Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-22537-1099/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-31
Bylos Nr.: e2-22537-1099/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“
Atsakovas: Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“
Advokatai: Haroldas Ivanauskas, Gediminas Bulotas

Civilinė byla Nr. e2-22537-1099/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12317-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ atstovams O. P. ir advokatui Gediminui Bulotui,

atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“ atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovei Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Minija“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Minija“ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrorodeo“ pagal šalių 2018 m. kovo 8 d. sudarytą Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18AR/3.1/000051 (toliau – ginčo sutartis, sutartis) ir dėl to kylančios atsakomybės taikymo, taip pat dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės esant force majeure aplinkybėms.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė UAB „Agrorodeo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ŽŪB „Minija“ 8 858,99 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje, dublike, taip pat jos atstovai teismo posėdžio metu nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. kovo 8 d. pasirašė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18AR/3.1/000051, pagal kurią atsakovė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo pristatyti ieškovei sutartyje nurodytą pupų kiekį, o ieškovė – jas priimti bei už jas atsiskaityti. Sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodyta, kad atsakovė turi pristatyti 200 tonų 1 klasės pupų, kurių vienos tonos kaina (be PVM) sudaro 130 Eur. Pažymi, kad vėliau minėta kaina buvo padidinta ir ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. fiksavo padidintą kainą – 229 Eur/t. Teigia, kad nurodytas pupas atsakovė privalėjo pristatyti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.

4. Ieškovė aiškina, kad jai turėjo esminės reikšmės tinkamas atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, nes ieškovė turėjo įsipareigojimų supirktą produkciją parduoti kitam asmeniui (pagal 2018 m. gegužės 21 d. sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi parduoti SAIF INTERNATIONAL LTD 10 000 tonų pupų; pristatymo terminas 2018 m. spalio 1-31 d.; ieškovė savo įsipareigojimus minėtai bendrovei įvykdė tinkamai). Ši aplinkybė buvo paaiškinta ir atsakovei; taip pat sutartyje nustatyta, kad už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą arba netinkamą vykdymą iš atsakovės bus reikalaujama atlyginti patirtus nuostolius (sutarties 5.2 punktas). Teigia, kad atsakovė iki 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovei pardavė tik 104,977 t sutartyje nustatytos produkcijos (pupų).

5. Nurodo, kad atsakovė 2018 m. liepos 26 d. pranešė ieškovei, jog egzistuoja nenugalima jėga – sausringas laikotarpis, kuri yra pagrindas atleisti atsakovę nuo sutarties įvykdymo. Pažymi, kad ieškovė 2018 m. liepos 31 d. rašte informavo atsakovę, jog minėtas atsakovės raštas neįrodo nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo ir pasiūlė atsakovei susisiekti bei suderinti sutarties vykdymo aplinkybes, tačiau, anot ieškovės, atsakovė daugiau į ieškovę nesikreipė. Anot ieškovės, ji 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama patvirtinti ar atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė 2018 m. lapkričio 29 d. rašte tik nurodė, jog sieks situaciją išspręsti taikiai. Ieškovės teigimu, ji 2019 m. sausio 22 d. raštu informavo atsakovę, jog pastarajai nepristačius 95,023 t pupų, ieškovė buvo priversta jas nupirkti iš kitų asmenų brangiau ir dėl to patyrė nuostolių, kuriuos prašė atsakovės atlyginti. Pažymi, kad atsakovė 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. teikė pasiūlymus atidėti sutarties vykdymą ir trūkstamą produkcijos kiekį pristatyti jau 2019 m., tačiau ieškovė su jais nesutiko ir prašė atlyginti patirtus nuostolius.

6. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju nėra jokių nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių reikėtų atleisti atsakovę nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymi, kad sausra negali būti laikoma nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 840. Teigia, kad nenugalimos jėgos aplinkybėms prilyginamos stichinės nelaimės, o šiuo atveju tokios nebuvo. Anot ieškovės, sausringas laikotarpis Lietuvoje nėra retas reiškinys. Be to, pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbta ekstremali situacija dėl sausros padarinių Lietuvoje taip pat nėra nenugalimos jėgos aplinkybė ir minėtas nutarimas nėra pagrindas atleisti žemdirbius nuo civilinės atsakomybės už dėl sausros neįvykdytas savo prievoles. Nurodo, kad vien tai, jog Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse buvo paskelbtos ekstremalios situacijos, taip pat neįrodo, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų galėjo neįvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

7. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, sudarydama sutartį, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali būti nepalankios oro sąlygos, įskaitant ir sausringą laikotarpį, dėl kurių gali būti prastas derlius. Papildomai pažymi, kad grūdinių ir kitų augalinių kultūrų derlius gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, todėl drėgmės kiekis ar sausas laikotarpis gali būti tik vienas iš veiksnių, turinčių įtakos augalų derlingumui. Ieškovė aiškina, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog būtent sausas pavasaris ar stichinė sausra nulėmė ar turėjo kokios nors reikšmingos įtakos jos pasėtoms pupoms (mažesniam derliui) ir nulėmė tai, kad ji negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pažymi, kad mažesnis derlius nėra nenugalimos jėgos aplinkybė; atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl blogų oro sąlygų gali gauti prastesnį derlių. Kita vertus, ieškovė pažymi, kad net jei sausra ir paveikė atsakovės augintų pupų derlingumą, tai nėra pagrindas pripažinti egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybę, nes derlingumo sumažėjimas negali būti laikomas nenugalima jėga. Teigia, kad grūdų, įskaitant ir pupas, derlingumas kiekvienais metais gali būti skirtingas; tai patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys, jog 2018 m. pupų derlingumas Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse nebuvo pats mažiausias per paskutinius 10 metų.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo uždrausta neužauginus (neturint) reikiamo pupų kiekio (nustatyto sutartyje), įsigyti trūkstamą pupų kiekį iš kitų asmenų bei parduoti ieškovei, tokiu būdu įvykdant savo įsipareigojimus. Pažymi, kad šalys sutartyje taip pat sutarė, jog prastas derlius, nepalankios sąlygos nėra aplinkybės, atleidžiančios bet kurią sutarties šalį nuo savo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo.

