- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-151-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- N. D., R. G., V. B., E. N.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys N. D. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), R. G., V. B., E. N., išvadą teikiančios institucijos viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“, viešoji įstaiga Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo ir prašė pripažinti N. D. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jai globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas yra susituokęs su N. D. nuo 1983 m. Iki sutuoktinės ligos jie kartu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. N. D. būklė staiga pablogėjo, ji buvo paguldyta į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę, jai nustatyta Alzheimerio liga, demencija, osteoporozė, pirminė arterinė hipertenzija, persirgtas infarktas. N. D. nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas, ji guli lovoje, negali atsisėsti, kalba neaiškiai, jos psichinės veiklos aktyvumas ir produktyvumas yra sumenkęs, orientacija savyje, laike ir erdvėje sutrikusi. Sutuoktinei reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra, šiuo metu ji yra gydoma Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, ji nuolat guli, yra vartoma, maitinama trintu maistu, savęs neapsitarnauja, kontaktas neadekvatus.
3. Nurodo, kad pareiškėjas nuolat rūpinasi sutuoktinės sveikata ir interesais, todėl jis skirtinas jos globėju. N. D. jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, gauna senatvės pensiją, taip pat numatyta jai skirti slaugos tikslinę kompensaciją, tačiau N. D. nesugeba savarankiškai disponuoti jai skiriamais pinigais, todėl pareiškėjas skirtinas jos turto administratoriumi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies ir pripažino N. D. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Pripažino N. D. neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismas nustatė N. D. globą paminėtose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse; paskyrė N. D. globėju V. B., nustatė jos turtui paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskyrė V. B. ir išaiškino jam globėjo teises ir pareigas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4.1. N. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pacientė psichikos liga serga nuo 2014 m., jai nustatyta demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, N. D. turi specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį, buvo tiriama ir gydoma VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, šiuo metu slaugoma Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje. N. D. nesiorientuoja aplinkoje ir savyje, informacijos apie save suteikti, pasirūpinti savimi negali, yra priklausoma nuo nuolatinės kito asmens slaugos.
4.2. Byloje prašymus būti paskirtais N. D. globėjais ir turto administratoriais yra pareiškę pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. B.. Pareiškėjas yra N. D. sutuoktinis, jis turi sveikatos sutrikimų, jam greit sueis 80 metų. Pareiškėjui ir N. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2017 m. gegužės 16 d., tačiau šiuo metu pinigų nebėra likę, o pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip dalis gautų lėšų buvo panaudota N. D. poreikiams tenkinti. Pareiškėjas, pardavęs sutuoktiniams priklausiusį butą, nebeturi būsto Klaipėdoje, savo gyvenamąją vietą pareiškime yra nurodęs Kaune. Nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad persikėlė gyventi į Kretingos r., tačiau ten pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota prieš pat bylos nagrinėjimą 2018 m. balandžio 20 d., todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo ketinimas ir galimybės gyventi arčiau sutuoktinės, kad ja rūpintųsi, yra deklaratyvūs. Ligoninės, kurioje slaugoma N. D., personalas patvirtino, kad pareiškėjo lankymasis pas sergančią žmoną buvo retas.
4.3. Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-9516-151/2017 2017 m. vasario 27 d. buvo išduotas ir vėliau įsiteisėjo teismo įsakymas išieškoti solidariai iš skolininkų M. D. ir N. D. kreditorei E. N. 29 000 Eur. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. pradžioje, kai buvo parduotas butas, N. D. būklė jau buvo tokia, kad ji negalėjo veiksmingai ginti savo procesinių teisių, ir pareiškėjui apie tai buvo žinoma, tačiau jokių veiksmų apsaugoti savo sutuoktinės turtinius interesus pareiškėjas nesiėmė. Teismas sutiko su VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ išvada, kad dėl prastos sveikatos, prastos orientacijos finansiniuose ir juridiniuose sandoriuose M. D. nesugebėtų atlikti globėjo ir turto administratoriaus pareigų.
