Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-146-302/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
2A-146-302/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Alvydas Poškus, Godos-Ambrasaitė Balynienė
Ieškovas
J. G.
Trečiasis asmuo
A. G., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-146-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-537-173/2015Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos-Ambrasaitės Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-537-173/2015 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams bankrutavusioms uždarajai akcinei bendrovei „Adagrus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Torlina“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys A. G. ir V. J.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. G. ieškiniu prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažinti negaliojančia UAB „Adagrus“ ir UAB „Torlina“ 2008 m. birželio 23 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) bei 2009 m. balandžio 16 d. susitarimą (toliau – Susitarimas) ab initio, taikyti restituciją, kuria UAB „Adagrus“ naudai iš atsakovo UAB „Torlina“ priteisti 330 000 Lt, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykimo.

Ieškovas (BUAB „Adagrus“ kreditorius, kurio 310 000 Lt finansinį reikalavimą patvirtina 2010-11-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis BUAB „Adagrus“ bankroto byloje) nurodo, kad Nuomos sutartis ir Susitarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, pažeidžia UAB „Adagrus“ kreditorių interesus. Nuomos sutartis yra akivaizdžiai sudaryta tik dėl akių, siekiant iš UAB „Adagrus“ pasisavinti 330 000 Lt, dėl ko skolininkas UAB „Adagrus“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

Nuomos sutartimi UAB „Adagrus“ priklausantis 0, 3279 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-1452-3254, esantis Taikos pr. 116M, Kaune) buvo išnuomotas atsakovui UAB „Torlina“. Nuomos sutartimi UAB „Adagrus“ įsipareigojo UAB „Torlina“ iki 2009 m. kovo 1 d. savo lėšomis, jėgomis ir rizika šiame žemės sklype pastatyti ir komercinės veiklos tikslu naudojimui parengti nekilnojamąjį turtą: apie 3000 kv. m. asfalto dangos aikštelę, aptvertą ne žemesne kaip 1,8 m metalo tinklo tvora; paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius; stacionarius transporto priemonių svėrimo įrengimus (svarstykles); buitines patalpas (persirengimo, poilsio, patalpas, dušus ir WC, tinkamas naudoti ištisus metus; darbo patalpas (dokumentų priėmimo, rengimo, išdavimo ir saugojimo patalpą su dviem darbo vietom), tinkamas naudoti ištisus metus; vietinį arba miesto vandentiekį ir kanalizaciją bei 30 kW elektros įvadą.

Šalys susitarė, kad jeigu nuomotojas UAB „Adagrus“ po sutartos dienos (2009-03-01) per du mėnesius neperduoda nuomininkui UAB „Torlina“ nuomos sutarties sąlygas atitinkančio nekilnojamojo turto, jis moka baudą, lygią 500 000 Lt, o sutartis laikoma nutrūkusia dėl nuomotojo kaltės.

2009 m. balandžio 16 d. tarp šalių sudarytas susitarimas, kuriuo pagrindu šalys nutraukė Nuomos sutartį, pripažino, kad Nuomos sutartis nutraukta dėl nuomotojo UAB „Adagrus“ kaltės, įtvirtino nuomotojo į nuomininko nurodytą sąskaitą pervesti 330 000 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodyto dydžio baudai atsakovui buvo pervesta 2009 m. balandžio 20 d. pavedimu.

Ieškovo nuomone, Nuomos sutarties ir Susitarimo pasirašymo schema buvo sugalvota siekiant iš UAB „Adagrus“ pasisavinti 330 000 Lt, dėl ko nuomotojas UAB „Adagrus“ nuomininkui UAB „Torlina“ nepagrįstai sumokėjo itin dideles 330 000 Lt netesybas. Tą patvirtina aplinkybės, kad atsakovas „Adagrus“ iki 2009 m. kovo 1 d. (mažiau nei per 10 mėnesių) turėjo savo lėšomis, jėgomis ir rizika pastatyti sutartus objektus, tačiau nedėjo jokių pastangų (net netvarkė dokumentų) šiems įsipareigojimams įvykdyti. UAB „Adagrus“ turėjo būti žinoma apie pareigą rengti žemės sklypo detaliųjų planą, jeigu yra siekiama jame vykdyti ūkinę veiklą, kadangi tai buvo nurodyta sklypo registravimo dokumentuose. Visiškas UAB „Adagrus“ pasyvumas ir nebandymas įvykdyti Nuomos sutarties rodo, kad nebuvo turima realių ketinimų Nuomos sutartį vykdyti. Nuomos sutartis ir Susitarimas buvo sudaryti prieš UAB „Adagrus“ bankroto bylos inicijavimą (bankroto byla iškelta 2009-09-15). Ginčijamų sandorių sudarymas neketinat vykdyti (UAB „Adagrus“ ir UAB „Torlina“ (A. G. ir V. J.) apie tai turėjo žinoti) prisidėjo prie UAB „Adagrus“ finansinių sunkumų, kadangi įmonė prarado 330 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui nėra keliama pareiga nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu teismas taikytų actio Pauliana institutą, ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių (ieškinys paduotas administratoriui vengiant tą padaryti).

Atsakovas bankrutavusi UAB „Adagrus“ su ieškiniu nesutinka ir paršo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje atsisakė reiškiamo netiesioginio ieškinio ir reiškia ieškinį savo vardu, tačiau ieškovas nėra ginčijamo sandorio šalis, todėl turi teisę ginčyti sandorius tik tam tikrais specialiai įstatymo nustatytais pagrindais.

