Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent:

2023-05-01, apie 8.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas ne mažesnis kaip 1,62 prom. girtumas.

Tokiais veiksmais J. G. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamoji J. G. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino, parodė, kad ilgąjį savaitgalį pas ją svečiavosi draugai, jie kartu žiūrėjo kiną, bendravo, vartojo alų. Kartu su ja gyvena jos neįgali dukra. Gegužės 1 d. rytą jie neplanavo niekur vykti, tačiau jos dukra buvo labai agresyvi – žalojo save, draskė drabužius, daužė daiktus. Kadangi agresijos priepuoliai yra pasikartojantys, juos suvaldyti jai pavyksta maudant dukrą vonioje, keliaujant automobiliu ir pan.. Nurodė, kad minėtą dieną priėmė ne patį protingiausią sprendimą, kad nuraminti dukrą, ir neplanuotai atsisėdo už vairo. Teigė, kad jeigu būtų jautųsi, jog negali vairuoti, tai būtų priėmusi kitokį sprendimą. Kai jai buvo patikrintas blaivumas, ji pati labai nustebo, jog įpūtė tiek daug. Jų buvo paprašyta išlikti iš automobilio, automobilis buvo konfiskuotas, o ji su dukra grįžo namo su taksi. Nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai. Ji yra vienintelė dukters globėja, turi vežioti ją į dienos centrą. Taip pat išsimoka kreditą už butą. Supranta, kad neapgalvotu savo poelgiu pakenkė savo dukters gerovei, kadangi dabar tenka anksti keltis, kad spėti nuvežti dukrą į dienos centrą. Nurodė, kad už automobilį ji moka lizingą, pagal dokumentus ji yra automobilio savininkė. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoją paskiriant jos draugę J. Č.. Teigė, kad jos draugė jai yra autoritetas ir daro įtaką. Prašė neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kadangi ją gali naudoti kitų asmenų pagalba vežant dukrą į dienos centrą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji J. G. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2023-05-04 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamosios J. G. parodymai, kad teisę vairuoti transporto priemonę turi nuo 2002 metų. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, minėtą automobilį įgijo šiais metais. 2023-04-30 pas ją namuose, nurodytu adresu, svečiavosi jos draugai, su draugais buvo žiūrimi filmai ir vartojamas alkoholis. Tą vakarą išgėrė apie 2-3 litrus alaus. Vakaras pasibaigė ir su svečiais nuėjo ilsėtis, miegoti. Svečiai liko pas ją namuose. 2023-05-01 ji planavo kartu su svečiais nuvažiuoti pas kitus draugus. Tą planavo padaryti dienos bėgyje, truputį vėliau, tačiau jos dukra yra labai neprognozuojama, ji iš pat ryto pasidarė labai nerami, todėl jie nusprendė nuvažiuoti iš pat ryto pas svečius, kadangi ji žino, kad jos dukra nurimsta automobilyje. Atsikėlusi ryte nesijautė girta, nejautė pagirių, jai nebuvo bloga. Jautėsi gerai. Priešingu atveju ji nevairuotų transporto priemonės kartu su svečiais ir dukra. Tai kaip ir minėjo, kai dukra pasidarė nerami, jie susirinko apie 8 val., atsisėdo į jau minėtą jai priklausantį automobilį ir važiavo iki draugų, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant prie Vingio parko „kišenės“ pastebėjo policijos pareigūnų reidą, policijos pareigūnas ją sustabdė, ji sustoji kelkraštyje, pačioje (duomenys neskelbtini) „kišenėje“. Pareigūnas prisistatė, davė jai papūsti į nuotolinį alkotesterį, paklausė jos, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, taip, kad vartojo vakar. Tada pareigūnas atnešė kitą alkotesterį, į kurį įpūtė 1,68 promilių. Po kiek laiko pūtė antrą kartą, alkotesteris parodė 1,65 promilių girtumą. Jai pačiai buvo šokas, kad ji tiek pripūtė, kadangi, kaip jau minėjo, tikrai nesujautė girta arba apsvaigusi. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, pasielgė tikrai neapgalvotai, tačiau nepiktybiškai, jeigu jaustų, kad yra girta arba apsvaigusi, tikrai nerizikuotų savo dukros, savo draugų, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybe ir sveikata (b. l. 27–30).

2023-05-01 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. A. parodymai, kad 2023-05-01 jo pamaina prasidėjo nuo 6.30 val.. Dirbant kartu su vyr. specialistu R. V. su tarnybiniu transportu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 8.55 val., pagal iš anksto suplanuotą užduotį (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus ir prisistačius, vairuotoja pateikė vairuotojo pažymėjimą vardu J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus su be kontaktiniu alkotesteriu vairuotojos blaivumą, alkotesteris parodę ,,X“ tai reiškia, kad galimai organizme yra alkoholio. Nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl jai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą su alkotesteriu. Patikrinus su tarnybiniu alkotesteriu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 8.59 val., buvo nustatytas 1,68 prom. girtumas, apie 9.15 val., 1,65 prom., girtumas. Paklausius, kada paskutinį kartą ir ką vartojo, ji paaiškino, kad vakar alaus. Iškart buvo pranešta Vilniaus apsk. VPK budėtojui. Vairuotojai buvo surašytas šaukimas atvykti į 2 policijos komisariatą. Taip pat buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolas ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 17–18).

2023-05-01 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad J. G. iš burnos sklinda alkoholio kvapas (b. l. 7).

Matavimo alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) kvitai patvirtina, kad 2023-05-01 8.59 val. J. G. nustatytas 1,68 prom. girtumo laipsnis, o 9.15 val. – 1,65 prom. girtumo laipsnis. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2023-05-20 (b. l. 8–9).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, patvirtinantys, kad automobilio „Ford Focus“, 2018 metų, vertė 20023 m. gegužės mėnesį yra 12 870 Eur (b. l. 40).

VĮ „Regitra“ išrašas, liudijantis, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios bei liudytojo ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2023-05-01 neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesterio kvitai – patvirtina, kad J. G. 2023-05-01, apie 8.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi. Apklausta teisme J. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdama neblaivi, prieš vairavimą, kaip teigia pati kaltinamoji, išvakarėse su draugais gėrė alų.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 6 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 9). Ši matavimo paklaida vertintina J. G. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jos iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,62 prom. (1,65 prom. – 1,7 proc. ≈ 1,62 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinimų tikslinimas nekeičia J. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Visi J. G. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jai pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.

Dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamosios J. G. draugės J. Č. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą jos atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

J. G. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad J. G. teisiama pirmą kartą (b. l. 50) Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

J. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltusi, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus J. G. tik vieną kartą buvo traukta administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, kuris nelaikytinas šiukščiu, už jį paskirta bauda sumokėta (b. l. 49). Teismo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamosios nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad J. G. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti J. Č. teisme paaiškino, kad J. G. yra jos draugė, su kuria susipažino darbovietėje prieš 5 metus. Nuo to laiko jos bendrauja šeimomis, kas antrą dieną susiskambina telefonu, po 3–4 kartus per mėnesį susitinka pabendrauti gyvai. Pažymėjo, kad J. G. apie padarytą pažeidimą jai (J. Č.) pranešė, labai dėl to išgyveno ir prašė jos pagalbos. Tokį J. G. poelgį vertina labai blogai, dėl įvykusio ją pamoralizavo ir yra įsitikinusi, kad daugiau tai nepasikartos. Tvirtina, kad esant poreikiui, gali sumokėti užstatą. Taip pat nurodė, kad dirba vadovaujantį darbą, todėl negali pateikti charakteristikos iš darbovietės.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad J. Č. neteista (b. l. 94), per pastaruosius 5 metus ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, kurie nelaikytini šiukščiais, už juos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 95–98).

Iš J. Č. ir J. G. teiktų paaiškinimų matyti, kad jos nuolat bendrauja, tarp jų yra tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs, pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad J. Č. yra ne tik kaltininkei artima, bet verta ir teismo pasitikėjimo, neabejotinai galinti daryti jai teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant J. Č. atsakomybėn pagal laidavimą ir nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

J. G. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vis dėlto, padarytas pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 6 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2023-05-04 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai (b. l. 39). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininkės vairuotą automobilį.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju J. G. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog J. G. yra paskirta savo pilnametės neįgalios dukros globėja, kuriai nustatytas 75 proc. nedarbingumas (b. l. 82). J. G. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 90), turi kreditorinius įsipareigojimus bankui, viena rūpinasi tiek šeima, tiek skolinių įsipareigojimų vykdymu, jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis (Liteko duomneų bazė). Todėl teismo vertinimu, J. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas ar visos šios transporto priemonės vertės – 12 870 Eur (b. l. 40) išieškojimas iš kaltinamosios būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė padarytai nusikalstamai veikai, nes jai sukeltų ženkliai didesnes neigiamas turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios J. G. automobilis nekonfiskuotinas ir išieškotina ne visa, o tik automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės dalį atitinkanti pinigų suma, t. y. 5 000 Eur, nustatant 2 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savanorišką šios sumos sumokėjimo terminą. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Kaltinamajai J. G. 2023-05-04 nutarimu (b. l. 31–33) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; iš jos paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui VĮ „Regitra“

2023-05-04 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. G. automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti (b. l. 36–37), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusią Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. G. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) 1 metams 6 mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-05-04;

2) išieškoti iš J. G. dalį transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 (penkis tūkstančius) Eur.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

J. G. vardu registruotam automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

4) automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 (penkis tūkstančius) Eur, ji turi įmokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką ji turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos įmokos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

Išaiškinti laiduotojai J. Č., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.