloje papildomai atsakovą S. U.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007). Ieškovei atsisakius pakeisti atsakovą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio, nenustatęs atsakovės B. M. M. kaltės dėl to, kad A. B. neįsigijo žemės.

Dėl įrodymų vertinimo

49. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

54. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

55. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomas priteisti išlaidas pagrindžia 2023 m. liepos 7 d. pinigų priėmimo kvitas (2023-07-24 DOK-30247).

56. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteisiama 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės B. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.