Nuomos sutartis neįvykdyta dėl ieškovo J. G. veiksmų. Iš dalies sandoriai įvykdyti (sumokėta sutartyje numatyta kompensacija), todėl sandoriai nėra niekiniai (CK 1.86 str.). UAB „Adagrus“ žemės sklypą įgijo tarpininkaujant ieškovui, kuris už tarpininkavimą gavo 45 proc. žemės sklypo kainos atlygį, o sklypo įsigijimui ieškovas buvo suteikęs 700 000 Lt paskolą. Ieškovas atsakovui UAB „Adagrus“ buvo žadėjęs per penkis mėnesius parengti detalųjį planą, kuriuo būtų išspręstos visos ieškovo nurodomos problemos, dėl to UAB „Adagrus“ buvo įsitikinęs, jog įsigijus žemės sklypą, nedelsiant bus pakeista žemės sklypo paskirtis (tiksliau, naudojimo būdas, kadangi paskirtis ir buvo nustatyta – kita). Nuomos sutartis negalėjo būti įvykdyta dėl to, kad ieškovo J. G. reikalavimu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas žemės sklypas, kuris nuomos sutarties pagrindu turėjo būti perduotas atsakovui UAB „Torlina“. Ginčijami sandoriai negali būti nuginčijami ir actio Pauliana pagrindu, kadangi nėra actio Pauliana visų taikymo sąlygų. Prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais (2010-11-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2013-10-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1151/20130) nustatyta, kad ieškovo reikalavimai atsakovui atsirado iš 2008 m. preliminariosios sutarties, kurios nevykdyti (pirkti butų už sutartas kainas) nusprendė pats ieškovas, ir kurios neįvykdžius per sutartyje numatytą terminą, atsakovui atsirado pareiga sugrąžinti iš ieškovo gautas lėšas, atskaičius baudą. Būdamas pats kaltas dėl kreditorinio reikalavimo atsiradimo ieškovas šioje byloje negali ginčyti ginčijamų sandorių.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Torlina“ su ieškiniu iš dalies sutiko. Mano, kad negalėjo sudaryti Susitarimo, kuriuo pripažinta, jog Nuomos sutartis nutraukta dėl nuomotojo UAB „Adagrus“ kaltės, dėl ko UAB „Torlina“ patyrė 330 000 Lt nuostolių, kuriuos įsipareigojo padengti nuomotojas (UAB „Torlina“ neįrodė, kad ji turėjusi 330 000 Lt nuostolių).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo A. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Adagrus“ negalėjo įvykdyti Nuomos sutarties sąlygų ir patyrė 330 000 Lt žalą dėl ieškovo J. G. kaltės, jo prašymu kitoje byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus sklypą.

Trečiasis asmuo V. J. (ginčo sandorių sudarymo metu - UAB „Torlina“ vadovas) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad sklypas buvo tinkamas ūkinei veiklai jame vykdyti, o apie ieškovo ir trečiojo asmens A. G. nesutarimus nežinojo. Dėl nevykdomos Nuomos sutarties UAB „Torlina“ turėjo nuostolių, nes pas gamintoją buvo užsakyta technika veiklai vykdyti. Susitarimu netesybos buvo sumažintos iki 330 000 Lt nuo sutartų 500 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo J. G. valstybei priteisė 18,40 EUR teismo išlaidų, o bankrutavusiai UAB „Adagrus“ 1 063,88 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas J. G. yra UAB „Adagrus“ kreditorius, turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Tą patvirtina Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, kuria patvirtintas J. G. 362 000 Lt finansinis reikalavimas UAB „Adagrus“ bankroto byloje (bankroto byla UAB „Adagrus“ iškelta Kauno apygardos teismo 2009-09-15 nutartimi). Kaip BUAB „Adagrus“ kreditorius, gindamas savo ir BUAB „Adagrus“ visų kreditorių interesus, ieškovas turi teisę ginčyti UAB „Adagrus“ sudarytus sandorius.

Teismas sprendė, kad nėra sąlygų viseto pripažinti Numos sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Ginčo Nuomos sandoris nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką bei riziką (jame buvo numatytos baudos abiems sandorio pusėms už sandorio nevykdymą), buvo sudarytas pelno siekiančiai UAB „Adagrus“ siekiant gauti pelną. Šios įmonės ūkinės veiklos objektai - nekilnojamojo turto operacijos. Nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Adagrus“ (nuomininkas) Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme buvo moki, todėl neįrodyta, kad Nuomos sutartimi būtų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Kai sandorį ginčija bankrutuojančios įmonės kreditorius, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kadangi byloje nagrinėjamu atveju BUAB „Adagrus“ bankroto administratorius nevykdė pareigos ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, neginčijo šioje byloje ginčijamų sandorių, o ieškovas nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo aktyviai gynė savo teises, jis senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių – administratorius pasyvumo, todėl teikiant prioritetą bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, ieškinio senaties terminas ieškovui atnaujintinas (CK 6. 66 str., 1.131 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju viešasis interesas neturi būti tiek suabsoliutintas, kad ieškinio senaties terminas visais atvejais būtų atnaujintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas savo interesus gynė nuo pat bankroto bylos UAB „Adagrus“ iškėlimo, nėra svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovui jau 2011 metais buvo žinoma apie ginčijamus sandorius. Tą patvirtina ieškovo 2011 m. kovo 1 d. prašymas Kauno apygardos prokuratūros prokurorui G. E., prašant ginčijamų sandorių originalų ir išreiškiant nuomonę apie šiuos sandorius.