4.4.Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. B. yra N. D. anūkas, sutinka būti globėju, tam neprieštarauja jo sutuoktinė, V. B. sveikata tinkama būti globėju, jis dirba, gauna geras pajamas, darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, turimos administracinės nuobaudos, teismo vertinimu, neturi įtakos jo tinkamumui eiti globėjo pareigas, jis gyvena Klaipėdoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl globėjo paskyrimo panaikinti ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją. Skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 507 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad skiriant globėją turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo santykius su globojamu asmeniu. Pareiškėjo sveikata iki sutuoktinės paguldymo į slaugos ligoninę leido jam tinkamai prižiūrėti sutuoktinę ir ja rūpintis, jis ją vežiojo pas gydytojus, slaugė namie, pirko ir gamino maistą. Pareiškėjui išduotas medicininis pažymėjimas taip pat patvirtina, kad jis gali būti globėju. Pareiškėjas nesutinka su VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ išvada, kad jis prastai orientuojasi finansinių ir teisinių reikalų tvarkyme.
5.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta nėra Klaipėdoje, nes jo gyvenamoji vieta buvo nurodyta Kaune. Pareiškėjas Kaune apsistojo tik laikinai, kai pardavė butą Klaipėdoje, o, Gyventojų registro duomenimis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos apskrityje.
5.3. Teismas, spręsdamas apie pareiškėjo santykius su sutuoktine, vadovavosi ir slaugos ligoninės personalo parodymais, kad pareiškėjas retai lankė sutuoktinę, tačiau ligoninės personalas dirba pamainomis, o pareiškėjos sutuoktinę lankydavo kiekvieną arba kas antrą savaitgalį. Be to, tarp jo ir ligoninės personalo buvo konfliktiški santykiai, nes ligoninės personalas reikalavo pasiimti sutuoktinę.
5.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas negali tinkamai rūpintis sutuoktine ir jos turtu, nes 2017 m. gegužės 16 d. pardavė sutuoktiniams priklausiusį butą ir taip nepagynė jos interesų, nes būtent teismas 2017 m. gegužės 12 d. išdavė leidimą parduoti butą. Prašymas leisti parduoti butą buvo motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų save išlaikyti. Gautos lėšos buvo ir yra naudojamos jo ir sutuoktinės poreikiams tenkinti.
5.5. Nesutinka su teismo išvada, kad jis negali tinkamai rūpintis sutuoktine ir dėl to, kad iš jų buvo priteista 29 000 Eur skola, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
5.6. Pažymėjo ir tai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes teismas neįtraukė suinteresuotais asmenimis pareiškėjo nurodytų asmenų, netinkamai buvo fiksuojama teismo posėdžio eiga, iš garso įrašo negalima nustatyti posėdžio eigos, dėl to teismas turi skirti naują posėdį ir apklausti suinteresuotus asmenis iš naujo. Teisėja turėjo išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjo, nevertino jam palankių liudytojų parodymų.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys R. G. ir V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
6.1. Teismas byloje buvo aktyvus, siekė visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir tinkamai apsaugoti asmenų, kuriems nustatyta globa, interesus. Apeliantas kritikuoja teismo motyvus, susijusius su buto pardavimu, tačiau šios aplinkybės yra esminės, nes būtent po to, kai N. D. buvo paguldyta į slaugos ligoninę, buvo parduotas butas, o dar iki tol išduotas teismo įsakymas dėl 29 000 Eur skolos iš pareiškėjo ir N. D. išieškojimo pareiškėjo dukrai E. N.. Teismui pagrįstai kilo abejonių dėl šių sandorių sudarymo aplinkybių, nagrinėjant pareiškėjo tinkamumo būti sutuoktinės globėju klausimą.
6.2. Teismas globėju paskyrė socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį, kaip tai numatyta CPK 505–508 straipsniuose.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai nurodė, kad jis neturi gyvenamosios vietos Klaipėdoje, tačiau tai patvirtina ir bylos medžiaga. Be to, nuo N. D. paguldymo į slaugos ligoninę pareiškėjas tik kelis kartus buvo atvykęs jos aplankyti, nes pats nurodo, kad ji nuolat prižiūrima kvalifikuotų darbuotojų. Tai rodo, kad pareiškėjas yra suinteresuotas tik disponavimu sutuoktinės lėšomis.
6.4. Pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti, nes vien tai, kad dėl jo buvo priimti nepalankūs teismo procesiniai sprendimai, nereiškia, kad teismas šališkas. Be to, teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas ir administracine tvarka, o nenustačius teisėjos šališkumo prašymas dėl nušalinimo atmestas.
6.5. Pareiškėjas teigia, kad netinkamai padarytas teismo posėdžio garso įrašas, tačiau nenurodo, kokie esminiai suinteresuotų asmenų paaiškinimai nebuvo užfiksuoti. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą jo dukters V. K., tačiau ji dalyvavo teismo posėdžiuose ir nepageidavo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Byloje kilo ginčas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam asmeniui.
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl sutuoktinės pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir jo paskyrimo globėju bei sutuoktinės turto administratoriumi. Pirmosios instancijos teismas pripažino N. D. neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, o jos globėju bei turto administratoriumi paskyrė ne pareiškėją, o suinteresuotą asmenį V. B.. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
11. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, o neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
12. Vadovaujantis CPK 505–508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui, vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais, parinkti geriausią neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėją, turto administratorių. Taigi, teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems tam tikrose srityse asmenims socialinę paramą užtikrinanti institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju / turto administratoriumi.
13. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 507 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias kriterijus dėl globėjo paskyrimo, kad skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo santykius su globojamu asmeniu. Pareiškėjas visą laiką iki sutuoktinės paguldymo į slaugos ligoninę ja rūpinosi, be to, jam buvo išduotas medicininis pažymėjimas, kad jis gali būti globėju. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat, jeigu galima, į globos ar rūpybos reikalingo asmens pageidavimą (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjui buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 66 kuriame yra nurodyta, kad pareiškėjas gali būti globėju (t. 1, b. l. 190), tačiau 2018 m. birželio 7 d. VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ išvadoje Nr. RS-807 dėl globėjo paskyrimo N. D. nurodoma, kad pareiškėjas dėl amžiaus, silpnos sveikatos ir prastos orientacijos finansiniuose ir teisiniuose reikaluose nesugebėtų tinkamai atlikti globėjo ir turto administratoriaus pareigų (t. 1, b. l. 187–188). Ši išvada yra pateikta po pokalbio su pareiškėju, kurio metu įvertinami asmens gebėjimai atlikti globėjo pareigas. Tai, kad pareiškėjas iki sutuoktinės paguldymo į slaugos ligoninę visą laiką ja rūpinosi ir gamino jai valgyti, savaime nereiškia, kad jis gali tinkamai atlikti pareigas, susijusias su globotinio turto administravimu, ko pareiškėjas ir siekia.
14. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neturėjo atsižvelgti į slaugos ligoninės personalo parodymus apie tai, kad jis retai lankė sutuoktinę, nes pareiškėjo santykiai su slaugos ligoninės personalu yra konfliktiški, darbuotojai dirba pamainomis ir nematė jo apsilankymų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas sutuoktinę ligoninėje aplankydavo retai, iš Kauno į Klaipėdą autobusu vykdavo kas antrą savaitę (t. 1, b. l. 105–110). Tokie duomenys patvirtina ir ligoninės personalo paaiškinimus apie pareiškėjo retą rūpinimąsi sutuoktine. Pareiškėjo teismui pateikti 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. autobusų bilietai maršrutu Kaunas–Klaipėda–Kaunas patvirtina ir tai, kad pareiškėjas jau nuo 2017 m. gyvena ne Klaipėdoje ir jo faktinės galimybės įgyvendinti globėjo funkcijas yra ribotos. Nors apeliantas teigia, kad Kaune jis gyveno tik laikinai, o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos apskrityje, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamąją vietą Kretingos r. pareiškėjas deklaravo tik bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2018 m. balandžio 20 d., dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra siekis labiau atitikti formalius globėjui keliamus reikalavimus. Aplinkybę, kad apeliantas faktiškai gyvena ne Klaipėdos apskrityje, įrodo ir apelianto 2017 m. gruodžio 27 d. prašymas Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorei dėl N. D. įrašymo į eilę ligoninės stacionariam gydymui (t. 1, b. l. 111). Be to, teismo posėdyje apeliantas taip pat nurodė, kad išsivežtų sutuoktinę į Kauno ligoninę, kai tik atsiras vieta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina apelianto faktinius ryšius su Kauno miestu, be to, ten gyvena ir jo dukra E. N..