9. Ieškovė patirtus nuostolius įrodinėja tuo, kad atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų ir sutartu laiku nepristačius reikiamo produkcijos kiekio, ieškovė buvo priversta atsakovės nepristatytą pupų kiekį nupirkti iš trečiųjų asmenų, kuriems sumokėjo brangiau, todėl nurodytą skirtumą ir prašo priteisti iš atsakovės. Pažymi, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir daugiau ūkininkų; bendras neparduotų pupų kiekis sudarė 591,864 t, todėl šį kiekį ieškovė ir nupirko iš trečiųjų asmenų už vidutinę 326,28 Eur/t kainą; minusavus logistikos kaštus, kurie šiuo atveju buvo įtraukti į kainą (4,05 Eur/t, t. y. tokias transportavimo išlaidas ieškovė patyrė vežant pupas iš atsakovės), vidutinė vienos tonos kaina sudarė 322,23 Eur. Taigi, atsakovei nepardavus 95,023 t pupų, kurių vienos tonos kaina pagal sutarties sąlygas sudarė 229 Eur, pupų kainų skirtumas tarp sutartyje nustatytos pupų pirkimo kainos ir jų pirkimo iš trečiųjų asmenų kainos sudaro 93,23 Eur, todėl ieškovė sumokėjo 8 858,99 Eur daugiau už atsakovės neparduotą pupų kiekį, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės kaip patirtus nuostolius. Ieškovė nurodo, kad dėl tokių nuostolių kompensavimo šalys buvo susitarusios ir sutartyje (sutarties 5.3.2 punktas).

10. Teigia, kad ieškovė sutartis su kitais ūkininkais (pardavėjais) sudarė dar galiojant ginčo sutarčiai, t. y. iki 2018 m. spalio 31 d., nes paaiškėjus, jog atsakovė bei kiti asmenys gali neįvykdyti savo įsipareigojimų parduoti sutartą kiekį pupų, ieškovė tokiu būdu apsidraudė nuo galimų nuostolių ir sankcijų dėl sutarties, sudarytos su SAIF INTERNATIONAL LTD, neįvykdymo, t. y. iš anksto ėmėsi priemonių ieškoti iš ko įsigyti trūkstamą pupų kiekį, nes priešingu atveju ieškovė būtų patyrusi dar didesnių nuostolių (kurių galėtų reikalauti, be kita ko, ir iš atsakovės). Nurodo, kad ieškovė tikslų nuostolių dydį apskaičiavo tik kreipiantis į teismą, surinkusi visus reikiamus dokumentus; iki ieškinio pareiškimo nuostolių skaičiavime buvo padaryta skaičiavimo klaida.

11. Anot ieškovės, šiuo atveju sudarytos sutartys dėl atsakovės nepristatyto produkcijos kiekio dalies nepakeičia pačios ginčo sutarties, paprasčiausiai minėtomis sutartimis buvo nupirktas atsakovės (ir kitų ūkininkų) nepristatytas pupų kiekis. Pažymi, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti didesnes produkcijos įsigijimo išlaidas, nei numatytos sutartyje, t. y. atlyginti kainų skirtumą.

12. Aiškina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pristatytas produkcijos kiekis buvo užskaitomas atsižvelgiant į drėgnumą, šiukšlines priemaišas, pupų pažeidimus ir kt., todėl užskaitomas svoris skyrėsi nuo faktiškai pristatyto pupų svorio. Teigia, kad tokia užskaitymo tvarka įtvirtinta ir sutarties 2.4, 2.8 ir 2.9 punktuose; atsakovė nekėlė jokių pretenzijų dėl užskaitomo pupų kiekio, jų kokybės ir pan.

13. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinę atsakomybę patvirtinančios sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai – sutarties neįvykdymas; nuostoliai – ieškovės turėtos didesnės išlaidos sutartam kiekiui produkcijos įsigyti iš kitų asmenų ir mažesnės pajamos iš produkcijos pardavimo; atsakovės kaltė dėl sutarties neįvykdymo; taip pat priežastinis ryšys – ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės veiksmų.