Byloje ginčijamas atlygintinas sandoris (Nuomos sutartis), todėl actio Paulina taikymui turi būti nustatytas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Šioje byloje teismas laikė neįrodytu, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu šalys buvo nesąžiningos. UAB „Adagrus“ ir UAB „Torlina“ Nuomos sutartį sudarė, siekdamos vykdyti ūkinę komercinę veiklas. Tuo metu UAB „Adagrus“ buvo moki ir sandorio pagrindu turėjo gauti nuomos mokestį, taigi gerinti bendrovės turtinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB Adagrus“ privalėjo sudaryti su UAB „Torlina“ Susitarimą, nes tai padaryti įpareigoja šalių sudaryta Nuomos sutartis. Susitarimu, sudarytu dėl to, kad UAB „Adagrus“ neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, UAB „Adagrus“ ir UAB „Torlina“ susitarė nutraukti Nuomos sutartį dėl žemės sklypo, esančio Taikos pr. 116 M, Kaune, ir jame esančių statinių bei įrengimų. Nuomos sutartis nutraukta dėl nuomotojo UAB „Adagrus“ kaltės, neįvykdžius priimtų įsipareigojimų. Dėl sutarties nutraukimo nuomininkas UAB „Torlina“ patyrė 330 000 Lt nuostolių.

UAB „Adagrus sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad 2008 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi tenkinant ieškovo J. G. prašymą buvo areštuotas A. G. turtas 1 071 600 Lt sumai ir UAB „Adagrus“ turtas 420 000 Lt, šios bendrovės 83 paprastosios vardinės akcijos (civilinė byla Nr. 2-18-259/2015). UAB „Adagrus“ akcijų areštas sustabdė įmonės veiklą (įmonė nebegalėjo vykdyti nekilnojamojo turto prekybos, dėl ko nebegavo pajamų).

Teismas kaip nepagrįstus atmetė BUAB „Torlina“ argumentus, kad UAB „Adagrus“, nesikreipdama į teismą, kad areštuoto ginčo sklype būtų leista vykdyti darbus pagal prisiimtus įsipareigojimus, veikė neapdairiai ir prisidėjo prie Nuomos sutarties neįvykdymo. Teismas atmetė ir BUAB „Torlina“ argumentus, kad jos 330 000 Lt nuostoliai dėl UAB „Adagrus“ neįvykdytos Nuomos sutarties neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad nuostolių, numatytų kaip sutartinės netesybos (CK 6.71 str.), įrodinėti nereikia, nes tai iš anksto nustatyti būsimi minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Įstatymas nedraudžia sudaryti žemės sklypų nuomos sutarčių (CK 1. 81 str. 1 d.), todėl ginčo sandoriai (2008-06-23 Nuomos sutartis ir 2009-04-16 Susitarimas) neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovai UAB „Adagrus“ ir UAB „Torlina“ vykdė ūkinę veiklą. Šių įmonių tikslas – gauti pelną. Numos sutartimi jos šalys siekė plėtoti veiklą, todėl toks sandoris neprieštarauja bendriems teisės principams, įtvirtintiems CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose. Atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti ieškovo argumentai, kad Nuomos sutarties šalys net neketino vykdyti Nuomos sutarties. Nuomos sutartis neįvykdyta dėl ieškovo prašymu Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18-259/2015, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, areštavus UAB „Adagrus“ 420 000 Lt vertės turtą (areštuotas ir ginčo sklypas, kuriame, UAB „Adagrus“ pastačius atitinkamus objektus, UAB „Torlina“ turėjo vykdyti ūkinę veiklą) ir UAB „Adagrus“ 83 paprastosios vardinės akcijos.

Kadangi Nuomos sutarties ir Susitarimo šalys jų pagrindu siekė vykdyti veiklą (tai nepaneigta), o ieškovo argumentai, kad nebuvo ketinama vykdyti Nuomos sutartį, neįrodyti, nėra pagrindo ginčo sandorius pripažinti ir tariamais (CK 1. 86 str.). Neįvykdžius Nuomos sutarties dėl UAB „Adagrus“ turto arešto, Nuomos sutarties nevykdymas sukėlė padarinius (UAB „Adagrus“ (nuomotojas) sumokėjo UAB „Torlina“ 330 000 Lt baudą).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-05-07 sprendimą ir ieškovo J. G. ieškinį visiškai patenkinti, priteisti ieškovo J. G. naudai iš BUAB „Adagrus“ ir BUAB „Torlina“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti naują įrodymą - 2013-07-16 Kauno apygardos teismo nutarties kopiją. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Motyvas, kad sandorių sudarymo metu UAB „Adagrus“ buvo moki, nėra pagrindas konstatuoti ginčijamų sandorių privalomumą, be to, UAB „Adagrus“, sudarydamas Susitarimą, turėjo neįvykdytų piniginių prievolių ne tik ieškovui, bet ir Valstybės biudžetui (mokėtinas pelno mokestis už 2008 metus).

Žemesnės instancijos teismas

Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Adagrus“ jau buvo faktiškai nemoki, turėjo pradelstų didelių įsipareigojimų. Pagal 2009-06-30 balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita per 2009m. pirmus du ketvirčius patyrė daugiau nei 0,5 mln. litų nuostolio. Tuo tarpu Susitarimas sudarytas 2009-04-16, 330 000 Lt pagal jį sumokėta 2009-04-20, o UAB „Adagrus“ bankroto byla iškelta 2009-09-15.

Privalėjimas sudaryti sandorį - tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Byloje nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties šalims nebuvo privaloma sudaryti ir Susitarimą, kuro pagrindu UAB „Adagrus“ išmokėjo UAB „Trolina“ 330 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas ignoravo faktą, kad BUAB „Adagrus“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ nesiėmė ir nesiima veiksmų ginti įmonės kreditorių interesus (dėl administratoriaus neveiklumo ieškovas net buvo inicijavęs administratoriaus pakeitimo procedūrą). Tai pagal kasacinio teismo praktiką pateisinanti ir teisingumo principą atitinkanti ieškinio senaties praleidimo priežastis kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009, 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 234/2013).

