Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

9. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

10. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

11. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

12. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

13. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

14. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

15. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios ( ių) sąlygos (ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

17. Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-834-302/2009 priėmimo iki ieškinio teismui pareiškimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų dukros poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

18. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą A. L., (duomenys neskelbtini) 2009 balandžio 1 d. teismo sprendimu (civilinė byla Nr. N2-194-55-2009), be kita ko, iš atsakovo priteistas 800 Lt (232 Eur) išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-834-302/2009) pakeista pirmiau nurodyto teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo ir iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti 500 Lt (145 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

19. Sprendžiant dėl šalių dukros poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iš atsakovo priteisus 500 Lt (145 Eur) išlaikymą nepilnametei dukrai, jai tebuvo metai ir trys mėnesiai. Šiuo metu šalių dukrai yra 11 metų ir 3 mėnesiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

20. Ieškovė dukros poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas 145 Eur išlaikymas (žr. šio sprendimo 2, 18 punktus), dukra buvo mažametė, o dabar tokio amžiaus kai reikalingas papildomas lavinimas ir ugdymas. Dukra pradėjo lankyti ne tik mokyklą, (duomenys neskelbtini) baigė pradinio ugdymo programą (šiuo metu mokosi 5 klasėje), bet ir būrelius. Ieškovė į bylą pateikė mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti, kad šalių dukra nuo 2016 m. ir 2017 m. lankė plaukimo pamokas (b. l. 18–23, 48), 2017 m. pradėjo lankyti šokių pamokas, už kurias kas mėnesį mokėta ir šiuo metu mokama 30 Eur (b. l. 24–47). Bylos medžiaga patvirtina, kad nepilnametė vasaros atostogų metu vyko į vasaros stovyklas, atitinkamai į vaikų stovyklą „Šok“ – mokestis 115 Eur (b. l. 49–50) ir „7 šokio dienos“ (b. l. 51–52), už kurią sumokėti 195 Eur (b. l. 53), taip pat į stovyklą „English Summer Camp“, už kurią sumokėti 102 Eur (b. l. 54). Nepilnametė 2017 m. atostogavo Latvijoje, už poilsį sumokėti 105 Eur (b. l. 55), 2019 m. sausio mėnesį – Turkijoje, mergaitės kelionės dalis sudarė 433 Eur (b. l. 56–59). Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad su dukra dažnai vyksta į pažintines keliones po visą Lietuvą, aplanko įvairius renginius; kas mėnesį dukros asmeniniams poreikiams (gimtadienis, kinas ir kt.) skiria po 20–50 Eur, lavinimo, judėjimo ir kt. priemonėms – 20 Eur, aprangai ir avalynei vidutiniškai išleidžia apie 50–100 Eur, nes, siekdama išvengti mokykloje patyčių, dukrai perka tik garsių prekinių ženklų ir labai geros kokybės prekes, vien tik šokių pamokoms pirko „Adidas“ sportinę avalynę, kita pora sportinių batelių skirta fizinio lavinimo pamokoms ir (ar) laisvalaikiui; dėl didelio užimtumo nesinaudoja išpardavimų galimybėmis. Kadangi dukra nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. pradėjo eiti į penktą klasę, tai kaip ir kiekvienais metais ieškovė pirko vadovėlius ir pratybas (apie 50–75 Eur metams), kanceliarines prekes: kuprinę, sąsiuvinius, rašymo ir piešimo priemones (apie 100 Eur metams). Dukros priešpiečiai mokykloje kainuoja apie 2 Eur per dieną, atitinkamai per mėnesį 44 Eur. Ieškovės teigimu, dukros maitinimo išlaidoms namuose vidutiniškai skiriama apie 200 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad už būsto paskolą kas mėnesį moka 170 Eur, vidutiniškai už butui teikiamas komunalines ir telekomunikacijų paslaugas patiriamos 100–200 Eur išlaidos (priklausomai nuo metų laiko).

21. Tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukra apdrausta ERGO kaupiamuoju gyvybės draudimu ir draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kurio mėnesinė įmoka 31,85 Eur, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kitos išlaidos, tokios kaip maistui mokykloje ir namuose, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmenys, transporto išlaidoms, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Tačiau teismo vertinimu, jos nėra protingo dydžio.

22. Ieškovės nurodytos mėnesinės 50–100 Eur išlaidos garsių prekinių ženklų drabužiams ir avalynei priskirtinos ne prie būtinų, bet prie prabangos prekių, kurios perkamos vaikui, kai tėvų finansinės galimybės tai leidžia; tiek sportinė avalynė, tiek ir mokyklinė kuprinė nėra vienkartinio naudojimo. Pažymėtina, kad įsigyti tik aukštos kokybės, originalius drabužius, avalynę ir aksesuarus galima ir už prieinamą kainą. Ieškovė nurodo bendrą buto išlaikymo sumą, t. y. 170 Eur už būsto paskolą, vidutiniškai už butui teikiamas komunalines ir telekomunikacijų paslaugas patiriamos 100–200 Eur išlaidos (priklausomai nuo metų laiko). Tad buto išlaikymui per mėnesį skiriama apie 370 Eur (dukrai ir jos motinai tenkanti dalis), taigi tik nepilnametei tenkanti buto išlaikymo dalis vidutiniškai sudaro apie 185 Eur. Į dukros poreikių sąrašą ieškovė įtraukė maitinimąsi mokykloje – priešpiečiams per dieną skiriami 2 Eur, per mėnesį tai sudaro 44 Eur (22 dienos x 2 Eur). Viena vertus, be abejo, mokyklinio amžiaus vaikas turi gauti visavertę mitybą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikai mokyklos nelanko ištisus metus, jie turi atostogų laikotarpius (rudens, Kalėdų, žiemos, pavasario ir vasaros). Vadinasi 44 Eur per mėnesį išlaidos priešpiečiams skaičiuotinos ne už visus kalendorinius metus. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė 5–8 klasių mokiniams – 37 savaitės, atitinkamai priešpiečiams mokykloje turėtų būti skiriama 370 Eur (2x5x37=370). Teismo vertinimu, ieškovės dukros maitinimo išlaidoms namuose vidutiniškai skiriama 200 Eur per mėnesį suma adekvati ir pakankama užtikrinti pilnavertę mitybą.

23. Teismas pripažįsta, kad ieškovės noras suteikti vaikui viską, kas geriausia yra sveikintinas, tačiau vaiko poreikių tenkinimas, net ir siekiant suteikti vaikui geriausią aprūpinimą, neturi išeiti iš protingumo ribų ir tuo pačiu turi atitikti abiejų tėvų finansines galimybes.

24. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnametės dukros poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2009 m. rugsėjo 22 d., kuomet šalių dukrai buvo šiek tiek daugiau nei vieneri ir kuomet teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 500 Lt (145 Eur) per mėnesį, šalių dukros poreikiai išaugo. Mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Dukrai augant taip pat atsirado išlaidų jos papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2009 m. patiriama mergaitės maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 650 Eur per mėnesį.

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

28. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 89–92). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 99). Ieškovė dirba Policijos departamento buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriuje, išmokėtos darbo užmokesčio sumos nuo 2018 m. liepos mėnesio kito, t. y. didėjo nuo 910 Eur iki 1037 Eur per mėnesį (b. l. 15). Duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių ar kreditinių įsipareigojimų, išskyrus už būstą (b. l. 11–13), byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už papildomas darbo valandas jos darbo užmokestis nuo 2019 m. liepos mėnesio yra 1200 Eur, ateityje dar didės.

29. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 93). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 110). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (b. l. 103–104). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirba kirpėju Lazdynų mikrorajone, jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 900 Eur, iš kurių būtinosios išlaidos per mėnesį yra: už patalpų nuomą 160 Eur, paslaugos už elektrą 70 Eur, kitos išlaidos, susijusios su darbu 30 Eur, mokesčiai valstybei 80 Eur, transportas 29 Eur, maistui skiria 100-150 Eur. Taip pat atsakovas nurodė, kad šeimos neturi, gyvena vienas mamos vieno kambario bute, komunalinės paslaugos už butą sudaro apie 60 Eur per mėnesį. Įvertinus atsakovo nurodytas išlaidas matyti, kad per mėnesį jos sudaro apie 580 Eur. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra; atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.

