Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir nuteistojo K. C. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, taip pat dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta šiuo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė ir K. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. C. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 10 d., ir bausmės, atliktos pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, laikas iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 9 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausme, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų 1 (vienam) mėnesiui, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti A. R. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., ir bausmės, atliktos pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, laikas iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7.16. Apibendrindamas gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie E. K. bendravimą su K. C. ir (ar) A. R. apie kokios nors nusikalstamos veikos darymą ir (ar) jų tarpusavio susitarimus. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie jų susitarimo turinį. Todėl, gynėjo įsitikinimu, nėra jokių duomenų, kurie įrodytų galimą šių asmenų pasiskirstymą vaidmenimis, veiksmo planų sudarymą ir pan., kas įrodytų tarp jų esant organizuotos grupės požymį.

8. Atsiliepimų į nuteistojo A. R. ir nuteistojo K. C. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinius skundus nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

10. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011-05-10 sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų K. C. ir A. R. baudžiamosios bylos aplinkybės (dėl BK 21 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 1 dalies) buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, todėl aukštesnės instancijos teismas pritardamas žemesnės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio argumentams jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus vadovaudamasi šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja), susipažinusi su nuteistojo K. C. gynėjo advokato Simo Šumino ir nuteistojo A. R. apeliacinių skundų argumentais, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistųjų K. C. ir A. R. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje yra pagrįstos.

Dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus nuteistojo K. C. gynėjo, nuteistojo A. R. apeliacinių skundo argumentus, susijusius su nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei patikrinusi apskųsto apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektu pagal nuteistųjų apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistieji rengėsi įvykdyti plėšimą veikdami organizuotoje grupėje bei turėdami tyčią šaunamaisiais ginklais, nešaunamuoju ginklu bei metaliniu strypu panaudodami fizinį smurtą bei grasindami tuoj pat juos panaudoti pagrobti svetimą – S. K. valdomą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl K. C. ir A. R. kaltės, jų veiksmų teisinio vertinimo, atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistųjų padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, t. y. jų veiksmai pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, įvertintas jų visetas, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Ir nors su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinkama, argumentuojant netinkamu bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančių išvadų padarymu, visgi pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuos įvertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu atlikęs įrodymų tyrimą, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų nenustatyta. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos ir įrodymų visumos pagrindu, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, tinkamai įvertintos ir padaryta pagrįsta išvada dėl K. C. ir A. R. kaltės ir jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn padarius šį nusikaltimą. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis nėra.

15. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, 2K-90-895/2020).

16. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyti aktyvūs visų nuteistųjų veiksmai, t. y. 1) susitikimo su S. K. planavimas ir organizavimas (išslaptinti kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai ir atliktų veiksmų suvestinės, kuriose matyti, kaip 2018 m. sausio 10 d. E. K. skambino S. K., skelbime nurodytu telefono numeriu ir kalbėjo virš keturių minučių, 2018 m. sausio 15 d. užfiksuoti dar du skambučiai ir SMS pranešimas į S. K. telefono numerį, taip E. K. telefoniniai pokalbiai su „(duomenys neskelbtini)“ (M. N.) dėl automobilio pirkimo, skambučiai Ž. C., jų turinys); 2) bendrininkų – tiek (duomenys neskelbtini) gyvenančių asmenų, tiek kitų asmenų, telkimas, t. y. galinčių padėti susisiekti su S. K., susitikti, susitarti ir planavimas vykti į (duomenys neskelbtini) (aktyvus bandymas visiems vykti į (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 10 d., sausio 15 d., sausio 18 d., telefoniniai pokalbiai, jų turinys bei įvykęs visų nuteistųjų susitikimas stovėjimo aikštelėje); 3) priemonių ir įrankių, t. y. šaunamųjų ginklų (dviejų pistoletų), dujų balionėlio, metalinio strypo, automobilio bagažinėje ir kūjo įgijimas, BK 21 straipsnio 1 dalies prasme pripažintini veikimo plano sudarymu ir pasirengimu siekiant vykdyti būtent kvalifikuotą plėšimą, panaudojant šaunamuosius ginklus, todėl laikytini nusikalstamais. Pagal slapto sekimo metu gautus duomenis, liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus matyti, kad 2018 m. sausio 24 d. J. K. kartu su K. C., A. R. ir P. P. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą) apie 10 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), prie S. K. gyvenamosios vietos skolintu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, ir pasistatę automobilį kieme, netoli automobilio „(duomenys neskelbtini)“, laukė apie 10-15 minučių, tačiau atvykę uniformuoti policijos pareigūnai nutraukė nusikalstamus tikslus.