3. Teismas be pagrindo suabsoliutino ieškovo 2011-03-01 prašymą Kauno apygardos prokuratūros prokurorui G. E., kadangi šiame rašte ieškovas tik užsiminė apie byloje ginčijamus sandorius (tuo metu ieškovui dar nebuvo žinomas ginčo sandorių turinys, o šio prašymo pagrindu ieškovui nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nebuvo išduotos sutarčių kopijos).

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šalys buvo sąžiningos, kad sandoriais siekė vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pajamas. Teismas taip spręsdamas ignoravo esminę aplinkybę, kad jokie nekilnojamojo turto žemės sklype įrengimo darbai net nebuvo planuojami atlikti ar atliekami, UAB „Adagrus“ netgi nepradėjo nekilnojamojo turto projektavimo, detaliojo teritorijos planavimo procedūrų inicijavimo darbų, taigi neatliko net pirminių darbų, reikalingų įvykdyti Nuomos sutartį. Nuomos sutartis ir Susitarimas yra iš anksto aptarta schema, siekiant iš UAB „Adagrus“ pasisavinti 330 000 Lt.

5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad UAB „Adagrus“ neįvykdė Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl ieškovo J. G. iniciatyva 2008-07-11 Kauno apygardos teismo nutartimi pritaikyto arešto. Šis areštas taikytas praėjus mėnesiui po Nuomos sutarties sudarymo, o UAB „Adagrus“ per tą laiką nieko neatliko, kad vykdytų Nuomos sutartį. Be to, ir vėliau nesikreipė į teismą dėl arešto pakeitimo, neinformavo UAB „Torlina“ apie kliūtis dėl pritaikyto arešto vykdyti Nuomos sutartį.

6. Nuomos sutarties sudarymo metu šalims buvo aišku, kad nuomotojas objektyviai negali įgyvendinti Nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kadangi išnuomoto žemės sklypo numatytas naudojimo būdas - bendro naudojimo teritorijos. Tokios teritorijos yra skirtos tik želdynams įrengti ir eksploatuoti, skverams, parkams, aikštelėms bei apsauginiams želdynams, botanikos ir zoologijos sodams įrengti, ir eksploatuoti, kapinėms įrengti ir eksploatuoti. Tą patvirtina Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymas „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-37/D1-40, taip pat Kauno savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2012-01-05 raštas Nr. 40-2-42.

7. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo paskirtis (ir naudojimo būdas) negalėjo būti keičiama ir detalusis planas net teoriškai negalėjo būti rengiamas. Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį žemės naudojimo paskirtis ir jos keitimas siejami su teritorijų planavimo procesu ir šiame procese sukurtais aktais - teritorijų planavimo dokumentais. Detalusis planas, kaip individualus teisės taikymo aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-08-115-05, 2005-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-787-05) neturi prieštarauti bendrajam planui. Pagrindinė žemės paskirtis gali būti keičiama detaliuoju planu tik tada, kai tai suderinama su bendrojo plano sprendiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Nuomos sutartimi šalys sukūrė nuomotojo UAB „Adagrus“ pareigą rengti detalųjį planą, kuris neatitiktų Kauno miesto savivaldybės patvirtinto bendrojo plano ir jame nurodytų sprendinių dėl Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 27 d. rašte nurodoma, kad iki 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-462 „Dėl teritorijos bendrojo plano pakeitimo patvirtinimo“, jokia statyba sklype Taikos g. 116 M nebuvo galima.

9. Susitarimas yra neatlygintinis, kadangi sukuria tik UAB „Adagrus“ prievolę atlyginti nuostolius, o UAB „Torlina“ neprisiima finansinių pareigų. Todėl taikant actio Pauliana UAB „Torlina“ sąžiningumas ar nesąžiningumas nenustatinėjamas (CK 6.66 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Žemesnės instancijos teismas

10. Susitarime konstatuodamos UAB „Torlina“ nuostolių dydį šalys jo nepagrindė. Tai rodo, kad Susitarimas buvo nesąžiningas.

11. Nuomos sutarties ir Susitarimo šalių nesąžiningumą rodo ir šalių nebendradarbiavimas sandorių vykdymo metu (šalys nederino statomų statinių technines charakteristikų, projektų (Nuomos sutarties 2.2 p.)). Šalių nesąžiningumą rodo ir melas procese, kad buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo, tačiau gavo atsakymą, kad dėl sklypo arešto nėra galimybės atlikti prašomų veiksmų (2015-04-03 VĮ Registrų centras raštas patvirtina, kad nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2008 m. rugsėjo niekas netikrino duomenų apie išnuomotą sklypą).

12. UAB „Adagrus“ procese piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teikia nenuoseklią poziciją. Vienur nurodydavo, kad J. G. turi vos vidurinį išsilavinimą ir yra nepatyręs, o vėliau, kad tarpininkavo įsigyjant žemės sklypą ir pats žadėjo parengti detalųjį planą, kuriuo būtų išspręstos visos šiuo metu ieškovo nurodomos problemos. Apskritai ginčijamų sandorių sudaryme ieškovo tarpininkavimas neįrodytas.