Šalies argumentai

14. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Pažymėjo, kad ieškovė negalėjo rizikuoti ir laukti atsakovės prievolių įvykdymo termino, nes tokiu atveju nebūtų įvykdžiusi savo įsipareigojimų užsienio bendrovei ir dėl to patyrusi gerokai didesnių nuostolių; be to, kainos vis didėjo, todėl vėliau ieškovė pupas būtų nupirkusi dar brangiau ir nuostoliai būtų dar didesni. Teigė, kad atsakovė galėjo nupirkti trūkstamą pupų kiekį iš trečiųjų asmenų, ką ji iš dalies ir padarė, t. y. galėjo nupirkti ne 50 tonų, o 150 tonų, ir tokiu būdu būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus ieškovei. Anot ieškovės, atsakovės pristatytos pupos buvo prastos kokybės – užskaitytos buvo kaip nekondicinės pupos, tačiau ieškovė dėl to pretenzijų atsakovei nekėlė ir jas priėmė. Ieškovės teigimu, atsakovė, tuo labiau būdama verslininke, turėjo įvertinti ir gamtos sąlygas, t. y. kad dėl prastų gamtinių sąlygų gali būti užaugintas prastesnis derlius. Paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo būtina nutraukti sutarties, jog kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovės teigimu, ji negalėjo sutikti su atsakovės siūlymu trūkstamą pupų kiekį pristatyti kitais metais, nes ieškovė negalėjo žinoti 2019 m. kainų tendencijų. Nurodė, kad ieškovė negalėjo nupirkti iš vieno subjekto trūkstamo pupų kiekio (nebuvo tokio subjekto rinkoje), todėl pirko iš 11 subjektų ir po to išvedė pirktos produkcijos kainos vidurkį.

Atsiliepimas

15. Atsakovė ŽŪB „Minija“ atsiliepime į ieškinį, triplike ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi aplinkybė, lėmusi atsakovės negalėjimą visiškai įvykdyti sutartį, atitinka force majeure sąlygas, todėl atsakovei negali būti taikoma atsakomybė nei nuostolių atlyginimo, nei netesybų forma. Pažymi, kad šiuo atveju buvusi sausra atitinka Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 840 įtvirtintus force majeure kriterijus, nors tiesiogiai sausra jame ir nėra minima. Pažymi, kad ekstremaliąją situaciją dėl sausros skelbė ne tik Vyriausybė valstybės lygiu (2018 m. liepos 4 d. nutarimu), bet ir savivaldybės – savivaldybių lygiu, kuriose atsakovė vykdė savo veiklą, t. y. augino pupas. Anot atsakovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sausra 2018 m. vasarą pasiekė beprecedentį lygį, jos negalėjo iš anksto prognozuoti ne tik atsakovė, bet ir kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.

17. Atsakovė taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos; pažymi, jog ieškovė neįrodė prašomo priteisti nuostolių dydžio. Atsakovė aiškina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalies turiniu, būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės nuostolių pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma sąlyga yra pažeistos sutarties nutraukimas, t. y. pažeistą sutartį pakeičianti sutartis gali būti sudaroma tik po to, kai atsiranda įstatyme įtvirtinta sąlyga – pažeistos sutarties nutraukimas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, todėl ieškovė negalėjo sudarinėti ginčo sutartį pakeičiančių sutarčių ir neatsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali ieškovės teisė reikalauti atlyginti nuostolius neįvykdytos sutarties ir ją pakeičiančių sutarčių kainų skirtumo forma. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė kitas sutartis su kitais tiekėjais dėl pupų įsigijimo sudarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d., t. y. dar iki atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo termino pabaigos (2018 m. spalio 31 d.). Taigi, anot atsakovės, ieškovė visas nurodytas sutartis sudarė nepriklausomai nuo ginčo sutarties sąlygų vykdymo/nevykdymo iš atsakovės pusės bei tik siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

18. Atsakovė teigia, kad visos sutartys su kitais tiekėjais buvo sudarytos (2018 m. rugsėjo-spalio mėn.) kai pupų kainos rinkoje buvo gerokai aukštesnės nei šalių ginčo sutarties sudarymo metu (2018 m. kovo mėn.). Be to, pažymi, kad priešingai nei ginčo sutartyje, vėliau buvo tartasi dėl jau žinomo pupų derliaus pardavimo, todėl, anot atsakovės, ieškovės skaičiavimai laikytini nesąžiningais ir nepagrįstais.

19. Nurodo, kad ieškovė yra verslininkė, kuri užsiima nuolatiniu žemės ūkio produkcijos iš žemės ūkio produkcijos gamintojų supirkimu ir jų perpardavimu kitiems subjektams, todėl ginčo sutarties vykdymas ar nevykdymas iš atsakovės pusės negalėjo turėti jokios įtakos kartu su ieškiniu pateiktų 11 žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui bei jų vykdymui. Kaip minėta, jos buvo sudarytos dar iki ginčo sutarties įvykdymo termino pabaigos; be to, jose nėra nieko užsiminta apie atsakovę. Anot atsakovės, nurodytomis sutartimis ieškovė nepakeitė su atsakove sudarytos ginčo sutarties, o ieškovės prašomi priteisti tariami nuostoliai negali būti laikomi atsakovės veiksmų rezultatu, t. y. tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių nėra priežastinio ryšio. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad jos veikla susijusi su tam tikra rizika – ar pavyks išauginti atitinkamą kiekį derliaus, tuo tarpu ieškovės veikla tokia rizika nepasižymi, todėl ieškovė negali nesąžiningai naudotis šalių nelygiavertėmis padėtimis.

20. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog buvo įsipareigojusi iš atsakovės įsigytą žemės ūkio produkciją perparduoti tretiesiems asmenims, bei dėl atsakovės negalėjimo įvykdyti sutarties pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims (bei dėl to turėjo mokėti netesybas ir pan.).

21. Pažymi, kad šalys ginčo sutartyje buvo numačiusios, jog parduodamos produkcijos kiekis gali iki 0,5 proc. neatitikti sutarto kiekio (200 t), t. y. visišku sutarties įvykdymu buvo susitarta laikyti ir 0,5 proc. arba 1 tona mažesnio pupų kiekio pardavimą, tačiau ieškovė į minėtą paklaidą neatsižvelgia. Atsakovės vertinimu, ji ieškovei pristatė ne ieškovės nurodomas 104,977 t, o 106,4 t pupų, tačiau ieškovė nutarė užskaityti ne visą faktiškai pristatytą svorį.

22. Nurodo, kad ieškovė, reikalaudama atlyginti nuostolius, prieš kreipiantis į teismą nurodė kitą nuostolių sumą – 7 764,71 Eur, o ieškinyje jau ją padidino, tačiau nepaaiškino tokių skirtumų atsiradimo aplinkybių, nors ieškovė, anot atsakovės, jau turėjo visus su ieškiniu pateiktus dokumentus. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė, tikėtina, perskaičiuodama nuostolių dydį, įtraukė tik jai naudingiausias sutartis, tokiu būdu nepagrįstai dar padidindama nuostolių sumą. Atsakovė taip pat kvestionuoja ieškovės nurodomas transportavimo išlaidas, kurių ieškovė taip pat nepagrindė. Be to, atsakovė apeliuoja į tai, kodėl ieškovė sudarė net 11 sutarčių dėl trūkstamo pupų kiekio pirkimo, nors atsakovės neįvykdytos sutarties dalis sudarė tik kiek daugiau nei 90 tonų.

23. Aiškina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, elgdamasi sąžiningai, pardavė ieškovei visą užaugintą pupų derlių ir dar beveik pusė parduoto pupų kiekio nupirko iš kitų asmenų, siekdama tinkamai įvykdyti savo prievoles ieškovei; kitos dalies negalėjo nupirkti, nes rinkoje trūko pupų.

Šalies argumentai

24. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja force majeure aplinkybės, dėl kurių atsakovė atleistina nuo atsakomybės pagal ginčo sutartį. Be to, pakartotinai pažymėjo, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Paaiškino, kad šiuo atveju sutartis net nebuvo nutraukta, todėl ieškovė negalėjo sudarinėti kitų ginčo sutartį pakeičiančių sutarčių su kitais tiekėjais, tuo labiau ieškovė dar net nežinojo pažeidimo masto; anot atsakovės, ieškovė tik nuo 2018 m. lapkričio 1 d. turėjo teisę kreiptis dėl nuostolių ir (ar) ieškoti kitų pardavėjų. Teigė, kad ieškovės nurodomos kitos sutartys nesusijusios su atsakovės įsipareigojimų netinkamu vykdymu; tai buvo įprastinė ieškovės veikla (pupų supirkimas). Anot atsakovės, tai iš esmės patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė jau po ginčo sutartyje nustatyto termino (2018 m. spalio 31 d.), t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., prašė vykdyti sutartį ir pristatyti likusį pupų kiekį. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovė, turėdama sudarytų daug sutarčių tiek su kitais žemės produkcijos pardavėjais, tiek su pirkėjais, kurie supirkdavo iš ieškovės produkciją, dirbtinai sukūrė tokią situaciją ir nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovės, nors nėra duomenų, jog ieškovė reikalautų tokių nuostolių iš kitų asmenų, netinkamai įvykdžiusių savo įsipareigojimus ieškovei.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

25. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. kovo 8 d. pasirašė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18AR/3.1/000051, taip pat 2018 m. gegužės 22 d. prašymą fiksuoti kainą, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 200 tonų 1 klasės pupų, o ieškovė – jas priimti bei už jas atsiskaityti, sumokant 229 Eur (be PVM) už toną (arba mažesnę sutartą kainą, jeigu pupos neatitinka sutartos klasės).

26. Nustatyta, kad atsakovė pristatė ieškovei 106,4 tonas pupų, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į pupų drėgnumą, šiukšlines priemaišas, pažeistus grūdus faktiškai įskaitė 104,977 tonų pupų. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pristatytos pupos ieškovės buvo įvertintos kaip nekondicinės, tačiau priimtos.

27. Atsakovė 2018 m. liepos 26 d. pranešė ieškovei, kad egzistuoja nenugalima jėga – sausringas laikotarpis (dėl kurio šalyje paskelbta ekstremali situacija), kuri yra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl sutarties nevykdymo ir civilinės atsakomybės taikymo. Paaiškino, kad sausra daro žalą atsakovės auginamai žemės ūkio produkcijai ir atsiradę auginamos produkcijos praradimai trukdys tinkamai įvykdyti tarp šalių pasirašytas sutartis. Taip pat atsakovė siūlė suderinti/sutarti dėl produkcijos kiekio, kurį pateiktų ieškovei.

28. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. liepos 31 d. rašte informavo atsakovę, jog minėtas atsakovės raštas neįrodo nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo ir pasiūlė atsakovei susisiekti bei suderinti sutarties vykdymo aplinkybes, t. y. nurodyti tikslų produkcijos kiekį, kurį atsakovė pristatys ieškovei, kad galima būtų sumažinti galimus nuostolius.

29. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog atsakovė nepristatė 95 tonų pupų bei prašydama patvirtinti ar atsakovė įvykdys savo likusius įsipareigojimus pagal sutartį (jei taip, tai kada).

30. Atsakovė 2018 m. lapkričio 29 d. rašte nurodė, kad dėl sausros patiria sunkumų vykdydama sutartį, tačiau ieško galimybių įvykdyti sutartį ir žadėjo informaciją apie sutarties vykdymą pateikti ieškovei artimiausiu metu.

31. Ieškovė 2019 m. sausio 22 d. raštu informavo atsakovę, kad pastarajai nepristačius 95,023 t pupų, ieškovė buvo priversta jas nupirkti iš kitų asmenų brangiau ir dėl to patyrė 7 764,71 Eur nuostolių, kuriuos prašė atsakovės atlyginti.

32. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. sausio 24 d. raštu informavo ieškovę apie 2018 m. nepalankias sąlygas pupų auginimui ir siūlė ieškovei 2018 m. nepristatytą produkcijos kiekį pristatyti 2019 m. rugpjūčio-spalio mėn. ginčo sutartyje nustatyta kaina. Ieškovė (jos advokatas) 2019 m. vasario 8 d. raštu ragino atsakovę atlyginti ieškovės patirtus 7 764,71 Eur dydžio nuostolius arba susitarti su ieškove dėl jų atlyginimo.

33. Atsakovė 2019 m. vasario 22 d. rašte nurodė, kad ieškovės apskaičiuota nuostolių suma nėra aiški, nes ieškovė jos nepagrindė jokiais įrodymais, todėl prašė pateikti nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. rašte pakartotinai prašė apsvarstyti atsakovės siūlymą dėl produkcijos pristatymo 2019 m., tačiau ieškovė (jos advokatas) 2019 m. balandžio 8 d. rašte nurodė, jog ginčo sutartis yra nutraukta atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, todėl siūlymas vėliau pristatyti neparduotos produkcijos kiekį neturi prasmės; paaiškino nuostolių (8 863,75 Eur) paskaičiavimo aplinkybes.

34. Nustatyta, kad ieškovė su SAIF INTERNATIONAL LTD 2018 m. gegužės 21 d. sudarė sutartį Nr. 18-EXP/2018, pagal kurią įsipareigojo parduoti/pristatyti nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 31 d. 10 000 t lietuviškų pupelių. Į bylą pateiktas SAIF INTERNATIONAL LTD 2019 m. liepos 15 d. raštas, kuriame nurodyta, jog minėta sutartis buvo tinkamai įvykdyta laikantis visų sutarties sąlygų.

35. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. su trečiaisiais asmenimis sudarė žemės ūkio pirkimo-pardavimo sutartis (11 sutarčių), pagal kurias nupirko iš trečiųjų asmenų bendrai 591,864 tonas pupų, kurių, anot ieškovės, nepristatė 4 pardavėjai, tarp kurių įvardinta ir atsakovė.

36. Iš viešų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

37. Nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D-573 paskelbė Plungės rajono savivaldybės teritorijoje savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją nuo 2018 m. liepos 4 d.; Rietavo savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. AV-512 paskelbė Rietavo savivaldybės teritorijoje ekstremaliąją situaciją nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d.

38. Atsakovė (jos vyr. finansininkė) 2019 m. liepos 18 d. pažymoje nurodė, kad siekiant įvykdyti ginčo sutartį, atsakovė iš trečiųjų asmenų nupirko 52,568 tonas pupų, kurias vėliau pardavė UAB „Agrorodeo“; 2019 m. spalio 10 d. pažymoje nurodoma, jog atsakovė visą 2018 m. pupų derlių pardavė ieškovei.

39. Rietavo savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 22 d. pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė 2018 m. deklaravo 45,43 ha pupų Rietavo savivaldybės teritorijoje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimo

40. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. sutartu laiku nepristatė ieškovei ginčo sutartyje viso nustatyto žemės ūkio produkcijos – pupų, kiekio. Kita vertus, atsakovė įrodinėjo, kad jai negali būti taikoma atsakomybė, nes savo įsipareigojimų ji neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, t. y. šalyje buvusios sausros.

42. Force majeure institutas, įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2006; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

43. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi, tam, kad pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo įrodyti ja besiremianti šalis (CK 6.256 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Be to, CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu.

44. Pažymėtina, kad ginčo sutarties 6 punkte numatyta, jog sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už prisiimtų šia sutartimi įsipareigojimų nevykdymą, jeigu jos neįrodo, kad šių įsipareigojimų nebuvo galima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (force majeure), kurios sutarties sudarymo momentu šalys negalėjo numatyti ir kurios negalėjo išvengti ar nugalėti. Šalys susitarė, kad nustatant force majeure aplinkybes taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 nuostatos (sutarties 6.5 punktas). Šalys nustatė, kad sutarties šalis, negalinti vykdyti savo įsipareigojimų dėl force majeure, turi kuo skubiau apie tai pranešti kitai sutarties šaliai (sutarties 6.3 punktas). Šalys susitarė, kad prastas derlius, nepalankios gamtinės sąlygos nėra aplinkybės, atleidžiančios bet kurią sutarties šalį nuo savo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo (sutarties 6.2 punktas).

45. Atsakovė, remdamasi nenugalimos jėgos aplinkybe, teismui pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. D-573, kuriuo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija nuo 2018 m. liepos 4 d.; bei Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. AV-512, kuriuo Rietavo savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Žemesnės instancijos teismas

46. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, kad negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (šiuo atveju sausros), turėjo ne tik remtis tuo, kad jos vykdomos veiklos teritorijoje (Rietavo ir Plungės rajono savivaldybėse) tapo labai sausa ir buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai, ar tuo, kad valstybės lygiu dėl stichinės sausros buvo paskelbta ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, o įrodyti šių aplinkybių įtaką pupų derliui (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad atsakovės derlius sumažėjo, neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog derliaus sumažėjimo priežastis buvo tik stichinė sausra (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

47. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė, vykdanti veiklą žemės ūkio produkcijos auginime ir būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir kiti standartai, galėjo ir turėjo įvertinti galimos sausros tikimybę, nuostolių kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką, net ir tuo atveju jei sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas taptų suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės (suprastėjusios klimato sąlygos dėl sausros ar padidėjusio kritulių kiekio ir pan.). Teismo vertinimu, sausra iš esmės yra būdinga Lietuvos regionui, ir tai nėra aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos oro sąlygos nesąlygojo ekstremalios situacijos, kuria būtų galima pagrįsti sutartinių santykių nevykdymą; atsakovė turėjo numatyti orų permainingumą, galėjo ir turėjo numatyti sausros pasekmes. Teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad atsakovė, sudarydama sutartį ir būdama verslininke, prisiėmė riziką, todėl negalėdama įvykdyti įsipareigojimų privalo atlyginti dėl to ieškovės patirtus nuostolius.

48. Pažymėtina, kad liūtys ir lietus (atitinkamai ir sausra) teismų praktikoje nepriskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, šalinančių atsakovės civilinę atsakomybę už sutartinės prievolės neįvykdymą. Kasacinis teismas ir apeliacinės instancijos teismai ne kartą išaiškino, kad tokios oro sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, nėra tos aplinkybės, kurių atsakovė, būdamas ūkininke, nebūtų galėjusi protingai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-687-392/2013; 2019 m. vasario 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-761-614/2019).

49. Viena vertus, atsakovė pateikė įrodymus, kad dalį ieškovei parduotos produkcijos nusipirko iš trečiųjų asmenų, t. y. bandė sumažinti savo neįvykdytų įsipareigojimų mastą, tačiau šios pastangos buvo nepakankamos ir sutartiniai įsipareigojimai nebuvo visiškai įvykdyti. Atsakovė teigė, kad likusios dalies pupų, kurias turėjo pristatyti ieškovei, negalėjo nupirkti iš trečiųjų asmenų, nes rinkoje jų trūko; kita vertus, atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nors ir ieškovė pripažino, jog aktualiu laikotarpiu pupų paklausa buvo didesnė už pasiūlą, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos aktyvius veiksmus siekiant surasti ir nupirkti trūkstamą pupų kiekį.

50. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad force majeure sąvoka nereiškia tik absoliutaus negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, tai turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi. Kaip minėta, atsakovė užsiima žemės ūkio produkcijos auginimu, kuris nemaža dalimi priklauso nuo tinkamų gamtos sąlygų, todėl sudarydama sutartis gali (turi) numatyti, prognozuoti įvairius užauginamos produkcijos kiekių svyravimus.

51. Iš byloje pateiktos Lietuvos statistikos departamento 2019 m. liepos 16 d. pažymos apie, be kita ko, pupų derlingumą nuo 2013 iki 2018 m. Rietavo savivaldybėje, kurioje, pagal atsakovės duomenis, ir buvo auginamos atsakovės pasėtos pupos, matyti, jog pupų vidutinis derlingumas nuolatos svyravo – nuo 0,94 iki 3,04 tonos iš hektaro; 2018 m. jis siekė 1,75 toną iš hektaro, t. y. iš esmės beveik atitiko derlingumo vidurkį. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, ji deklaravo 45,43 ha pupų Rietavo savivaldybės teritorijoje; kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė minėtų pupų buvo pasėjusi daugiau (ar kitose teritorijose), byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove ir įsipareigojusi pristatyti 200 tonų pupų, bet užsėjusi tik 45 ha pupų, netinkamai įvertino savo galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir veikė savo rizika. Vertinant tai, kad atsakovė planavo įvykdyti minėtus įsipareigojimus tik iš savo užaugintos produkcijos, atsakovės pasėtų pupų derlingumas turėjo sudaryti beveik 4,5 tonos iš hektaro, o, kaip minėta, Rietavo savivaldybėje vidutinis derlingumas per paskutinius penkerius metus maksimaliai siekė tik apie 3 tonas iš hektaro. Taigi, įvertinus nurodytus duomenis, buvo galima protingai numatyti parduodamos (auginamos) produkcijos kiekio svyravimus ir galimus sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pagal teismų formuojamą praktiką, objektyvusis force majeure elementas reiškia, kad aplinkybės, padariusios sutarties įvykdymą neįmanomu, privalo būti neįprastos bei nesusijusios su subjektu, prašančiu jį atleisti nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Neįprastomis aplinkybėmis bus pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurių atsiradimo šalys negalėjo nei numatyti, nei prognozuoti. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės pozicija, kad sunku prognozuoti galimą derlingumą, sausros tikimybę, tačiau teismas vertina, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti aiškinamos vadovaujantis siaurinamuoju aiškinimo būdu, kas nulemia, kad net jei tam tikra aplinkybė, dėl kurios pasidaro neįmanoma įvykdyti sutartį, yra pakankamai reta, tačiau praktikoje kartais pasitaikanti, ji nebus laikoma force majeure aplinkybe. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jei šalis sutarties neįvykdė dėl aplinkybių, dėl kurių atsiradimo ji buvo prisiėmusi riziką. Kaip tokia aplinkybė gali būti traktuojamas pupų, kurias atsakovė turėjo parduoti ieškovei, neužaugimas dėl sausros.

52. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė visų CK 6.212 straipsnyje įtvirtintų nenugalimos jėgos sąlygų (požymių), t. y. nenugalimos jėgos buvimo, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

Dėl nuostolių dydžio

53. Ginčo sutarties 5.3 punkte šalys nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė (pardavėja) iki sutarties 3.1 punkte nurodytų terminų (2018 m. spalio 31 d) nepristatys ieškovei (pirkėjai) visos arba dalies šios sutarties 1.1 punkto lentelėje numatytos rūšies, kiekio ir kokybės produkcijos (200 tonų 1 klasės pupų), ieškovės pasirinkimu ir pareikalavimu: atsakovė nuo sutarties nutraukimo dienos privalės sumokėti 20 proc. dydžio baudą nuo šioje sutartyje numatytos nepristatytos produkcijos kainos su PVM (sutarties 5.3.1 punktas) ir/arba atsakovė privalės atlyginti visus ieškovės nuostolius, patirtus dėl tokios atsakovės pareigos pažeidimo ir/ar nevykdymo, tame tarpe padengti skirtumą tarp ieškovės sudaryto produkcijos pirkimo-pardavimo sandorio dėl pagal šią sutartį nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų bei visas kitas išlaidas, susijusias su nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų sandoriais, netesybas, kurias ieškovė privalės mokėti dėl savo įsipareigojimų pagal su klientais sudarytas sutartis pažeidimo (sutarties 5.3.2 punktas).

54. Anot ieškovės, atsakovė nepristatė 95,023 t pupų, t. y. pristatė 104,977 t; atsakovė teigė, jog faktiškai pristatė 106,4 t, tačiau ieškovė užskaitė tik 104,977 t. Taigi, tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas dėl tinkamai pristatytos produkcijos dalies (kiekio).

55. Teismas pažymi, kad šalys ginčo sutarties 2.8 punkte susitarė, jog patiekto produkcijos (šiuo atveju pupų) svorio perskaičiavimas į įskaitomąjį atliekamas pagal supirkimo punkte taikomą metodiką; perskaičiuotas pagal sutarties 1.1 punkte nurodytus kokybės rodiklius produkcijos įskaitomasis svoris vadinamas baziniu kondicijų svoriu ir už jį apmokama pardavėjui (atsakovei). Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė faktiškai pristatė ieškovei 106,4 tonas pupų, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į pupų drėgnumą, šiukšlines priemaišas, pažeistus grūdus faktiškai įskaitė 104,977 tonų pupų. Pažymėtina, kad atsakovė dėl tokio įskaitymo, kuris numatytas ir nurodytame sutarties 2.8 punkte, pretenzijų ieškovei nereiškė, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai skaičiuoja, kad atsakovė pristatė jai 104,977 t pupų (o ne 106,4 t). Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų bendrųjų teisės principų ir rinkos logikos, nes pardavėja, pristačiusi netinkamos kokybės produkciją (ir ją, pagal atsakovės poziciją, visą pirkėjai užskaičius), būtų laikoma tinkamai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus (tik vėliau mažinama kaina dėl nekokybiškos produkcijos kokybės).

56. Pagal sutarties 5.3.2 punktą, atsakovei nepristačius ieškovei reikiamo kiekio pupų, ieškovė įgijo teisę jas įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o atsakovė įsipareigojo ieškovei kompensuoti kainų skirtumą, jei kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su ieškove. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, kurių atsakovė neginčijo, nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. su trečiaisiais asmenimis sudarė žemės ūkio pirkimo-pardavimo sutartis (11 sutarčių), pagal kurias nupirko iš trečiųjų asmenų bendrai 591,864 tonas pupų, kurių, anot ieškovės, nepristatė 4 pardavėjai, tarp kurių įvardinta ir atsakovė. Ieškovė apskaičiavo, kad vidutinė minėtų nupirktų pupų kaina sudarė 326,28 Eur/t; atėmus transportavimo išlaidas, kurios šiuo atveju (su kitais pardavėjais) buvo įtrauktos į sutartą kainą (4,05 Eur/t, t. y. tokias transportavimo išlaidas ieškovė patyrė vežant pupas iš atsakovės; atsakovė šios aplinkybės iš esmės neginčijo, tik deklaratyviai nurodžiusi, jog ieškovė nepagrindė nurodytų transportavimo išlaidų, tačiau nepateikė jokių ieškovės apskaičiavimus paneigiančių įrodymų/paaiškinimų), vidutinė vienos tonos kaina sudarė 322,23 Eur (326,28 Eur - 4,05 Eur). Byloje nustatyta, kad šalys sutartyje buvo nustačiusios 229 Eur kainą už vieną toną pupų, todėl pupų kainų skirtumas tarp sutartyje nustatytos pupų pirkimo kainos ir jų pirkimo iš trečiųjų asmenų kainos sudaro ieškovės nurodomus 93,23 Eur (322,23 Eur - 229 Eur); atsakovei nepardavus 95,023 t pupų, ieškovė pagrįstai nurodo, jog patyrė 8 858,99 Eur nuostolių, t. y. sumokėjusi tiek daugiau už atsakovės neparduotą ir nupirktą iš kitų tiekėjų pupų kiekį.

