- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- e2-761-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01810-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB Kėdainių aruodai
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo atstovei E. K., atsakovės advokatui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Kėdainių aruodai“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kėdainių aruodai“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei V. R., prašydamas priteisti iš atsakovės V. R. 50 591,97 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-4.). Ieškovas nurodė, kad su atsakove buvo sudaręs Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis: Nr. 170005, 2016-10-26 ; Nr. 17/0006, 2017-06-29; Nr. 17/0007, 2017- 06-29 (toliau – Sutartys). Vadovaujantis šiomis Sutartimis atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti Sutartyse nurodytą kiekį nurodytos konkrečios augalinės kultūros: kviečių, miežių, pupų. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Iš atsakovės 2017-10-25 buvo gautas laiškas, informuojantis, kad atsakovė neįvykdys pasirašytų įsipareigojimų dėl meteorologinių sąlygų, kartu prašant perkelti į kitus metus 1000 t kviečių, pasirašant išankstinę sutartį. Vėliau atsakovė nuo pateikto pasiūlymo atsisakė ir išankstinė sutartis nebuvo pasirašyta. Nesulaukęs nepateiktų augalinių kultūrų pateikimo, nepasirašius su atsakove planuotos išankstinės sutarties, atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos prašymą taikyti jos atžvilgiu nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, nesant šalių numatytų išlygų (Sutarčių 5.7 p.), ieškovas paskaičiavo Sutarčių 5.3 p. nustatytas netesybas (baudą). Bendra netesybų (baudos) suma yra 50 591,97 Eur (Sąskaita-faktūra Nr.2018/04/17, 2018-04-17). Atsakovė, norėdama pasinaudoti atleidimu nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal Sutarčių 5.7 p., turėjo įrodyti, kad pas ją yra tokiam atleidimui būtinos aplinkybės ir jos yra tokio masto, kad negali būti taikoma Sutarčių 5.7 p. nurodyta išlyga - liūtys nėra laikomos force majeure aplinkybėmis, atleidžiančiomis nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Patys savaime tiek 2017 m. spalio 4 d. Vyriausybės nutarimas Nr.781 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, tiek atsakovės atsiliepime į pretenziją minimas tokios padėties paskelbimas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė V. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 33-38). Atsakovė nurodė, kad nepateikė Sutartyse nustatyto kviečių, miežių ir pupų kiekių ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad 2017 m. vasaros pabaigoje ir rudenį dėl didelio kritulių kiekio Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse susidarė aplinkybės, kvalifikuotinos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Dėl didelio kritulių kiekio, kuris apie 4 kartus viršijo vidutinį daugiametį kritulių kiekį, pavyko nuimti tik dalį derliaus, be to, nuimtas derlius buvo prastos kokybės. Viešai buvo skelbiama, kad tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, kurios (duomenys neskelbtini) kaime yra atsakovės ūkis, ekstremali situacija buvo paskelbta nuo 2017-10-01 Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010-08-31 nutarimu Nr. 1243 (toliau – Aprašas) 3 p. nustatyta, kad savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai įvykis atitinka, pasiekia ar viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir yra bent viena iš aprašo 3.1 – 3.6 p. p. numatytų sąlygų. Tai reiškia, kad ekstremalioji situacija dėl stichinės nelaimės buvo paskelbta savivaldybės, o vėliau ir visos šalies mastu. Kadangi ekstremaliąją situaciją paskelbė Telšių rajono savivaldybė, o vėliau visoje šalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė dar turėjo atnešti ieškovui pažymą iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Ieškovė nepagrindė kainos, nuo kurios skaičiavo netesybas. Ieškinyje nurodyta, kad vidutinė numatyta kaina buvo 139,32 Eur už 1 t kviečių, 121,88 Eur už 1 t miežių ir 156,75 Eur už 1 t pupų. Tačiau kaip ieškovas apskaičiavo tokias kainas, nei iš ieškinio, nei iš jo priedų neaišku. Ieškinys atmestinas taip pat ir todėl, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