17. Šie paminėti konkretūs į nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą nukreipti nuteistųjų veiksmai, veiksmų pobūdis, intensyvumas, įgyti ginklai ir įrankiai, skirti sužaloti žmogų, įrodo, kad aktyviai buvo rengiamasi susitikimui su S. K. ir jo automobilio užvaldymui, o ne vagystei, kaip teigiama nuteistojo gynėjo skunde. Iš kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų gauti užfiksuoti kaltinamojo E. K. užšifruoti pokalbiai ir užšifruotos frazės: „dabar važiuosiu dėl ano; pas tuos draugužius, apsvarstysim ir apgalvosim kaip ir kas; pasiruošti truputį ir viskas“; „darysim bananą“ (turima galvoje nukentėjusiajam S. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei vėlesni E. K. ir V. K. fiksuoti pokalbiai, kad „jo prašė padėti, sakė gal reikės pabėgioti, pasivyti, gal bus „razborkių“, kad „šie organizuoti turėjo būti patenkinti, kad tą „gaidį“ iš (duomenys neskelbtini) norėjom pasigauti“; taip pat ir V. K. teiginiai, jog „jie planuodami turėjo sekti jį, palikti žmogų (duomenys neskelbtini), budėti naktimis“. Visi šie ir apylinkės teismo nuosprendyje detalizuoti duomenys duoda pagrindą teigti, jog buvo aktyviai rengiamasi daryti plėšimą.

18. Pažymėtina ir tai, kad tarp nuteistųjų veiksmų yra susitarimas veikti bendrai, organizuotoje grupėje rengiantis daryti nusikalstamą veiką. Tiek A. R., tiek K. C. veiksmai (važiavimas tuo pačiu automobiliu, dažni susitikimai su kitais), o galiausiai atvažiavus visiems prie nuteistojo automobilio ir sėdėjimas vienoje mašinoje, laukiant kada pasirodys nukentėjusysis S. K. (nei vienas pagal slapto sekimo protokolus neišlipo iš automobilio ir savo veiksmais neparodė nepritarimo nedaryti nusikalstamos veikos) įrodo, kad tarp nuteistųjų buvo susitarimas, kuriam pritarė visi organizuotos grupės nariai. Be to, kaip apeliaciniame skunde nurodė ir nuteistasis A. R., kad jis palaikė labai glaudžius santykius su K. C., Ž. C. ir kitais. Vien tai, kad A. R. buvo neginkluotas, o vairavo automobilį, nepaneigia jo tikslo veikiant organizuotoje grupėje apiplėšti nukentėjusįjį. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog ir K. C., anot gynėjo, „neišreiškė pritarimo“ tokiems veiksmams. Priešingai, minėtą faktą patvirtinta, tiek visų nuteistųjų susitikimas automobilių stovėjimo aikštelėje, telefonų pokalbiai, visų buvimas kartu automobilyje, t. y. akivaizdu iš aktyvių nuteistojo veiksmų. Duomenų, kad nuteistasis K. C. nesutiko (nepritarė) (nevažiavo, nenorėjo važiuoti ar kt.) organizuotos grupės rengiamam atlikti nusikaltimui, byloje nebuvo nustatyta.

19. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018). Tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir nurodytos Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ), kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018 ir kt.). Taigi, įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2018). Taigi, sprendžiant, ar tokie duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus.

20. Nagrinėjamu atveju tiek nuteistasis A. R., tiek nuteistojo K. C. gynėjas advokatas Simas Šuminas ginčija KŽĮ nustatyta tvarka vykdytą sekimą, telefoninių pokalbių paklausimą (ypatingai E. K.) ir prašo šiais įrodymais apskritai nesiremti.

21. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką ir įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (rengiamąsi daryti sunkų nusikaltimą), jos sudėtingumą (plėšimas veikiant organizuotoje grupėje bei panaudojant ginklus), valstybės institucijų galimybes nustatyti, atskleisti tokio pobūdžio veiką (organizuota grupuotė teisėsaugos institucijoms yra jau žinoma iš anksčiau (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai)), pripažįstama, kad ginčijami duomenys galėjo būti pripažinti įrodymais ir jais apylinkės teismas galėjo grįsti nuteistųjų kaltę. Pripažinus, kad duomenys, gauti sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės, fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka, gauti leistinais būdais (sankcionuoti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos), nėra pagrindo jais nesiremti.

23. Visų nuteistųjų dažnas vykimas į (duomenys neskelbtini) (pvz. išslaptintame 2018 m. vasario 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. sausio 10 d. apie 14.00 val. visi kaltinamieji susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), po ko nuvažiavo į K. C. gyvenamąją vietą. Tą pačią dieną, 15.14 val. į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pas Ž. C. ir E. K. įsėdo K. C., A. R. ir P. P.. 15.19 val. jie atvyko į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. E. K., K. C., A. R. ir P. P. atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo E. K.. 15.27 val. jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų (slapto sekimo), policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad organizuotos grupės nariai naudojosi vis kitais telefonų aparatais bei SIM kortelėmis (telefonai buvo paliekami ir namuose), tarpusavyje bendrauta užslėptomis frazėmis ir tik susitinkant fiziškai, keičiami automobiliai, kuriais buvo vykstama į (duomenys neskelbtini). Šios paminėtos aplinkybės patvirtina faktą, jog visi nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai (dažnai bendrauta telefonu, susitinkama), jų bendri veiksmai buvo planuojami ir derinami (E. K. pokalbiai). Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs minėtų įrodymų visumą sprendžia, kad nuteistieji veikdami organizuotoje grupėje suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį, ir to siekė – veikė tiesiogine tyčia, ir nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos teisingai.

24. Nuteistojo K. C. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie E. K. bendravimą su K. C. ir (ar) A. R. apie kokios nors nusikalstamos veikos darymą ir (ar) jų tarpusavio susitarimus, kad byloje nėra jokių duomenų apie jų susitarimo turinį. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistojo advokatas, iš visos baudžiamosios bylos medžiagos ir jau anksčiau aptartų argumentų matyti, jog E. K. bendravo ne tik su A. R., bet ir su K. C. (jau anksčiau minėti ir planuoti asmenų susitikimai, pvz. stovėjimo aikštelėje, atliktas nuteistųjų telefonų stebėjimas ir pasiklausymas, kad vieni kitiems dažnai skambindavo).

25. Atsakant į nuteistojo gynėjo skundo argumentą, jog K. C. turėjo atvažiuoti pas draugo A. K. motiną D. K. ir namuose apžiūrėti bei parsivežti jam draugo paliktus daiktus – skalbimo mašiną ir šaldytuvą (nuteistasis K. C. duodamas parodymus nurodė, kad 2018 m. sausio 24 d. atvykus į (duomenys neskelbtini), E. K. paprašė A. R. nuvažiuoti į kažkokią vietą kažko apžiūrėti, o nuvykus ten prisistatė policijos pareigūnai), pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. iš viso nenurodė, kad K. C. pas jo motiną turėjo atvažiuoti ir pasiimti skalbimo mašiną ar šaldytuvą (tokias aplinkybes liudytojas nurodė tik apklausiamas apylinkės teisme). Be to, vertinant patį nuteistojo buvimą pas liudytojo motiną D. K. namuose, akcentuotina, jog nuteistasis bėgo nuo policijos pareigūnų ir atbėgo pas liudytoją į namus ne pasiimti daiktų, o pasislėpti nuo policijos pareigūnų ir ten buvo sulaikytas. Nuteistojo versija, kad jis į (duomenys neskelbtini) važiavo pasiimti liudytojo A. K. jam paliktų daiktų yra paneigiama ir to fakto, kad nuteistasis su kitais asmenimis mašinoje laukė nukentėjusiojo (automobilis stovėjo prie S. K. namų, o ne prie A. K.), todėl tokie nuteistojo gynėjo argumentai yra paneigiami byloje surinkta medžiaga.

