- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-8026-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04328-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- T. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. (D. P.) ieškinį atsakovei T. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimą patikslino parengiamojo teismo posėdžio (2024 m. rugsėjo 23 d.) metu, prašydamas sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą 300 Eur išlaikymo sumą nepilnametei dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. birželio 1 d. (nuo tada, kada ieškovas neteko darbo ir ženkliai pasikeitė jo finansinė padėtis) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę santuoką ir susilaukė dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-41323-96/2013 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo šalių santuoka nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tenkintas T. P. ir D. P. pareiškimas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir patvirtintas šalių susitarimas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P. dydžio. Ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametės dukros naudai periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė kreipėsi į antstolį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio indeksavimo, ieškovui išlaikymo suma ženkliai padidėjo ir šiuo metu siekia 410 Eur. Dėl išlaikymo dydžio indeksavimo susidarė ir 5 794,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas, antstolis taikė areštą ne tik ieškovo banko sąskaitoms, bet ir nekilnojamajam turtui, kuriame ieškovas gyvena su šeima. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė ne dėl ieškovo piktybiškumo, o būtent dėl darbo praradimo nuo 2023 m. gegužės 26 d., dėl ko ieškovas nustojo mokėti vaiko išlaikymą. Taip pat po darbo praradimo ieškovas periodiškai (kas antrą mėnesį) dukrai siuntė siuntinius (kanceliarines prekes, higienos priemones, kitas dukrai pagal jos užklausą reikalingas smulkmenas) bei kiekvieną mėnesį apmokėdavo telefono ryšio sąskaitą. Susidariusioje situacijoje pagalbos prašė savo tėvų. Po darbo praradimo porą kartų ieškovas imdavo dukrą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur ji praleisdavo kaskart po savaitę, tenkindamas jos poreikius, dengdamas kelionės išlaidas. Teigia, kad ieškovas nepabėgo nuo atsakomybės ir toliau vykdė ir vykdo įsipareigojimus. Su atsakove žodžiu buvo susitaręs, kad ji apskaičiuotų išlaikymo vaikui iki jos pilnametystės sumą, atsakovė apskaičiavo 15 500 Eur sumą, su kuria ieškovas sutiko nurodydamas, jog tai skola dukrai, prašė skolos sumokėjimą atidėti 1-1,5 metų laikotarpiui, tam, kad ieškovas galėtų susitvarkyti su kreditais ir kitomis neoficialiomis skolos, tam tikslui pardavė butą ir du garažus. Atsakovė sutiko palaukti. Nepaisant susitarimo, atsakovė keletą kartų skambino ir prašė pervesti pinigų dukrai (100 Eur, 200 Eur, 300 Eur). Žinodamas, kad situacija atsakovės šeimoje nėra katastrofiška (atsakovė dirba, uždirba apie 1 000 Eur, turi sugyventinį), komunalinės išlaidos nedidelės, o kalbant su dukra (ji pasiskųstų) nesijautė jokios bėdos finansinėje sferoje, ieškovas nurodė, jog jo padėtis šiuo metu kritiška ir paprašė laikytis susitarimo. Ieškovė ir atsakovas susipyko, ko ieškovas vėliau pasigailėjo, prašė grįžti prie susitarimo, tačiau atsakovė atsisakė ieškoti kompromiso. Ieškovas, dėdamas pastangas dėl išlaikymo įsiskolinimo, pasiskolino pinigų iš savo tėvo, padengė įsiskolinimą, kreipėsi į antstolį dėl arešto panaikinimo. Tai rodo, kad ieškovas deda pastangas tam, kad išspręstų problemas. Šiuo metu ieškovas kreipiasi į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo – sumažinimo, nes iš esmės pasikeitė jo gyvenimo aplinkybės, dėl ko jam pačiam labai sunku išgyventi ir išlaikyti savo naują šeimą bei dar du nepilnamečius vaikus. Nuo tada, kada buvo priteistas išlaikymas dukrai pasikeitė ieškovo finansinė padėtis. Nagrinėjant ankstesnę bylą ieškovas dirbo ir gaudavo atlyginimą. Šiuo metu ieškovas nedirba, nes tiesiog negali rasti darbo pagal specializaciją (iki pandemijos ieškovas sėkmingai dirbo aviacijos srityje, po pandemijos sumažėjus darbo vietoms, nebeliko darbų).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodoma, kad įstatymas įtvirtina dvi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos – arba iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) pasikeitę vaiko poreikiai. Remiantis tuo, teismas visų pirma turi įsitikinti tokios (tokių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada spręsti, koks konkretus išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas – laikytinas pakankamu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas arba pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – įstatymas įtvirtina, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėjo, jog ieškovas, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir ją 2019 metais keisdamas dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, turėjo (privalėjo) žinoti, kad jo nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą reikės indeksuoti. Niekas netrukdė ieškovui pasitarti su teisininku, be to, viešojoje erdvėje ne kartą buvo aptarti klausimai apie nepilnamečių vaikų periodinio išlaikymo indeksavimą. Ieškovas nurodo, jog jis prarado darbą po pandemijos sumažėjus darbo vietoms, tačiau visiems žinoma, kad 2023 metais pandemijos ar karantino, dėl kurio būtų sustabdyti lėktuvų skrydžiai, nebuvo, karantinas baigėsi 2020 metų pabaigoje, sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 29 d., taigi kyla klausimas, kokiu pagrindu buvo nutraukta ieškovo darbo sutartis. Žinant darbo santykių pasibaigimo pagrindą bus aišku, ar ieškovas darbą prarado dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, ar būtent dėl jo kaltės ar bent jau darbuotojo iniciatyva. Ieškovas pagrindu sumažinti išlaikymą vaikui nurodo, jog dėl jo pajamų sumažėjimo, šiuo metu, kaip teigia, jis jokių pajamų negauna, o jo sutuoktinė nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra vaiko priežiūros atostogose. Kyla klausimas, iš kokių lėšų ieškovas su savo nauja sutuoktine gyvena bei išlaiko savo du mažamečius vaikus, jeigu nuo 2024 m. kovo 13 d. ieškovui sustabdytas nedarbo išmokos mokėjimas pasibaigus išmokų mokėjimo terminui, o sutuoktinė vaiko priežiūros išmokas gavo iki 2024 m. balandžio 1 d. imtinai. Pažymėjo, jog jauniausias ieškovo vaikas gimė (duomenys neskelbtini), taigi nuo 2024 m. liepos 31 d. ieškovo sutuoktinė turės galimybę grįžti į darbo rinką. Ieškovas nurodė, jog privalėjo parduoti butą ir du garažus, siekdamas susitvarkyti su būsto kreditais, vartojimo kreditais ir kitomis neoficialiomis skolos, o dėdamas pastangas sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, pasiskolino lėšų iš savo tėvo. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl po netgi trijų nekilnojamojo turto objektų pardavimo buvo būtina skolintis pinigų iš savo tėvo, siekiant padengti įsiskolinimą dukros išlaikymui. Neįtikėtina, jog pardavus butą (duomenys neskelbtini) ir du garažus, ir tariamai atsiskaičius su kitais kreditoriais, neliko jokių lėšų, skirtų atsiskaityti su vaiku. Aptarti ieškovo veiksmai traktuotini kaip nesąžiningi nepilnametės dukros atžvilgiu, jog pirmiausia tenkinami įvairių kitų galimų kreditorių interesai, tačiau vengiama mokėti išlaikymą. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų nuomoti arba parduoti ir taip gauti lėšų savo nepilnametei dukrai išlaikyti. Vertinant ieškovo argumentaciją ir pateiktus įrodymus akivaizdu, kad jo turtinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet ir pagerėjo, todėl ieškinio pagrindas – esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, yra neįrodytas ir ieškovo reikalavimas atmestinas. Ieškovo turtinė padėtis nuo šalių santuokos nutraukimo ir sutarto dukrai išlaikymo dydžio nustatymo momento nepablogėjo, todėl nėra pagrindo mažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ieškovo nurodomu pagrindu. Nepilnametė A. P. yra auganti ir bręstanti paauglė, kuriai reikalingas ne mažesnis nei ieškovo ir atsakovės sutartas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu patvirtintas mokėtinas ir indeksuotinas išlaikymas. Ieškovas 2019 metais sudarydamas susitarimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pripažino, jog jo dukters kasmėnesinių poreikių tenkinimui reikalinga didesnė suma, nei minimali mėnesinė alga. Nuo susitarimo patvirtinimo iki ieškovo turtinės padėties ,,pablogėjimo“ 2023 m. birželio 1 d. praėjo tik vos daugiau nei trys su puse metų. Visiems žinoma, jog šiai dienai prekių ir paslaugų kainos itin išaugo, o tuo pačiu didėja ir augančio vaiko poreikiai, tad tenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Be to, ieškovas pats supranta, kad ir šiai dienai vaikui išlaikyti reikalinga tokia pat suma, nes neįrodinėja, kad dukters poreikiai yra sumažėję ir jai išlaikyti tokio dydžio sumos iš tėvo nebereikia. Papildomai nurodė, jog ieškovo teiktinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas valstybės išmokomis, nes teismo sprendimo priėmimo metu (2019 m. rugsėjo 11 d.) šalys susitarė, kad į valstybės teikiamą paramą iš esmės nebus kreipiamas dėmesys, ir tokiomis išmokomis nebus mažinamas ieškovo teikiamas išlaikymas vaikui. Vien ieškovo nurodoma nepakankama turtinė padėtis ar savo iniciatyva priimti sprendimai eiti tėvystės/vaiko priežiūros atostogų, kurti naują šeimą, susilaukti kitų vaikų savaime nepašalina ieškovo pareigos teikti savo dukrai A. P. reikalingo dydžio išlaikymą. Ieškovas neįrodė, jog jis sąžiningai siekė užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ar pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukros išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Ieškovui neįrodžius esminio turtinės padėties pablogėjimo, net ir nustačius vaiko poreikius ir jo motinos turtinę padėtį, nesant pakankamai duomenų apie tėvo turtinės padėties pasikeitimą, nėra pagrindo spręsti, kokio dydžio išlaikymas atitiktų proporcingumo principą.
5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė 2024 m. rugsėjo 24 d. rašytinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Išvadoje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis ieškovo ir atsakovės šeima Skyriui nėra žinoma. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ieškovo ir atsakovės šeimai atvejo vadyba nebuvo taikoma. Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovas yra jauno amžiaus, sveikas, yra įgijęs išsilavinimą, todėl yra visos sąlygos, kad nors minimaliai prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Mažesnis nei reikalingas būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P. ir priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, neatitinka vaiko A. P. interesų ir neužtikrintų galimybės tenkinti būtinuosius ir minimaliuosius nepilnamečio vaiko poreikius.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino manantis, jog atsiliepimas į ieškinį pažeidžia teisingumo, sąžiningumo principus, juo aiškiai siekiama teisme diskredituoti jį kaip tėvą. Neigė, jog yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Paaiškino, jog jo santykiai su dukra yra draugiški, ieškovas visada palaiko dukrą, visada atsakingai ir laiku mokėjo išlaikymą. Atsakovė ir jos atstovas apkaltindami ieškovą atsitraukus nuo vaiko auklėjimo meluoja ir klaidina teismą neminėdami, kad iš karto po ištuokos jis šešerius metus nuolat vyko į (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį 2-3 dienoms pasimatyti su vaiku, tuo tikslu patyrė papildomas išlaidas. Be teikiamo išlaikymo išmokų ieškovas visada dukrą materialiai palaikydavo papildomai. Nurodė, jog su dukra keliaudavo į užsienio miestus. Kai negalėdavo pasimatyti su dukra, nuolat siuntė jai siuntinius, atsakovės prašymu prisidėjo prie kelionės į užsienį 300 Eur suma. Nurodė, jog suteikė vienkartinę finansinę pagalbą atsakovei mirus pastarosios tėvui, manydamas, kad ši pagalba bus naudinga sunkiu momentu. Paaiškino, jog ir šiuo metu bendrauja su vaiku ryšio priemonėmis, tęsia auklėjamąjį darbą. Atsakingai pareiškia, kad visada sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus dukros atžvilgiu. Kai įvyko katastrofa ir jis pradaro darbą (tai laiko katastrofa), žmogiškai paprašė atsakovės atidėti metams – pusantrų išlaikymo mokėjimą, kad galėtų padengti didžiulį įsiskolinimą, kuris susidarė dėl būsto kredito, vartojimo kredito, kitų skolų. Iš pradžių atsakovė sutiko, jie sudarė žodinį susitarimą, tačiau vėliau sužinojusi, kad jis turi daugiau nekilnojamojo turto, nei ji manė, nusprendė pareikalauti didesnės sumos, nei buvo sutarta ir kreipėsi į teismą, taip pat į antstolį, kuris areštavo jo turtą, banko sąskaitas ir privertė vėl skolintis, kad padengtų įsiskolinimą. Tai rodo atsakovės godumą ir siekį išpešti iš jo kuo daugiau pinigų. Papildomai paaiškino, jog spalio mėnesį jis pagaliau padengė visus savo skolinius įsipareigojimus. Atsakingai žiūri į tą dalyką. Šiuo metu dirba taksi vairuotoju, dirba savo galimybių ribose. Dirbant tokį darbą nėra galimybės uždirbti tokių pajamų, kad būtų galima mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Prašė atkreipti dėmesį, jog ieškovas turi kitus du nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė nedirba, šeimą išlaiko ieškovas. Papildomai atkreipė dėmesį, jog atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai galėjo būti panaudotos dukros poreikiams tenkinti. Nurodė, jog tokių pinigų neturi. Prašo įvertinti bylinėjimosi išlaidų adekvatumą, taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo metu jo turimas turtas yra reikalingas jo šeimos kasdieniam gyvenimui. Mano, jog atsakovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo jai paveldėjus turto.
7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog ieškovo pajamos šiuo metu tikrai nėra didelės. Ieškovas susirasti papildomo darbo, įvertinus jo užimtumą pagal vykdomą individualią veiklą, negalės. Ieškovas turėjo finansinių įsipareigojimų, kuriuos taip pat turėjo vykdyti. Mano, jog atsakovės byloje pateikta lentelė apie vaiko poreikiams tenkinti reikalingas lėšas nėra išsami, neparodo tikrųjų vaiko poreikių. Atsakovė neteikė įrodymų, kokie yra vaiko poreikiai, kokias sumas atsakovė išleidžia. Ieškovo žiniomis vaikui nėra perkami reikalingi daiktai. Atkreipė dėmesį, jog byloje pateikti duomenys apie vaiko ortodontinį gydymą, tačiau šis gydymas taip pat nėra pradėtas. Nurodė, jog ieškovas be teikiamo išlaikymo, vaikui siuntė siuntinius, pirko būtinus daiktus, davė kišenpinigius. Tai reiškia, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo ir prisideda nuolatos, nebėga nuo atsakomybės ir toliau vykdo įsipareigojimus. Paaiškino, jog savo skoliniams įsipareigojimams dengti ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą (butą ir du garažus), jo nedarbo draudimo išmoka buvo naudojama skoloms dengti, taip pat ieškovas tam tikslui pardavė ir žemės sklypus, be to, ieškovas patiria turto išlaikymo išlaidas. Mano, jog šiuo atveju atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės, nei tenkančios ieškovo keturių asmenų šeimai, todėl turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą. Atsakovės turtinė padėtis 2023 metais pagerėjo, prašo teismo į tai atsižvelgti, taip pat mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog vaiko poreikiai tikrai nėra sumažėję, jie tik didėja. Patvirtino, jog šalys tarėsi dėl išlaikymo sumokėjimo vienkartine suma, tačiau ieškovas nenurodė termino, kada šią sumą sumokės. Papildomai paaiškino, jog vaikui yra pradėtas ortodontinis gydymas. Ieškovas žino, kad vaikas turi estetinių problemų, žadėjo padėti, bet šiuo metu pagalbos negauna. Paaiškino, jog vaiko poreikiai nemaži, vaikas lanko ir sporto būrelį, ir papildomų išlaidų patiria mokymosi priemonėms. Vaikui tie 410 Eur iš tėvo pusės nėra daug.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais ir pagrindais. Atkreipė dėmesį, jog pagal teismų praktiką sumažintas išlaikymo vaikui dydis taikomas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, ne nuo to momento, kai asmuo prarado darbą, o nuo teismo sprendimo, kuriuo išlaikymo dydis sumažintas, įsiteisėjimo dienos. Ieškovui turėjo būti žinoma pareiga indeksuoti vaikui teikiamą išlaikymo išmoką. Pažymėjo, jog negali būti toleruojamas susitarimas nevykdyti teismo sprendimo. Pasisakydamas dėl susitarimo turinio atkreipė dėmesį, jog nesuėjus prievolės įvykdymo terminui negalima kalbėti apie įsiskolinimą, galima kalbėti apie galimą susitarimą pakeisti teikiamo išlaikymo formą. Atkreipė dėmesį, jog asmuo gali ir nedirbti, bet turi pareigą išlaikyti savo vaiką. Vaikas išlaikymą turi gauti čia ir dabar. Ieškovas, praradęs mėgstamą / norimą dirbti darbą, 1 metus ir 4 mėnesius nedirbo ir nepersikvalifikavo. Ieškovo noras nedirbti nemėgstamą darbą negali būti svarbesnis nei vaiko teisė į išlaikymą. Nurodė, jog ieškovas niekaip nepagrindė, kiek lėšų reikia vaiko poreikiams tenkinti, nenuginčijo vaiko poreikių. Ieškovas pardavinėja turtą, t. y. nekilnojamąjį turtą pakeitė į pinigus, moka mitines skolas, apie kurias nėra jokių įrodymų. Mano, jog ieškovas esminio turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, taigi neįrodė to pagrindo, kuris numatytas ieškinyje, todėl teismas turėtų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atmetus ieškinį, prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, mano, jog atsakovės patirtos išlaidos yra protingos ir pagrįstos.
10. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą. Paaiškino, jog šiuo atveju išlaikymo sumažinamas iki tos sumos, kurios prašo ieškovas neatitiktų vaiko geriausių interesų. Skyriaus manymu, tėvai turi lygiateisiškai ir pilnai išlaikyti nepilnamečius vaikus abu, kiek tai įmanoma ir kiek leidžia objektyvios priežastys po lygiai. Iš atsakovės pusės matomos pastangos prižiūrint vaiką. Ieškovas nesąžiningai manipuliuoja savo padėtimi, nepateikė į bylą įrodymų, kad jis turėtų sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų gauti jo kvalifikaciją atitinkantį darbą ir uždirbti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Ieškovas turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, jis gali susirasti aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamą darbą. Asmuo, turintis tris nepilnamečius vaikus, negali laukti tik vieno, savo mėgstamo darbo pasiūlymo. Nesąžininga vaiką versti gyventi „ekonominiu, kriziniu rėžimu“, abejotina, kad pats ieškovas gyvena tokiu rėžimu. Pažymėjo, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja. Su ieškovo teiginiais nesutinka, mano, kad jie nepakankamai įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovė T. P. yra buvę sutuoktiniai, nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas šalių pareiškimas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir patvirtintas D. P. ir T. P. susitarimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-41323-96/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 straipsnio 3 punkto pakeitimo. Pagal šalių sudarytą susitarimą, patvirtintą teismo, tėvas D. P. (ieškovas šioje byloje) įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametės dukters A. P. naudai periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise valdant motinai T. P., naudojant šias lėšas išimtinai dukros poreikių tenkinimui; išlaikymui skirtas lėšas D. P. įsipareigojo pervesti į T. P. atsiskaitomąją sąskaitą banke arba perduoti grynaisiais pinigais iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (el. b. failas 1, b. l. 19-20).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo
12. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.193 straipsnis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomų vaiko išlaikymo išlaidų.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).
14. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą sumažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį grindžia aplinkybėmis, jog iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, todėl jis negali teikti nustatyto dydžio (300 Eur, kuris po indeksavimo siekia 410 Eur per mėnesį) išlaikymo skyrium gyvenančiai šalių nepilnametei dukrai. Atitinkamai šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo turtinės padėties pablogėjimu ir šio pokyčio laipsnio reikšmingumo vertinimas, kadangi būtent tokį faktinį ieškinio pagrindą procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Savo ruožtu teisminio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent ieškinio dalykas ir pagrindas, kurio nustatymas yra ginčo šalių pareiga (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017).
16. Minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu patvirtinus šalių – ieškovo ir atsakovės – pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, ieškovas įgijo pareigą skyrium gyvenančiai dukrai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolio R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei A. P. ir fiksuoto 410 Eur/mėn. išlaikymo mokėjimo nuo 2024 m. balandžio 1 d. išieškojimo iš skolininko D. P. išieškotojai T. P., kurioje skolininko turtui (piniginėms lėšoms) taikyti apribojimai (nurodymas priverstinai nurašyti lėšas 5 128,90 Eur sumai) (el. b. failas 1, b. l. 21-22), vykdomojoje byloje nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas 4 858 Eur sumai dėl taikyto išlaikymo sumos indeksavimo (el. b. failas 1, b. l. 23-24). Iš byloje pateikto 2024 m. birželio 19 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo Nr. 281 matyti, jog V. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui 2024 m. birželio 19 d. pervedė 5 794,67 Eur išlaikymo įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti už skolininką D. P. (el. b. failas 1, b. l. 26). Ieškovas 2024 m. spalio 9 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymu Nr. 271 atsakovei pervedė 2 050 Eur mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokamas išlaikymo vaikui įsiskolinimas už 2024 m. liepos 1 d. – 2024 m. lapkričio 1 d. (5 mėn.) (el. b. failas 3, b. l. 5). Taigi šiuo atveju byloje pateikti duomenys suponuoja, jog ieškovas išlaikymo prievolę skyrium gyvenančiai dukrai vykdė netinkamai, kadangi nustatyto dydžio išlaikymo sumos neindeksavo teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą iš esmės sieja su gerai apmokamo darbo praradimu, turimais (turėtais) skoliniais įsipareigojimais.
20. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovo darbo sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 26 d. susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) išmokant priklausantį išmokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (el. b. failas 2, b. l. 5). Ieškovo darbdavio pažymos (2023 m. rugpjūčio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, ieškovas nuo 2005 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vadovu, per visus darbo metus darbuotojas nėra turėjęs drausminių nuobaudų ar pareigų pažeidimo (el. b. failas 2, b. l. 6). Ieškovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, baigė (duomenys neskelbtini) programos pagrindines studijas ir jam suteikta inžinieriaus kvalifikacija (el. b. failas 1, b. l. 27-28). Iš byloje pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovo darbo užmokestis sudarė apie 3 210,54 Eur/mėn. (el. b. failas 2, b. l. 175, 178, 183, 186, 192, 195).
21. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) 2024 m. balandžio 18 d. pažymos apie registraciją Užimtumo tarnyboje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas nuo 2023 m. gegužės 31 d. registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu (el. b. failas 1, b. l. 29). Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis per visą registracijos laikotarpį ieškovui jo specializaciją atitinkantis darbas nebuvo pasiūlytas, ieškovui Užimtumo tarnyba jokių išmokų nemokėjo (el. b. failas 1, b. l. 30-31). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenimis (2024 m. gegužės 16 d. raštas dėl informacijos pateikimo) ieškovui laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2024 m. kovo 12 d. paskirta, apskaičiuota ir išmokėta nedarbo draudimo išmoka, kuri 2023 m. birželio mėn. sudarė 658,99 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. sudarė 1 098,32 Eur/mėn., o 2024 m. kovo mėn. siekė 425,16 Eur; nedarbo draudimo išmokos mokėjimas 2024 m. kovo 13 d. nutrauktas išmokėjus visą nustatytą išmokos trukmę (el. b. failas 1, b. l. 32-34). Ieškovas nuo 2024 m. spalio 5 d. vykdo individualią veiklą – kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas (el. b. failas 3, b. l. 32). Pagal ieškovo pateiktus duomenis jo pajamos už 2024 m. spalio mėn. sudarė 779,47 Eur (atskaičius mokesčius) (el. b. failas 3, b. l. 33), o individualios veiklos pajamos už 2024 m. lapkričio mėn. sudarė 1 458,27 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas patirtas išlaidas veiklai vykdyti) (el. b. failas 3, b. l. 94, 101).
22. Taigi šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas darbo santykius su darbdaviu nutraukė darbo sutarties šalių susitarimu, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 5 d. ieškovas nedirbo, jam iki 2024 m. kovo 13 d. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, atitinkamai ieškovo pajamos sumažėjo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamos ne tik jų gaunamos pajamos, vertinamas turimas turtas, bet ir tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
23. Vertindamas ieškovo turtinės padėties pasikeitimą nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas teiktinas išlaikymas vaikui momento (2019 m. rugsėjo 11 d.) teismas taip pat atkreipia dėmesį į byloje pateiktus duomenis apie ieškovo įgyto ir (ar) perleisto nekilnojamojo turto pasikeitimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2014 m. vasario 22 d. ieškovas įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 2014 m. liepos 23 d. – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini),; 2014 m. liepos 23 d. – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 14 d. – butą, adresu (duomenys neskelbtini), (buvo suvaržytas hipoteka iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.); 2020 m. kovo 9 d. – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise); 2019 m. sausio 23 d. – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise); 2021 m. vasario 26 d. – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise); 2006 m. sausio 13 d. – butą, adresu (duomenys neskelbtini), (buvo suvaržytas hipoteka) (el. b. failas 1, b. l. 84-111).
24. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 108 000 Eur, iš kurių dalis lėšų (33 650,99 Eur) pervesti hipotekos kreditoriui už šio turto įsigijimą (el. b. failas 2, b. l. 11-14). Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. išankstiniam kredito grąžinimui pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 42 261,02 Eur (el. b. failas 2, b. l. 18). 2023 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas pardavė garažą (boksą), adresu (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur kainą (el. b. failas 2, b. l. 20), o 2024 m. vasario 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė garažą (boksą), adresu (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur kainą (el. b. failas 2, b. l. 26-28). 2024 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas pardavė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 16 500 Eur kainą (el. b. failas 1, b. l. 132-136; el. b. failas 2, b. l. 29-33).
25. Šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklauso: garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise)(el. b. failas 1, b. l. 35-47). VĮ ,,Regitra“ duomenimis (2024 m. gegužės 8 d.) ieškovo vardu registruota transporto priemonė ,,Toyota Prius Executive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 48-49).
26. Taigi iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovo turtinė padėtis (turimo turto kiekis) kito, ieškovas po teismo sprendimo priėmimo įgijo tris garažus, kurių du pardavė, iki teismo sprendimo priėmimo (2019 m. rugsėjo 11 d.) nuosavybės teise valdė keturis žemės sklypus, du butus (abu suvaržyti hipoteka). Po buto perleidimo (2023 m. rugpjūčio mėn.) padengė būsto kreditus. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.).
27. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas, be kita ko, 2023 m. birželio 26 d. dengė paskolą 4 040,52 Eur sumai; 2023 m. gegužės 31 d. paskolos grąžinimui sumokėjo 4 185,44 Eur; 2023 m. liepos 12 d. – 3 938,96 Eur (el. b. failas 2, b. l. 7-9). Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kada ieškovas prisiėmė skolinius įsipareigojimus, kada suėjo (jei suėjo) prievolės įvykdymo terminas, kaip ir nenurodė kokiam tikslui buvo prisiimti skoliniai įsipareigojimai (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
28. Procesiniuose dokumentuose ieškovas taip pat nurodė, jog turėjo neoficialių skolų, kurias reikėjo padengti. Tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovas tiksliai negalėjo įvardinti nei turėtų neoficialių skolinių įsipareigojimų apimties, nei asmenų, kurie jam skolino lėšas (paaiškino, jog jam lėšas skolinę asmenys pageidauja likti nežinomi), nei prievolių atsiradimo momento ar jų įvykdymo termino pabaigos. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bylos nagrinėjimo teisme metu (2024 m. rugpjūčio 9 d.) pardavęs du nekilnojamojo turto vienetus (žemės sklypus), iš gautų lėšų grąžino skolą tėvui, tačiau vieną kartą nurodė, jog tėvui grąžino 15 000 Eur, vėliau paaiškino, jog 14 000 Eur. Taigi ieškovo paaiškinimai nėra nuoseklūs, išsamūs, dėl ko teismo negali būti vertinami kaip patikimi, suponuoja, jog ieškovas galimai neatskleidžia tikrosios savo turinės padėties ir realių galimybių vykdyti savo įsipareigojimus tinkamai išlaikyti skyrium gyvenančią nepilnametę dukrą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
29. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta ir tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. P. (el. b. failas 1, b. l. 50), šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 51, 52). VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenimis ieškovo sutuoktinei laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. buvo mokama vaiko priežiūros išmoka (išmokos mokėtos 2023 m. liepos 15 d. ir 2023 m. rugpjūčio 15 d.) (el. b. failas 1, b. l. 53). Ieškovo sutuoktinė iki (duomenys neskelbtini) buvo vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sueis trys metai) (el. b. failas 1, b. l. 54). Ieškovo sutuoktinė nedirba, jai nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. skirta nedarbo draudimo išmoka iki 2025 m. gegužės 9 d. (maksimali išmokos suma mėnesiui siekia 530,30 Eur) (el. b. failas 3, b. l. 82).
30. Ieškovas, be kita ko, sunkią savo turtinę padėtį grindžia aplinkybe, jog yra vienintelis šeimos maitintojas, turi pareigą išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus. Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste šie ieškovo argumentai vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas jau buvo sudaręs santuoką, tuo metu turėjo vieną vaiką, ir jo sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose, taigi šios aplinkybės ieškovui nebuvo naujos, kai ieškovas įsipareigojo teikti skyrium gyvenančiai dukrai 300 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovui gimė dar vienas vaikas, šiuo metu ieškovas turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Tačiau nurodytos aplinkybės pačios savaime nesuponuoja pagrindo pakeisti (sumažinti) vyriausiajam vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
31. Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, jog jam netekus darbo su šeima gyvena ekonominiu režimu, dėl ko negali teikti skyrium gyvenančiai dukrai nustatyto dydžio išlaikymo. Nepaisant to, ieškovui pakanka pajamų tenkinti savo žalingus įpročius (bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismo prašė pertraukos, kad galėtų parūkyti), taip pat kitoms nebūtinoms išlaidoms (reguliariems apsilankymams viešojo maitinimo įstaigose, statymams lažybų bendrovėje) (pvz.: restoranas ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, restoranas ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, kavinė ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) (el. b. failas 2, b. l. 207-248).
32. Teismų praktikoje pripažįstama, jog spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
33. Šiuo atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių, minėta, patvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydis, kito. Ieškovas neteko gerai apmokamo darbo, jam gimė dar vienas vaikas, atitinkamai atsirado pareiga jį išlaikyti. Ieškovas po teismo sprendimo perleido dalį turto, sumažino savo skolinius įsipareigojimus ir nors šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos nėra tokio paties dydžio, kokios buvo sprendimo priėmimo metu, byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kas sudarytų pagrindą spręsti išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) klausimą CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, ieškovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie kliudytų jam dirbti, ieškotis geriau apmokamo darbo ar persikvalifikuoti ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, kurių užtektų tiek ieškovo, tiek jo nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys suponuoja, jog aplinkybės, kad ieškovas negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, koks šiuo metu yra nustatytas teismo sprendimu, yra nulemtos ne esminio jo turtinės padėties pablogėjimo, o nepakankamai aktyvaus elgesio (CK 3.3 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Tai, jog ieškovas šiuo metu gauna tokias pajamas, kurių, jo teigimu, neužtenka jo pragyvenimui, yra jo subjektyvus pasirinkimas, nes nei gaunamos minimalios pajamos, nei bedarbystė negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
34. Ieškovas, be kita ko, nurodė, jog atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovė su šiais argumentais nesutiko, pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos sudaro apie 1 156 Eur/mėn. (el. b. failas 3, b. l. 50-51, 58-59). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu; ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu; 599/2819 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir 2023 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu (šiai daliai nustatytas uzufruktas G. P. naudai); 155/100 dalys pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu (šiai turto daliai nustatytas uzufruktas G. P. naudai) ir 1/8 dalis pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu; 149/200 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir 2023 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu (šiai turto daliai nustatytas uzufruktas G. P. naudai) (el. b. failas 3, b. l. 60-77). Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, teismas pagrindo sutikti su ieškovo argumentais neturi (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog po teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo priėmimo atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, atsakovė paveldėjo nekilnojamojo turto, tačiau minėtas turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą spręsti išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo klausimą. Pastebėtina, jog viena vertus, atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, jai priklausanti nekilnojamojo turto dalis nėra didelė, be to, dalis turimo turto suvaržyta daiktinėmis teisėmis (uzufruktas), kas taip pat riboja atsakovės galimybes nevaržomai disponuoti turima turto dalimi ir iš šio turto valdymo gauti papildomų pajamų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, ar atsakovės turtinė padėtis pasikeitė (pagerėjo) ir ar šis pasikeitimas laikytinas esminiu, nesudaro šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyko, kadangi, minėta, ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis apie iš esmės pablogėjusią jo (ieškovo) turtinę padėtį (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis, 42 straipsnis, 135 straipsnis).
35. Atsakovė byloje atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nurodė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiai nesumažėjo, šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimą (lentelę). Iš pateiktų duomenų matyti, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 900 Eur suma (400 Eur maitinimas, 60 Eur vaikui tenkanti išlaidų už būstą dalis, 70 Eur apranga ir avalynė, 30 Eur išlaidos mokyklai, 30 Eur išlaidos asmens higienos reikmenims, 10 Eur vaistams ir vitaminams, 40 Eur lankomiems būreliams, 200 Eur ortodontiniam ir odontologiniam gydymui, 20 Eur namų apyvokos reikmenims, 40 Eur laisvalaikio išlaidoms) (el. b. failas 3, b. l. 54). Šalių nepilnametė dukra lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus ((duomenys neskelbtini)), bendrojo ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini)) (el. b. failas 1, b. l. 145). Nepilnametė šalių dukra sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, dėl kurių jai būtų reikalingas didesnis išlaikymas, neturi (el. b. failas 1, b. l. 146), tačiau vaikui reikalingas ortodontinis gydymas (el. b. failas 3, b. l. 52), kurio išlaidas atsakovė nurodė dengsianti iš periodinių vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Nors ieškovas ir jo atstovė kvestionavo atsakovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaidas (pateikti neišsamūs duomenys, išlaidos maistui, mokyklai abejotinos ir kt.), tačiau pastebėtina, jog ieškinio reikalavimų aplinkybėmis apie pakitusius (sumažėjusius) vaiko poreikius negrindė ir šių aplinkybių taip pat neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), priešingai, 2024 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės sutiko su aplinkybe, jog vaiko poreikiai nesumažėjo, tačiau teigė negalintis tiek mokėti. Šiuo atveju byloje duomenų apie vaiko poreikių sumažėjimą nėra, minėta ieškovas šios aplinkybės neįrodinėjo, nes ja nesirėmė. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovui buvo siūlyta svarstyti galimybę tikslinti ieškinį (ieškinio pagrindą), tačiau ieškovas to daryti nesutiko, palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais, atitinkamai pasirinko savo teisių įgyvendinimo (gynimo) būdą.
36. Minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
37. Nagrinėjamu atvejus, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo kaip pagrindo keisti išlaikymo dydį, ieškinys nėra pagrįstas, todėl atmestinas (CK 3.3 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
38. Kiti ieškovo ir jo atstovės argumentai ir aplinkybės, nurodytos procesiniuose dokumentuose ir (ar) teismo posėdžio metu, neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).
40. Nustatyta, jog ieškovas byloje sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį, patyrė 750 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Teismui netenkinus ieškinio, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.
41. Nagrinėjamu atveju byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27 Eur ((300 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustačius, kad ieškovas sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio, ieškovui grąžintina 28 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
42. Atsakovė byloje pateikė duomenis apie 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas prašė mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali Rekomendacijų redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktas numato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).
45. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).
46. Šiuo atveju iš šios civilinės bylos duomenų matyti, jog byloje vyko trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukdė, posėdžių laiką suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punkte nurodytas taisykles, sudaro 6 valandas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus atsakovei priteistinas atlyginimas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose yra 1 296,60 Eur (6 val. x 0,1 x 2 161 Eur 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus atsakovei priteistinas atlyginimas už advokato parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 5 402,50 Eur (2,5 x 2 161 Eur 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi atsakovės patirtos 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ne tik kad neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau yra ženkliai mažesnės (sudaro 54 procentus) nei pagal Rekomendacijas galima priteisti maksimalaus dydžio suma (6 699,10 Eur). Aplinkybių, jog atsakovė nesąžiningai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis nėra nustatyta. Pažymėtina, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė gindama nepilnamečio vaiko interesus, todėl sumažinus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą galėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Šiuo atveju įvertinus nurodytas aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas), teismas sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, nėra neprotingai didelės (minėta, sudaro 54 procentus maksimalaus rekomenduojamo dydžio), todėl neturi pagrindo šių išlaidų mažinti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
47. Esant nurodytoms aplinkybėms, netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 3 630 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
48. Teismas šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Patirtos išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl tenkinus ieškinį, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. P. (D. P.) 3 630 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės T. P. naudai.
Grąžinti ieškovui D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, LITEKO sistemoje mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.