- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-1081-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04328-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. (D. P.) ieškinį atsakovei T. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimą patikslino parengiamojo teismo posėdžio (2024 m. rugsėjo 23 d.) metu, prašydamas sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30488-930/2019 priteistą 300 Eur išlaikymo sumą nepilnametei dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. birželio 1 d. (nuo tada, kada ieškovas neteko darbo ir ženkliai pasikeitė jo finansinė padėtis) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę santuoką ir susilaukė dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-41323-96/2013 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo šalių santuoka nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-30488-930/2019, kuriuo buvo tenkintas T. P. ir D. P. pareiškimas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir patvirtintas šalių susitarimas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P. dydžio. Ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametės dukros naudai periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė kreipėsi į antstolį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio indeksavimo, ieškovui išlaikymo suma ženkliai padidėjo ir šiuo metu siekia 410 Eur. Dėl išlaikymo dydžio indeksavimo susidarė ir 5 794,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė ne dėl ieškovo piktybiškumo, o būtent dėl darbo praradimo nuo 2023 m. gegužės 26 d., dėl ko ieškovas nustojo mokėti vaiko išlaikymą. Taip pat po darbo praradimo ieškovas periodiškai (kas antrą mėnesį) dukrai siuntė siuntinius (kanceliarines prekes, higienos priemones, kitas dukrai pagal jos užklausą reikalingas smulkmenas) bei kiekvieną mėnesį apmokėdavo telefono ryšio sąskaitą. Ieškovas, dėdamas pastangas dėl išlaikymo įsiskolinimo, pasiskolino pinigų iš savo tėvo, padengė įsiskolinimą, kreipėsi į antstolį dėl arešto panaikinimo. Šiuo metu ieškovas kreipiasi į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo – sumažinimo, nes iš esmės pasikeitė jo gyvenimo aplinkybės, dėl ko jam pačiam labai sunku išgyventi ir išlaikyti savo naują šeimą bei dar du nepilnamečius vaikus. Nuo tada, kada buvo priteistas išlaikymas dukrai pasikeitė ieškovo finansinė padėtis. Nagrinėjant ankstesnę bylą ieškovas dirbo ir gaudavo atlyginimą. Šiuo metu ieškovas nedirba, nes tiesiog negali rasti darbo pagal specializaciją (iki pandemijos ieškovas sėkmingai dirbo aviacijos srityje, po pandemijos sumažėjus darbo vietoms, nebeliko darbų).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovas, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir ją 2019 metais keisdamas dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, turėjo (privalėjo) žinoti, kad jo nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą reikės indeksuoti. Ieškovas nurodo, jog jis prarado darbą po pandemijos sumažėjus darbo vietoms, tačiau visiems žinoma, kad 2023 metais pandemijos ar karantino, dėl kurio būtų sustabdyti lėktuvų skrydžiai, nebuvo, karantinas baigėsi 2020 metų pabaigoje, sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 29 d., taigi kyla klausimas, kokiu pagrindu buvo nutraukta ieškovo darbo sutartis. Neįtikėtina, jog ieškovui pardavus butą Vilniuje ir du garažus, ir tariamai atsiskaičius su kitais kreditoriais, neliko jokių lėšų, skirtų atsiskaityti su vaiku. Ieškovo turtinė padėtis nuo šalių santuokos nutraukimo ir sutarto dukrai išlaikymo dydžio nustatymo momento nepablogėjo, todėl nėra pagrindo mažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ieškovo nurodomu pagrindu. Nepilnametė A. P. yra auganti ir bręstanti paauglė, kuriai reikalingas ne mažesnis nei ieškovo ir atsakovės sutartas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu patvirtintas mokėtinas ir indeksuotinas išlaikymas. Visiems žinoma, jog šiai dienai prekių ir paslaugų kainos itin išaugo, o tuo pačiu didėja ir augančio vaiko poreikiai, tad tenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė 2024 m. rugsėjo 24 d. rašytinę išvadą Nr. 5SD-7625 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Išvadoje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis ieškovo ir atsakovės šeima Skyriui nėra žinoma. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ieškovo ir atsakovės šeimai atvejo vadyba nebuvo taikoma. Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovas yra jauno amžiaus, sveikas, yra įgijęs išsilavinimą, todėl yra visos sąlygos, kad nors minimaliai prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Mažesnis nei reikalingas būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P. ir priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, neatitinka vaiko A. P. interesų ir neužtikrintų galimybės tenkinti būtinuosius ir minimaliuosius nepilnamečio vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo D. P. (D. P.) 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės T. P. naudai.
6. Vertindamas ieškovo turtinės padėties pasikeitimą nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas teiktinas išlaikymas vaikui momento (2019 m. rugsėjo 11 d.), teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis (turimo turto kiekis) kito, ieškovas po teismo sprendimo priėmimo įgijo tris garažus, kurių du pardavė, iki teismo sprendimo priėmimo (2019 m. rugsėjo 11 d.) nuosavybės teise valdė keturis žemės sklypus, du butus (abu suvaržyti hipoteka). Po buto perleidimo (2023 m. rugpjūčio mėn.) padengė būsto kreditus. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.).
7. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, jog ieškovas, be kita ko, 2023 m. birželio 26 d. dengė paskolą 4 040,52 Eur sumai; 2023 m. gegužės 31 d. paskolos grąžinimui sumokėjo 4 185,44 Eur; 2023 m. liepos 12 d. – 3 938,96 Eur (el. b. failas 2, b. l. 7-9). Taip pat nustatė, kad ieškovas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sudarė santuoką su I. P., šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyriaus duomenimis ieškovo sutuoktinei laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. buvo mokama vaiko priežiūros išmoka (išmokos mokėtos 2023 m. liepos 15 d. ir 2023 m. rugpjūčio 15 d.) (el. b. failas 1, b. l. 53). Ieškovo sutuoktinė iki 2024 m. liepos 31 d. buvo vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sueis trys metai. Ieškovo sutuoktinė nedirba, jai nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. skirta nedarbo draudimo išmoka iki 2025 m. gegužės 9 d. (maksimali išmokos suma mėnesiui siekia 530,30 Eur).
8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, turi pareigą išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus, atkreipė dėmesį, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas jau buvo sudaręs santuoką, tuo metu turėjo vieną vaiką, ir jo sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose, taigi šios aplinkybės ieškovui nebuvo naujos, kai ieškovas įsipareigojo teikti skyrium gyvenančiai dukrai 300 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovui gimė dar vienas vaikas, šiuo metu ieškovas turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Tačiau nurodytos aplinkybės pačios savaime nesuponuoja pagrindo pakeisti (sumažinti) vyriausiajam vaikui teiktino išlaikymo dydžio.
9. Teismas nurodė, kad visuma byloje nustatytų aplinkybių, minėta, patvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydis, kito. Ieškovas neteko gerai apmokamo darbo, jam gimė dar vienas vaikas, atitinkamai atsirado pareiga jį išlaikyti. Ieškovas po teismo sprendimo perleido dalį turto, sumažino savo skolinius įsipareigojimus ir nors šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos nėra tokio paties dydžio, kokios buvo sprendimo priėmimo metu, byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kas sudarytų pagrindą spręsti išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) klausimą CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie kliudytų jam dirbti, ieškotis geriau apmokamo darbo ar persikvalifikuoti ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, kurių užtektų tiek ieškovo, tiek jo nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys suponuoja, jog aplinkybės, kad ieškovas negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, koks šiuo metu yra nustatytas teismo sprendimu, yra nulemtos ne esminio jo turtinės padėties pablogėjimo, o nepakankamai aktyvaus elgesio (CK 3.3 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Tai, jog ieškovas šiuo metu gauna tokias pajamas, kurių, jo teigimu, neužtenka jo pragyvenimui, yra jo subjektyvus pasirinkimas, nes nei gaunamos minimalios pajamos, nei bedarbystė negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
10. Teismas nurodė, kad atsakovė, byloje atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiai nesumažėjo, šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimą (lentelę). Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 900 Eur suma (400 Eur maitinimas, 60 Eur vaikui tenkanti išlaidų už būstą dalis, 70 Eur apranga ir avalynė, 30 Eur išlaidos mokyklai, 30 Eur išlaidos asmens higienos reikmenims, 10 Eur vaistams ir vitaminams, 40 Eur lankomiems būreliams, 200 Eur ortodontiniam ir odontologiniam gydymui, 20 Eur namų apyvokos reikmenims, 40 Eur laisvalaikio išlaidoms) (el. b. failas 3, b. l. 54). Šalių nepilnametė dukra lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus (VšĮ ,,Smėlio pramogos“), bendrojo ugdymo įstaigą (Klaipėdos uostamiesčio progimnazija). Nepilnametė šalių dukra sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, dėl kurių jai būtų reikalingas didesnis išlaikymas, neturi, tačiau vaikui reikalingas ortodontinis gydymas, kurio išlaidas atsakovė nurodė dengsianti iš periodinių vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Nors ieškovas ir jo atstovė kvestionavo atsakovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaidas (pateikti neišsamūs duomenys, išlaidos maistui, mokyklai abejotinos ir kt.), tačiau pastebėtina, jog ieškinio reikalavimų aplinkybėmis apie pakitusius (sumažėjusius) vaiko poreikius negrindė ir šių aplinkybių taip pat neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), priešingai, 2024 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės sutiko su aplinkybe, jog vaiko poreikiai nesumažėjo, tačiau teigė negalintis tiek mokėti.
11. Teismas taip pat nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, jog jam netekus darbo su šeima gyvena ekonominiu režimu, dėl ko negali teikti skyrium gyvenančiai dukrai nustatyto dydžio išlaikymo. Teismas vertino, kad nepaisant to, ieškovui pakanka pajamų tenkinti savo žalingus įpročius (bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismo prašė pertraukos, kad galėtų parūkyti), taip pat kitoms nebūtinoms išlaidoms (reguliariems apsilankymams viešojo maitinimo įstaigose, statymams lažybų bendrovėje) (pvz.: restoranas ,,McDonalds“, ,,Muzos kavinė“, ,,Gastrobaras“, restoranas ,,Grey“, ,,Cili pizza“, kavinė ,,Agotos gryčia“, ,,Chief pizza“, ,,Bet365“ ir kt.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą kaip neteisingą, neobjektyvų ir nešališką ir priimti naują sprendimą. Prie apeliacinio skundo reikalavimų ieškovas nurodo, kad sutiktų mokėti po 300 Eur, nors prašė priteisti iš jo mažesnė išlaikymo sumą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais reikalavimais:
12.1. Nors teismas akcentavo ieškovo gerą turtinę padėtį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turėjo finansinių įsipareigojimų ir kad jis pardavęs nekilnojamąjį turtą, jis ne šiaip kažkur išleido pinigus, o dengė būsto kreditą. Turtas nebuvo išvaistytas.
12.2. Atsakovės turtinė padėtis pagėrėjo, nes iš teismui pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad ji paveldėjo nekilnojamąjį turtą.
12.3. Teismas nepagrįstai akcentavo, kad ieškovo turtinė padėtis gera, nes ieškovas rūko ir kartais su vaikais nueina į McDonald‘s restoraną pavalgyti. Tai nėra pastovus lankymasis. Jei ieškovo dukrai teikiamas išlaikymas, ieškovo vaikai negali kentėti dėl to. Ieškovo šeima taupo kiekvieną centą ir maistą gamina namuose. Ieškovas negyvena prabangiai. Tuo tarpu atsakovė ieškovui neteikia jokių ataskaitų, kur išleidžiami pinigai. Dukra skundžiasi, kad mama jai nenuperka batų ir rūbų.
12.4. Nuo tada, kai iš ieškovo buvo priteistas nepilnametei dukrai išlaikymas ieškovo turtinė padėtis pasikeitė. Tuo metu ieškovas dar dirbo ir gavo gerą atlyginimą. Šiuo metu jis negali rasti darbo pagal savo specialybę. Ieškovas 2001 metais baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą (skrydžių valdymo programą), buvo suteikta inžinieriaus kvalifikacija. Iki pandemijos sėkmingai dirbo aviacijos srityje. Sumažinus darbo vietas, ieškovas 2023 m. neteko darbo. Vaiko išlaikymas tuo metu sudarė 405 Eur, o nuo 2024 metų sausio jau 410 Eur per mėnesį.
12.5. Ieškovas teismui pateikė Užimtumo tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovas nuo 2023-05-26 iki 2023-05-30 buvo registruotas užimto asmens statusu, o nuo 2023-05-31 registruotas bedarbio statusu. Nuo 2024-03-13 nedarbo išmokos mokėjimas nutrauktas, išmokėjus visą nustatytą išmokos trukmę.
12.6. Ieškovas turi vieną 14 metų senumo automobilį Toyota prius executive. Bent vienas automobilis reikalingas šeimos interesams tenkinti ir darbui, nes ieškovas įsidarbino BOLT vairuotoju.
12.7. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad visas ieškovo nekilnojamas turtas yra 3 kambarių senos statybos butas Šeškinėje, kuriame ieškovas su šeima gyvena. Taip pat garažas bei 2 žemės sklypai, iš kurių vieną siūlė perrašyti dukrai, tačiau atsakovė nesutiko. Daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi.
12.8. Pagrindinė priežastis, kodėl ieškovas prašė išlaikymo dydį 300 Eur sumažinti iki 150-200 Eur, nes pasikeitė ne tik ieškovo turtinė padėtis, bet dėl darbo netekimo su nauja sutuoktine augina dar 2 nepilnamečius vaikus, kuriuos ieškovas taip pat privalo išlaikyti.
12.9. Teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 3630 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tokios išlaidos yra ženkliai per didelės, neatitinkančios protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovė gavo iš ieškovo 5 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o 3630 Eur pervedė advokatui. Tokie jos veiksmai įrodo, kad atsakovė yra nesąžininga.
Atsiliepimas
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Ieškovui perleidus turto už 139 500 Eur, iš kurių dalis – 33 650,99 Eur, pervesti hipotekos kreditoriui už šio turto įsigijimą. Ieškovas 2023-08-21 išankstiniam kredito grąžinimui sumokėjo 42 261,02 Eur; 2023-06-26 padengė 4 040,52 Eur; 2023-05-31 paskolos grąžinimui sumokėjo 4 185,44 Eur; 2023-07-12 – 3 938,96 Eur. Kreditų grąžinimui ieškovas panaudojo bendrai 88 076,93 Eur – ieškovu turėjo likti 51 423,07 Eur, tačiau jis teigia, kad vaiko išlaikymo įsiskolinimą jis padengė pasiskolinęs piniginių lėšų iš tėvo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė nurodyti kada ir kokio dydžio, kokiems tikslams jis gavo paskolą ir kodėl jis teikė pirmenybę kitam kreditoriui, o ne pirmos eilės kreditoriui – nepilnamečio vaiko išlaikymui.
13.2. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2023-05-26 šalių susitarimu išmokant 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – taigi, jis gavo darbo užmokestį už tris mėnesius, taip pat buvo jam apskaičiuota ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tik po 7 mėnesių jis pradėjo individualią veiklą.
13.3. Tik išimtinais atvejais galima mažinti vaiko išlaikymą, nes vaiko poreikiai augant tik didėja ir absoliučia išraiška jų daugėja.
13.4. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme nėra per didelės, jos būtinos siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas ieškinio reikalavimas sumažinti teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi sulygtą skyrium gyvenančio tėvo teikiamą išlaikymo dydį.
Bylos faktinės aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovė T. P. yra buvę sutuoktiniai, nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30488-930/2019 tenkintas šalių pareiškimas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir patvirtintas D. P. ir T. P. susitarimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-41323-96/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 straipsnio 3 punkto pakeitimo. Pagal šalių sudarytą susitarimą, patvirtintą teismo, tėvas D. P. (ieškovas šioje byloje) įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametės dukters A. P. naudai periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise valdant motinai T. P., naudojant šias lėšas išimtinai dukros poreikių tenkinimui; išlaikymui skirtas lėšas D. P. įsipareigojo pervesti į T. P. atsiskaitomąją sąskaitą banke arba perduoti grynaisiais pinigais iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
19. Ieškovas prašė teismo priteistą 300 Eur išlaikymo sumą nepilnametei dukrai sumažinti iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. birželio 1 d. (nuo tada, kada ieškovas neteko darbo ir ženkliai pasikeitė jo finansinė padėtis) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Dėl pritaikyto indeksavimo ieškovo mokėtinas išlaikymo dydis šiuo metu sudaro 410 Eur per mėnesį.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo kaip pagrindo keisti išlaikymo dydį.
21. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad sutinka mokėti 300 Eur per mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
22. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
23. Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės yra grindžiamas pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi ieškovui netekus gerai apmokamo darbo ir padidėjusiu išlaikytinių skaičiumi gimus ieškovo dar vienam vaikui (šiuo metu jis privalo išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus).
24. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, remiamasi CK 3.201 straipsniu, kuriame reglamentuojami išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuo tada, kai iš ieškovo buvo priteistas nepilnametei dukrai išlaikymas ieškovo turtinė padėtis pasikeitė. Tuo metu ieškovas dar dirbo ir gavo gerą atlyginimą, o šiuo metu jis negali rasti darbo pagal savo specialybę aviacijos srityje.
27. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2005 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. dirbo Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro skrydžių vadovu, per visus darbo metus darbuotojas nėra turėjęs drausminių nuobaudų ar pareigų pažeidimo. Ieškovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, baigė skrydžių valdymo programos pagrindines studijas ir jam suteikta inžinieriaus kvalifikacija. Iš byloje pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovo darbo užmokestis sudarė apie 3 210,54 Eur/mėn. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 26 d. susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) išmokant priklausantį išmokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 17 383,90 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbo sutarties nutraukimo pagrindas (šalių susitarimu, o ne nutraukus darbo sutartį darbdavio valia) tik įrodo, kad sutartis nutraukta ne tik su darbdavio, bet ir ieškovo sutikimu. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad jam buvo apskaičiuota ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka už maksimalų laikotarpį. Ir tik po 7 mėnesių apeliantas pradėjo rūpintis savo pajamų gavimu – pradėjo individualią veiklą, dirbti BOLT vairuotoju ir rūpintis savo turto pardavimu.
28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2024 m. spalio 5 d. vykdo individualią veiklą. Pagal ieškovo pateiktus duomenis jo pajamos už 2024 m. spalio mėn. sudarė 779,47 Eur (atskaičius mokesčius), o individualios veiklos pajamos už 2024 m. lapkričio mėn. sudarė 1 458,27 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas patirtas išlaidas veiklai vykdyti).
29. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad 2014 m. vasario 22 d. ieškovas įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; 2014 m. liepos 23 d. – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; 2014 m. liepos 23 d. – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; 2017 m. balandžio 14 d. – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvo suvaržytas hipoteka iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.); 2020 m. kovo 9 d. – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise); 2019 m. sausio 23 d. – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise); 2021 m. vasario 26 d. – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise); 2006 m. sausio 13 d. – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvo suvaržytas hipoteka). Dalį turto ieškovas pardavė. 2023 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius už 108 000 Eur, iš kurių dalis lėšų (33 650,99 Eur) pervesti hipotekos kreditoriui už šio turto įsigijimą. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. išankstiniam kredito grąžinimui pagal sutartį Nr. 14A1718212127-93 sumokėjo 42 261,02 Eur. 2023 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė garažą (boksą), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius už 8 000 Eur kainą, o 2024 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė garažą (boksą), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius už 7 000 Eur kainą. 2024 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas pardavė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. už 16 500 Eur kainą.
30. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turtą pardavė tam, kad būtų padengti įsipareigojimai už suteiktą kreditą, o šiuo metu jo nekilnojamąjį turtą sudaro 3 kambarių senos statybos butas Vilniuje, kuriame ieškovas su šeima gyvena. Taip pat garažas bei 2 žemės sklypai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas, pardavęs savo dalį nekilnojamojo turto, padengė savo kreditorinius įsipareigojimus, tik įrodo, kad jo turtinė padėtis nėra bloga. Jis anksčiau sutartyje nurodyto termino grąžino skolą bankui, todėl sumažino savo kreditorinius įsipareigojimus. Taigi, nelikus dalies įsipareigojimų kitiems kreditoriams jis gali toliau mokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
31. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo itin akcentuojamo argumento, kad jis vietoje mokamo išlaikymo ne kartą siūlė dukrai perrašyti 20 000 Eur vertės žemės sklypą netoli Vilniaus centro bei 5 000 Eur sumokėti grynais pinigais, tačiau atsakovė šio pasiūlymo atsisakė, pažymi, kad nurodytos apelianto aplinkybės patvirtina, kad jis vis dėlto turi galimybę mokėti teismo priteistą išlaikymą. Apeliantas, turėdamas 5 000 Eur grynųjų pinigų gali mokėti dukrai išlaikymą, o jo nurodomą žemės sklypą, kurį siekė perrašyti dukrai, gali pats parduoti ir iš gautų piniginių lėšų mokėti teismo priteistą vaikui išlaikymą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios nuo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie kliudytų jam dirbti, ieškotis geriau apmokamo darbo ar persikvalifikuoti ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, kurių užtektų tiek ieškovo, tiek jo nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
33. Taip pat ieškovo dar vieno vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad po sprendimo priėmimo, kuriuo priteistas išlaikymas, ieškovui atsirado pareiga prisidėti prie dar vieno vaiko išlaikymo yra logiška ir suprantama. Kita vertus, teismas, įvertinęs bendrą ieškovo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, automobilį), neturi pagrindo ir negali spręsti, jog tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių nėra nustatyti padidinti poreikiai, iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį ir blogina taip, kad tai sudarytų pagrindą ieškovo reikalavimo tenkinimui ir priteistam šalių dukros išlaikymo mažinimui (CPK 178 straipsnis). Tuo labiau, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dar vieno vaiko gimimas lėmė esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.
34. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis gali mokėti 300 Eur vaiko išlaikymui. Tačiau būtent tokia suma yra šiuo metu priteista vaiko išlaikymui, kuri dėl indeksavimo pakilo iki 410 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad indeksavimas neprilyginamas priteistų išmokų didinimui. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui nustatant šalių susitartas periodines išmokas. Taigi, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. Dėl infliacijos 2019 m. nustatyta išlaikymo mokėjimo suma nuvertėjo, todėl indeksacija suteikia realią galimybę tenkinti būtiniausius šalių dukros poreikius.
35. Apeliantas nurodo, kad jis teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo, nes ji paveldėjo nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš teismo sprendimo teismas įvertino šią aplinkybę ir nurodė, kad toks atsakovės turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą spręsti išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog viena vertus, atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, jai priklausanti nekilnojamojo turto dalis nėra didelė, be to, dalis turimo turto suvaržyta daiktinėmis teisėmis (uzufruktas), kas taip pat riboja atsakovės galimybes nevaržomai disponuoti turima turto dalimi ir iš šio turto valdymo gauti papildomų pajamų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog aplinkybės, ar atsakovės turtinė padėtis pasikeitė (pagerėjo) ir ar šis pasikeitimas laikytinas esminiu, nesudaro šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyko, kadangi, minėta, ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis apie iš esmės pablogėjusią jo (ieškovo) turtinę padėtį (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis, 42 straipsnis, 135 straipsnis).
36. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada neturi pagrindo nesutikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė išvadą, kad atsakovės paveldėjimo pagrindu įgytas turtas nesudaro pagrindo sumažinti teismo priteistą išlaikymą. Vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų šalių teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kitus įrodymus. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas nėra palankus ieškovui, atsižvelgiant į jo apeliacinio skundo argumentus, nevertintina, kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino šalių teiktus įrodymus.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių vertinimo
37. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nebuvo pateiktį įrodymai dėl vaiko išlaidų, o tik fiktyviai užpildyta poreikių lentelė siekiant įrodyti, kad dukrai yra reikalingas reikalaujamo dydžio išlaikymas. Tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, apsiribojo atsakovės pateiktų paaiškinimų ir argumentų kritika. Ieškovas nepateikė jokių argumentų apie tai, kad atsakovės pateiktose šalių dukros poreikių lentelėje nurodytos išlaidos neatitinka protingumo kriterijų, ieškovas nebandė paneigti vienų ar kitų šalių dukros patiriamų išlaidų, kaip nepagrįstų. Apeliantas, tik pasisakydamas dėl dukrai reikalingo ortodontinio gydymo, nurodė, kad jis siūlė atsakovei dėl dantų sutaisymo Baltarusijoje, kur gydymas yra pigesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas apelianto argumentas nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė, parinkdama dukrai ortodontines paslaugas Lietuvoje, neracionaliai leidžia pinigus dukros gydymui. Mieste, kuriame gyvena dukra, nuolatinio pobūdžio gydymo paslaugas gauti yra ne tik patogiau, bet ir tuo atveju, jei prireiktų gauti skubią pagalbą ar konsultaciją, tą padaryti žymiai paprasčiau nei vykti į kitą šalį.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos, būtinos ir teismų praktikoje nereikalaujama rinkti ir pateikti visas jas pagrindžiančių pirkimo dokumentų. Todėl nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir išlaidos neturėtų būti susietos išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės pateikti (nors faktiškai išlaidos patiriamos).
39. Taigi, nors atsakovė ir nepateikia įrodymų apie visas dukros patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog detalus vaikų poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Toks reikalavimas neproporcingai sunkintų atsakovės įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaikų poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaikų naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė, kad dukros poreikiams reikalinga 300 Eur per mėnesį suma, dukra turi poreikį ortodontiniam gydymui, lanko būrelį, lėšos reikalingos vaiko laisvalaikiui, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo dukros išlaidas vertinti kaip nepagrįstas ir jas mažinti.
40. Pastebėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (šiuo atveju – atsakovei), tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Atsakovas nesutinka su priteistu iš jo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų dydžiu (3 630 Eur). Pasak apelianto, tokios išlaidos yra ženkliai per didelės, neatitinkančios protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijų.
42. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali Rekomendacijų redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) maksimalus dydis atsižvelgiant į atsakovei suteiktas paslaugas sudarytų 6699,1 Eur. Kadangi atsakovės patirtos išlaidos yra perpus mažesnės nei Rekomendacijoje įtvirtinti maksimalūs dydžiai, darytina išvada, kad nėra pagrindo jų laikyti per didelėmis ir jas mažinti.
43. Apeliantas nurodo, kad atsakovė gavo iš ieškovo 5 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o 3630 Eur pervedė advokatui. Pasak apelianto, tokie jos veiksmai įrodo, kad atsakovė yra nesąžininga. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.
44. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šalis turi teisę naudotis advokato paslaugomis, o laimėjusi ginčą tikėtis tokių išlaidų atlyginimo. Tai, kad apeliantas atsakovei sumokėjęs šalių dukros išlaikymui skirtą įsiskolinimą, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sumažinimo, į bylą įtraukdamas atsakovę, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė yra nesąžininga. Pažymėtina, kad būtent atsakovė išlaikė dukrą tuo metu, kai ieškovas atsakovei teikdavo ne visą teismo sprendimu priteistą sumą už dukros išlaikymą ir dėl to susikaupė įsiskolinimas. Be to, šioje byloje atsakovė siekia apginti nepilnamečio vaiko interesus, todėl pagrįstai naudojosi advokato teikiama teisine pagalba.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo pakeitimo (sumažinimo), tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus. Ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
47. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
48. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo D. P. (D. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.