26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad jog baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistųjų A. R. ir K. C. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

27. Dėl K. C. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

28. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti. Nors BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat neginčijamai įrodyta, kad A. R. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

30. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį K. C. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y., 2018 m. sausio 24 d., apie 10.00 val., būdamas automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie namo, esančio: (duomenys neskelbtini), ir bėgdamas nuo policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) mieste su savimi laikė šaunamąjį ginklą – pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, kurio identifikacinis numeris panaikintas ir šaudmenis – 10 (dešimt) šovinių, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, su guminiais sviediniais, skirtus B kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol šaunamąjį ginklą ir šaudmenis namo, esančio: (duomenys neskelbtini), kieme jis išmetė, taip pat savo gyvenamojoje vietoje, esančioje: (duomenys neskelbtini) laikė šaudmenį – šovinį, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, su guminiu sviediniu, skirtą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol 2018 m. sausio 24 d., nuo 16.27 val. iki 18.49 val. atliktos kratos metu šaudmenį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

31. Iš šioje nutartyje jau minėtų įvykio aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams tikrinant A. R. vairuojamą automobilį ir automobilyje buvusius asmenis: P. P. (asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, turėjo šalia metalinį strypą), galinėje sėdynėje sėdėjo E. K. (už diržo buvo užsikišęs šaunamąjį ginklą pistoletą – „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su 7 šoviniais) ir K. C., kuris iš byloje surinktų duomenų turėjo su savimi šaunamąjį ginklą – pistoletą „(duomenys neskelbtini)“ ir 10 šovinių. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmas iš nuteistųjų nuo policijos pareigūnų pradėjo bėgti E. K., po to, „išsiropštęs iš automobilio“ pradėjo staigiai bėgti ir K. C..

32. Nuteistojo gynėjas teigia, kad K. C. šiuo momentu prie savęs neturėjo jokio šaunamojo ginklo – „(duomenys neskelbtini)“ su jame esančiais 10 šovinių, tačiau tokius nuteistojo gynėjo argumentus paneigia 2018 m. liepos 19 d. slapto sekimo protokolas ir prie jo pridėtos 2018 m. birželio 28 d. suvestinės IT Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 1, kuriose užfiksuota, jog 2018 m. birželio 13 d. garso įraše nuo 01:06:40 val. iki 02:07:09 val. E. K. kalbasi su savo žmona V. K.. E. K. sako V. K.: <...> K. šalia manęs sėdi, K. irgi su šautuvu buvo, patikslina, kad K. šalia jo gale sėdėjo; <...> V. K. klausia E. K.: – ko tu neišėmei jo, aš nesuprantu; E. K. atsako klausimu – „Tai kur aš būčiau, mašinoj numetęs?“; V. K. – „o kaip kiti numetė mašinoj? A tu vienas turėjai toksai?“; E. K. atsako, kad K. išmėtė bėgdamas (3 t., b. l. 1-7, 8-11, DVD+R diskas su užrašu – priedas prie (duomenys neskelbtini))). Vien ta aplinkybė, jog pats pokalbis vyko ne tarp K. C. ir E. K., o tarp V. K. ir E. K. nereiškia, kad šiuo įrodymu negalima vadovautis, juolab, kad minėti veiksmai buvo atlikti laikantis įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Be to, iš minėto pokalbio matyti ir tai, jog 2 aplanke esantis garso įrašas nuo 01:28:21 val. iki 01:29:03 val., kuriame užfiksuotas pokalbis tarp E. K. ir V. K.. E. K. sako V. K., „kad pasidėliosim tuos parodymus, viskas gerai bus“, kas pagrindžia tai, jog E. K. žinojo, jog nuteistasis K. C. su savimi turėjo šaunamąjį ginklą.

36. Taigi minėta liudytojo D. B. parodyta ir iš jo parodymų subraižyta schema (planas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) namo sklypu, kuriame 2018 m. balandžio 19 d. buvo rastas šaunamasis ginklas „(duomenys neskelbtini)“ su dėtuve, kurioje buvo 10 šovinių.

37. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme liudytoja apklausus E. R., kuri savo gyvenamojo namo sklype rado šaunamąjį ginklą – pistoletą „(duomenys neskelbtini)“ su dėtuve nurodė, jog ginklą rado kampe prie pat kelio, čia medelis auga. Kai pastebėjo pistoletą, jis buvo apkritęs lapais. Pistoletas nelabai giliai buvo po lapais, jis matėsi puikiai. Iš 2018 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad ginklas buvo rastas (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje, 4 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo kampo, link sklypo ribas juosiančių tvorų, netoli baltų akmenukų takelio, esančio prie aukštesnės tvoros (7 t., b. l. 33-34, 41- 44). Tiek byloje esanti liudytojo D. B. nurodyta nuteistojo bėgimo schema – planas (6 t., b. l. 94), tiek ginklo radimo schema (7 t., b. l. 49) patvirtina, kad liudytojo D. B. nurodytoje bėgimo trajektorijoje, norėdamas išbėgti į gatvę K. C. turėjo kirsti sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kur ir buvo rastas šaunamasis ginklas.

38. Nuteistojo gynėjas tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog K. C. toliau bėgo šokinėdamas per tvoras tiesiai pareigūno paskutinį kartą matyta pasišalinimo kryptimi. Jis išbėgti į gatvę, kad galėtų toliau bėgti link „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos, galėjo būdamas ne mažesniu kaip 47 metrų atstumu. Tuo tarpu, ginklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo rastas (duomenys neskelbtini) namo kieme, po „skirpsto“ medeliu, esančiu už žemesnės 1,20 m aukščio tvoros prie pat (duomenys neskelbtini) krašto, t. y. rastas mažiausiai 46,96 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) krašto, kur už (duomenys neskelbtini) namo tvoros auga medelis. Anot gynėjo, visiškai nelogiška, jog K. C., bėgdamas nuo jį persekiojančio pareigūno, likusio arčiau (duomenys neskelbtini) krašto ir išbėgęs į kelią, būtų pasiryžęs grįžti 47 metrus link tos vietos, nuo kurios ką tik tolo, rizikuodamas būti sugautas pareigūnų tam, kad išmestų ginklą, taip pat rizikuodamas būti pastebėtu tai darant.

39. Atsakant į šiuos nuteistojo gynėjo argumentus pasakytina tai, jog nuteistasis K. C. tik kirtęs (duomenys neskelbtini) sklypą, išbėgo į gatvę, kur jo negalėjo matyti liudytojas D. B. (nuo tos vietos liudytojas nuteistojo ir nebematė (duomenys neskelbtini)). Pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog byloje esantis 2018 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 107-109, 112-121), bei apklausti liudytojai patvirtino, kad 2018 m. sausio 24 d., kai buvo persekiojami E. K. ir K. C., (duomenys neskelbtini) mieste buvo labai stiprus snygis, kas mažino matomumą, galimybes rasti išmestą ginklą bei ribojo ir nuteistojo bėgimo trajektoriją, nes bėgo per stiprų snygį, per privačių namų sklypus ir juos juosiančias tvoras, todėl tikėti nuteistojo gynėjo pateikta nuteistojo bėgimo versija bei toli nuo jo bėgimo vietos rastu ginklu nėra pagrindo.

40. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2018 m. gegužės 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, „(duomenys neskelbtini)“ šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su guminiu sviediniu ir dujiniais-garsiniais šoviniais, ant tirti pateikto pistoleto esantis identifikacinis numeris panaikintas, numerio atstatyti nėra galimybės. Šoviniai užtaisyti guminiais sviediniais, yra priskiriami prie B kategorijos (7 t., b. l. 70-73).

41. Nuteistojo gynėjas ginčija aplinkybę, kad pas nuteistąjį namuose kratos metu rastas 1 šovinys priklauso ne jam, o jį galėjo palikti kiti pas jį gyvenę asmenys. Tokie nuteistojo gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Iš 2018 m. sausio 24 d. kratos protokolo matyti, kad K. C. gyvenamojoje vietoje metu, garaže ant spintelės buvo rastas ir paimtas vienas šovinys. Minėtos specialistų išvados, liudytojo V. K. apylinkės teisme duoti parodymai patvirtina, kad šaunamajame ginkle „(duomenys neskelbtini)“ esančioje dėtuvėje buvę septyni šoviniai, kurių tūtelės pagamintos iš rausvos spalvos metalo, ant tūtelės dugnelio yra pramoninio markiravimo ženklai: „9mm P.A. 14“ ir vienas šovinys, kurio tūtelė pagaminta iš rausvos spalvos metalo, ant tūtelės dugnelio yra pramoninio markiravimo ženklai: „9mm P.A. 14“, rastas K. C. gyvenamojoje vietoje yra vienarūšiai, jų spalva, žymėjimas yra vienodi, šoviniai yra pagaminti vieno gamintojo, kas paneigia, jog minėtas šovinys galėjo būti paliktas kitų asmenų.