Šalies argumentai
Ieškovas dublike (el. b. l. 49-52) nurodė, kad atsakovė dar 2016 m. su ieškovu buvo sudariusi sutartis dėl grūdų pirkimo-pardavimo (pasirašydama pateiktus sutarties projektus, neteikdama jokių pastabų jiems), kurias ji tinkamai įvykdė. Jokių pastabų dėl pateiktų ginčo Sutarčių projektų iš atsakovės ieškovas nebuvo gavęs. Atsakovė su ieškovu suderino parduodamas kultūras, jų pardavimo datas, kainas ir Sutartis pasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys Sutartyse susitarė dėl force majeure sąlygų, taip pat tai, kad atsakovė (savo srities profesionali verslininkė-ūkininkė) prisiėmė nepalankių gamtinių sąlygų įtakotų padarinių atsiradimo riziką, ji, esamu atveju, remtis CK 6.212 str. neturi teisinio pagrindo. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, tą ji elektroninio susirašinėjimo metu pripažino, kartu pripažino ir pareigą mokėti baudą (kaip ji vadina „kompensaciją“) arba pasirašyti avansines sutartis 2018 m. derliui. Ieškovo atstovas 2018-02-06 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas 2018-02-09 gavo atsakymą elektroniniu paštu iš atsakovės, kuriame buvo išsakyta kategoriška priešinga atsakovės nuomonė dėl baudos mokėjimo: kad dėl avansinių sutarčių vykdymo, tai jau tikrai viskas išspręsta-pagal šalių pasirašytą 2017-11-27 skolų suderinimo aktą, 2017-12-10 grąžinta sumokėto avanso dalis. Atsakovė 2018-04-03 atsakyme pripažino, kad dokumentus, pagrindžiančius force majeure aplinkybes, pateikti reikia (nes Sutarčių 5.7 p. duoda nuorodą į 1996-07-15 Vyriausybės nutarimą Nr.840„Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“, kuriame teigiama, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, buvimą force majeure aplinkybių). Iš to darytina išvada, kad atsakovė suprato, kad nesant šių dokumentų ji privalo mokėti baudą.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike (el. b. l. 57-61) nurodė, kad neturėjo pareigos teikti ieškovui pažymą iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kadangi esant visos šalies mastu paskelbtai ekstremaliajai situacijai tai vertina kaip perteklinis reikalavimas, juo labiau, kad pagal teismų praktiką Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos nelaikomos prima facie įrodymais. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės atsiranda objektyviai, o ne dėl to, kad išduota kokia nors pažyma. Dublike niekaip neatsikertama į atsakovės argumentus, kad ieškovas nepagrindė kainos, nuo kurios skaičiavo netesybas. Nei 2017-10-25, nei 2017-11-20, nei 2017-12-11 elektroniniuose laiškuose atsakovė nepripažino pareigos mokėti baudą ir/ar neatliko kitų veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip skolininko veiksmus, kuriais jis pripažįsta prievolę CK 1.130 str. 2 d. prasme. Dublike dėstomi samprotavimai, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi nes ieškovui iki pat 2018-05-04 buvo neaiški atsakovės pozicija dėl baudos mokėjimo, ne tik neturi pagrindo, bet ir akivaizdžiai prieštarauja šalių pateiktiems įrodymams. Dublike patvirtinama, kad ieškovas iš atsakovės 2018-02-09 laišką tą pačią dieną gavo, taip pat nurodoma, kad šiame laiške buvo išsakyta kategoriška priešinga atsakovės nuomonė dėl baudos mokėjimo. Tai reiškia, kad net atsakovės 2018-02-09 laišką kvalifikuojant pagal ieškovo pasirinktą poziciją, jog šiame laiške buvo išsakyta kategoriška priešinga atsakovės nuomonė dėl baudos mokėjimo, nuo 2018-02-09 iki ieškinio pareiškimo 2018-09-28 taip pat praėjo daugiau, kaip 6 mėnesiai, t. y. ieškinio senaties terminas vis tiek buvo praleistas. Atsakovės 2018-05-04 atsakymas į ieškovo pretenziją negali būti kvalifikuojamas kaip prievolės pripažinimas CK 1.130 str. 2 d. prasme.