13. Ginčijamais sandoriais šalys sukūrė didelio masto UAB „Adagrus“ turtinę prievolę - pareigą sumokėti 330 000 Lt nuostolių atlyginimą ir taip pažeidė visų kreditorių, tarp jų ir ieškovo, teises. Sąžiningai verslo praktikai prieštarauja sandoriai, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013) ar kai dėl sandorių sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir turto nebeužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-176/2008, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006), kai prisiima naujų įsipareigojimų, kurių prisiimti neprivalėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Susitarimu UAB „Adagrus“ pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas dėl mokėjimų eiliškumo.

14. 2010-11-05 FNTT specialisto išvadoje, dėl kurios teismas nepasisakė, įvertintas UAB „Adagrus“ sandorių su UAB „Torlina“ ydingumas ir konstatuota, kad dėl per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-09-15 sumokėtų baudų ir nuostolingo transporto priemonių be butų pardavimo UAB „Adagrus“ patyrė 571 068,21 Lt nuostolį.

15. Atsakovas BUAB „Torlina“ su ieškiniu iš dalies sutiko, t. y. neginčijo aplinkybių, jog UAB „Torlina“ realiai nepatyrė 330 000 Lt nuostolių. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5 p.).

Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Byla turėjo būti perduota BUAB „Adagrus“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

BUAB „Torlina“ bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" atsiliepimu prašo tenkinti apelianto J. G. apeliacinį skundą iš dalies - panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas apelianto J. G. ieškinio reikalavimas dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, o likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, ar UAB „Adagrus“ realiai ketino ir galėjo vykdyti Nuomos sutartį joje nustatytais terminais. Jeigu ne, darytina išvadą, kad Nuomos sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad Nuomos sutartis iki joje numatyto termino objektyviai negalės būti įvykdyta ir kils sutartinė pareiga sumokėti netesybas, kas leistų Nuomos sutartį vertinti kaip sandorį, kuriuo sąmoningai netesybų apimtimi mažinamas UAB „Adagrus“ turtas. Faktinės aplinkybės, kurias reikėjo įvertinti, yra tai, kad UAB „Adagrus“ neatliko jokių nekilnojamojo turto žemės sklype įrengimo darbų. Įmonei jau nuo 2007 m. lapkričio 31 buvo žinoma, kad norint sklype vystyti veiklą, reikia parengti sklypo detalųjį planą (2007-11-31 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-12512 p. 4.2.), tačiau UAB „Adagrus“ net nesikreipė dėl detaliojo planavimo sąlygų išdavimo. UAB „Adagrus“ elgėsi pasyviai dar ir iki laikinųjų apsaugos priemonių sklypui pritaikymo Kauno apygardos teismo 2008-07-11 nutartimi, taigi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo Nuomos sutarties nevykdymo priežastis. Jau sudarant Nuomos sutartį UAB „Adagrus“ buvo žinoma, kad sklype apkritai draudžiama ūkinė – komercinė veikla, kadangi išnuomoto sklypo paskirtis - bendro naudojimo teritorijos, taigi sklypas skirtas želdynams įrengti ir eksploatuoti, skverams, parkams, aikštelėms bei apsauginiams želdynams, botanikos ir zoologijos sodams įrengti, ir eksploatuoti, kapinėms įrengti ir eksploatuoti.

2. Nuomos sutartį UAB „Adagrus“ sudarė būdama nemoki. Tą patvirtina aplinkybė, kad jau 2009 m. liepos mėnesį įmonės vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodydamas, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimą turtą.

Atsiliepimas

3. Teismas neįvertino 2010-11-05 FNTT specialisto išvados dėl ginčijamų sandorių žalingumo.

4. Vykdant Nuomos sutartį UAB „Torlina“, kaip nuomininkas, būtų mokėjęs neprotingo dydžio nuomos mokestį, metų gale viršytų sklypo vertę (vertė – 227 821 Lt, o nuomos mokestis 25 000 Lt plius PVM).

BUAB „Adagrus“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepriimti ieškovo su apeliaciniu skundu teikiamo įrodymo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. BUAB „Adagrus“ bankroto administratoriui įmonės bankroto administravimo procese paaiškėjo tam tikros UAB „Adagrus“ ir ieškovo bendradarbiavimo aplinkybės, o būtent, kad ieškovas 2003-2008 metais užsiiminėjo tarpininkavimu atkuriant nuosavybės teises į Kauno mieste esančią žemę ir už tai gaudavo solidų atlyginimą (iki 50 procentų už parduotus sklypus, į kuriuos būdavo atkurtos nuosavybės teisės). Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-531-397-2014 nusikalstamais pripažinti ieškovo veiksmai, kuriais jis siūlydavo savo paslaugas asmenims, kurie manydavo, kad jiems nuosavybės teisės į žemę nebus atkurtos. Vėliau dėl šių sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės atkūrime tarpininkavo, ieškovas inicijuodavo bylas teismuose. Ieškovas 2006 metais su UAB „Adagrus“ vadovu A. G. ir su M. Š. pradėjo bendrą verslo projektą dėl kareivinių įsigijimo. Ieškovas buvo atsakingas už visų klausimų Kauno miesto savivaldybėje ir Kauno apskrities viršininko administracijoje išsprendimą (leidimų ir sutikimų gavimą). UAB „Adagrus“ įgyvendinus numatytą planą, pelnas panaudotas naujų dviejų žemės sklypų (Taikos pr. 116L ir Taikos pr. 116M), kurių pardavimui taip pat tarpininkavo ieškovas, įsigijimui. Tarpininkaujant ieškovui V. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, ieškovo pasiūlymu iš V. I. juos įsigijo UAB „Adagrus“, sandoriui sudaryti ieškovas UAB „Adagrus“ vadovui netgi paskolino 700 000 litų, iš kurių 650 000 litų vėliau V. I. juos gavusi iš UAB „Adagrus“ sumokėjo pačiam ieškovui. Žemės sklypas, byloje ginčijama Nuomos sutartimi buvo išnuomotas atsakovei UAB „Torlina“, buvo įsigytas iš UAB „Adagrus“ nuosavų lėšų.

Vėliau, 2008 metais ieškovas susipyko su UAB „Adagrus“ vadovu ir inicijavo eilę civilinių bylų, taip pat ikiteisminį tyrimą dėl neva suklastotų jo parašų.

2. Neegzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygų visetas. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Adagrus“, net ir sumokėjusi ginčijamo susitarimo pagrindu baudą, buvo moki įmonė, jos turimo turto pakako padengti nepradelstus įsipareigojimus. Ieškovas neįrodė savo (UAB „Adagrus“ kreditoriaus) teisių pažeidimo. Jis apskritai tapo UAB „Adagrus“ kreditoriumi tik tuomet, kai po ginčijamų sandorių atsisakė vykdyti preliminarią dviejų butų pirkimo sutartį, t.y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Ieškovui nuo pat bankroto bylos UAB „Adagrus“ iškėlimo 2009 m. rugsėjo 15d. buvo žinoma apie ginčijamus sandorius ir apie tai, kad bankroto administratorius nereiškia ieškinio, siekdamas juos nuginčyti, todėl ieškinį ieškovas pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą. Ginčo sandorių šalys buvo sąžiningos ir ketino vykdyti sutartis, tačiau tam sutrukdė ieškovo iniciatyva sklypui taikytas areštas. UAB „Torlina“ sąžiningumas taip pat vertintinas, nes Susitarimas yra tik išvestinis sandoris iš ginčijamos atlygintinos Nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

3. 2013 m. liepos 16 d. nutartis, ieškovo teikiama kartu su apeliaciniu skundu, galėjo būti pateikta anksčiau, todėl nepriimtina (CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl dviejų sandorių: 2008 m. birželio 23 d. UAB „Adagrus“ ir UAB „Torlina“ sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties (Nuomos sutartis) bei 2009 m. balandžio 16 d. susitarimo (Susitarimas), kurio pagrindu UAB „Adargus“ sumokėjo netesybas dėl Nuomos sutarties nevykdymo, nuginčijimo actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) ir kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, jeigu apeliacinį skundą atmeta pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritardamas, išsamiai nekartoja ir toliau pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų bei dėl, apelianto nuomone, netinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų.

Dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, tinkamai nurodė actio Pauliana (CK 6.66 str.) taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Visos šios sąlygos, įskaitant ir kreditorių interesų pažeidimą, turi egzistuoti jau ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų teisinio ir faktinio pagrindo ribas, toliau pasisakys dėl tų actio Pauliana taikymo sąlygų, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas, t.y. ar ginčijamais sandoriais (Nuomos sutartimi ir Susitarimu) buvo pažeistos UAB „Adagrus“ kreditorių (tarp jų ir ieškovas) teises, ar ginčo sandorius UAB „Adagrus“ sudaryti privalėjo, ar ginčo sandorių šalys buvo sąžiningos, ar reiškiant ieškinį nebuvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir atsižvelgdama į apeliacinių skundų dalyko ribas, teisėjų kolegija nepasisako dėl byloje neginčijamų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Kaip jau minėta, byloje ginčijami 2008 m. birželio 23 d. sandoris (Nuomos sutartis) ir išvestinis 2009 m. balandžio 16 d. sandoris (Susitarimas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neegzistuoja visos ginčijamų sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu sąlygos.

Nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamais sandoriais būtų pažeistos UAB „Adagrus“ kreditorių (tame tarpe ieškovo) teisės.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus (-ių) teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kitoks kreditoriaus (-ių) teisių pažeidimas, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, teismų praktikoje konstatuojamas, kai dėl ginčijamo sandorio sandorį sudaręs subjektas nebegali įvykdyti (nebevykdo) prievolių kreditoriams arba skolininko galimybės prievoles įvykdyti ateityje sumažėja (pasikeičia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, 2012-11-06 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Byloje nepaneigti BUAB „Adagrus“ bankroto administratoriaus pateikti argumentai ir duomenys apie UAB „Adagrus“ mokumą ginčo sandorių sudarymo metu. Pagal UAB „Adagrus“ finansinės atskaitomybės už 2008 metus duomenis turto įmonė turėjo už 4 534 746 Lt, o grynasis pelnas sudarė 1 131 814 Lt (nuostolingai įmonė pradėjo veikti tik 2009 metais), įsipareigojimai (nepradelsti, taigi nustatant nemokumą neaktualūs) sudarė 759 831 Lt. Į šią nepradelstų įsipareigojimų sumą įeina 2007 m. rugpjūčio 8 d. gautas 543 038 Eur (atitikmuo 1 875 000 Lt) kreditas, kuris ginčijamų sandorių metu dar nebuvo pradelstas, kadangi turėjo būti grąžintas tik 2009 m. rugpjūčio 8 d. Tik suėjus šiam terminui UAB „Adagrus“ pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykis tapo toks, kad atsirado pagrindas įmonę pripažinti nemokia Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Iš Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-820-413/2010 (šia nutartimi patvirtintas J. G. 362 000 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Adagrus“ bankroto byloje, o nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1535/2010), taip pat byloje esantiems įrodymams neprieštaraujančių BUAB „Adagrus“ bankroto administratoriaus paaiškinimų matyti, kad ieškovo reikalavimas UAB „Adagrus“ atžvilgiu ginčijamų sandorių sudarymo metu taip pat dar nebuvo pradelstas. Tai reiškia, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas dar neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į skolininkę UAB „Adagrus“. UAB „Adagrus“ kiti įsipareigojimai (biudžetui) neturėjo esminės reikšmės vertinant įminės (ne)mokumą.