30. Teismo posėdžio metu ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad dar 2009 m. teisminių procesų metu (žr. šio sprendimo 2 punktą) buvo nustatyta, jog atsakovas, kaip ir šiuo metu dirbdamas kirpėju, neatskleidžia visų savo gaunamų pajamų. Iš byloje esančio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinio nustatyta, kad atsakovas užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą, jis yra kirpėjas, jis savo realių pajamų teismui neatskleidė; tokią teismo išvadą patvirtina bylos aplinkybės: pirmosios instancijos teisme atsakovas įrodinėjo, kad jo pajamos sudaro vos daugiau nei 500 Lt (144,81 Eur), teismas tokiu pajamų dydžiu nepatikėjo, atsižvelgdamas į atsakovo specialybę, jos paklausą, atliekamų paslaugų įkainiais ir būtinybę šiomis paslaugomis naudotis Vilniaus miesto gyventojams, bei jo darbo bei pajamų deklaravimo specifika. Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neatskleidžia visų savo gaunamų pajamų, pasitvirtino, nes atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikė oficialius deklaravimo duomenis, kur jo pajamos sudaro virš 3000 Lt (868,86 Eur), o pelnas yra apie 1500 Lt (434,43 Eur), t. y. jis nurodė savo pajamas žymiai didesnes negu pirmosios instancijos teismui, norėdamas nuginčyti teismo konstatuotą aplinkybę dėl jo pajamų neatskleidimo. Be to, atsakovo nurodyti įkainiai, pvz.: kirpimas kainuoja nuo 10 Lt (2,90 Eur), yra nerealūs, ir tokią kainą jis nurodė norėdamas tik pateisinti savo deklaruojamus duomenis (b. l. 9–10).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kirpimas pas jį kainuoja nuo 5 Eur, klientų nebūna daug. Iš byloje esančių atsakovo metinių pajamų deklaracijų nustatyta, kad per 2017 m. jis turėjo 9216 Eur pajamų (b. l. 72–74); per 2018 m. – 9984 Eur pajamų (b. l. 67–69). Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas deklaruoja nedideles pajamas, t. y. pvz., per dieną 17,90 Eur, 18,50 Eur ir 19,82 Eur, per dvi dienas – 37 Eur, per keturias dienas – 71,61 Eur ir 99,11 Eur, ir pan. (b. l. 103–104). Šie atsakovo argumentai vertinti kritiškai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad kirpėjo paslaugų reikia tiek moterims, tiek vyrams, tiek vaikams. Praktiškai kiekvienas žmogus pas kirpėją lankosi ne tik kartą per metus, o kur kas dažniau, yra nemažai ir tokių, kuriems kirpėjo paslaugų prireikia ir kartą ar du per mėnesį. Per dešimties ir (ar) daugiau profesinio darbo metų laikotarpį kirpimo įkainiai, pasak atsakovo, neva beveik nepasikeitė, pakito nuo 2,90 Eur iki 5 Eur. Iš viešai prieinamų statistinių duomenų nustatyta, kad Vilniuje vidutinė kirpimo paslaugos kaina svyruoja nuo 9 Eur iki 29 Eur. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neišgali teikti didesnio išlaikymo vaikui, pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

33. Tiek bylos duomenys, tiek ir teismo posėdžio metu išsakyta atsakovo pozicija patvirtina, kad jis dukros išlaikymui nuo 2017 m. geranoriškai teikia 200 Eur išlaikymą (b. l. 76–86). Ieškovė, atsikirsdama į šį argumentą, nurodė, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, todėl atsakovas vietoj priteistos 500 Lt (145 Eur) sumos, turi mokėti 171 Eur, taigi moka tik 29 Eur daugiau nei priklauso ir ši suma nėra pakankama tenkinti padidėjusius dukros poreikius.

34. Duomenų, kad nuo 2009 m. šalių finansinės galimybės būtų esmingai pablogėjusios, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgus į šalių dukros amžių, jos minimalius bendruosius poreikius bei jos interesus, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, ieškinys tenkintinas iš dalies.

35. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad šalių dukros poreikiai nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-834-302/2009 priėmimo išaugo, šiuo metu nepilnametei mokamas išlaikymas neatitinka jos poreikių ir gyvenimo realijų, tačiau ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pagrįstas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo. Nustačius, kad šalių dukros racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 650 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 325 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės.

36. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys patenkintas 72 proc. (325 Eur x 100 proc. / 450 Eur). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistini 65 Eur (325 Eur – 145 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio.

39. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimo teismas nesprendžia (CPK 98 straipsnis).

40. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 5,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį iš dalies, 72 proc. šios sumos – 3,37 Eur priteisiama iš atsakovo. Iš ieškovės priteistina 1,81 Eur (5,18 - 3,37) šių išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė nei 3 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-194-55/2009 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 325 (tris šimtus dvidešimt penkis) Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 31 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 65 (šešiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio ir 3,37 Eur (tris eurus 37 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 68,37 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 37 ct). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.