Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo K. C. gynėjo advokato Simo Šumino kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir K. C. išteisinti jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 21 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje arba pakeisti apeliacinės instancijos nutarties dalį dėl bausmės skyrimo K. C. ir už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti ne didesnę nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę, neviršijančią vienuolikos metų laisvės atėmimo.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie lėmė netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė BK 21 straipsnį, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad buvo rengiamasi padaryti kokią nors konkrečią nusikalstamą veiką. Teismas netinkamai taikė 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes dėl to, kad K. C. du kartus vyko į Joniškį kartu su A. R., P. P. ir E. K. nesudaro pagrindo manyti, kad jis dalyvavo organizuotoje grupėje. Teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus neteisingai nustatydamas nusikaltimo, kurį neva buvo rengiamasi padaryti, kvalifikavimą, galimai vienos nusikalstamos veikos požymius (BK 178 straipsnio 2 dalis) priskirdamas kitos nusikalstamos veikos (BK 180 straipsnio 3 dalis) sudėčiai. Byloje nėra duomenų, kad K. C. 2018 m. sausio 24 d. turėjo šaunamąjį ginklą ir jį išmetė bėgdamas nuo pareigūnų ir kad K. C. gyvenamojoje vietoje rastas šovinys priklauso būtent jam. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik tuos duomenis, kurie galėtų patvirtinti K. C. kaltę neva pagrindžiančius duomenis, o jį teisinančių duomenų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo didžiosios dalies apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas BK 41 straipsnio bei 54 straipsnio nuostatas netinkamai individualizavo bausmę K. C. ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Nuteistojo K. C. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su K. C. nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas išteisinti K. C. siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl K. C. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 21 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. C. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.