- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1050-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- K. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui S. A. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 4 530 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nepilnametei dukrai H. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai H. A. po 400 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, periodines išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą AB SEB banke (duomenys neskelbtini); ieškovę uzufrukto teise paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra H. A.. Vaiko gimimo dokumentuose atsakovas nurodytas tėvu. Ieškinio teikimo dieną ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas neigtų tėvystę ir / ar būtų kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nuo 2015 metų pradžios bylos šalys kartu negyvena. Atsakovas tėvo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo fragmentiškai, išlaikymą teikia nepastoviai. Atsakovas dukros išlaikymui buvo pasižadėjęs skirti po 200 EUR, nes gaudavo ir gauna pakankamai dideles pajamas. Iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. : 32 mėn. X 200 EUR = 6 400 EUR, per tą laiką pervesta vaikui išlaikyti 1 870 EUR suma, todėl šia suma mažintinas įsiskolinimas: 6 400 EUR – 1 870 EUR = 4 530 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo S. A. nepilnametės dukters H. A. išlaikymui po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. liepos 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę K. R., priteisė iš atsakovo S. A. 4 530 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir 130,43 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei K. R., kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo S. A. 183 EUR žyminio mokesčio valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai H. A. po 400 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu, sutiktų mokėti periodinį išlaikymą po 200 EUR per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametė H. A. yra 12 metų amžiaus, duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialiuosius poreikius byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės dukra gyvena su ja, ieškovė rūpinasi dukters gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovui savo nepilnametės dukters kasdienine buitimi bei poreikiais netenka nuolatos rūpintis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgęs į atsakovo amžių, teismas mano, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Atsakovas per mėnesį gauna 1 585 EUR darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Ieškovė nurodė, kad dukters H. A. reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 925 EUR suma. Šiuo atveju, vien ta aplinkybė, jog šalių dukra motinos iniciatyva yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Šiuo atveju šalys gauna per mėnesį didesnes nei vidutines pajamas, šalių pajamos yra panašios, todėl šalys gali teikti savo vaikui didesnį išlaikymą nei 1 MMA, kuris šiuo metu yra 555 EUR. Teismas laiko išlaidas vaiko atostogoms užsienyje ne būtinuoju vaiko poreikiu ir šią ieškovės išlaidų vaiko poreikiams dalį konstatuoja esant neprivaloma. Atsižvelgus į šiuo metu galiojantį MMA ir vaiko būtinuosius poreikius į būstą, maistą, lavinimą, kuriuos ieškovė pagrindė, konstatuotina, kad iš atsakovo priteistina pagrįsta išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis yra 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovės prašomas priteisti 4 530 EUR išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius, po 200 EUR per mėnesį, iš gautos sumos atėmus 1 870 EUR ieškovo teiktą išlaikymą dukrai minėtu laikotarpiu, laikytinas protingu ir pagrįstu. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas 4 530 EUR išlaikymo įsiskolinimas dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar jo dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvesnis ir nustatyti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nes atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį visiškai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Be to, atsakovas nebuvo supažindintas su savo teisėmis, t. y. pirmosios instancijos teismas nesistengė užtikrinti tinkamos atsakovo interesų apsaugos. Atsakovas manė, jog neprivalo teikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, jei teismas jų pateikti nereikalauja.
5.2. Byloje nedalyvavo vaiko teisių atstovai ir nebuvo sudarytų sąlygų apklausti nepilnametį vaiką. Nepilnamečio vaiko apklausų metu dukra būtų galėjusi patvirtinti visas atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas dukrai duodavo ir grynųjų pinigų ir t. t., tai galbūt būtų turėję pagrindo kitokiam teismo sprendimui.
5.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų, kuris gyvena su atsakovu, atsakovo sugyventinė, su kuria atsakovas augine nepilnametį sūnų, šiuo metu taip pat laukiasi, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, turi pareigą mokėti nuomos mokestį už gyvenamąjį būstą, o atsakovo gaunamas pajamas sudaro 1 258,21 EUR. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios ieškovės turtinės padėties.
5.4. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikių dydžio, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, jog vaiko būtiniems poreikiams patenkinti užtenka vienos minimalios algos dydžio sumos, juolab, kad dukra yra sveika, specialių poreikių neturi, o atsakovo teisės matytis su vaiku iš esmės yra visiškai suvaržytos, nes dukra gyvena užsienyje.
