- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- eA2-4548-439/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00505-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Advokatai
- Petras Remeika
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašo: atnaujinti procesą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr.2YT-2003-760/2019, panaikinti 2019-07-05 teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog V. L. paskirta P. B., gim. (duomenys neskelbtini) turto administratore, paskirti jį P. B., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi, likusią 2019-07-05 teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjas P. B. prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos Nr.2YT-2003-760/2019 nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019-09-20, gavęs procesinius dokumentus iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr.e2YT-3936-367/2019, kur buvo pridėtas 2019-07-05 teismo sprendimas, todėl trijų mėnesių termino nuo sužinojimo dienos nėra praleidęs. Mano, kad sesuo V. L. nuslėpė aplinkybę, kad be jos yra dar vienas šeimos narys, kuris byloje turėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas nesutinka su 2019-07-05 teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, jog V. L. yra tinkamai pasirengusi atlikti turto administratorės pareigas. Nurodė, kad jis visą laiką prižiūrėjo ir prižiūri savo tėvo P. B. nekilnojamąjį turtą. V. L. neturi galimybės tinkamai administruoti tėvo turimą nekilnojamąjį turtą ir niekuomet šių veiksmų neatlikinėjo. Be to mano, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad V. L. buvo teista už tai, kad būdama R. G. buhaltere, septynerius metus klastojo dokumentus ir tokiu būdu pasisavino daugiau nei 70 tūkstančių eurų. Visa tai įrodo, kad ji turi finansinių problemų. Mano, jog ji siekia administruoti tėvo nekilnojamąjį turtą, kad jam nežinant galėtų realizuoti šį turtą ir taip padengti savo įsiskolinimus. Mano, kad dėl minėtos aplinkybės, žinodama, kad jis prieštaraus prieš jos paskyrimą turto administratore, elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai nuo teismo nuslėpė tą aplinkybę, jog į bylą suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtrauktas ir jis, pareiškėjas P. B., sūnus P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Mano, jog tai įrodo, kad V. L. yra nesąžininga ir negali būti tėvo turto administratore.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens P. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovas advokatas Petras Remeika pateikė atsiliepimą, kuriame prašo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi paskirti sūnų P. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime prašo pareiškėjo P. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr.2YT-2003-760/2019 atmesti kaip nepagrįstą ir iš P. B. jos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas -400 Eur. Nurodė, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo visiškai nepasisakė ir nenurodė kaip, kokiu pagrindu ir dėl kokių jo materialiųjų teisių ar pareigų nusprendė teismas. Pareiškėjas prašymą motyvuoja vienintele aplinkybe, kad ji tariamai nuslėpė tą aplinkybę, jog be jos yra dar vienas šeimos narys – pareiškėjas, kuris byloje turėjo būti įtrauktas suinteresuota šalimi. Mano, kad teismo sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių jo teisių ar pareigų visumai. Taip pat nurodė, kad bylose dėl neveiksnumo nustatymo asmeniui artimi giminaičiai suinteresuotais asmenimis privalomai nėra traukiami. Teigia, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui buvo žinoma tai, kad ji turi brolį P. B.. Tačiau nei teismui, nagrinėjančiam bylą, nei Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui, reiškiančiam pareiškimą, nebuvo pagrindo į bylą įtraukti P. B. dalyvaujančiu byloje (suinteresuotu) asmeniu. Pareiškėjas neketina globoti tėvą, jam susirūpinimas kyla tik dėl tėvo turto administravimo iš savanaudiškų paskatų. Pareiškėjas nesidomi tėvu, jo sveikata, nelanko tėvo. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tai, kad ji anksčiau buvo teista, tačiau jos teistumas yra išnykęs, todėl ji yra laikoma neturinčia teistumo. Tai patvirtina 2019-10-23 Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pažyma Nr.2S-3310, kurią ji pridėjo prie atsiliepimo. Tėvo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratore yra paskirta dėl to, kad teismui pripažinus tėvą neveiksniu tam tikrose srityse, jam buvo nustatyta globa, o ji buvo paskirta jo globėja. Pareiškėjas teismo prašo paskirti jį tėvo turto administratoriumi, bet nepageidauja tapti tėvo globėju. Tačiau globa yra neatsiejama nuo turto administravimo. Globos ir rūpybos institucija teikia teismui išvadą dėl globėjo/ turto administratoriaus kandidatūros ir tik tokie asmenys gali būti byloje patraukti suinteresuotais asmenimis, kaip bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Kiti asmenys negali tiesiogiai kreiptis į teismą dėl jų įtraukimo kandidatais į globėjus/turto administratorius. Pareiškėjas nėra padavęs prašymo globos ir rūpybos institucijai svarstyti jo kandidatūrą į tėvo turto administratoriaus pareigas, o savo kandidatūrą pasiūlė tiesiogiai teismui. Pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti teismo sprendimo dalimi dėl jos paskyrimo tėvo turto administratore neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pareiškėjas prašymą grindžia prielaidomis ir abejonėmis. Nėra įrodyta, kad ji neturi galimybės tinkamai administruoti tėvo turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2011). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Šioje byloje pareiškėjas P. B. prašo atnaujinti procesą byloje Nr. 2YT-2003-760/209 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ar pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019 priimtu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. liepos 5 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisių ar jos buvo pažeistos. Pareiškėjo pateikti dokumentai nesuteikia papildomos reikšmingos bylos nagrinėjimui informacijos, taip pat pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos civilinės bylos Nr. 2YT-2003-760/2019 nagrinėjimo metu ir kurios turėtų įtakos priimant teismo sprendimą. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas. Civilinės bylos proceso atnaujinimas iš esmės nekeistų priimto teismo procesinio sprendimo, nekeistų šalių teisinės padėties, nesukurtų tolesnių teisinių pasekmių, todėl, vertinant visas bylos aplinkybes, pripažintina, kad neegzistuoja realaus pagrindo, galinčio iš esmės pakeisti bylos baigtį, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, nes šiuo atveju nekyla abejonių dėl civilinės bylos baigties teisingumo.
Pareiškėjas neketino tapti savo tėvo globėju, todėl teismo sprendimas neįtakoja jo teisių ir pareigų. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie glaudžius pareiškėjo ir jo tėvo santykius, pareiškėjui nepareiškus noro dalyvauti globėjo paskyrimo procese, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.
Be to teismas pažymi, jog bylose dėl neveiksnumo nustatymo asmeniui artimi giminaičiai suinteresuotais asmenimis privalomai nėra traukiami (CPK 464 str.1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 505–508 straipsniais teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui, vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais, parinkti geriausią neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėją, turto administratorių. Taigi, teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems tam tikrose srityse asmenims socialinę paramą užtikrinanti institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju / turto administratoriumi.
Remiantis CPK 506 straipsnio nuostatomis bei formuojama aukštesnės instancijos teismų praktika teismui išvadą dėl globėjo/turto administratoriaus kandidatūros teikia globos ir rūpybos institucija, ji pateikia konkretaus globėjo/turto administratoriaus kandidatūrą. Kiti asmenys tokio pobūdžio bylose negali tiesiogiai kreiptis į teismą dėl jų įtraukimo kandidatais į globėjus/turto administratorius. Asmuo, norintis būti globėju/turto administratoriumi, turi teisę su prašymu tiesiogiai kreiptis į globos ir rūpybos instituciją, kuri pateikia teismui išvadą dėl kandidato į globėjus/turto administratorius, įvertindamas visas aplinkybes apie kandidatą (Šiaulių apygardos teismo balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-376-883/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-151-642/2019).
Iš civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019 esančios 2019-04-17 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvados Nr.(26.4)-3-158 nustatyta, jog globos ir rūpybos institucija pateikė teismui išvadą paskirti P. B., gim. (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore jo dukrą V. L., kuri juo rūpinasi bei prižiūri, taip pat nurodė, kad nėra kitų artimųjų, kurie galėtų vykdyti šias pareigas. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymu nustatytos tvarkos tapti pretendentu į globėjus bei turto administratorius, nebuvo padavęs prašymo globos ir rūpybos institucijai svarstyti jo kandidatūrą, o savo kandidatūrą tapti tėvo turto administratoriumi pateikė tiesiogiai teismui prašyme dėl proceso atnaujinimo.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens globa apima ir jo turtą. Globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis).
Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-07-05 sprendimu civilinėje byloje 2YT-2003-760/2019 nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t. y. pareiškėjo P. B., gim. 1958-12-22, materialiųjų teisių ir pareigų, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atmestinas.
Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje, todėl suinteresuoto asmens V. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos (400 Eur) už teisinę pagalbą, nepriteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl proceso atnaujinimo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.