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Taip pat dėl ieškinio senaties nurodė, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie atsakovei leistų manyti, jog ieškovas atsisakys jam priklausančių netesybų arba atsisakys sudaryti sutartis ateinančių metų – 2018 metų derliui tai sumai, kurios dabar ieškovas reikalauja arba atlyginti pinigais, o taip pat tartis dėl skolos išdėstymo. 2017 metai buvo lietingi. Paskutinės sutarties terminas buvo 2017-10-15. Paprastai ieškovas laukdavo paskutinės sutarties termino. Neatvežus derliaus sutartu laiku, ieškovas paprastai laukdavo vėliau pristatomo derliaus. Kai ieškovas nesulaukė spalio mėnesio derliaus, buvo priverstas kreiptis į atsakovę, siekiant išsiaiškinti, kada atsakovė įvykdys prievolę, tuo labiau, kad ieškovas buvo išmokėjęs atsakovei 82.000,00 Eur avansą. 2017-10-25 buvo gautas laiškas iš atsakovės, kuriame ji prašė atsižvelgti į susidariusią padėtį žemės ūkio sektoriuje ir perkelti į kitus metus 1000 t javų pristatymą, kitame laiške prašė geriau perkelti miežių pristatymą; avansą gražinti žadėjo iki 2017-12-01. Atsakovė 2017-12-10 avansą grąžino. 2017-11-20 el. laiške atsakovė patvirtino, kad iki 2017-11-20 vyko ieškovu bendravimas telefonu ir rašė, kad pasirašys sutartis kitiems metams, prašė avanso dalį nukelti į kitus metus, kol dar nebuvo grąžinusi. Ieškovui nesutikus nukelti avanso grąžinimo, vėliau atsakovė avansą grąžino. 2017-11-28 ieškovo vadybininkas Š. parašė atsakovei laišką (rašė dėl suderinimo likučio avanso) ir priminė kiek yra nepristatytų javų likutis ir kad pagal sutartį numatytas 40 000 Eur dydžio bauda. 2017-11-29 ieškovas gavo el. laišką – atsakymą, kuriame atsakovė nurodė, jog suvokia, kad sutartyje nustatyta bauda, bet motyvuoja ieškovo sąžine, kad, esant tokioms sąlygoms, nesąžininga reikalauti baudos, atsižvelgiant į Eržvilko pažymą, matyti užlietas laukų plotas. Po to šalys susirašinėjo dėl avanso perkėlimo į kitus metus, tačiau avansas nebuvo perkeltas. 2017-12-11 el. laiške atsakovė tvirtino, kad kai bus patvirtintas nuostolių kompensavimo mechanizmas iš ES ūkininkams, ji mielai pasirašys sutartį su ieškovu 2018 metų derliui ir informuos apie tai papildomai, t. y. atsakovė nukėlė sutarties vykdymą į 2018 m. Tame pačiame laiške atsakovė nurodė, jog nenori jokių piktumo ir kadangi ieškovas neperkėlė avanso, atsakovė negali kompensuoti ieškovo nuostolių, kol jai ir kitiems ūkininkams nebus kompensuota iš ES. Ieškovo vadybininkas atsakovei nurodė, kad ji pateiktų atitinkamą pažymą, į kurį atsakovė atsakė, kad ateityje mielai pasirašys sutartį su ieškovu kitų metų derliui, prie 2017-11-11 laiško pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo e2-2-641-595/2017 nutartį, kad ieškovas nereikalautų iš jos pažymų. Ieškovas buvo kitos nuomonės ir darė prielaidą, kad galbūt atsakovė neturi tos pažymos, todėl vadybininkas Š. prašė pateikti tas pažymas, nes iš tiesų tokiu atveju turėtų atleisti. 2017-12-19 buvo gautas atsakovės laiškas, kuriame atsakovė rašė, kad įvertinant sutarties 6.2 p. dėl priimtinų informacijos pateikimo būdų, teikia sutarties 5.7. p. nurodytą informaciją dėl nevykdomų įsipareigojimų ir vadovaudamasi 1996-07-15 LR vyriausybės nutarimo Nr. 840 dėl ekstremalios padėties paskelbimo 1.5.p., prašė atleisti ją nuo atsakomybės. Tas Vyriausybės nutarimas leidžia atleisti nuo atsakomybės šalį, jei ji pagrindžia, kad ją palietė. Ekstremali situacija buvo paskelbta Lietuvoje, bet iš didžiosios dalies ūkininkų ieškovas derlių gavo. Ieškovas iš atsakovės negavo jokių dokumentų, pagrindžiančių ekstremalią situaciją. Ieškovas kiekvieną dieną neskambino, suprato, kad atsakovė neturi pinigų, sekė spaudą. 2018-01-25 spaudoje ieškovas pamatė, kad ūkininkams mokamos išmokos, tiems, kurie 30 proc. nukentėjimo, todėl vėl kreipėsi į atsakovę ir klausė kokia dalimi ji nukentėjo ir kokie jos įsipareigojimų dėl tolesnio sutarties vykdymo. 2018-02-09 ji atsakė, kad dėl avanso viskas išspręsta, o ankstesnis susirašinėjimas netenka galios, ir kad ji padarė visus veiksmus, numatytus sutartyje, ir pridėjo seną susirašinėjimą. 2018-04-03 ieškovas dar kartą kreikėsi į atsakovę dėl dokumentų pateikimo. 2018-04-09 atsakovė atsakė, kad jai dokumentų niekas nepaliko ir ji neturi ką pateikti, samprotavo, kad gal reikia kreiptis į Telšių savivaldybę. Tiek 2018-02-09 atsakovės laiškas, tiek 2018-04-09 laiškas, ieškovo nuomone, patvirtina, jog atsakovė pripažįsta sutarčių nevykdymo faktą. Dėl to, jog atsakovė pripažinimo prievolę, senaties terminas nutrūko. Oficialią pretenziją prieš pradėdamas teisminę bylą, ieškovas pateikė atsakovei 2018-04-17, 2018-05-04 gavo atsakymą advokato, kur jis nurodė, kad atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Jei teismas manys, kad senaties terminas praleistas, ieškovas prašo atnaujinti terminą. Ieškovas senaties terminą skaičiuoja nuo 2018-05-04 oficialaus atsakovės atsakymo.
Atsiliepimas
Atsakovės V. R. atstovas advokatas V. B. prašė ieškovo ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Nurodė, kad bendrąja prasme atsakovė ieškovui nieko neskolinga. Avansas grąžintas. Grūdų ieškovui pateikta tiek, kiek pavyko. Byloje kilo ginčas – ar yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir taikyti ieškinio senatį. Subjektyvus termino konstatavimo momentas reikšmingas CK 1.127 str. 1 d. atveju, kai nėra apibrėžtas sutarties vykdymo terminas. Šiuo atveju yra 3 sutartys, kur numatytas jų vykdymo terminas, pagal CK 1.127 str. 1 d. senaties termino pradžia yra sutarties vykdymo terminas 2017-10-15. Jis suėjo, vadinasi senaties termino 6 mėnesių pabaiga 2018-02-28 d., 2018-03-30 ir 2018-04-16 pagal kiekvieną iš trijų sutarčių. Ieškovo pozicija dėl senaties termino pratęsimo nepagrįsta, visą laiką – nuo pat pirmojo teikto įrodymo, atsakovės pozicija buvo ta, kad dėl blogų meteorologinių sąlygų atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, to atsakovė neginčija ir dabar, tačiau atsakovės laiškuose nėra pripažinimo prievolės sumokėti baudą. 2017-11-29 laiške atsakovė nurodė, kad reikalauti netesybų nesąžininga ir neteisinga, tai akivaizdus atsisakymas vykdyti prievolę. 2017-12-19 atsakovės pozicija – nevykdysiu. Atsakovė nuosekliai nepripažino savo pareigos mokėti netesybas. Senatis skaičiuojama ne nuo paskutinio „ne“, o nuo pirmojo „ne“, nes senatį nutraukia tik ieškinio pripažinimas. Kitas pagrindas ieškiniui atmesti – tai kad 2017 m. žemės ūkyje buvo paskelbta ekstremali situacija, atsakovė ūkis yra Telšių apskrityje, kuri yra Lietuvoje, taigi – ir atsakovės ūkyje konstatuota ekstremali situacija. Atsakovė pateikė atitinkamą kiekį kviečių, pupų nepateikė. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė nėra atsakinga už prievolių neįvykdymą ir atleisti ją nuo atsakomybės kaip tai numatyta CK 6.212 str. 1 d. Atsakovės atstovas taip pat palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl žalos dydžio. Ieškovas nuostolių neįrodinėja ir nepagrindžia. Į klausimą kas vertė pasirašyti sutartis, atsakovės atstovas atsakė, jog yra keli didmenininkai, kitų sutartys ne tokios agresyvios. Sąlygos nelygiavertės, aišku jėga atsakovė nebuvo priversta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų jų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, o taip pat iš rašytinių bylos įrodymų, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš šalių sudarytų pirkimo - pardavimo sutarčių (CK 6.305 str. - 6.349 str.).
