Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. P. , išvadą teikianti valstybės institucija Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad būtų nustatyta vaikui tėvystė bei jos gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, sutiko vaiko išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, sumokėjus už patalpų nuomą, elektrą, šildymą, ir iš jo gaunamų pajamų jam lieka apie 500 Lt.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovės dukros A. L. , gim. 2008 06 15, Vilniuje, gimimo akto įrašo Nr.4049, gimimo liudijimas išduotas 2008 06 25, biologinis tėvas yra R. P. . Nustatė nepilnamečio vaiko A. L. , gim. 2008 06 15, gyvenamąją vieta su jos motina R. L. . Priteisė iš atsakovo R. P. dukros A. L. , gimusios 2008 06 15, išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-28 iki vaiko pilnametystės bei 3 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Įpareigojo atsakovą sumokėti įsiskolinimą per metus laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas tenkino reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes atsakovas neteikia išlaikymo dukrai A. L. . Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, konstatavo, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, nes ieškovė yra vaiko auginimo atostogose ir gauna visą atlyginimą - 2 200 Lt, vaiko auginimo pašalpą – 97 Lt, nuo šių metų birželio mėnesio 15 d. atlyginimas pagal nustatytą įstatymu tvarką sumažės 25 procentais, atsakovo nurodytomis pajamomis – jo kaip kirpėjo, dirbančio pagal verslo liudijimą, gaunamu atlyginimu apie 515 Lt per mėnesį teismas suabejojo, laikydamas, jog atsakovo mėnesio pajamos yra panašios į ieškovės. Teismas konstatavo, jog atsakovo siūlomas 300 Lt išlaikymas vaikui yra per mažas, kadangi tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį, įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai, akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.

Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo kriterijais, nesutiko, jog 8 mėnesių vaikui priteistina po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes išlaikymą turi teikti abu tėvai, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokio amžiaus vaikui išlaidos sudarytų apie 2 400 Lt į mėnesį, todėl sumažino prašomą priteisti vaikui išlaikymą iki 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteistinų nuo kreipimosi į teismą dienos – 2008-10-28, iki dukros pilnametystės.

Kadangi atsakovas nuo pat dukros gimimo neteikė jai išlaikymo, teismas priteisė iš atsakovo įsiskolinimo išlaikymą, kas sudaro 3 200 Lt (4 mėn. x 800 Lt).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tuo padarydamas teisės taikymo ir aiškinimo pažeidimus, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas. Teismas netinkamai pritaikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas ir taip sudarė pagrindą ieškovei piktnaudžiauti jos teisėmis – reikalauti nepagrįstai didelio išlaikymo.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nurodo, jog teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepareikalavo iš ieškovės pateikti papildomus įrodymus, pateisinančius vaiko poreikius, neatsižvelgė į tai, jog jam dirbant pagal verslo liudijimą kirpėju, yra būtinos su jo veikla susijusios darbo priemonės, verslas pradėtas neseniai, todėl gaunamos pajamos nedidelės, jam reikia mokėti už patalpų nuomą po 1000 Lt kas mėnesį, taip pat už jų priežiūrą. Teismo priteisto išlaikymo vaikui po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų atsakovas nėra pajėgus mokėti, nes pagal jo pateiktus dokumentus jo mėnesinės pajamos sudaro 1 158,50 Lt. Teismo priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai per didelis, nes pagal teismų praktiką tokia suma yra pilna būtiniems poreikiams patenkinti, o ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga 1 600 Lt suma. Atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį atsakovas sutinka teikti vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalims nesant santuokoje 2008-06-15 gimė dukra A. L. (b.l. 5). Teismas nustatė, jog vaiko tėvas yra atsakovas R. P. , vaiko gyvenamąją vietą nustatė pas motiną – ieškovę R. L. . Šios sprendimo dalies šalys neginčija ir neskundžia. Atsakovas skundžia sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymas vaikui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 3 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis iš vieno iš tėvų pusės tokio amžiaus vaikui ir be specialių poreikių yra per didelis. Nors teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaiko išlaikymui teismo paskirtą sumą, yra pagrįstos teismo sprendimo motyvais ir kolegija sutinka su jais, tačiau nesutinka su teismo nustatytais vaiko poreikiais. Atsakovas užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą, jis yra kirpėjas, jis savo realių pajamų teismui neatskleidė. Tokią teismo išvadą patvirtina bylos aplinkybės: pirmos instancijos teisme ieškovas įrodinėjo, kad jo pajamos sudaro vos daugiau nei 500 Lt, teismas tokiu pajamų dydžiu nepatikėjo, atsižvelgdamas į atsakovo specialybę, jos paklausą, atliekamų paslaugų įkainiais ir būtinybę šiomis paslaugomis naudotis Vilniaus miesto gyventojams, bei jo darbo bei pajamų deklaravimo specifiką. Teismo nustatyta aplinkybė, jog atsakovas neatskleidžia visų savo gaunamų, pasitvirtino, nes atsakovas apeliacinės instancijos teismui atsakovas teikė oficialius deklaravimo duomenis, kur jo pajamos sudaro virš 3 000 Lt, o pelnas yra apie 1 500 Lt (b.l. 83-91), t.y. jis nurodė savo pajamas žymiai didesnes negu pirmos instancijos teismui, norėdamas nuginčyti teismo konstatuotą aplinkybę dėl jo pajamų neatskleidimo. Be to, atsakovo nurodyti įkainiai, pvz.: kirpimas kainuoja nuo 10 Lt, yra nerealūs, ir tokią kainą jis nurodė norėdamas tik pateisinti savo deklaruojamus duomenis. Todėl kolegija, pritardama pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams, sprendžia, kad atsakovas savo realių pajamų neatskleidžia, o jo pajamos yra didesnės negu jis jas deklaruoja, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas turi mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui didesnį, negu yra vaiko poreikiai.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės pateikti argumentai ir paskaičiavimai dėl būtinų sumų vaiko išlaikymui virš 2 500 Lt per mėnesį, nėra įtikėtini ir pagrįsti. Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą vaikui nebuvo sukakę vieneri metai, vaikas neturi jokių specialių poreikių, bent jau tokios aplinkybės nėra nurodytos, todėl neva ieškovės skiriama tokia suma išlaikymui yra aiškiai per didelė. Nors teismas sprendė, kad vaikui reikalinga mažesnė suma – 1 600 Lt, tačiau dėl nurodytų argumentų kolegija sprendžia, kad ir ši suma yra nereali ir per didelė tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti. Be to, kaip nurodė pati ieškovė, jos gaunamos pajamos yra mažesnės negu ji neva skiria dukros išlaikymui. Kolegija daro išvadą, kad 500 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko būtinuosius individualius poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Nors ieškovė pateikė vaiko išlaikymo sąmatą, tačiau ši sąmata neatspindi vaiko realių poreikių, visų pirma, tai, kad ji sudaryta vienam mėnesiui, o eilė prekių, tokios kaip čiužinys, maniežas, dalis drabužėlių vaikui pirkti kas mėnesį nėra reikalinga ir būtina. Taip pat nurodytas minėtoje sąmatoje maisto produktų kiekis yra nerealiai didelis, neįtikėtina, kad vienerių metų vaikas suvalgytų tokį kiekį maisto, vien tik mėsos su žuvimi pagal sąmatą vaikas neva suvalgo beveik 6 kg, iš jų 1,300 kg rūkytos mėsos, nežiūrint į tai, kad vaikui pagal sąmatą perkami kiti labai įvairūs ir gan didelis kiekis maisto produktų. Be to, sąmatoje nurodyti nerealūs kiekiai higienos reikmenų, tokio amžiaus vaikui reikalingos lavinimo priemonės bei apranga.

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Nors atsakovo siūlomas 400 Lt išlaikymo dydis leistų patenkinti pačius minimaliausius vaiko poreikius, be to, jis atitiktų ir pagal teismų praktiką patį minimaliausią vaikui skiriamą išlaikymo dydį, tačiau atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d. numatytą išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai principą bei į išlaikymo tikslą – būtinųjų vaikui vystytis sąlygų užtikrinimą, kolegija sprendžia, kad būtent jau nurodyta 500 Lt išlaikymo dydis vienerių metų vaikui atitiks šiuos kriterijus.

Dėl išdėstyto pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.) priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 500 Lt, pakeitus išlaikymo dydį atitinkamai mažintinas ir išlaikymo įsiskolinimas (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis), jis mažintinas iki 2 000 Lt.

Pakeitus sprendimą išlaikymo dalyje keistinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 d., 96 straipsnio 1 d.).

Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovei - 300 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, o taip pat Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš atsakovo R. P. dukros A. L. , gim. 2008-06-15, išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 500 Lt, priteistą 3 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 2 000 Lt, bei 288 Lt žyminį mokestį priteistą į valstybės biudžetą sumažinti iki 240 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. P. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. L. .