42. Iš 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo matyti, kad panaikintas K. C. 2014 m. rugsėjo 9 d. išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (7 t., b. l. 138-139).

43. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs visą baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo K. C. kaltę padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl A. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

44. Nuteistasis A. R. nepripažino padaręs kaltinime jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas apylinkės teisme jis nurodė, jog kratos metu jo bute rastą ginklą kažkas paliko jo namuose, t. y. gal per kokį balių kažkas atsinešė ir paliko, neįsivaizduoja kaip ginklas galėjo pas jį atsirasti. Tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

45. Iš 2018 m. sausio 24 d. kratos protokolo matyti, kad A. R. gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), svetainėje, prie laukinių durų, spintelėje – komodoje ant viršaus padėtos baltos keramikinės vazos viduje rasta dėžutė su viduje esančiais 8 vnt. šovinių (5 t., b. l. 78-79). Taip pat, vonios kambaryje, po kriaukle esančioje spintelėje, apatiniame stalčiuje, rastas ir paimtas šaunamasis dvivamzdis ginklas su kiekviename ginklo vamzdyje esančiais 2 šoviniais ir atskirais 8 šoviniais (5 t., b. l. 66-70, 85-87). Minėtame kratos protokole iš fotonuotraukų matyti, kad 8 vnt. šovinių, rastų keramikinės vazos viduje buvo padėti matomoje vietoje, prie pat durų, o vonioje, po kriauklėje esančioje spintelėje rastas savadarbis dvivamzdis užtaisytas su dviem šoviniais šaunamasis ginklas bei prie jo nepermatomoje pakuotėje esantys 8 vnt. šovinių, padėti prie baltame „(duomenys neskelbtini)“ maišelyje prie prailgintuvo ir dažų dėžės (5 t., b. l. 78-79, 85-87). Todėl nuteistojo parodymai, kad ginklai buvo atviroje vietoje, nepaslėpti, yra paneigiami kratos protokolu. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis nurodė, jog 5 metus vienas gyvena savo bute, jis lyg ir yra matęs šovinius keramikinėje vazoje, tačiau ginklas, šoviniai, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, rasti tam neskirtose laikyti vietose – vazoje ir vonios spintelėje. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistajam būtų išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, įsigyti šaudmenis. Pats apklausiamas A. R. patvirtino, kad minėtam ginklui ir šaudmenims laikyti leidimo neturėjo, todėl nuteistasis A. R. savadarbį ginklą ir šaudmenis laikė neteisėtai. 2018 m. vasario 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra savadarbis, lygiavamzdis, 2 šūvių, šaudymui tinkamas šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos, 6 mm „Flobert“ kalibro, pistoletą „I.G.I.“ ir pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro sportiniais–medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai yra priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos; 8 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai-medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B, C kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams; 8 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai-garsiniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (revolveriams) (5 t., b. 1. 109-112).

46. Svarbu paminėti ir tai, kad baudžiamojoje byloje esantis 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas dėl asmenų vykdomų nusikalstamų veikų, patvirtina, jog nuteistajam A. R. dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu ar panaudojimo buvo įteikti pranešimai apie įtarimus. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo atskirta iš bylos Nr. 40-1-00287-14, kratos metu (duomenys neskelbtini), ant rasto ginklo buvo nustatyta A. R. DNR, byloje buvo disponuojama duomenimis, kad nuteistasis A. R. gali būti susijęs su dujinių ginklų (kurie perdirbami į kovinius ginklus) įsigijimu (duomenys neskelbtini) (7 t, b. l. 16-17). Taigi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, patvirtinana nuteistojo A. R. kaltę padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

47. Dėl K. C. paskirtos bausmės.

48. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamajam sušvelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

49. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam K. C., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis rengimosi stadijoje padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (vieną baigtą apysunkį nusikaltimą ir rengimąsi padaryti vieną sunkų nusikaltimą) bei kaltininko asmenybę: jauno amžiaus (9 t., b. l. 168), 2 (du) kartus teistas Lietuvoje (paskutiniu 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme (15 t., b. l. 67-109)) bei vieną kartą teistas užsienyje, teistumas neišnykęs (9 t, b. l. 172-175; 12 t., b. l. 63-65, 111-113; 13 t., b. l. 78-80), baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 1-4), niekur nedirba (10 t., b. l. 5-6), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (10 t., b. l. 7). Pažymėtina, kad priešingai nei skunde nurodė nuteistojo gynėjas, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo aktyvų vaidmenį veikiant organizuotoje grupėje. Visa tai rodo, kad K. C. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

50. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas K. C. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis (šeši metai). Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje nuteistajam skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas artimą straipsnio sankcijos vidurkiui (du metai septyni mėnesiai penkiolika dienų). Pažymėtina, kad iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nuteistajam buvo taikomos baudos (pakeista į laisvės apribojimą) ir laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 6 ir 9 dalimis nuteistajam paskirtą bausmę už BK 253 straipsnio 1 dalį subendrino apėmimo būdu su 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme už BK 260 straipsnio 3 dalį (skirtingos nusikalstamų veikų kategorijos) bei subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme už BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą – 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

51. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Be to, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad įvertinus E. K. vaidmenį, ir jam paskyrus švelnesnę – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo, juolab, kad abiejų nuteistųjų vaidmuo rengiantis padaryti plėšimą bei padarius kitas nusikalstamas veikas buvo aktyvus ir nėra pagrindas švelninti K. C. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

53. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant K. C. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. K. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis).

Dėl A. R. paskirtos bausmės.

54. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam A. R., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis rengimosi stadijoje padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis), vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir rengimąsi padaryti vieną sunkų nusikaltimą) bei kaltininko asmenybę: jauno amžiaus (10 t., b. l. 128), 2 (du) kartus teistas Lietuvoje (paskutiniu 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme (15 t., b. l. 67-109), teistumas neišnykęs (10 t, b. l. 132-133; 12 t., b. l. 66-67, 109-110; 13 t., b. l. 76-77), baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 135-137), niekur nedirba (10 t., b. l. 134), registruotas Užimtumo tarnyboje (10 t., b. l. 139). Pažymėtina, kad apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo aktyvų vaidmenį veikiant organizuotoje grupėje. Visa tai rodo, kad A. R. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

55. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas A. R. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis (šeši metai). Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje nuteistajam skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas artimą straipsnio sankcijos vidurkiui (du metai septyni mėnesiai penkiolika dienų). Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje nuteistajam, vadovaudamasis BK 49 straipsnio 3 dalimi nuteistajam paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei bausmės vidurkis (52,5 parų).

56. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės bendrinimą nurodydamas, jog apylinkės teismas turėjo jam nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir tik po to subendrintą bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

57. BK 63 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Taigi, kaip matyti iš BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatos pirmiausia bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu ir tik tada yra taikomas bausmių dalinis ar visiškas sudėjimas. BK 63 straipsnio 6 dalis numato, jog jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2, 6 dalimis bei BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes už BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį subendrino apėmimo būdu su 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme už BK 260 straipsnio 3 dalį (skirtingos nusikalstamų veikų kategorijos (BK 253 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) ir skirtingos nusikalstamų veikų rūšys (BK 259 straipsnio 2 dalis)) bei subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme už BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą – 13 (trylikos) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, A. R. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo (11 t., b. l. 9) ir suėmimo laikai nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. (11 t., b. l. 24-26, 50-54, 56-58), ir bausmės, atliktos pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, laikas iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 9 d. (15 t., b. l. 67-109). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

58. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

59. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. R. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. A. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

60. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistajam A. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog A. R. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162 (vieno šimto šešiasdešimt dviejų) eurų sumą (16 t., b. l. 60-62). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. posėdžio metu A. R. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nurodė, kad su nuteistuoju A. R. yra sudaręs 2021 m. birželio 3 d. susitarimą ginti A. R. apeliacinės instancijos teisme, todėl apygardos nutartimi paskirtas A. R. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis nuo nuteistojo gynybos buvo atleistas, tačiau tik posėdžio metu, kuris iš anksto ruošdamasis bylos nagrinėjimui atliko tam tikrą darbą- ruošėsi nuteistojo A. R. gynybai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, teisėjų kolegija nutaria išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R. ir nuteistojo K. C. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinius skundus.

Išieškoti iš nuteistojo A. R. valstybės naudai 162 (vieno šimto šešiasdešimt dviejų) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.