- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-848-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03370-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Programeda“
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Programeda“ dėl nekokybiškų vonios kambario baldų (garantinių darbų atlikimas pagal vartojimo rangos sutartį).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę pakeisti visas nekokybiškas dviejų vonios praustuvų spintelių fasadų plokštes į tinkamos kokybės plokštes per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo, suteikiant pakeistoms dalims 24 mėnesių garantiją; 2) atsakovei atsisakant pakeisti fasadus arba vengiant atlikti darbus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, priteisti iš atsakovės fasadų pakeitimo išlaidas - 694 Eur ieškovei, kad ji galėtų pasamdyti kitą įmonę ir atlikti atsakovės garantinius darbus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 22 Eur dydžio žyminį mokestį. Tokio dydžio žyminis mokestis yra mokėtinas už turtinį, t. y . antrą, ieškinio reikalavimą. Ieškovė žyminio mokesčio už pirmą ieškinio reikalavimą, kaip už neturtinį, nėra sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė buvo įpareigota sumokėti 109 Eur žyminį mokestį už pirmą ieškinio reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį ir perduoti bylą toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Alternatyvūs reikalavimai yra įstatymo leidžiami, be to, šie reikalavimai gali būti vertinami ir kaip sprendimo įvykdymo būdas.
4.2. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertino ieškovės reiškiamą vieną reikalavimą kaip du reikalavimus ir neteisingai vertino, kad vienas iš reikalavimų yra neturtinio pobūdžio.
4.3. Ieškinyje nėra suformuluotų dvejų reikalavimų ir tuo labiau nėra reiškiama jokio neturtinio reikalavimo, kaip kad nurodoma nutartyje.
4.4. Ieškovės reikalavimas yra vienas, tik nurodomi galimi jo įvykdymo būdai, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo sumokėti papildomą mokestį už neegzistuojantį antrą reikalavimą, kurio ieškovė nereiškia.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti nustatytą žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl alternatyvių reikalavimų
8. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už ieškinyje reiškiamą alternatyvų reikalavimą. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, jog ieškinyje nėra suformuluotų dviejų reikalavimų – suformuluotas vienas turtinio pobūdžio reikalavimas, nurodant galimus jo įvykdymo būdus.
9. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Minėta, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).
10. Ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinyje ieškovė pareiškė du alternatyvius turtinius reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę pakeisti visas nekokybiškas dviejų vonios praustuvų spintelių fasadų plokštes į tinkamos kokybės plokštes per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo, suteikiant pakeistoms dalims 24 mėnesių garantiją; 2) atsakovei atsisakant pakeisti fasadus arba vengiant atlikti darbus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, priteisti iš atsakovės fasadų pakeitimo išlaidas - 694 Eur ieškovei, kad ji galėtų pasamdyti kitą įmonę ir atlikti atsakovės garantinius darbus.
12. Taigi ieškinyje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra alternatyvus pirmajam ieškinio reikalavimui ir jį prašoma tenkinti tik tokiu atveju, jei nebus patenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei pašalinti trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškinio reikalavimų formuluotė leidžia įsitikinti, kad ieškovė siekia ne abiejų ieškinio reikalavimų patenkinimo kartu, t. y. ir atsakovės įpareigojimo šalinti trūkumus, ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tačiau siekia, kad ieškovės nurodyti trūkumai būtų šalinti tik vienu iš dviejų ieškinyje nurodytų ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo būdų, kurį pritaikius, antrojo alternatyvaus reikalavimo patenkinimo ieškovė nesiekia. Kitaip tariant, tenkinus ieškinį materialinis rezultatas būtų ieškovės nurodytų trūkumų, kurių vertė 694 Eur, pašalinimas arba paties atsakovo veiksmais, arba ieškovei gavus trūkumų šalinimo išlaidas pasitelkus kitą asmenį. Šiuo atveju negalima teigti, kad turtinė nauda, kurios siekia ieškovė yra didesnė nei 694 Eur.
13. Byloje kilus klausimui dėl apeliantės pareigos sumokėti žyminį mokestį už abu alternatyvius turtinius ieškinio reikalavimus, aktuali žyminio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, reglamentuota CPK 80–85 straipsniuose. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas priklausomai nuo ieškinio sumos. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą. Pagal to paties straipsnio ir dalies 10 punktą, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu yra pareiškiami keli alternatyvūs reikalavimai, ieškinys yra apmokestinamas vienu žyminiu mokesčiu, nes alternatyvių ieškovės reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1582-186/2016|, 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-461-934/2023).
15. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas ginčui aktualią teismų praktiką, yra nurodęs, kad žyminiu mokesčiu apmokestinami tik savarankiški ieškinio reikalavimai, kai kiekvieno iš jų nurodymas ieškinyje reiškia ieškovo siekį, kad jo galimai pažeista teisė būtų apginta taikant keletą savarankiškų gynimo būdų (pvz., priteisti skolą ir netesybas), tuo tarpu už kelis alternatyvius reikalavimus, kurių vieno patenkinimas eliminuoja kito patenkinimo galimybę, turi būti mokamas vienas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-568-516/2023).
16. Byloje nustačius, kad apeliantė ieškiniu pareiškė ne du savarankiškus (t. y. tokius, kurių abiejų kartu patenkinimas yra įmanomas), tačiau alternatyvius (t. y. tokius, kurių vieno patenkinimas eliminuoja kito reikalavimo patenkinimą) reikalavimus, sutiktina su apeliantės teiginiu, kad apeliantė turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį tik už vieną alternatyvųjį reikalavimą.
17. Nustatyta, kad apeliantė ieškinyje tinkamai apskaičiavo ieškinio sumą pagal turtinių reikalavimų dydį (694 Eur) ir sumokėjo už šį reikalavimą atitinkamo dydžio žyminį mokestį (22 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažįstama, kad apeliantė tinkamai įgyvendino pareigą apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, kuriame pareikšti alternatyvūs turtiniai reikalavimai.
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrindamas šioje nutartyje pateiktus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškovės pareigą už ieškinį sumokėti žyminį mokestį situacijoje, kai ieškovė pareiškia alternatyvius turtinius ieškinio reikalavimas, dėl to skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo apeliantę sumokėti žyminį mokestį už abu alternatyvius ieškinio reikalavimus kaip už savarankiškus reikalavimus.
20. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškovės pareigą už ieškinį sumokėti žyminį mokestį, atskirasis skundas tenkinamas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. L. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.