57. Kita vertus, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad šalys sutartyje buvo numačiusios, jog parduodamų grūdų kiekis gali neatitikti (+/-) 0,5 proc. lentelėje nurodyto kiekio (200 t), todėl faktiškai atsakovė buvo įsipareigojusi pristatyti pupų nuo 199 iki 201 t. Atsižvelgiant į tai, iš nurodytų ieškovės 8 858,99 Eur nuostolių atimama 93,23 Eur (nuostolių suma už vieną toną arba 0,5 proc. visos (200 t) produkcijos), todėl bendras ieškovės nuostolių dydis sudaro 8 765,76 Eur (8 858,99 Eur - 93,23 Eur).

58. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad ieškovė kitas sutartis su kitais tiekėjais dėl pupų įsigijimo sudarė dar iki atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo termino pabaigos (2018 m. spalio 31 d.), todėl šias sutartis sudarė nepriklausomai nuo ginčo sutarties sąlygų vykdymo/nevykdymo iš atsakovės pusės bei tik siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita; be to, teigė, jog ieškovė tik nuo 2018 m. lapkričio 1 d. turėjo teisę kreiptis dėl nuostolių ir (ar) ieškoti kitų pardavėjų.

59. Viena vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nurodytas sutartis su kitais produkcijos tiekėjais sudarė dar iki ginčo sutarties įvykdymo termino pabaigos (2018 m. spalio 31 d.). Kita vertus, šias aplinkybes, kaip nustatyta byloje, lėmė objektyvios priežastys, t. y. atsakovė (ir kiti pardavėjai, sudarę sutartis su ieškove dėl pupų pardavimo) iš anksto pranešė ieškovei, jog negalės įvykdyti visų sutartų įsipareigojimų, todėl ieškovė, turėdama savo sutartinių įsipareigojimų kitiems asmenims (šiuo atveju SAIF INTERNATIONAL LTD), kuriuos turėjo taip pat įvykdyti iki 2018 m. spalio 31 d., elgėsi sąžiningai ir protingai, ieškodama ir pirkdama pupas iš kitų pardavėjų (nors ir nežinodama dar tikslaus nepristatytų pupų kiekio); tuo labiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu ir šalys to neginčijo, pupų paklausa viršijo tuo metu esančią pasiūlą, todėl pupų supirkimo kainos sparčiai augo. Taigi, ieškovei nesiėmus aktyvių veiksmų ir operatyviai, dar nesulaukus ginčo sutarties įvykdymo termino, nepirkus pupų iš kitų tiekėjų, ieškovės patirti nuostoliai (netesybos SAIF INTERNATIONAL LTD, pupų kainų augimas), kuriuos būtų turėjusi atlyginti ir atsakovė, būtų gerokai didesni.

60. Be to, atsakovė nurodė, kad šiuo atveju ieškovė negali prašyti priteisti patirtus nuostolius remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, nes nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, todėl ieškovė negalėjo sudarinėti ginčo sutartį pakeičiančių sutarčių ir neatsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali ieškovės teisė reikalauti atlyginti nuostolius neįvykdytos sutarties ir ją pakeičiančių sutarčių kainų skirtumo forma. Teismas kritiškai vertina ir nurodytą atsakovės poziciją, nes ieškovė, visų pirma, net nesirėmė nurodyta norma; be to, būtent teismas kvalifikuoja tarp šalių atsiradusius santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirti nuostoliai atlygintini remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę nustatančiomis normomis, t. y. CK 6.245-6.249, 6.251 straipsniais, šiuo atveju ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės atsakomybei kilti: neteisėtus veiksmus – netinkamą atsakovės ginčo sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą (kurio, kaip minėta, atsakovė ir neginčijo); žalą (nuostolius) – ieškovė patyrė nuostolių pirkdama atsakovės nepristatytos produkcijos kiekį iš trečiųjų asmenų brangiau; priežastinį ryšį – ieškovė nurodytus nuostolius (sumokėdama brangiau už produkciją) patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamo ginčo sutarties vykdymo); atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

61. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

62. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

63. Nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovė, turėdama sudarytų daug sutarčių tiek su kitais žemės produkcijos pardavėjais, tiek su pirkėjais, kurie supirkdavo iš ieškovės produkciją, dirbtinai sukūrė tokią situaciją ir nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovės, išrinko tik ieškovei naudingiausias sutartis su kitais tiekėjais, tačiau šių aplinkybių neįrodė (ir neįrodinėjo) jokiais įrodymais, apsiribodama tik deklaratyviais teiginiais ir iškeltomis abejonėmis, todėl teismas jas atmeta kaip neįrodytas.

64. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 8 765,76 Eur nuostolių (CK 6.245-6.249, 6.251 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

65. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 765,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 23 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 199 Eur žyminį mokestį ir 2 371,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

70. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (2 371,60 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

71. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 98,95 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 8 858,99 Eur sumą, priteista – 8 765,76 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 543,61 Eur (2 570,60 Eur x 98,95 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

72. Byloje iš viso patirta 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 5,18 Eur (5,24 Eur x 98,95 proc. / 100 proc.) (CPK 96 straipsnis); ieškovei tenkanti pašto išlaidų dalis mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovei Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Minija“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, j. a. k. 169852483, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“, j. a. k. 300613433, 8 765,76 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 76 ct) nuostolių, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 765,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 543,61 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, j. a. k. 169852483, 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič