- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-93-606/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18247-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lina Nainienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Nainienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, tai yra trys (3) mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta septynių (7) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 20 d. 3.00 val. iki 2023 m. gegužės 21 d. 11.54 val. (dvi dienos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. G. nuteistas už tai, kad 2023 m. gegužės 20 d., apie 02 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia pastūmė nukentėjusiąją J. Ž., dėl to ši pargriuvo ant grindų ir, gulinčiai ant grindų, nukentėjusiajai sudavė 3 smūgius delnu, tai yra, du kartus į kairį skruostą ir vieną kartą į dešinį skruostą, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį ir jam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apelianto teigimu, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal jam suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021).
2.2. Lietuvos baudžiamoji politika orientuota į mažesnį bausmių, susijusių su realiu laisvės atėmimu, skaičių, į institucijų didesnes pastangas siekti nuteistiesiems padėti pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti, resocializuotis nebūnant įkalintiems. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria tokiai praktikai, kai teismai į bausmę žiūri ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.
2.3. Nuteistojo A. G. tvirtinimu, skirdamas bausmę, teismas netinkamai vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę ir veikos pavojingumą, teismas nurodė nepakankamus ir neįtikinamus bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus, todėl jam paskirta bausmė yra per griežta jo asmenybei ir neatitinka bausmės paskirties, kai tų pačių tikslų galima pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir taip pasunkino jo, kaip nuteistojo, padėtį, pažeidė teisingumo principą ir BPK 1 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai apgailestavo dėl savo poelgio, ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Apklausoje išsamiai paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir sugyventinės kilo 2023 m. gegužės 20 d. naktį, kai abu svečiavosi V. F. namuose ir kartu su buto šeimininkais vartojo alkoholį. Pripažino, kad konflikto metu sugyventinei sudavė ir galėjo ją pastumti, tačiau po įvykio jos atsiprašė ir liko gyventi kartu, ji jam atleido, jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiškia ir dėl įvykio jokių pretenzijų neturi.
2.4. Apelianto teigimu, jis nuoširdžiai išgyveno dėl savo nusikalstamo poelgio, smerkė savo elgesį ir išgyveno sunkų kaltės jausmą, jis peraugo į depresiją ir net mintis apie savižudybę. Suprato, kad savarankiškai nepavyksta suvaldyti emocijų, todėl kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) “ gydytoją psichiatrę, pas kurią gydosi iki pat šiol, jam diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (ligos kodas (duomenys neskelbtini)); mintys apie savižudybę (ligos kodas (duomenys neskelbtini)). Apeliantas supranta, kad viena iš jo nusikalstamo poelgio priežasčių yra alkoholio vartojimas, nes būdamas blaivus yra labai ramaus būdo ir niekada šitaip nebūtų pasielgęs. Supratęs savo problemos priežastis, savanoriškai kreipėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymosi – lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Įsitikino, kad gyvenimo būdo keitimas ir žalingų įpročių atsisakymas duoda teigiamų rezultatų, ėmė gyventi kur kas kokybiškiau, gerėja psichologinė sveikata ir santykiai šeimoje, kartu visiškai sumažėjo rizika pakartotinai nusikalsti. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.
2.5. Nuteistasis taip pat nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-181-750/2023 iš jo buvo priteistas išlaikymas trims nepilnamečiams vaikams po 100 Eur, o ketvirtam nepilnamečiui vaikui – po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o taip pat buvo priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 900 Eur. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagalbiniu darbininku, iš savo darbo užmokesčio teikia išlaikymą savo keturiems nepilnamečiams vaikams. Darbdavys jį charakterizuoja puikiai, patvirtina, kad jis yra atkaklus, darbštus, pasižymi geru strateginiu mąstymų, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su darbu, gerai sugyvena su kolektyvu. Jeigu taip ir liktų nuteistas realia ilgalaike laisvės atėmimo bausme, tokia bausmė taptų bausme pačiai visuomenei, nes jis nebegalėtų pasirūpinti savimi ir vaikų išlaikymu, o po tokio aiškiai per griežto nubaudimo visa našta atitektų valstybės biudžetui. Jo vaikus auginanti buvusi sugyventinė D. R. nedirba ir neturi lėšų vaikams išlaikyti, todėl jam ypač svarbu neprarasti laisvės tam, kad prisidėtų prie jų vaikų išlaikymo.