5.5. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, neįvertino aplinkybės, jog dukra su atsakovu per ginčo laikotarpį yra praleidusi daugiau nei dešimt mėnesių, todėl iš teismo priteisto 4 530 EUR išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. reikėtų atimti minimaliai 2 000 EUR. Be to, susumavus visas išlaidas dukters išlaikymui, galbūt nebeliktų jokio išlaikymo įsiskolinimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti apeliacinio skundo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos teikti bylai reikšmingus įrodymus ir dėl jų pasisakyti dalyvaujant teismo posėdžiuose.
6.2. Jei apeliantas pageidavo nuginčyti ar paneigti tam tikras ieškinyje dėstomas aplinkybes, privalėjo tai daryti nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, o ne teikti naujus įrodymus apeliacinei instancijai. Banko sąskaitų išrašai patvirtina tik apmokėjimo faktą už pirktas paslaugas ar prekes. Kad tos paslaugos ir / ar prekės buvo skirtos nepilnametės dukros interesais, bankiniai išrašai nepatvirtina.
6.3. Jei apeliantas linkęs turėti keletą vaikų nuo skirtingų moterų, manytina, turėtų įsivertinti ir savo galimybes šiuos vaikus išlaikyti.
6.4. Iš esmės procesiniame sprendime nurodytas išlaikymo dydis artimas apelianto siūlytam.
6.5. Apeliantas slepia tikrąsias savo pajamas ir turtinę padėtį. Apeliantas gauna kitų pajamų iš žemės ūkio, jokių piniginių lėšų už tariamą nuomą tėvams nemoka, dalyvauja ir kitų įmonių valdyme ir iš šių įmonių gauna pajamas per trečiuosius asmenis. (duomenys neskelbtini) prieš 12 metų apeliantas kartu su ieškove pasistatė namą, kuriame gyveno dukrai gimus. Namas buvo netinkamai registruotas Nekilnojamojo turto registre, siekiant išvengti mokesčių, todėl kitu pastato pavadinimu priklauso apelianto tėvams, kuriame atsakovas gyvena ir moka anksčiau įvardytą nuomos mokestį tėvams.
6.6. Atsakovo teisės matytis ir bendrauti su dukra nėra suvaržytos, ieškovė pritaria ir palaiko jų bendravimą. Dukrai buvo leista pasirinkti, su kurio iš tėvų ir kurioje šalyje ji nori gyventi. Ji pasirinko mamą.
6.7. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra proporcingas šalių finansinėms galimybėms, nes bylos šalių gaunamos pajamos yra daugmaž vienodos. Ieškovės pajamos bylos nagrinėjimo metu keitėsi, tačiau visi nuo ieškinio pradžios darbo užmokesčio bei socialinių išmokų dokumentai pridėti.
6.8. Ieškovės visos kelionių ir pramogų dukrai išlaidos teismo sprendimu buvo pripažintos nebūtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Jos buvo atmestos ir pripažintos laisva valia ir noru skirtomis išlaidomis. Atsakovo kelialapių į stovyklą išlaidos pagal tą patį taikomą principą nėra būtiniausios vaiko poreikių išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, mano , jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – banko sąskaitos išrašų kopijas, gydytojų pažymų kopijas, susitarimo dėl vaiko išvežimo į užsienį kopiją, A. A. gimimo liudijimo kopiją, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją, pažymos apie darbo užmokestį kopiją, vartojimo kredito sutarties kopiją. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – pažymą apie atsakovo ūkinę veiklą. Kadangi pridėtais įrodymais šalys papildomai įrodinėja savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, įrodymai pridėtini prie bylos.
V. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
11. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, jog nepilnametė H. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės K. R. ir atsakovo S. A. dukra.
13. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 400 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės bei 4 530 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei 4 530 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvesnis ir nustatyti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nes atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį visiškai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Be to, atsakovas nebuvo supažindintas su savo teisėmis, t. y. pirmosios instancijos teismas nesistengė užtikrinti tinkamos atsakovo interesų apsaugos. Atsakovas manė, jog neprivalo teikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, jei teismas jų pateikti nereikalauja. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
16. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, pažymėtina, jog teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį, tačiau pareigos pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu pirmosios instancijos teismas neturėjo. CPK 42 straipsnyje reglamentuotos šalių teisės ir pareigos, tarp kurių numatyta, kad dalyvavimas teismo posėdžiuose yra šalių teisė, bet ne pareiga. Taigi atsakovas turėjo teisę pats nuspręsti, ar jam reikalinga pasinaudoti procesine teise dalyvauti teismo posėdyje.