Dėl force majeure aplinkybių taikymo
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Kėdainių aruodai“ (pirkėjas) ir atsakovė V. R. (pardavėja) sudarė 2016-10-26 Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.170005, 2017-06-29 Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.17/0006, 2017-06-29 Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.17/0007. Pagal šias sutartis ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė – pirkti žemės ūkio produkciją, nurodytą sutarčių 1.2. punkto lentelėje (sutarčių 1.1 p.) (e. b. l. 6-20). Sutarčių 5.3 punkte nurodyta, kad jeigu pardavėjas iki 2.3 punkte nurodytos datos nepateikia pirkėjui grūdų ir (ar) pateikia dalį numatyto įskaitomojo kiekio ar kokybės grūdų, pirkėjui pareikalavus jis moka baudą, lygią 30 % tinkamai nepristatytų grūdų kiekio sutarties kainos. Vėliausias produkcijos pristatymo terminas buvo numatytas 2016-10-26 Grūdų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr.170005, t. y. 2017-10-15
Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės 2017-10-25 buvo gautas laiškas, informuojantis, jog ji neįvykdys pasirašytų įsipareigojimų dėl meteorologinių sąlygų, kartu prašant perkelti į kitus metus 1000 t kviečių, pasirašant išankstinę sutartį. Vėliau atsakovė nuo pateikto pasiūlymo atsisakė ir išankstinė sutartis nebuvo pasirašyta.
Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tokia atleidimo nuo atsakomybės sąlyga yra numatyta ir šalių sudarytų sutarčių 5.7 punkte, kuriame nurodyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Šiuo atveju šalys vadovaujasi „Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15d. nutarimu Nr.840. įprastos Lietuvoje nepalankios klimatinės sąlygos, tokios kaip liūtys, audros, kruša, sausra ir pan., pagal šios Sutarties sąlygas nėra laikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
Atsakovė, remdamasi nenugalimos jėgos aplinkybe, teismui pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos 2018-11-27 Pažymą apie V. R. ūkį Nr. R2-129 (e. b. l. 62), kurioje nurodyta, kad 2017 m. spalio 4 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.a1-1709 „Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Telšių rajono savivaldybėje“ buvo paskelbta ekstremali situacija, susijusi su hidrometeorologiniais reiškiniais. Ieškovas, nesutikdamas su tuo, nurodė, kad atsakovė, siekdama įrodyti nenugalimos jėgos sąlygas, turėjo pateikti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą (force majeure) aplinkybes liudijančią pažymą. Teismas su šiuo ieškovo argumentu neturi pagrindo sutikti ir pažymi, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota ar neišduota, nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių padarinių. Materialinius teisinius padarinius t. y. atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą lemia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne jas liudijančios pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.
Pažymėtina tai, kad liūtys ir lietus, kuriuos atsakovė nurodė prievolės neįvykdymo priežastimis ir įrodinėja pateikta Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos pažyma, teismų praktikoje nepriskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, šalinančių atsakovės civilinę atsakomybę už sutartinės prievolės neįvykdymą. Kasacinis teismas ir apeliacinės instancijos teismai ne kartą išaiškino, kad tokios oro sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, nėra tos aplinkybės, kurių atsakovas, būdamas ūkininku (užsiimdamas gyvulininkyste ir žemdirbyste), nebūtų galėjęs protingai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-687-392/2013). Atsakovė, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasirašydama sutartį veikė tikslais, susijusiais su jos verslu, t. y. ūkininkavimu. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovė, kurios profesinė veikla yra ūkininkavimas, galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką. Nesant force majeure (nenugalimos jėgos) nustatymo kriterijų visumos, nepripažintinas nenugalimos jėgos buvimas, kas būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį dėl baudos pagal šalių sudarytas Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis taikymo. Ieškovas ieškinį dėl netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovės teismui pateikė 2018-09-28. Kaip jau buvo minėta, pagal šalių sudarytos 2016-10-26 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 170005 2.3. punktą, atsakovė grūdus ieškovui įsipareigojo pristatyti iki 2017-10-15. Atsakovei nustatytu terminu nepateikus sutartyse nurodyto kiekio, atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovui Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.3. punkte nurodytą baudą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, tą ji elektroninio susirašinėjimo metu pripažino, kartu pripažino ir pareigą mokėti baudą (kaip ji vadina „kompensaciją“) arba pasirašyti avansines sutartis 2018 m. derliui.
Į bylą ieškovas pateikė susirašinėjimą su atsakove (e. b. l 6-10, 53-55). Atsakovė 2017-10-25 el. laiške nurodė, kad nevykdo prisiimtų įsipareigojimų dėl blogų meteorologinių sąlygų ir prašo perkelti į 2018 m. 1000 t kviečių pristatymą, pasirašant išankstinę grūdų pardavimo sutartį. 2017-11-20 el. laiške atsakovė taip pat nurodė, kad reikės pasirašyti sutartis kitiems metams. Tuo tarpu 2017-11-29 el. laiške atsakovė nurodė, kad „esant šių metų sąlygoms, reikalauti netesybų dėl nepristatyto grūdų kiekio, būtų, manau, nesąžininga ir negarbinga“. Teismo vertinimu, 2017-11-29 el. laišku atsakovė išreiškė savo poziciją, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti baudą. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog šiuo laišku atsakovė pripažino prievolę mokėti netesybas. Be to, atsakovė 2018-02-09 el. laiške taip pat teigė, jog 2017 m. nepalankių klimatinių sąlygų negalima priskirti įprastinėms nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Taigi, atsakovė ir 2018-02-09 el. laiške laikėsi pozicijos, kad prisiimtų sutartinių įsipareigojimų negali įvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir todėl turėtų būti atleista nuo pareigos mokėti baudą. Ieškovas teigia, kad minėtame 2018-02-09 el. laiške atsakovė pripažino, jog dokumentus, pagrindžiančius force majeure aplinkybes, turi pateikti, taigi, pasak ieškovo, atsakovė suprato, kad, nesant šių dokumentų, ji privalo mokėti baudą. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė jau 2017-10-25 buvo informavusi, kad negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl blogų meteorologinių sąlygų. 2018-02-09 el. laiške, kaip minėta, taip pat nurodė, kad įsipareigojimų negali įvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Ieškovas yra verslininkas, juridinis asmuo, todėl, teismo vertinimu, turėjo ir galėjo įvertinti bei numatyti, jog atsakovė gali nepateikti force majeure aplinkybes patvirtinančių įrodymų, arba pateiktų įrodymų gali nepakakti šioms aplinkybėms konstatuoti, tačiau tęsė susirašinėjimą su atsakove ir į teismą dėl reikalavimo priteisti baudą kreipėsi tik 2018-09-28. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas pateikė reikalavimą atsakovei dėl baudos priteisimo, praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
CK 1.131 str. 2 d. numato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinimas. Pagal teismų praktiką svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku ginti savo subjektines teises, gali būti pripažintos tik nepriklausiusios nuo asmens valios, objektyviai užkirtusias kelią jam laiku pradėti ginti pažeistas teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350/2014).
Ieškovo nurodyta sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino praleidimo priežastis – ieškovas tikėjosi, kad pasirašys su atsakove išankstines grūdų pirkimo-pardavimo sutartis kitiems metams – negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ši aplinkybė objektyviai neužkerta kelio pareikšti ieškinio. Be to, ieškovas yra verslininkas ir savo srities profesionalas, nuolat sudarantis tokio pobūdžio sutartis, todėl jo pasirinkimas tęsti derybas su atsakove dėl išankstinės sutarties pasirašymo, negali būti priežastimi, pateisinančia jo pavėluotą kreipimąsi į teismą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė pateikė įrodymus, kad iš viso patyrė 1 391,50 Eur advokato pagalbos išlaidų (e. b. l. 101-102). Atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl iš atsakovo nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Kėdainių aruodai“ (j. a. k. 302429179) atsakovės V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 391 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.