2.6. Apelianto nuomone, jo realus izoliavimas nuo visuomenės (areštas) nėra tikslingas, nes tai gali padaryti ne tik neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei, psichinei sveikatai, kurią gelbsti svarbūs socialiniai ryšiai šeimoje, bet ir sukelti jam grėsmę patekti į nesaugią įkalinimo įstaigos aplinką, kurioje egzistuoja recidyvas ir pavojinga kriminalinė subkultūra. Visa tai aiškiai pažeistų teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio. Bet kokia valstybės intervencija gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą.
2.7. Nuteistasis A. G. mano, kad siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, resocializuoti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į jo asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, jam už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai būtų galima paskirti vieną iš su realiu laisvės atėmimu nesusijusių sankcijoje įtvirtintų bausmių – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą. Tam, kad toliau sėkmingai resocializuotųsi, nuteistojo nuomone, jam nereikia skirti įkalinimo, nes jo paties daromos aktyvios pastangos pasitaisyti jau duoda teigiamų rezultatų. Sutiktų, kad teismas jam paskirtų įpareigojimus, pvz., dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Šiuo atveju būtent tokia su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė neprieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis) ir tikrai nebūtų per švelni. Tokioje situacijoje jo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, būtų akivaizdžiai neproporcingas.
2.8. Be to, nuteistojo nuomone, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, jo asmenybės teigiamas savybes (dirba, yra darbdavio charakterizuojamas teigiamai, išlaiko keturis nepilnamečius vaikus), jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir veiksmus, kurių ėmėsi joms išvengti ateityje (gydosi nuo priklausomybės alkoholiui), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, jo pastangos pasitaisyti parodo siekį pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti), jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę(-es) ir (ar) įpareigojimą(-us), ribojančius jo elgesį ir kartu galinčius turėti auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
3. Atsiliepimu į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė S. D. R. prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neginčija, prašo paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tokią kaip viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.
7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Skirdamas bausmę nuteistajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas 4 kartus (t. 1, b. l. 104–108), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 100–103), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
10. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis A. G. kaltę pripažino ir, jo tvirtinimu, jis nuoširdžiai išgyveno dėl savo nusikalstamo poelgio, smerkė savo elgesį, o kaltės jausmas peraugo į depresiją ir net mintis apie savižudybę, todėl jis gydosi pas gydytoją psichiatrę, jam diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (ligos kodas F32.20); mintys apie savižudybę, taip pat, jo teigimu, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 19), privalo mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą savo keturiems nepilnamečiams vaikams (t. 2, b. l. 22–26), nukentėjusioji J. Ž. jam atleido ir jie susitaikė, tačiau pažymėtina, kad A. G. už analogiškų nusikaltimų padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau trečią kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad jis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus po nuosprendžio paskelbimo vos septyniems mėnesiams, jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir tai parodo, kad nuteistasis A. G. yra linkęs nusikalsti, daryti nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, savo elgesio kritiškai nevertinantis asmuo, nors tokia galimybė jam buvo suteikta ne vieną kartą. Pažymėtina, kad nuteistajam už anksčiau padarytus nusikaltimus paskirta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, taip pat paskirta ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė. Pažymėtina, kad teismo skiriama bausmė negali būti paranki nuteistajam, juolab, kad nuteistasis nepadarė išvadų ir po to, kai jam buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, taip pat – laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Šiuo atveju, nors nukentėjusioji nuteistajam A. G. ir atleido, jam pretenzijų neturi, jie vėl kartu gyvena, tačiau akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, šiuo atveju, esant nustatytai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, tačiau, esant nustatytoms ir dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris yra žymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).
13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2016). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).
14. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas būtent bausmės dydį, atsižvelgė į jo šeiminę padėtį, į tai, kad nuteistasis A. G. dirba, nukentėjusioji jam yra atleidusi. Tačiau šios aplinkybės bei tai, kad jam diagnozuotas sveikatos sutrikimas, kad teismo sprendimu jam priteista išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, pažymėtina, kai ši aplinkybė, egzistavo ir iki jo nusikalstamos veikos padarymo, jis, tik jo paties teigimu, lanko ir anoniminių alkoholikų užsiėmimus, atsižvelgiant į jo ankstesnius teistumas ir nenorą pasitaisyti, kai nuteistasis jau ne vieną kartą tokią galimybę turėjo, nevertintinos kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Akcentuotina, kad šiuo atveju įvertinus jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, kad jis turėjo galimybę pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau, būdamas anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnis) padarymą jau du kartus, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, o naują analogišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir savo elgesiu nepateisino jam teismo jau parodyto pasitikėjimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), t. y., taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistajam A. G. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
15. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, keisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.