Konstatuoti faktinį UAB „Adagrus“ nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu, t.y. kad UAB „Adagrus“ neatsiskaitytų su kreditoriais arba neturėtų turto, kurio vertės pakanka įvykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012) ginčijamų sandorių sudarymo metu taip pat nebuvo pagrindo.

Atitinkamai byloje ginčijamais sandoriais, net jeigu jie ir nebuvo naudingi UAB „Adagrus“, šios įmonės kreditorių, tame tarpe ieškovo, teisės negalėjo būti pažeistos, kadangi UAB „Adagrus“ byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo pakankamai turto padengti nepradelstus įsipareigojimus. Dėl byloje ginčijamų sandorių nesusidarė faktinė situacija, kad UAB „Adagrus“ dėl jų nebegalėtų atsiskaityti su kreditoriais, nes būtent dėl ginčijamų sandorių likusio įmonės turto nebepakako atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kad būtent UAB „Adagrus“ turto areštas, taikytas ieškovo prašymu, turėjo lemiamą reikšmę tam, kad UAB „Adagrus“ neįvykdė ginčijama Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokioje situacijoje įmonė privalėjo sudaryti ginčijamą Susitarimą (juo nutraukta Nuomos sutartis ir sutarta dėl sumažintos Nuomos sutartyje numatytos baudos (sumažinta nuo numatytos 500 000 Lt iki 350 000 Lt) už Nuomos sutarties nevykdymą sumokėjimo).

Nėra pagrindo nesąžiningomis pripažinti byloje ginčijamų sandorių šalis. Pirmuoju iš ginčijamų sandorių (Nuomos sutartimi) šalys siekė vykdant veiklą gauti pelną, o antrasis sandoris (ginčijamas Susitarimas) yra pirmojo (Nuomos sutarties) neįvykdymo iš UAB „Adagrus“ pusės ne dėl UAB „Adagrus“ kaltės padarinys. Byloje neįrodyti ieškovo argumentai, kad ginčo sandorių šalys neketino vykdyti sandorių, kad Nuomos sutarties sąlygų neįvykdymą lėmė ne UAB „Adagrus“ turto areštas, o išankstinis Nuomos sutarties šalių neketinimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CPK 12 str., 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią išvadą daro iš byloje esančių įrodymų visumos ir įvertinusi šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose visumą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, 2009-07-31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012 ir kt.).

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys pareikštas paleidus senaties terminą. Byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovas apie ginčijamus sandorius žinojo jau 2011 m. kovo 1 d., kai kreipėsi į Kauno apygardos prokurorą G. E., prašydamas pateikti ginčo sandorių originalus, tuo tarpu ieškinį pareiškė tik 2013 m. liepos 4 d. Be to, V. I., kuri ginčo sklypą pardavė UAB „Adagrus“, nurodė, kad tiek nuosavybės teisės į sklypą atkurtos, tiek sklypas parduotas UAB „Adagrus“ tarpininkaujant ieškovui. Šie V. I. paaiškinimai, vertinant kartu su BUAB „Adagrus“ bankroto administratoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (jas patvirtina Kauno apygardos teismo 2014-10-22 apkaltinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-531-397-2014 nustatytos aplinkybės apie J. G. neteisėtai vykdytą tarpininkavimo veiklą 2003-2008 metais) leidžia spręsti, kad apie byloje ginčijamus sandorius ieškovas, tikėtina, galėjo žinoti ir dar anksčiau. Ieškovo J. G. domėjimąsi ginčo sklypu dar 2011-2012 metais patvirtina su ieškiniu pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2012 m. sausio 5 d. raštas Nr. 40-2-42 ieškovui, kuriuo pateikiami dėl ginčo sklypo atsakymai ieškovui pagal jo 2011 m. gruodžio 23 d., 2012 m. sausio 3 ir 4 d. prašymus. Ieškovo bendradarbiavimą su UAB „Adagrus“ mažiausiai nuo 2006 metų patvirtina paties ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, nurodytos į bylą pateiktoje Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-143-109/2007, kuria pagal J. G. ieškinį dėl 1 071 600 Lt priteisimo iš UAB „Adagrus“ vadovo A. G. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (A. G. ir UAB „Adagrus“ turto areštas).

Dėl ginčo sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.).

Ieškovas neįrodė ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl pagrindo naikinti ginčo sandorius CK 1.80 straipsnio pagrindu taip pat nėra. Byloje neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.) ieškovo argumentai, kad ginčo sandoriai būtų sudaryti jų šalims nesiekiant juos vykdyti ir gauti pelną, kad jie prieštarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymų nuostatoms (teisės aktuose numatytiems draudimams ar imperatyviems įpareigojimams).

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, (ieškovo teigimu), prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Ieškovas apeliuoja, kad sandorio šalys žemės nuomos sutarties neketino vykdyti, ji sudarytas tik dėl akių.

Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai UAB „Adagrus“ ir UAB „Torlina“ vykdė ūkinę veiklą, jų tikslas –gauti pelną. 2008 m. birželio 23 d. sutartimi šalys siekė plėtoti savo veiklą, todėl toks sandoris neprieštarauja bendriems teisės principams, įtvirtintiems CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose. Atsakovo UAB „Adagrus“ ūkinės veiklos objektai yra nekilnojamojo turto operacijos (b. l. 18-29, t.1). 2008 m. birželio 23 d. žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta, siekiant gauti pelną. Ginčo žemės nuomos sandoris nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką ir riziką.