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas negali tinkamai rūpintis sutuoktinės turtiniais interesais, nes jis pardavė jų bendrą butą, o pinigų, gautų pardavus butą, nebėra, be to, pareiškėjas nepasirūpino sutuoktinės interesų apsauga, kai iš jų teismo įsakymu buvo priteista 29 000 Eur skola. Apelianto teigimu, skolos priteisimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o butas buvo parduotas gavus teismo leidimą. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nei skolos priteisimo pagrįstumo, nei buto pardavimo aplinkybių, o atsižvelgė į šias aplinkybes, vertindamas apelianto gebėjimą rūpintis turtiniais globotinės interesais išimtinai jos naudai. Pareiškėjas teigė, kad už butą gauti pinigai buvo ir yra naudojami jo ir sutuoktinės interesams, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje jis teigė, kad pinigų, gautų pardavus butą, nebėra. Iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2017 m. vasario 27 d. teismo įsakymu buvo priteista 29 000 Eur skola pareiškėjo dukrai E. N., kuri šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, tačiau pareiškėjas, prieštaraudamas pats sau, teigė, kad su sutuoktine nebuvo niekam skolingi, nors prieštaravimų dėl teismo įsakymo nereiškė. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog tiek parduodant butą, tiek pareiškėjui nereiškiant prieštaravimų dėl teismo įsakymu priteistos skolos, N. D. turtinių interesų nebuvo paisoma. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant pareiškėjo tinkamumo pasirūpinti globotinės turtiniais interesais klausimą. Pareiškėjui nežinant, kur buvo išleisti už butą gauti pinigai, kyla pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo tvarkyti globotinės turtinius reikalus, t. y. tinkamai administruoti gaunamą pensiją bei pašalpą.
16. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ir bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumas teigiant, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo, nes teismas į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis neįtraukė pareiškėjo nurodytų asmenų, t. y. pareiškėjo dukters V. K. ir kito suinteresuoto asmens N. D. anūkės J. G.. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 443 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 12 d. raštu įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie kitus asmenis, galinčius būti N. D. globėjais (t. 1, b. 25). Pareiškėjas, vykdydamas teismo nurodymą, 2017 m. liepos 28 d. pateikė raštą ir nurodė, kad N. D. turi dukrą R. G., taip pat nurodė, kad N. D. rūpinasi ir jo dukra E. N.. Teismas šiuos asmenis įtraukė suinteresuotais asmenimis kaip galimus globėjus. R. G. nurodė, kad globėju būtų tinkamas jos sūnus V. B., kuris išreiškė suinteresuotumą bylos baigtimi. Pareiškėjas 2018 m. vasario 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui suinteresuotu asmeniu nurodė ir kitą savo dukrą V. K., tačiau nenurodė, kaip nagrinėjama byla susijusi su jos teisėmis ir pareigomis. Teismas neturi pareigos įtraukti į bylą visų nurodomų suinteresuotų asmenų, jeigu asmuo nepagrindžia tokio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, pareiškėjo dukra V. K. dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau prašymo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą nepareiškė, tuo labiau kad nei ji, nei E. N. nepageidavo tapti ir N. D. globėjomis ir turto administratorėmis.
17. Teismo šališkumą pareiškėjas įrodinėja ir netinkamu teismo posėdžio garso įrašu, t. y. kad netinkamai vestas posėdis, iš garso įrašo neaišku, kas pasisako dėl bylos aplinkybių. Visų pirma, pažymėtina tai, kad šie argumentai, kaip ir aplinkybės dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, jau buvo nurodyti pareiškime dėl teisėjos nušalinimo. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2018 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmestas. Teisėjų kolegija įvertinusi tiek 2018 m. balandžio 25 d., tiek 2018 m. birželio 11 d. teismo posėdžių garso įrašus nenustatė apeliaciniame skunde nurodytų garso įrašo darymo pažeidimų, teismo posėdis buvo fiksuojamas tinkamai, galima aiškiai identifikuoti paaiškinimus teikiančius asmenis. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino jam palankų liudytojų parodymų ir dėl to buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymu apklausė kaip liudytoją N. K. , tačiau teismas sprendimą priima įvertinęs įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad teismas priėmė pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą, nereiškia, kad nebuvo įvertinti konkretūs įrodymai ar kad teismas buvo šališkas.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus išsamiai pasisakė dėl abiejų pretendentų tapti globėjais asmeninių savybių, gebėjimo tinkamai pasirūpinti globotinės turtu bei asmeniniais interesais. Visi CPK 505–509 straipsnių, reglamentuojančių bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimą, reikalavimai buvo įvykdyti, globėju paskirtas asmuo, kuris geriausiai galėtų pasirūpinti globa bei globotinės turto administravimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes bei įrodymus, reikšmingus atmetant pareiškėjo kandidatūrą būti globėju ir turto administratoriumi.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, savo sprendime išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
21. Byloje globėjais siekė tapti pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. B., taigi jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas. Suinteresuotas asmuo turėjo 400 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos yra teisėtos, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių. Dėl to, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.