17. Atsakant į argumentą, jog atsakovas nebuvo supažindintas su savo procesinėmis teisėmis, pažymėtina, jog atsakovui 2018 m. liepos 27 d. išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, jame teismas detaliai nurodė, jog atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį, kokius CPK keliamus reikalavimus turi atitikti atsiliepimas į ieškinį, išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinės pasekmės. Minėtas pranešimas, ieškinio kopija įteikti atsakovui 2018 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodė aplinkybes, dėl kurių nesutinka su ieškiniu. Teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį bei nutarties dėl parengiamojo posėdžio skyrimo, ieškinio su priedais kopija išsiųsta atsakovui 2018 m. rugsėjo 27 d. per EPP sistemą (parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo). 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje atsakovas taip pat nedalyvavo. 2018 m. sausio 31 d. teismo posėdyje atsakovas taip pat nedalyvavo, nors apie teismo posėdžių datas, vietas ir laiką buvo informuotas tinkamai.
18. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovas nežinojo, jog privalo teikti teismui įrodymus, jeigu teismas jų pateikti nereikalauja, pažymėtina, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis).
19. Teisės normose, reglamentuojančiose šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis).
20. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo pareiga yra įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos už atsakovą rinkti įrodymus. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėdamas pareigos rinkti įrodymus už atsakovą, savo iniciatyva tikrino duomenis apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, apie atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį turtą. Atsakovas taip pat bylos nagrinėjimo metu teikė į bylą papildomus įrodymus.
21. Atsakovo teigimu, byloje nepagrįstai nedalyvavo vaiko teisių atstovai ir nebuvo sudarytų sąlygų apklausti nepilnametį vaiką. Nepilnamečio vaiko apklausų metu dukra būtų galėjusi patvirtinti visas atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas dukrai duodavo ir grynųjų pinigų, ir t. t., tai galbūt būtų turėję pagrindo kitokiam teismo sprendimui. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kadangi Civilinis kodeksas nenumato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo būtinybės nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
22. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų, kuris gyvena su atsakovu, atsakovo sugyventinė, su kuria atsakovas augina nepilnametį sūnų, šiuo metu taip pat laukiasi, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, turi pareigą mokėti nuomos mokestį už gyvenamąjį būstą, o atsakovo gaunamas pajamas sudaro 1 258,21 EUR. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios ieškovės turtinės padėties. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
23. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
25. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 2011 m. dirba laivų krovos akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ bei nuo 2016 m. atsakovas yra (duomenys neskelbtini) veiklą. Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties matyti, jog atsakovo mėnesinis atlyginimas yra 1 585 EUR neatskaičius mokesčių. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad vidutiniškai atsakovo darbo užmokestį sudaro 1 258,21 EUR, atskaičius mokesčius.
26. Nesutiktina su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovė savo vardu neturi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Iš ieškovės pateiktų įrodymų apie gaunamas pajamas matyti, kad 2015 m. ieškovės pajamas sudarė 1 342,04 EUR (dirbta 10 mėnesių), 2016 m. ieškovės pajamas sudarė 1 406,61 EUR (dirbta 12 mėnesių), 2017 m. ieškovės pajamas sudarė 1 725,87 EUR (dirbta 12 mėnesių), 2018 m. ieškovės pajamas sudarė 732,96 EUR (dirbta 4 mėnesiai). Taigi, matyti, jog vidutiniškai ieškovės pajamas sudaro apie 1 500 EUR. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra kitokia.
27. Taigi darytina išvada, kad iš esmės šalių finansinė padėtis yra panaši – ieškovės pajamos šiek tiek didesnės, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto bei ne vieną transporto priemonę. Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovas ne tik dirba laivų krovos akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bet ir yra (duomenys neskelbtini) veiklą, tą aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateikta pažyma apie ūkinę veiklą. Iš šios veiklos atsakovas, tikėtina, taip pat gauna papildomų pajamų, kurių dydžio teismui neatskleidžia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
28. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. yra sudaręs vartojimo kredito sutartį penkerių metų laikotarpiui, mėnesinė įmoka sudaro 257,71 EUR. pažymėtina, jog ši kredito sutartis sudaryta bylos nagrinėjimo laikotarpiu, todėl atsakovas, būdamas atsakingas tėvas, turėjo įvertinti savo pajamų dydį, išlaikytinių skaičių prieš prisiimdamas papildomų finansinių įsipareigojimų. Iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, kadangi atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau mokamo darbo. Argumentas, jog atsakovo gyvenimo draugė laukiasi, nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį, o pasikeitus išlaikytinių skaičiui, atsakovas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
29. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikių dydžio nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, jog vaiko būtiniems poreikiams patenkinti užtenka vienos minimalios algos dydžio sumos, juolab, kad dukra yra sveika, specialių poreikių neturi, o atsakovo teisės matytis su vaiku iš esmės yra visiškai suvaržytos, nes dukra gyvena užsienyje. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
30. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
31. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra ieškinio pateikimo metu buvo 12 metų, ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaikui išlaikyti reikalinga 925 EUR suma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš ieškovės nurodytų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga 825 EUR suma, nes atostogos užsienyje nelaikytinos būtinu vaiko poreikiu. Ieškovės skundo, jog vaikui išlaikyti būtina 925 EUR suma, nėra. Atsakovas nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai nėra pagrįsti ir nebūtini (CPK 178 straipsnis).
32. Atsakovo argumentai dėl vaiko poreikių dydžio siejami tik su orientaciniu teismų praktikoje nurodomu išlaikymo dydžio kriterijumi, jog vaiko būtiniems poreikiams patenkinti užtenka vienos minimalios algos dydžio sumos. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 555 EUR, vertinant, jog abu tėvai vienodai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovui tenkančią dalį sudaro tik 277,50 EUR, tai yra nežymiai mažiau nei priteista skundžiamu teismo sprendimu.
33. Taigi, atsakovui nepaneigiant nurodytų aplinkybių bei pateiktų vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės nei ieškovės nurodytos 825 EUR sumos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaikui išlaikyti reikalinga 825 EUR suma. Argumentai, jog ieškovė su nepilnamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas neturi pareigos dengti didesnių vaiko išlaikymo išlaidų, nepagrįsti, nes, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 300 EUR išlaikymui, vadinasi, ieškovė prisiima didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų dalį.
34. Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti 300 EUR išlaikymą dukrai.
35. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, neįvertino aplinkybės, jog dukra su atsakovu per ginčo laikotarpį yra praleidusi daugiau nei dešimt mėnesių, todėl iš teismo priteisto 4 530 EUR išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. reikėtų atimti minimaliai 2 000 EUR. Be to, susumavus visas išlaidas dukters išlaikymui, galbūt nebeliktų jokio išlaikymo įsiskolinimo.
36. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).
37. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 530 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo tokiu būdu – už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atsakovas kas mėnesį turėjo teikti 200 EUR dydžio išlaikymą (6 400 EUR), minėtu laikotarpiu pervedė vaiko išlaikymui iš viso 1 870 EUR.
38. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio, tačiau teigia, kad minėtu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu atsakovas pervedė ieškovei 1 870 EUR.
39. Atsakovas teigia, kad minėtu laikotarpiu dukra su atsakovu gyveno apie dešimt mėnesių, kurių metu vaiko išlaikymo išlaidos sudarė apie 2 000 EUR, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 144 EUR (duomenys neskelbtini) už tam tikras paslaugas, tačiau šie mokėjimo nurodymai neįrodo, jog minėtos lėšos buvo skirtos vaiko poreikiams, viešint (duomenys neskelbtini). Kiti mokėjimo nurodymai laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. patvirtina, jog atsakovas bendrai išleido 560,44 EUR (duomenys neskelbtini), bet šie mokėjimo nurodymai taip pat nepatvirtina, jog minėti pinigai išleisti tenkinant vaiko poreikius (CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat pateikė mokėjimo pavedimus už bendrą 400 EUR sumą, teigdamas, jog šie pinigai – sumokėti už dukters stovyklas, tačiau iš mokėjimo nurodymų nematyti, jog tai pavedimai būtent už vaiko stovyklas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog minėtu laikotarpiu teikė nepilnamečiam vaikui papildomą išlaikymą.
40. Kaip matyti, ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai, atsižvelgė į tai, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Tokia išvada darytina dėl to, kad skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 300 EUR per mėnesį, suma sudarytų iš viso 9 600 EUR, tačiau ieškovė prašo priteisti tik įsiskolinimą, skaičiuojamą po 200 EUR per mėnesį, be to, išskaičiuoja papildomai vaikui pervestą 1 870 EUR sumą, tai sudaro tik 4 530 EUR.
41. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
42. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie 300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo S. A. 300 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei K. R., patirtas apeliacinės instancijos teisme.