Atsakovai nuomos sutartyje numatė ir atsakomybę, tiek UAB „Adagrus“, tiek UAB „Torlinos“, už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Jeigu Nuomotojas po 2009 m. kovo 1 d. per du mėnesius neperduoda Nuomininkui Sutarties sąlygas atitinkančio Nekilnojamojo turto, jis moka Nuomininkui baudą, lygią 500 000 Lt, o Sutartis laikoma nutrūkusia dėl Nuomotojo kaltės. Į šią baudą yra įskaičiuojama Sutarties 5. 1 punkte nurodyta bauda (Nuomotojas, laiku neperdavęs Nuomininkui Sutarties sąlygas atitinkančio Nekilnojamojo turto, moka Nuomininkui baudą – po 1000 Lt už kiekvieną pradelstą dieną). Numatyta, kad ir Nuomininkas, nepagrįstai atsisakęs priimti iš Nuomotojo perduodamą Sutarties sąlygas atitinkanti nekilnojamąjį turtą nesant Nuomotojo kaltės arba nutraukęs sutartį anksčiau termino, nepraėjus vieneriems metams nuo Nekilnojamojo turto perdavimo dienos, moka Nuomotojui baudą, lygią 500 000 Lt.

Taip pat numatyta 300 000 Lt bauda už nepagrįstą sutarties nutraukimą nepasibaigus nuomos sutarties terminui. Ji taikytina ir Nuomotojui ir Nuomininkui. Nuomininkas įsipareigojo mokėti 25 000 Lt plius PVM dydžio nuomos mokestį.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad Sandoris (nuomos sutarties sąlygos) neįvykdytas, kadangi buvo areštuotas žemės sklypas, kuris buvo nuomos sutarties objektu. Ieškovas argumentas, jog ginčo sandorio šalys neketino vykdyti savo įsipareigojimų, prisiimtų ginčo sandoriu, jau jo sudarymo metu, yra nepagrįstas. Ieškovas neužilgo po ginčijamo sandorio sudarė tokią situaciją, kad UAB „Adagrus“ niekaip negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį. Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi tenkinant ieškovo J. G. prašymą civilinėje byloje buvo areštuotas A. G. turtas 1 071 600 Lt sumai ir UAB „Adagrus“ turtas 420 000 Lt, šios bendrovės 83 paprastosios vardinės akcijos, t.y. areštuotas ir ginčo sklypas, kuriame, UAB „Adagrus“ pastačius atitinkamus objektus, UAB „Torlina“ turėjo vykdyti ūkinę veiklą. Civilė byla Nr. 2-18-259/2015, kurioje areštuotas UAB „Adagrus“ turtas Sutarties neįvykdymas turėjo teisinių padarinių, t.y. UAB „Adagrus“ sumokėjo UAB „Torlina“ 330 000 Lt baudą.

Ieškovo argumentai apie atsakovo UAB „Adagrus“ veiksmus po sandorio sudarymo ta prasme, kad jis nesikreipė į institucijas dėl žemės naudojimo pakeitimo nagrinėjamu atveju neįrodo šalies neketinimo vykdyti sandorio, nes, kaip minėta aukščiau, turto arešto nutartimi faktiškai tokie atsakovo veiksmai buvo suspenduoti.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ginčo žemės sklype nuomos sutarties sudarymo metu apskritai negalima buvo pakeisti jos naudojimo paskirtį dėl Teritorijų planavimo įstatymo draudžiamųjų nuostatų.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato (įstatymo redakcija galiojusi nuo2008-04-30), kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Tačiau jei minėti teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatą, išaiškino, jog įstatymų leidėjas nedraudžia rengti detaliųjų planų, keičiančių pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, net jei toks keitimas nėra numatytas bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, tačiau tokiu atveju planavimo organizatoriumi turi būti savivaldybės administracijos direktorius (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija“ Nr. 5(15), 2008, p. 184-228). Pabrėžtina, kad minėtas draudimas apriboja galimybes rengti detaliuosius planus, keičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį, be patvirtinto bendrojo ar specialaus plano, tik žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau jis nėra ir negali būti taikomas kitiems atvejams, susijusiems su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimu (2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1063/2006; taip pat žr. 2007 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-372/2007). Kad ginčo teritorijoje negalimas žemės naudojimo pakeitimas apeliantas neįrodė, jis išdėstė tik savo samprotavimus, kurie prieštarauja įstatymui ir nurodytai teismų praktikai.

Ieškovo minimas Kauno miesto Savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. T-462 „Dėl teritorijos bendrojo plano pakeitimo patvirtinimo“ ir tai, jog jame nėra numatyta statyba sklype Taikos g. 116 M, niekaip negali įtakoti daugiau nei prieš dvejus metus atsakovo UAB „Adagrus“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimumą pagal Nuomos sutarties 2.2 p.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

Ieškovo J. G. kartu su apeliaciniu skundu kaip naują (papildomą) įrodymą teikiamą Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį, kuria civilinė byla pagal ieškovo J. G. netiesioginį ieškinį atsakovei V. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu perduota nagrinėti UAB „Adagrus“ bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, atsisakytina priimti, kadangi jis galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.), be to, ši nutartis neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas BUAB „Adagrus“ pateikė įrodymus apie dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas (544,50 Eur) advokato paslaugoms parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos priteistinos iš apelianto. Kiti proceso dalyviai nepateikė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų jiems atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Adagrus“ (j. a. k. 135891294) iš ieškovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt euro centų) advokato paslaugų bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRomualda JanovičienėAlvydas Poškus